Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės pripažinimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims A. J.-Borkovskai, R. K., Valstybės įmonei Registrų centras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Litgivita“, kuri šiuo metu yra išregistruota Registro tvarkytojo iniciatyva, vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, t. y. į: žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Vilniaus m. sav., Vilnius, 708/569995 dalis, t. y. 424,8 kv. m arba 4,248 a arba 0,04248 ha; kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Vilniaus m. sav., Vilnius, 29/88360 dalis, t. y. 8,703 kv. m arba 0,08703 a arba 0, 0008703 ha, pagal turėtų 30 proc. akcijų skaičių.

2. Ieškinyje nurodė, kad Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu likvidavo bendrovę, kuri šiuo metu yra išregistruota. Bendrovės likvidavimo dienai UAB „Litgivita“ akcininkai buvo: A. J.-Borkovska turėjo 40 vnt. akcijų, kas sudarė 40 proc. akcijų, ieškovas R. B. – 30 vnt. akcijų, kas sudarė 30 proc. akcijų, R. K. – 30 vnt. akcijų, kas sudarė 30 proc. akcijų. Bendrovė nuosavybės teise valdo šį nekilnojamąjį turtą: žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. 4400-0738-7220, adresu Vilniaus m. sav., Vilnius, 708/569995 dalis, t. y. 424,8 kv. m arba 4,248 a arba 0,04248 ha; kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0738-7086, adresu Vilniaus m. sav., Vilnius, 29/88360 dalis, t. y. 8,703 kv. m arba 0,08703 a arba 0, 0008703 ha. VĮ Registrų centras tiek likvidavimo metu, tiek ir likvidavus bendrovę šio turto niekam neperdavė, jokių įrašų susijusių su turto nuosavybės teisėmis nepadarė iki šiol. Minėtas nekilnojamasis turtas nėra bešeimininkis.

3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį nurodė, kad bendrovė likviduota supaprastinta tvarka – Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sprendimą likviduoti bendrovę priima Juridinių asmenų registro tvarkytojas, bendrovė likviduojama taikant Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Kadangi registro tvarkytojas neturi duomenų apie juridinio asmens turtą ir skolas, įprastai likvidatoriaus atliekami veiksmai – kreditorių reikalavimų tenkinimas ir likusio turto paskirstymas – likviduojant juridinį asmenį juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva neatliekami. Likvidavus juridinį asmenį juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva likusio turto teisinis režimas nėra akivaizdus, kadangi į po išregistravimo likusį turtą gali būti pareikšti skirtingi reikalavimai – tiek kreditorių, tiek dalyvių daugeto, kai juridinis asmuo turi daugiau nei vieną dalyvį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-1120/2024 24 punktą). Klausimas, kam atitenka po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka jo vardu registruotas turtas, nėra reglamentuotas. 2020 m. birželio 22 d. buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka laikinojo įstatymo projektas. Minėto projekto 7 straipsnis numatė, kad likviduoto ir išregistruoto juridinio asmens turtą kaip

bešeimininkį perima valstybė. Tačiau Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2020 m. rugsėjo 23 d. yra pateikęs išvadą Nr. 102-P-33 „Dėl preliminaraus įvertinimo ar Lietuvos Respublikos juridinių asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka laikinojo įstatymo projektas XIIIP-4014 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad „ta apimtimi, kuria juridinių asmenų nuosavybės teisė besąlygiškai būtų paneigta vien remiantis aplinkybe, kad juridinis asmuo nevykdo veiklos, teikiama įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalis galimai neatitinka Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų“. Minėtu teisės aktu neturi būti vadovaujamasi, nes jis iki šiol nėra priimtas ir jo nuostatos, reglamentuojančios juridinio asmens turto perleidimą valstybei, galimai prieštarauja Konstitucijai (žr. Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1271-921/2022 12 punktą). Įstatymas nustato, kad civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.8 straipsnio 1 dalis). ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad akcininkai turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį. Todėl sprendžiant klausimą, kam po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka registro tvarkytojo iniciatyva atitenka bendrovės turtas, pagal įstatymo analogiją (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) reikia vadovautis ABĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Supaprastinta tvarka registro tvarkytojo iniciatyva likviduotos bendrovės atžvilgiu Nacionalinė žemės tarnyba neturi jokių turtinių reikalavimų ir (ar) įsipareigojimų. Nacionalinė žemės tarnyba nėra pradėjusi jokių bendrovės turo perėmimo valstybės nuosavybėn procedūrų, todėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo klausimas spręstinas teismo išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus ir ištyrus bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Palankaus ieškovui teismo sprendimo atveju, prašo visiškai nepriteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš Nacionalinės žemės tarnybos.

4. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad bendrovė likviduota supaprastinta tvarka – Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Teisės aktuose klausimas, kam atitinka po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka, jo vardu registruotas turtas, nėra reglamentuotas. Informuoja, kad šiuo atveju ginčo sklypų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrų nėra pradėjusi, valstybinės žemės dalies ginčo žemės sklypuose nėra, kitos informacijos, susijusios su ginčo žemės sklypų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise Vilniaus miesto savivaldybė taip pat neturi. Prašo spręsti dėl ieškinio tenkinimo vadovaujantis ginčui aktualiomis teisės aktų nuostatomis, nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.

5. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į ieškinį nurodė, kad UAB „Lilgivita“ 2022 m. balandžio 21 d. buvo išregistruotas iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Vadovaujantis CK 2.70 straipsnio 8 dalimi, likviduojant juridinį asmenį Registro tvarkytojo iniciatyva, likvidatorius neskiriamas, Registrų centras nėra likvidatoriaus funkcijas atliekantis asmuo ir negali atlikti veiksmų, susijusių su likviduojamo juridinio asmens turto paskirstymu akcininkams. Registro tvarkytojas veikia išimtinai teisės aktų suteiktų įgaliojimų ribose. Registro tvarkytojas atlieka tik veiksmus, reikalingus juridiniam asmeniui, likviduojamam Registro tvarkytojo iniciatyva, išregistruoti iš Registro. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu, kaip nagrinėjamos bylos, atveju, kai įstatymas nenustato juridinio asmens turto perėjimo juridinio asmens dalyviams po juridinio asmens likvidavimo Registro tvarkytojo iniciatyva, nuosavybės teisė į tokį turtą teisme turi būti nustatoma ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-1120/2024). Atkreipia dėmesį į tai, kad paskaičiavus prašomą pripažinti ieškovui R. B. nuosavybės teise Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 29/88360 dalį, nustatyta, kad ši dalis sudaro 8,700 kv. m arba 0,08700 arus, arba 0,00087 ha, o ne ieškinio reikalavimuose nurodytus 8,703 kv. m arba 0,08703 arus, arba 0,0008703 ha. Prašo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, kadangi VĮ Registrų centras neturi suinteresuotumo bylos baigtimi.

6. Tretieji asmenys R. K. ir A. J.-Borkovska su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti.

7. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, negavus iš šalių prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojas (toliau – ir JAR tvarkytojas) nustatęs CK 2.70 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą aplinkybę (juridinis asmuo nepateikė CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatytų dokumentų per dvylika mėnesių nuo šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų šių dokumentų pateikimo juridinių asmenų registrui terminų pabaigos), išlaikęs CK 2.70 straipsnio 2, 3 dalyse nustatytą tvarką, 2021 m. balandžio 15 d. priėmė sprendimą inicijuoti UAB „Litgivita“ (toliau – ir Bendrovė) likvidavimą ir 2021 m. balandžio 15 d. Juridinių asmenų registre įregistravo šio juridinio asmens teisinį statusą „inicijuojamas likvidavimas“. CK 2.70 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka JAR tvarkytojui nebuvo pateiktas teismo sprendimas, kuriuo būtų atšauktas inicijuojamas bendrovės likvidavimas, todėl JAR tvarkytojas 2022 m. balandžio 20 d. priėmė sprendimą likviduoti juridinį asmenį ir 2022 m. balandžio 21 d. įregistravo Bendrovės teisinį statusą „likviduojamas“. Dabartinis Bendrovės teisinis statusas – „išregistruotas“.

9. Bendrovės likvidavimo dienai UAB „Litgivita“ akcininkai buvo: A. J.-Borkovska turėjo 40 vnt. akcijų, kas sudarė 40 proc. akcijų, ieškovas R. B. – 30 vnt. akcijų, kas sudarė 30 proc. akcijų, R. K. – 30 vnt. akcijų, kas sudarė 30 proc. akcijų.

10. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuo 2012 m. laokričio 15 d. Bendrovė nuosavybės teise valdo šį nekilnojamąjį turtą: kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Vilniaus m. sav., Vilnius, 708/569995 dalis, t. y. 424,8 kv. m arba 4,248 a arba 0,04248 ha; nuo 2011 m. sausio 6 d. – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Vilniaus m. sav., Vilnius, 29/88360 dalis, t. y. 8,703 kv. m arba 0,08703 a arba 0, 0008703 ha.

11. 2025 m. gegužės 29 d. teisme buvo priimtas ieškinys dėl nuosavybės teisės į ginčo turtą pripažinimo.

Dėl ieškinio reikalavimų

12. Ieškovas ieškiniu reiškia reikalavimą pripažinti jo nuosavybės teisę pagal turėtą akcijų skaičių į Bendrovės, kuri šiuo metu yra išregistruota, vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, teigdamas, kad akcininkai turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį.

13. Priėmus sprendimą likviduoti įmonę, ji išregistruojama iš Juridinių asmenų registro, o pagal CK 2.95 straipsnio 3 dalį, išregistravus įmonę, ji laikoma pasibaigusia. Pažymėtina, kad šiuo metu klausimas, kam atitenka po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka, jo vardu registruotas turtas, nėra reglamentuotas. 2020 m. birželio 22 d. buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka laikinojo įstatymo projektas. Minėto projekto 7 straipsnis nustato, kad likviduoto ir išregistruoto juridinio asmens turtą kaip bešeimininkį perima valstybė. Tačiau Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2020 m. rugsėjo 23 d. yra pateikęs išvadą Nr. 102-P-33 „Dėl preliminaraus įvertinimo ar Lietuvos Respublikos juridinių asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka laikinojo įstatymo projektas XIIIP-4014 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Minėtoje išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad „ta apimtimi, kuria juridinių asmenų nuosavybės teisė besąlygiškai būtų paneigta vien remiantis aplinkybe, kad juridinis asmuo nevykdo veiklos, teikiama įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalis galimai neatitinka Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų“.

14. Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendime (civilinė byla Nr. e2-1271-921/2022) konstatuota, jog nėra pagrindo vadovautis 2020 m. birželio 22 d. užregistruotu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka laikinojo įstatymo projektu, kadangi: visų pirma, jis iki šiol nėra priimtas; antra, jo nuostatos, reglamentuojančios juridinio asmens turto perleidimą valstybei, galimai prieštarauja Konstitucijai. Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendime nurodoma, kad CK 1.8 straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). ABĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad akcininkai turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį. Taigi, šiuo atveju sprendžiant kam po juridinio asmens likvidavimoir išregistravimo supaprastinta tvarka atitenka turtas, pagal įstatymo analogiją, būtina vadovautis minėta ABĮ 15 straipsnio 1 dalimi.

15. ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad akcininkai turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį. ABĮ 76 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad iki likviduojamos bendrovės išregistravimo pirmiausia turi būti sumokami privalomi mokesčiai į biudžetus ir fondus bei atsiskaitoma su bendrovės kreditoriais ir darbuotojais, laikantis įstatymų nustatytos reikalavimų tenkinimo eilės, po to išmokamas sukauptas dividendas privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams. Likęs likviduojamos bendrovės turtas iki bendrovės išregistravimo padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Analogiškai dalijamas ir vėliau išaiškėjęs bendrovės turtas. Tokios pozicijos laikosi ir Konstitucinis Teismas 2015 m. vasario 24 d. priėmęs nutarimą Nr. KT7-N3/2015.

16. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas kaip precedentu vadovautis naujausiu formuojamoje teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1271-921/2022) pateiktu išaiškinimu. Sprendžiant kam po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka atitenka turtas, pagal įstatymo analogiją, būtina vadovautis ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 76 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimu (Nr. KT7-N3/2015).

17. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismo praktiką, aptartas šios konkrečios bylos faktines aplinkybes, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti ir pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į Bendrovės, kuri šiuo metu yra išregistruota, vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, t. y. į: kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Vilniaus m. sav., Vilnius, 708/569995 dalis, t. y. 424,8 kv. m arba 4,248 a arba 0,04248 ha; nuo 2011 m. sausio 6 d. – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Vilniaus m. sav., Vilnius, 29/88360 dalis, t. y. 8,703 kv. m arba 0,08703 a arba 0, 0008703 ha, pagal turėtų 30 proc. akcijų skaičių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

19. Kaip minėta, CK 2.70 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad inicijuojamas juridinio asmens likvidavimas gali būti atšauktas teismo sprendimu CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Kreiptis į teismą su prašymu atšaukti inicijuojamą juridinio asmens likvidavimą gali juridinio asmens dalyvis ar valdymo organo narys per vienerius metus nuo juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statuso įgijimo.

20. Šiuo atveju ieškovas, būdamas Bendrovės akcininkas, minėtų veiksmų neatliko, taigi jis turi prisiimti neigiamas pasekmes (patirtas bylinėjimosi išlaidas), kilusias dėl jo neveikimo, nes šiuo atveju byla buvo inicijuota ne dėl to, kad atsakovės kokiu nors būdu būtų pažeidusios ieškovo teises, o dėl to, jog pats ieškovas, būdamas Bedrovės akcininkas, tinkamai neatliko savo pareigų. Dėl šios priežasties yra pagrindas nukrypti nuo bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir teismas sprendžia, kad šalims paliktinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant sumokėtą žyminį mokestį.

21. Nagrinėjamu atveju teisme patirta 8,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina 4,32 Eur suma neviršija 8 Eur, todėl jos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 264-265, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

pripažinti ieškovo R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) kaip buvusio akcininko nuosavybės teisę į uždarosios akcinės bendrovės „Litgivita“, kuri šiuo metu yra išregistruota, vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, t. y. į kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Vilniaus m. sav., Vilnius, 708/569995 dalis, t. y. 424,8 kv. m arba 4,248 a arba 0,04248 ha; nuo 2011 m. sausio 6 d. – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Vilniaus m. sav., Vilnius, 29/88360 dalis, t. y. 8,703 kv. m arba 0,08703 a arba 0, 0008703 ha, pagal ieškovo turėtų 30 procentų akcijų skaičių.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.