- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- e2-270-763/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00994-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvydas Petrauskas
- Atsakovas
- D. V. L.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui D. V. L. (D. V. L.) dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ per EPP sistemą pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo D. V. L. 230,62 Eur dydžio žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur žyminį mokestį. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2018-10-04 Vilniuje, (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė Nissan Juke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo D. V. L. kaltės, ir eismo įvykio kaltininkas D. V. L. pasišalino iš eismo įvykio vietos. Transporto BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta pas ieškovę, t. y. AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas D. V. L.. Dėl šio eismo įvykio padarytos žalos ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui 382,27 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės – automobilio Nissan Juke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus, pagal draudimo bendrovės „IF P&C Insurance AS“ filialas pretenziją, nes ši priemonė minėtoje bendrovėje buvo drausta transporto priemonių savanoriškuoju draudimu KASKO. Tokiu būdu ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakingą dėl padarytos žalos asmenį – atsakovą, kuris geranoriškai atlygino tik dalį (151,65 Eur) žalos, likusios 230,62 Eur žalos sumos neatlygino. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, esant LR CPK numatytiems pagrindams.
Atsakovui D. V. L. LR CPK 142 str. tvarka įteikus pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo (įteikti dokumentai asmeniškai pasirašant), jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašymų nepareiškė, todėl esant ieškovės prašymui, priimamas teismo sprendimas už akių ( LR CPK 142 str. 4 d., 285 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2018-10-04 Vilniuje, (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė Nissan Juke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri buvo drausta transporto priemonių savanoriškuoju draudimu KASKO draudimo bendrovėje „IF P&C Insurance AS“ filialas. Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo D. V. L. kaltės (2018-10-28 Vilniaus apskrities VPK pažyma). Šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas D. V. L. – 2018-02-12 sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pagal sutarties 1.2 punktą, sutartis galiojo nuo 2018 m. vasario 16 d. iki 2018 m. vasario 15 d. 2018-10-04 įvyko eismo įvykis, kurio metu galiojant draudimo sutarčiai, buvo sugadinta kita transporto priemonė, o eismo įvykio kaltininkas D. V. L. po draudžiamojo įvykio iš eismo įvykio vietos pasišalino. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ dėl 2018 m. spalio 4 d. eismo įvykio metu padarytos žalos draudimo sutarties pagrindu išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui 382,27 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės – automobilio Nissan Juke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus, pagal draudimo bendrovės „IF P&C Insurance AS“ filialas pretenziją, nes ši priemonė minėtoje bendrovėje buvo drausta transporto priemonių savanoriškuoju draudimu KASKO, tai yra 2019 m. sausio 14 d. pervedė draudimo bendrovei 382,27 Eur draudimo išmoką, kurią pastaroji išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „ PZU Lietuva“ v. UAB „ Finėjas“, bylos Nr. 3K-3-483/2011). Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).
Siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įrodyti šias aplinkybes turi ieškovė, t. y. draudikė, išmokėjusi nukentėjusiajam draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019).
Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą. Kaip minėta byloje esanti 2018-10-28 Vilniaus apskrities VPK pažyma patvirtina, jog kaltas dėl eismo įvykio buvo pripažintas automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs asmuo D. V. L., kuriam 2018-10-17 policijos institucijos paskirta nuobauda – bauda. Byloje negauta duomenų, kad paskirta nuobauda būtų buvusi pakeista, todėl laioma, kad procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs. Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina, jog dėl eismo įvykio ir padarytos žalos nukentėjusiam kito automobilio vairuotojui yra kaltas atsakovas, kuris sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas suvokė, kad dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis (kontaktas su kitu objektu), buvo apgadinta kita transporto priemonė, tačiau nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nedėjo jokių pastangų realiai įvertinti situacijos, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas dalį, tai yra 151,65 Eur žalos sumą ieškovei jau atlygino, tai yra padarytą žalą pripažino, todėl prašomas priteisti žalos likutis sudaro 230,62 Eur.
Teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo 230,62 Eur Eur išmokėtą draudimo išmoką.
LR CK 6.210 str. 1 d. nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, todėl vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (230,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, pateikiant teismui elektroninį ieškinį, sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį ir šią sumą prašo priteisti iš atsakovo. Žyminis mokestis ieškinį patenkinus priteisiamas ieškovei iš atsakovo D. V. L. (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR CPK 142 str. 4 d., 285 str., 286 str., LR CK 6.210 str., 6.245 str., 6.263 str., 6.280 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš D. V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) AB „Lietuvos draudimas“ (įmonės kodas 110051834, buveinė Basanavičiaus g. 12, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT777300010000543713, AB banke „Swedbank“) naudai 230,62 Eur žalai atlyginti, bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur žyminį mokestį, iš viso – 245,62 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis Eur 62 ct) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (230,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-12-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas D. V. L. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.