Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-2342-413/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-12-22
Bylos Nr.: 2A-2342-413/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-09-3-00980-2013-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Palubinskaitė (pirm.), Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas (pran.)
Ieškovas: R. Ž.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Geidena“, D. M., uždarajai akcinei bendrovei „Aclean LT“

Kategorijos

25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-2342-413/2014;Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00980-2013-7;Procesinio sprendimo kategorijos: 25.3; 44.2.4.1;121.21. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė) ir Albinos Rimdeikaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1442-259/2014 pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Geidena“, D. M., uždarajai akcinei bendrovei „Aclean LT“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. Ž. yra atsakovės UAB ,,Geidena“ (toliau ir Bedrovės) akcininkas. Atsakovė UAB ,,Geidena“ (pardavėjas), atstovaujama bendrovės direktoriaus – atsakovo D. M., 2013 m. birželio 22 d. sudarė su atsakove UAB „Aclean LT“ (pirkėju) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2013-06-22-1, kuria pardavėjas pardavė pirkėjui už 31 200 Lt garo katilą Borderer (ser. Nr. 25/408, pagaminimo metai 2005) (4 500 Lt), lyginimo liniją Teve Textima 11225/III (ser. Nr. 120039/8 pagaminimo metai - 1978 (12 100 Lt) ir garo katilą E-1.0-0.9 M (ser. Nr. 1622, pagaminimo metai 1991 m.) (14 600 Lt). Tą pačią dieną, 2013 m. birželio 22 d. nuomos sutartimi Nr. N/2013-06-22-1, pirkėjas UAB ,,Aclean LT“ (nuomotojas) įsigytą pirkimo-pardavimo sutartimi įrangą išnuomojo pardavėjui UAB ,,Geidena“ (nuomininkui), kuris įsipareigojo priimti įrangą ir mokėti kas mėnesį 827 Lt dydžio (be PVM) nuompinigius. Atsakovai UAB „Geidena“ ir UAB ,,Aclean LT“ 2013 m. rugsėjo 9 d. sudarė įrangos atpirkimo sutartį Nr. 2013/09-1, pagal kurią UAB „Geidena“ atpirko visą parduotą įrangą už pradinę 31 200 Lt sumą (b.l. 88-90). Ieškovas R. Ž. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas:

1) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2013 m. birželio 22 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2013-06-22-1;

2) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2013 m. birželio 22 d. Nuomos sutartį Nr. N/2013-06-22-1;

3) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2013 m. rugsėjo 9 d. Sutartį Nr. 2013/09-1;

4) taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę UAB „Aclean LT“ grąžinti atsakovei UAB „Geidena“ 2 001,34 Lt bei priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad UAB „Geidena“ pagrindinė veikla – skalbimo paslaugų teikimas. UAB „Geidena“ įkūrė ir jos akcininkais nuo įsteigimo momento buvo R. Ž. ir D. Ž.. Dėl ekonominės krizės pasekmių, 2011 m. abu akcininkai pardavė po dalį savo turėtų akcijų naujiems akcininkams - Ž. K. ir E. U., kurios turimas akcijas 2012 m. perleido atsakovei UAB „Aclean LT“. UAB „Aclean LT“ 100 proc. akcijų priklauso tai pačiai Ž. K.. Pasikeitus įmonės akcininkams, naujasis įmonės akcininkas UAB „Aclean LT“ įgijo lemiamą įtaką UAB „Geidena“ valdyboje, todėl 2013 m. vasario 8 d. UAB „Geidena“ valdybos sprendimu į Bendrovės direktoriaus pareigas nuo 2013 m. vasario 11 d. buvo paskirtas D. M.. Pasak ieškovo, 2013 m. birželio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartis buvo apsimestinis sandoris, prieštaraujantis Bendrovės veiklos tikslams, sudarytas bendrovės direktoriui viršijant turimus įgaliojimus, pardavus turtą už nepagrįstai mažą ir neprotingą kainą, sandorio šalims būnant nesąžiningoms, dėl ko šis sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu CK 1.82 straipsnio 1 dalies bei CK 2.83 straipsnio 1 dalies pagrindu ir taikyta restitucija. Ieškovo nuomone, faktą, kad ginčo sandoris buvo ekonomiškai nenaudingas ir nereikalingas, prieštaraujantis Bendrovės veiklos tikslams įrodo tą pačią dieną, t. y. 2013 m. birželio 22 d. sudaryta niekinė Nuomos sutartis Nr. N/2013-06-22-1, kuria UAB „Aclean LT“ tuos pačius įrenginius išnuomojo UAB „Geidena“. Dėl minėtų sandorių Bendrovė neteko savo pagrindinio gamybos procese naudojamo turto, jos veikla tapo tiesiogiai priklausoma nuo tokia pačia veikla užsiimančio Bendrovės akcininko UAB „Aclean LT“, Bendrovė patyrė papildomų išlaidų (mokant nuomos mokestį už įrengimus), kurių galėjo neturėti. 2013 m. rugsėjo 9 d. Sutartis Nr. 2013/09-1 yra neteisėtos pirkimo-pardavimo sutarties pasekmė, todėl taip pat yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento, kadangi iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisė. Ieškovo nuomone, sudarydamos 2013 m. rugsėjo 9 d. Sutartį Nr. 2013/09-1 jos šalys neketino sukurti jokių teisinių pasekmių, kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, kad 2013 m. rugsėjo 9 d. Sutartis Nr. 2013/09-1, kuria neva Bendrovė įgyvendino savo atpirkimo teisę, buvo realiai vykdoma.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Geidena“ su patikslintu ieškiniu nesutiko, kadangi visi ginčijami sandoriai ne tik neprieštaravo UAB „Geidena“ veiklos tikslams, tačiau buvo sudaryti būtent šiems tikslams įgyvendinti. Jei UAB „Geidena“ operatyviai nebūtų užsitikrinusi finansavimo ir neatlikusi dujų ūkio įrenginių remonto, Bendrovės veiklą būtų tekę sustabdyti ar netgi nutraukti, kas išties prieštarautų UAB „Geidena“ veiklos tikslams. Be to, visos ieškinio dalyką sudarančios ginčijamos sutartys yra pasibaigusios (nebegalioja) tinkamu jų įvykdymu (CK 6.123 str.), todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus ir pripažinti negaliojančiomis pasibaigusias (nebegaliojančias) sutartis bei taikyti restituciją.

Šalies argumentai

Atsakovė UAB „Aclean LT“ su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutiko, nurodė, jog tenkinti ieškinio nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo R. Ž. 37,40 Lt pašto išlaidų valstybei.

Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad 2013 m. kovo 8 d. įvyko UAB „Geidena“ valdybos posėdis, kuriame, be kita ko, buvo svarstomas ir klausimas dėl UAB „Geidena“ ūkio renovavimo, kurio vertė 200 000 Lt, ir lėšų pritraukimo. Valdybos posėdyje dalyvavo visi valdybos nariai: valdybos pirmininkas (ieškovas) R. Ž. ir du valdybos nariai – Ž. K. ir T. K.. Valdyba nusprendė renovuoti UAB „Geidena“ ūkį 200 000 Lt suma, įtraukiant į renovaciją ir dujų ūkį. Vykdydamas valdybos nutarimą, Bendrovės direktorius (atsakovas) D. M. sudarė su rangovu UAB „Melvilus“ 2013 m. balandžio 30 d. Rangos sutartį Nr. DR 13.2, kurios dalykas – suskystintų dujų rezervuarų įrenginio rekonstravimo darbai bei įranga. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus vyriausioji inžinierė-inspektorė D. T. 2013 m. birželio 17 d. surašė ir tą pačią dieną įteikė UAB „Geidena“ direktoriui D. M. Nurodymą „Išjungti energetikos įrenginį“, nustačius eksploatacijos pažeidimus. Tame pačiame akte yra Valstybinės energetikos inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus vedėjo J. P. 2013 m. rugpjūčio 14 d. rezoliucija „išjungtą įrenginį leidžiama eksploatuoti“. Įvertinęs tai, kad atsakovės UAB „Geidena“ pagrindinė veikla yra susijusi su skalbimo paslaugų teikimu, teismas konstatavo, jog vykdant Inspekcijos 2013 m. birželio 17 d. nurodymą ir išjungus energetikos įrangą, Bendrovei buvo reikalinga priimti skubius ir neatidėliotinus sprendimus tam, kad per kuo trumpesnį laiką būtų pašalinti energetikos inspekcijos nustatyti trūkumai bei atstatyta įprastinė įmonės ūkinė veikla. Atsakovas D. M., surašius energetikos inspekcijos aktą, turėjo kuo skubiau surasti finansavimo šaltinius dujų įrangos remontui, kadangi laisvų apyvartinių lėšų įmonėje nebuvo. Tokį trumpalaikį finansavimą sutiko suteikti atsakovė UAB „Aclean LT“. 2013 m. birželio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2013-06-22-1 pardavėjas UAB ,,Geidena“, atstovaujamas atsakovo D. M., sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su pirkėju UAB ,,Aclean LT“, kuriuo pardavėjas įsipareigojo perduoti atlygintinai pirkėjui nuosavybės teise įrangą – garo katilą Borderer (4 500 Lt), lyginimo liniją Teve Textima 11225/III (12 100 Lt) ir garo katilą E-1.0-0.9 M, o pirkėjas įsipareigojo iki 2013 m. liepos 31 d. sumokėti pardavėjui 31 200 Lt. Priėmimo perdavimo aktu 2013 m. birželio 22 d. pardavėjas UAB „Geidena“ perdavė pirkėjui UAB ,,Aclean LT“ įsigytą įrangą. Teismas pažymėjo, kad minėtos sutarties pagrindu UAB „Geidena“ gavo būtiną finansavimą remonto darbams atlikti, be to, atsakovė UAB „Aclean LT“ dujų įrangos rekonstrukcijos metu suteikė Bendrovei galimybę ir toliau savo veikloje naudoti išnuomotus gamybos įrenginius pagal tą pačią dieną atsakovų pasirašytą 2013 m. birželio 22 d. įrenginių nuomos sutartį Nr. N/2013-06-22-1, kuria UAB ,,Geidena“ (nuomininkas) įsipareigojo priimti įrangą ir mokėti UAB ,,Aclean LT“ 827 Lt be PVM dydžio nuompinigius. Atsakovai UAB „Geidena“ ir UAB ,,Aclean LT“ 2013 m. rugsėjo 9 d. sudarė įrangos atpirkimo sutartį Nr. 2013/09-1, pagal kurią UAB „Geidena“ įsipareigojo atpirkti visą parduotą įrangą. Tą pačią dieną įranga buvo perduota UAB „Geidena“. Iš atsakovės UAB „Geidena“ pateiktų 2013 m. spalio 9 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktų Nr. 1 ir Nr. 2 teismas konstatavo, kad už atpirktą įrangą su pardavėju UAB ,,Aclean LT“ buvo pilnai atsiskaityta. Remiantis nurodytu, teismas sprendė, kad ieškovas nepagrindė savo teiginio, jog ginčijamais sandoriais naudos turėjo tik atsakovė UAB „Aclean LT“, o įmonės direktorius (atsakovas D. M.) veikė išimtinai Bendrovės akcininko UAB „Aclean LT“ interesais. Teismui nesukėlė abejonių atsakovės UAB „Geidena“ pateikti įrodymai, kurie, kaip nurodė teismas, patvirtino aplinkybę, kad UAB „Geidena“ direktorius veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis ir buvo priverstas imtis neatidėliotinų veiksmų tam, kad gautų reikiamų lėšų išjungtos energetikos įrangos remontui. Tokios lėšos buvo gautos pagal ginčijamą įrenginių pirkimo-pardavimo sandorį, o sudariusi nuomos sutartį atsakovė UAB „Geidena“ neprarado galimybės ir toliau naudotis savo gamybos įrenginiais. Kadangi ieškovas šių atsakovo argumentų nepaneigė, teismas sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčijamu sandoriu naudos turėjo tik atsakovė UAB „Aclean LT“.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepagrindė ir kito savo teiginio, jog pirkimo - pardavimo sandoris buvo sudarytas viršijant UAB „Geidena“ direktoriui jam suteiktus įgaliojimus. Teismas sprendė, kad ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai šios įrodinėjamos aplinkybės nepagrindžia, kadangi asmenys, pateikę vertinimus apie įrangos rinkos kainas, neturi reikiamos turto vertintojo kvalifikacijos ir teisės verstis tokia veikla, dėl ko vadovautis tokiais duomenimis nėra pagrindo. Atsakovės pateiktą ginčo turto vertės ataskaitą Nr. 2013/06-05 teismas laikė tinkamu įrodymu ir pagal jį sprendė, kad ginčijamo pirkimo pardavimo sandorio sudarymo metu įrangos rinkos vertė atitiko sutarties kainą (31 200 Lt). Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas pirmininkavo 2013 m. kovo 28 d. valdybos posėdyje, kuriame buvo nuspręsta renovuoti UAB „Geidena“ ūkį 200 000 Lt suma, įtraukiant į ją ir dujų ūkio renovaciją, todėl nepagrįstu pripažino ieškovo teiginį, kad Bendrovės valdyba nepriėmė jokio sprendimo dėl sandorių, susijusių su dujų ūkio rekonstravimu.

Vertindamas ginčijamos 2013 m. rugsėjo 9 d. Sutartį Nr. 2013/09-1 įrenginių atpirkimo sutarties sudarymą, teismas pažymėjo, kad ieškovas nepagrindė savo teiginių, jog sudarydamos šį sandorį jo šalys neketino sukurti teisinių pasekmių, dėl ko šis sandoris turėtų būti pripažintas tariamu sandoriu. Iš atsakovės UAB „Geidena“ pateiktų įrodymų – tarpusavio skolų užskaitymo 2013 m. spalio 9 d. aktų Nr. 1 ir Nr. 2, teismas sprendė, kad minėti dokumentai patvirtina aplinkybę, kad atpirkimo sandoris realiai įvyko. Apibendrindamas išsakytus argumentus teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė ieškinyje nurodytų aplinkybių apie ginčijamų sandorių prieštaravimą UAB „Geidena“ veiklos tikslams ir Bendrovės direktoriaus, sudarant minėtus sandorius, įgaliojimų viršijimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas R. Ž. prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-34-314/2014 ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, nes neteisingai, nevisapusiškai, neobjektyviai ir neišsamiai įvertino bylos medžiagą, šalių pateiktus dokumentus, pagrindžiančius vienas ar kitas aplinkybes. Teismas taip pat neatsižvelgė į atsakovų nesąžiningą elgesį ptoceso metu, vengiant pateikti teisingam bylos išsprendimui esminės reikšmės turinčius įrodymus ir visokeriopai siekiant išvengti atsakomybės už imperatyvių įstatymo normų pažeidimą bei veikimą priešingai Bendrovės interesams. Teismas ignoravo ieškovo pateiktus įrodymus ir neįsigilino į ieškovo prašomus įvertinti faktus.

2. Teismas neįvertino aplinkybės, kad Bendrovės direktorius D. M. dėl finansinės paramos įmonei nesikreipė į jokį kitą UAB „Geidena“ akcininką, ar kredito įstaigas; 2013 m. spalio 9 d. UAB „Geidena“ ir UAB „Aclean LT“ tarpusavio skolų užskaitymo aktai Nr. 1, Nr. 2 patvirtina, kad UAB „Aclean LT“ Bendrovei buvo skolinga ženklias pinigų sumas: pagal aktą Nr. 1 – 105 353,57 Lt; pagal aktą Nr. 2 – 98 883,95 Lt, todėl, apelianto nuomone, nebuvo jokio poreikio atsakovei UAB „Aclean LT“ parduoti Bendrovės ilgalaikį ir kasdienėje veikloje naudojamą turtą. Teismas sprendimą grindė ne teisės normomis, bet faktinių bylos aplinkybių interpretacijomis.

3. Atsakovai nepateikė jokių duomenų apie tai, kokios apimties ir vertės darbai buvo atlikti siekiant pašalinti energetikos inspekcijos nustatytus trūkumus bei įrodymų, kad šiems darbams buvo reikalingas būtent tokio dydžio finansavimas, kokios vertės buvo pirkimo-pardavimo sutartis. UAB „Melvilus“ prisiimti įsipareigojimai atlikti Bendrovės suskystintų dujų rezervuarų rekonstravimo darbus niekaip nėra susiję su minėtu energetikos inspekcijos raštu. Ši sutartis neįrodo dėl energetikos inspekcijos nustatytų trūkumų atliktų darbų apimties bei kainos. Be to, visos Rangos sutarties darbų kainos, t. y. 50 600 Lt nebuvo poreikio sumokėti iš karto. Mokėjimai pagal šią sutartį buvo išdėstyti dalimis, todėl siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal šią sutarti Bendrovei nebuvo poreikio ir būtinybės sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir parduoti jos ilgalaikį turtą. Tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino.

4. Nepagrįsta teismo išvada, jog Bendrovės direktorius, sudarydamas ginčo sutartis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis,o ginčo sandoriai negali būti vertinami kaip Bendrovės veiklos tikslus atitinkantys sandoriai. Apeliantas pažymi, kad 2013 m. birželio 22 d. pirkimo-pardavimo, nuomos taip pat ir 2013 m. rugsėjo 9 d. sutarčių sudarymo faktas buvo slepiamas nuo Bendrovės akcininkų ir valdybos narių, nors, vadovaujantis CK 2.87 straipsnio 6 dalimi, ši informacija pastariesiems privalėjo būti nedelsiant atskleista. Be to, UAB „Geidena“ ir UAB „Aclean LT“ yra tarpusavyje konkuruojančios įmonės, kurios verčiasi analogiško pobūdžio veikla, todėl vien šis faktas patvirtina pirkimo-pardavimo ir nuomos sutarčių nenaudingą Bendrovei ir prieštaravimą jos veiklos tikslams, kadangi kasdienėje Bendrovės veikloje būtini įrenginiai buvo perleisti konkurentui, kurio siekis sudarant pirkimo-pardavimo sutartį buvo ne Bendrovei reikalingo finansavimo suteikimas, o savo dominuojančios padėties rinkoje užtikrinimas ir siekis padaryti Bendrovę visiškai nuo jo priklausomą.

5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepagrindė savo teiginio dėl direktoriaus įgaliojimų viršijimo. Ieškovo pateikti dokumentai leidžia pagrįstai abejoti ir atsakovės UAB „Geidena“ pateiktos turto vertės ataskaitos objektyvumu ir įrenginių pardavimo kainos atitikimu tikrajai jų vertei. Įrenginių gamintojų ir tiekėjų pateikta informacija įrodo, kad netgi atsižvelgus į perleistų įrenginių nusidėvėjimą, pardavimo kaina yra nepagrįstai maža ir neprotinga, kas patvirtina aplinkybę, jog įrenginių pardavimo kaina neatitiko tikrosios jų vertės ir buvo sąmoningai sumažinta. Apeliantas pažymi, jog jis neturėjo galimybės atlikti aptarto turto vertinimo, kadangi direktorius visus sprendimus Bendrovėje priima vienasmeniškai ir savavališkai, o bet kokią akcininkų iniciatyvą, siekiant užtikrinti Bendrovės veiklos skaidrumą, boikotuoja. Be to, teismas, atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovės UAB „Geidena“ pateiktuose dokumentuose nurodytų įrenginių verčių akivaizdų skirtumą, galėjo skirti byloje ekspertizę pirkimo-pardavimo sutartimi perleistų įrenginių vertei nustatyti, o ne vadovautis tik vienos iš šalių pateiktais dokumentais.

6. Nepagrįstas teismo argumentas, jog ieškovas nepagrindė teiginio, kad šalys, sudarydamos 2013 m. rugsėjo 9 d. Sutartį, neketino sukurti jokių teisinių pasekmių. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2013 m. spalio 9 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktai Nr. 1 ir Nr. 2 patvirtina aplinkybę, kad atpirkimo sandoriai realiai įvyko. Apeliantas pažymi, jog tarpusavio skolų užskaitymo aktai patvirtina ne ką kitą, kaip pirkimo-pardavimo ir nuomos sutarčių nenaudingumą Bendrovei ir prieštaravimą jos veiklos tikslams bei faktą, kad jokio poreikio parduoti Bendrovei nuosavybės teise priklausančius įrenginius UAB „Aclean LT“ nebuvo. Apie 2013 m. rugsėjo 9 d. Sutartį ieškovas sužinojo tik po šios bylos iškėlimo, kadangi jos, kaip ir kitų ginčo sutarčių sudarymo faktas, nuo Bendrovės akcininkų ir valdybos narių buvo slepiamas. Atsakovas 2013 m. spalio 9 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktus Nr. 1, Nr. 2 pateikė tik paskutinio teismo posėdžio metu. Toks atsakovo elgesys negali būti vertinamas kitaip nei piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, kadangi šių veiksmų pasėkoje buvo pažeistas proceso šalių lygiateisiškumo principas, šalys negalėjo normaliai įgyvendinti savo teisės teikti atsikirtimus, kas lėmė ir rungimosi principo pažeidimą. Minėta sutartis negali būti pripažinta negaliojančia kaip tariamas sandoris, tačiau vadovaujantis pamatiniu civilinės teisės principu ex injuria jus non oritur (iš neteisėtų veiksmų teisė neatsiranda), turi būti pripažinta negaliojančia kaip negaliojančių sandorių pasekmė. Tačiau Teismas ir šių argumentų nenagrinėjo, o analizavo tariamų sandorių požymius.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Geidena“ prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovo atsakovei UAB „Geidena“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi tokie argumentai:

1. Dėl sandorių prieštaravimo Bendrovės veiklos tikslams. Atsakovė pažymi, kad ieškovas buvo informuotas apie būtinybę atlikti dujų ūkio renovacijos (atnaujinimo) darbus, ką patvirtina ir 2013 m. kovo 28 d. UAB „Geidena“ valdybos sprendimas dėl dujų ūkio renovacijos darbų atlikimo, tačiau jokių pasiūlymų, iš kur gauti lėšų šio valdybos sprendimo įgyvendinimui, ji nepateikė. 2013 m. birželio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2013-06-22 ir 2013 m. birželio 22 d. nuomos sutartis Nr. N/2013-06-22-1 ne tik neprieštaravo UAB „Geidena“ veiklos tikslams, bet buvo sudaryta siekiant užtikrinti nenutrūkstamą įmonės kasdienės veiklos vykdymą. Jei UAB „Geidena“ operatyviai nebūtų užsitikrinusi finansavimo ir neatlikusi dujų ūkio įrenginių remonto, Bendrovės veiklą būtų tekę sustabdyti ar netgi apskritai nutraukti, kas išties prieštarautų UAB „Geidena“ veiklos tikslams. Be to, byloje esantys tarpusavio skolų užskaitymo aktai nesudaro pagrindo teigti, kad sandoris prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams. Byloje nebuvo keliamas klausimas ir dėl atliktų darbų vertės ir apimties, todėl tai nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi šioje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl sandorių teisėtumo, o ne dėl atliktų remonto darbų apimties, kurie buvo atlikti pagal remonto darbų sutartį. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad pirkimo-pardavimo ir nuomos sutarčių sudarymo faktas buvo slepiamas nuo UAB „Geidena“ akcininkų ir valdybos narių, todėl tokie apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti.

2. Dėl tariamo įgaliojimų viršijimo ir valdybos sprendinio sudaryti ginčo sandorius. Pasak atsakovės, ieškovas apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai įgaliojimų viršijimą sieja su neva per maža įrenginių verte bei su valdybos ir akcininkų susirinkimo sprendimų nebuvimu, tačiau, valdybos sprendimas dėl dujų ūkio rekonstrukcijos buvo priimtas, tuo tarpu jį realiai įgyvendinti yra įmonės vadovo (direktoriaus) kompetencija. UAB „Geidena“ direktorius jokių įgaliojimų neviršijo. Be to, perduoti įrengimai nebuvo nauji (jų pagaminimo metai atitinkamai yra 1978, 1991 ir 2005), dėl šios priežasties jų pardavimo kaina rinkos sąlygomis ir buvo tokia, kokia nustatyta sutartyje. Be to, ieškovas sandorius ginčijo remdamasis ne netinkama įrenginių verte, o juridinio asmens valdymo organo kompetencijos ar juridinio asmens tikslų pažeidimu (CK 1.82 straipsnis), todėl ir vertinimo dalykas ginčijant sudarytą sandorį šiuo pagrindu yra visiškai skirtingas.

3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai nevertino medžiagos ir argumentų, išsakytų kitose civilinėse bylose, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog 2013 m. rugsėjo 9 d. Sutartis pripažintina negaliojančia kaip negaliojančių pirkimo-pardavimo ir nuomos sandorių pasekmė. Atsakovės nuomone, šiuo pagrindu minėto sandorio pripažinti negaliojančiu negalima, kadangi 2013 m. birželio 22 d. Pirkimo-pardavimo sutarties ir 2013 m. birželio 22 d. Nuomos sutarties naikinti nėra jokio pagrindo.

5. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad sudarant minėtus sandorius buvo siekiama sutrikdyti bendrovės ūkinį-finansinį pajėgumą ir įgyti absoliučią finansinę kontrolę, kadangi, pardavus įrenginius, tą pačią dieną buvo sudaryta šių įrenginių nuomos sutartis, kurios pagrindu įrengimai buvo išnuomoti tam, kad UAB „Geidena“ juos ir toliau galėtų naudoti kasdienėje veikloje, o nuosavybės teisės perleidimas šiame sandoryje labiau atliko prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, ką iš esmės ir patvirtina 2013 m. rugsėjo 9 d. sudarytas atpirkimo sandoris, kuriuo įrenginiai buvo atpirkti už tokią pačią kainą, už kokią jie ir buvo parduoti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Aclean LT“ prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, jog prašomi panaikinti sandoriai buvo sudaryti išimtinai UAB „Geidena“ naudai, kad būtų užtikrintas finansavimas dujų ūkio renovacijai. Priešingu atveju UAB „Geidena“ būtų turėjusi nutraukti savo veiklą, nes be dujų ūkio skalbimo veikla būtų neįmanoma (nebūtų šilto vandens). UAB „Geidena“ akcininkų lygmenyje 2013 m. gegužės-birželio mėn. buvo iškeltas šis klausimas, tačiau akcininkas (ieškovas) R. Ž. nesutiko investuoti į dujų ūkio renovavimą, tuo tarpu UAB „Aclean LT“ sutiko užtikrinti finansavimą, tačiau su sąlyga, kad už suteiktą finansavimą bus atlyginta. Dėl šios priežasties buvo sudaryta įrangos pirkimo-pardavimo sutartis bei nuomos sutartis, kad nupirkta įranga būtų palikta valdyti tai pačiai įmonei. Pabaigus renovaciją, visa perleista atsakovei UAB „Aclean LT“ įranga Bendrovės buvo atpirkta. Todėl tenkinti ieškovo ieškinį nebuvo pagrindo, kadangi visa perleista įranga šiai dienai priklauso UAB „Geidena“. Pirmosios instancijos teismo sprendime teisingai nurodyta, jog atsakovo UAB „Geidena“ pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, jog UAB „Geidena“ direktorius būtinojo reikalingumo sąlygomis buvo priverstas imtis neatidėliotinų veiksmų gauti reikiamų lėšų išjungtos energetikos įrangos remontui. Tokios lėšas buvo gautos pagal ginčijamą pirkimo pardavimo sandorį, be to, darbų atlikimo metu Bendrovei pagal įrenginių nuomos sutartį buvo sudaryta galimybė ir toliau naudoti įrenginius. Ieškovas šių atsakovo argumentų nepaneigė, todėl nėra pagrindo manyti, kad ginčijamu sandoriu naudos turėjo tik atsakovė UAB „Aclean LT“ ir bendrovės UAB „Geidena“ direktorius, kuris veikė neva išimtinai akcininko UAB „Aclean LT“ interesais.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas D. M. prašo skundžiamą 2014 m. liepos 17 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, jog atsakovas, kaip įmonės direktorius, jokių įgaliojimų neviršijo, veikė savo įgaliojimų ribose ir sudarė sandorius veikdamas bendrovės interesais, būtinojo reikalingumo sąlygomis, kad galėtų kuo greičiau gauti lėšų išjungtos energetikos įrangos remontui ir atkurti efektyvią įmonės veiklą. Be to, atsakovo nuomone, kilęs ginčas nebeturi prasmės, kadangi šiai dienai ginčo įrenginiai priklauso UAB „Geidena“.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos duomenimis, ieškovas, būdamas atsakovės UAB „Geidena“ akcininku, bendrovės naudai pareiškė ieškinį, pradiniu reikalavimu prašydamas panaikinti Bendrovės ir UAB „Aclean LT“ sudarytus sandorius: 2013 m. birželio 22 d. Bendrovės įrenginių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2013-06-22-1 ir šių įrenginių 2013 m. birželio 22 d. nuomos sutartį Nr. N/2013-06-22-1, taip siekdamas apginti Bendrovės turtines teises ir taikant byloje restituciją - grąžinti įrenginius jos pradiniam savininkui UAB „Geidena. Ieškovas nurodė, kad šie sandoriai prieštarauja UAB „Geidena“ tikslams, kadangi buvo sudaryti su Bendrovės akcininku ir konkuruojančiu rinkoje asmeniu UAB „Aclean LT“, įrenginiai buvo perleisti už ženkliai mažesnę kainą, Bendrovės vadovui D. M. viršijus savo kompetencijos ribas (CK. 1.82 straipsnio 1 dalis, 2.83 straipsnio 1 dalis, 2.87 straipsnis).

Atsakovai teikė į bylą atsiliepimus, kuriuose, be kita ko, nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 9 d. sutartimi UAB „Geidena“ savo įrenginius atpirko iš UAB „Aclean LT“ už tą pačią kainą ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (t. 1, b. l. 69-72, 74-77,87-91, t. 2, b. l. 4). Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, prašydamas CK 1.86 straipsnio pagrindu pripažinti 2013 m. rugsėjo 9 d. įrenginių atpirkimo sandorį tariamu bei negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę UAB „Aclean LT“ grąžinti atsakovei UAB „Geidena“ 2 001,34 Lt (t. y. be pagrindo sumokėtą nuomos mokestį).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymų visetą, sprendė, kad ieškovų ginčijamų sandorių sudarymą lėmė objektyvios ir verslo logikos padiktuotos priežastys, sandorių sudarymas neprieštaravo UAB „Geidena“ tikslams ir priešingai, užtikrino įmonės tolimesnę veiklą, dėl ko atmetė ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Įvertinusį bylos įrodymų visetą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu apeliacinio skundo argumentus dėl CK 1.82 straipsnio pažeidimo. Pažymėtina, kad teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. Civilinių santykių subjektų elgesio dipozityviškumas, be kita ko, pasireiškia per sutarties laisvės principą (CK 1.2, 6.156 straipsniai), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį ir savo nuožiūra nustatyti teises bei pareigas. CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorio negaliojimo pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių tik komercine nauda. Ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo. Jei sandorius, kaip prieštaraujančius juridinio asmens teisnumui, būtų leidžiama ginčyti vien dėl to, kad jie tiesiog komerciškai nenaudingi, rinkose kiltų didelis ekonominis nestabilumas ir netikrumas, nes bet kokie vienai šaliai komerciškai nenaudingi sandoriai galėtų būti ginčijami. Taigi, su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. Tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas, atsižvelgiant ir į kitas šio straipsnio taikymui svarbias aplinkybes, būtų pateisinamas

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Geidena“ 2013 m. kovo 28 d. valdybos posėdyje, kuriam be kita ko pirmininkavo pats ieškovas, buvo nuspręsta renovuoti Bendrovės ūkį, skiriant tam 200 000 Lt lėšų, įtraukiant į renovaciją ir dujų ūkį, taigi ir ūkinės veiklos sritį, reikalingą ginčo įrenginių eksploatavimui (t. 1, b. l. 110). Vykdydamas šį valdybos sprendimą, įmonės direktorius – atsakovas D. M. 2013 m. balandžio 30 d. pasirašė darbų rangos sutartį, kurios vertė 50 600 Lt (t. 1, b. l. 150-152). Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos Alytaus teritorinio inspektorės D. T. 2013 m. birželio 17 d. Nurodymu, nustačius įrenginių eksploatacijos pažeidimus, nurodyta Bendrovei „išjungti energetikos įrenginį“ (t. 1, b. l. 73). 2013 m. gegužės 6 d. paskolos sutartimi atsakovė UAB „Aclean LT“ suteikė Bendrovei (UAB „Geidena“) 20 000 Lt paskolą, o pagal ginčijamą 2013 m. birželio 22 d. įrenginių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2013-06-22-1 Bendrovė gavo iš UAB „Aclean“ 31 200 Lt pajamų (t. 1, b. l. 124-127, t. 2, b. l. 5). Iš 2013 m. balandžio 30 d. rangos sutarties sąlygų matyti, kad pirmąją 20 000 Lt įmoką (avansą) UAB „Geidena“ turėjo sumokėti faktiškai sutarties pasirašymo metu, o likusią 30 600 Lt sumą – per tris mėnesius, iki 2013 m.. rugpjūčio 30 d. (sutarties 4.1, 4.2 punktai). Byloje nėra ginčo, kad Bendrovė su rangovu atsiskaitė ir rangos sutartyje numatyti darbai buvo atlikti. Valstybinės energetikos inspekcijos 2013 m. birželio 17 d. rezoliucija patvirtina, kad išjungtą įrenginį leista eksploatuoti toliau (t. 1, b. l. 73). 2013 m. rugsėjo 9 d. įrenginių atpirkimo sutartimi UAB „Geidena“ savo įrenginius už tą pačią kainą iš UAB „Aclean LT“ atpirko (t. 1, b. l. 74-77, t. 2, b. l. 4).

Remdamasi šiomis byloje nustatytomis ir šalių neginčijamomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad UAB „Geidena“ pardavus ginčo įrenginius atsakovei UAB „Aclean LT“, įmonės ūkinė veikla nebuvo sutrikdyta, Bendrovė ir toliau galėjo už laikiną atlygį (nuomos mokestį iki įrenginių atpirkimo) šiais įrenginiais naudotis ir juos valdyti įmonės ūkinėje veikloje. Ieškovas neginčijo atsakovų nurodytos aplinkybės, kad sandorių sudarymo metu Bendrovė turėjo laikinų finansinių sunkumų ir paneigiančių tai įrodymų į bylą neteikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai daugiau tikėtina pripažino aplinkybę, kad UAB „Geidena“ iš atsakovės UAB „Aclean LT“ gauta 51 200 Lt suma, atsižvelgiant į 2013 m. balandžio 30 d. rangos sutartimi Bendrovės prisiimtus 50 600 Lt dydžio įsipareigojimus, panaudojo būtent Bendrovės pagrindiniam tikslui – suremontavus įrenginius tęsti toliau įmonės pagrindinę ūkinę veiklą. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad minėti sandoriai įmonės tikslams neprieštaravo ir tokioje situacijoje buvo ne tik pateisinami, bet ir būtini.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus dėl Bendrovės perleistų įrenginių kainos, kadangi, visų pirma, nagrinėjamo ginčo kontekste, kai įrenginiai buvo atpirkti už tą pačią kainą, sandorio kaina nėra esminė aplinkybė, kuria remiantis būtų galima konstatuoti sandorio neatitikimą įmonės tikslams. Antra, įrenginiai buvo parduoti UAB „Aclean LT“ už kainą, kurią prieš sandorio sudarymą nustatė kvalifikuotas turto vertintojas (t. 1, b. l . 78). Ieškovui šios turto vertintojo atskaitos nenuginčijus ir nepateikus į bylą kitų lygiaverčių įrodymų (kitų kvalifikuotų turto vertintojų vertinimų), neprašius byloje paskirti ginčijamo turto vertės nustatymo ekspertizę (CPK 178 straipsnis), pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodinėjimą reglamentuojančių procesinių teisės normų, pagrįstai vadovavosi atsakovų, bet ne ieškovo pateiktais ginčijamo turto vertinimo duomenimis (CPK 185 straipsnis). Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčijamo sandorio kaina buvo 31 200 Lt, padarė ir kitą pagrįstą išvadą – kad atsakovas D. M., sudarydamas ginčijamą sandorį, savo kompetencijos ribų neviršijo, kadangi sandorio kaina neviršijo 1/20 įmonės įstatinio kapitalo, lygaus 650 000 Lt dydžiui (įmonės įstatų 3.1, 5.4.1 punktai, t. 1, b. l. 8-11). Trečia, sutiktina su atsakovų pozicija, kad įmonėms (atsakovėms) 2013 m. rugsėjo 9 d. sudarius įrenginių atpirkimo sutartį, ieškovo ginčijamos 2013 m. birželio 22 d. įrenginių pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartys pasibaigė. Taigi ieškovo siekiamas rezultatas grąžinti įrenginius įmonei, kad ji galėtų toliau vykyti veiklą, buvo pasiektas dar iki pareiškiant ieškovui ieškinį. Aptariamam kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad ginčijamų sandorių sudarymas buvo nuo jo slepiamas ir apie jų sudarymą ieškovui nebuvo žinoma, kadangi į bylą ieškovas nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų (CPK 178 straipsnis), be to, ieškovas, būdamas įmonės valdymo organo nariu, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo turėjo teisę ir galimybes domėtis įmonės sudaromais sandoriais (Įstatų 5.1, 5.4 punktai).

Minėta, kad atsakovams pateikus įrodymus apie 2013 m. rugsėjo 9 d. įrenginių atpirkimo sutartį, ieškovas savo ieškinio reikalavimus tikslino ir prašė šį atpirkimo sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu. Šio sandorio tariamumą ieškovas iš esmės grindė tuo, kad ginčo įrenginių atpirkimas nebuvo numatytas 2013 m. birželio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, be to, į bylą nepateikta duomenų, kad UAB „Geidena“ atsiskaitė su UAB „Aclean LT“ taip, kaip tai numatyta šios sutarties 4.1.2 punkte (pervedant mokėtiną už atpirktą daiktą pinigų sumą į pardavėjo banko sąskaitą). Prašydamas taikyti sandorio negaliojimo pasekmes, ieškovas prašė grąžinti Bendrovei (UAB „Geidena“) ginčo įrenginius, o UAB „Aclean LT“ priteisti iš Bendrovės 29 198,66 Lt (suma nurodyta atėmus iš 31 200 Lt jau Bendrovės sumokėtą 2001,34 Lt nuomos mokestį) (t. 1, b. l. 154-1546). Vėliau ieškovas dar kartą tikslino ieškinio dalyką ir palaikydamas savo reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, prašydamas taikyti restituciją, prašė priteisti Bendrovei iš UAB „Aclean LT“ 2001,34 Lt (t. y. faktiškai nuostolius, atsiradusius dėl atsakovo D. M. veiksmų).

Teisėjų kolegija pažymi, kad šio ieškovo reikalavimo patenkinimui nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Visų pirma, byloje neginčytinai nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 9 d. įrenginių atpirkimo sutartis realiai yra įvykdyta ir įrenginiai yra grąžinti Bendrovei (t. 1, b. l. 88-91). Antra, už įrenginius bendrovė atsiskaitė įstatymo leistinu būdu (įskaitymu), kurio ieškovas neginčija (t. 2, b. l. 4). Trečia, pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens valdymo nariui, nevykdančiam arba netinkamai vykdančiam savo pareigas, gali būti taikoma civilinė atsakomybė dėl žalos įmonei padarymo. Iš ieškovo 2014 m. liepos 1 d. patikslinto ieškinio dalyko seka, kad ieškovas kaip restituciją prašo taikyti faktiškai nuostolių atlyginimo institutą dėl atsakovo D. M. veiksmais įmonei padarytos žalos (nuostolių). Teisėjų kolegija pažymi, kad restitucija ir žala (nuostoliai) yra du skirtingi civilinės teisės institutai, todėl sutapatinti jų negalima. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad ieškovas nuotolių atlyginimo klausimą dėl tų pačių 2013 m. birželio 22 d. pirkimo-pardavimo ir nuomos sandorių sudarymo viršijant įmonės vadovui savo kompetencijos ribas buvo iškėlęs kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1442-259/2014, kurią išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 27 d. įsiteisėjusiu sprendimu ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Todėl teisėjų kolegija dėl šių apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako (CPK 182 straipsnio 2 punktas) ir pabrėžia, kad Bendrovei sudarius civilinėje apyvartoje leistiną sandorį ir teisėtai atpirkus įrenginius, nėra pagrindo nei sandorio panaikinimui, nei restitucijos taikymui.

Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas, sąmoningai ar ne, pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatytą, o ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovams nepateikus duomenų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tokios išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasRūta PalubinskaitėAlbina Rimdeikaitė