- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-08
- Bylos Nr.
- 2A-408-538/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01680-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Rimvida Zubernienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- V. D., K. A.
- Trečiasis asmuo
- AB DnB bankas
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-408-538/2014
2014 m. gegužės 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams V. D., K. A., trečiasis asmuo AB DnB bankas, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012-02-28 žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovų K. A. ir V. D., taikyti restituciją priteisiant V. D. iš K. A. ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui R. J. iš atsakovės V. D. 19 000 Lt ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė, kad atsakovas K. A. ieškovui yra skolingas 49214,11 Lt ir 5 procentus metinių palūkanų pagal eilę vekselių. Pinigai atsakovui K. A. buvo skolinami turto, parduodamo iš varžytinių, įsigijimui. Minėta suma yra priteista, tačiau neišieškota, atsakovas nedirba, skolos nedengia. Apie atsakovo K. A. skolas, jo atžvilgiu eilę užvestų vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo žinojo ir atsakovė V. D., tačiau, nors ir žinodama, 2012-02-28 su atsakovu sudarė ½ dalies žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą pardavė už 19 000 Lt. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas mano, kad yra visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl tuo pagrindu prašo pripažinti negaliojančia minėtą žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį, taikant restituciją ir grąžinant minėtą sklypą atsakovei V. D., iš jos priteisiant ieškovui 19000 Lt ir tokiu būdu apginant kreditoriaus teises.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-10-25 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo R. J. 100,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodė, kad kilo ginčas dėl to, ar atsakovė V. D., žinodama, kad atsakovas K. A., turėdamas finansinę prievolę ieškovui R. J. bei eilę kitų finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, teisėtai pardavė dalį žemės sklypo atsakovui K. A. ir už sklypą paėmė 19000 Lt. Taip pat nurodė, kad Actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. jis taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovas K. A. įsiteisėjusių teismo sprendimų pagrindu ieškovui R. J. buvo skolingas ir savo prievolės nėra įvykdęs. Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises, t.y. kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui ar kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčijamas sandoris nepažeidžia kreditoriaus interesų Actio Pauliana taikymo kontekste, t. y. sandoris jokios įtakos skolininko mokumui neturėjo, nes atsakovas K. A. ne sumažino turtą, o įgijo ir tokiu būdu padidino savo nuosavybės teise valdomą turtą. Dėl sudaryto sandorio ieškovas R. J. neprarado galimybės patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies ir dėl to reali grėsme įsipareigojimų įvykdymui nei padidėjo, nei sumažėjo. Taip pat pažymėjo, kad sudarytu sandoriu nebuvo suteikta pirmenybė kitam kreditoriui. Ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jei skolininkas jo neprivalėjo sudaryti. Šiuo atveju pažymėjo, kad tokios būtinybės nebuvo, tačiau tiek iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tiek iš atsakovų paaiškinimų nustatyta, kad tokiu būdu, didindamas žemės sklypą, atsakovas K. A. siekė padidinti parduodamo turto vertę su tikslu atsiskaityti su kreditoriais (pagal atsakovo žodinį paaiškinimą - atliko detalųjį planavimą, išdalino žemės sklypą atskirais sklypais su tikslu juos parduoti už didesnę sumą, negu visą sklypą be detaliojo planavimo ir neišskaidytą į atskirus sklypus). Kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu Actio Pauliana pagrindu, turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, jei sandoris atlygintinis. Šiuo atveju pažymėjo, kad atsakovas K. A. turto neperleido, nesumažino, priešingai – turtas buvo padidintas. Jokių duomenų, kad atsakovas K. A. turėjo pinigų ir ieškovui R. J. negrąžino dalies skolos, taip pat nėra. Kaip nėra ir duomenų apie atsakovės V. D. nesąžiningumą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas R. J. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-10-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo R. J. ieškinį tenkino visiškai, pripažino negaliojančia 2012-02-28 žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp K. A. ir V. D. nuo sudarymo momento, ir taikyti dvišalę restituciją natūra tokiu būdu: priteisti V. D. iš K. A. ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovui R. J. priteisti iš V. D. 19 000 litų ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad ginčijamas sandoris nepažeidžia kreditoriaus interesų actio Pauliana taikymo kontekste, t.y. sandoris jokios įtakos skolininko mokumui neturėjo, nes atsakovas K. A. ne sumažino turtą, o jį įgijo ir tokiu būdu padidino savo nuosavybės teise turimą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos įvairiais skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti. Kreditoriaus teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas ir toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau. Be to, kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais. Pažymėjo, kad ginčijamo sandorio sudarymo momentu skolininkas K. A. faktiškai buvo nemokus. Yra užvestos 23 vykdomosios bylos dėl skolų priverstinio išieškojimo, iš jo išieškomų skolų bendra vertė sudaro apie 300 000 litų (arešto mastas tik DnB Nord bankui sudaro 62 875 eurus arba 213 775 litus), konkrečiai ieškovui R. J. - 49 214,11 Lt su 5 proc. metinėm palūkanom, tuo tarpu skolininko turimo turto vertė nesudaro ir 200 000 litų (sklypas pardavinėjamas už 144 000 lt, varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas). Tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir neįvertino, kad ginčijamu sandoriu ne tik nebuvo padidintas, bet, priešingai, buvo dar labiau sumažintas skolininko K. A. mokumas, padidinti jo įsipareigojimai bankui ir dėl to pažeistos kreditoriaus R. J. teisės, kadangi skolininko įgyta dalis žemės sklypo nuo 2010 metu buvo apsunkinta AB DnB banko hipoteka. Skolininko mokumas tokiu atveju būtu padidintas tik tada, jeigu įkeisto turto vertė viršytu skolos hipotekos kreditoriui dydį. Taigi, sudarydamas ginčijamą sandorį, skolininkas neteko turėtų piniginių lėšų 19 000 Lt, o nuosavybėn įgyta hipoteka apsunkinta žemės sklypo dalis dar labiau sumažino jo mokumą, atsiskaitymams skirto turto verte ir finansinės naudos neatnešė. Taip pat nurodo, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo kilo realiai pagrista grėsmė, kad hipoteka apsunkinto žemės sklypo dalies ne tik nebus patenkinti AB DnB banko reikalavimai, bet dėl ginčijamo sandorio sudarymo dar labiau sumažėjo (ne padidėjo) skolininko mokumas ir dėl to pažeisti kreditoriaus R. J. interesai. Ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovė V. D. turėjo žinoti ir žinojo apie skolininko nepadengtus kreditorinius įsiskolinimus R. J. ir atsakovo nemokumą (nes antstoliui A. Selezniovui nepavyko prisijungti prie antstolės V. D. vykdyto išieškojimo ir taip išieškoti skolą ieškovui). Todėl sudarydama ginčijamą sandorį – parduodama nemokiam skolininkui K. A. žemės sklypo dalį ir priimdama iš nemokaus atsakovo 19 000 Lt mokėjimą atsakovė V. D. privalėjo žinoti ir suvokti, kad toks sandoris pažeidžia K. A. kreditorių, įskaitant R. J. interesus. Visa tai leidžia konstatuoti atsakovės V. D. nesąžiningumą CK 6.66 str. 2 d. prasme ir tuo pagrindu tenkinti actio Pauliana ieškinį atsakovų atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo R. J. apeliacinį skundą atsakovė V. D. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-10-25 sprendimą bei priteisti 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad rizika dėl skolininko prievolių įvykdymo nei padidėjo, nei sumažėjo, jam įsigijus dalį žemės sklypo. Taip pat pagrįstai konstatavo, kad nėra CK 6.66 str. numatytų sąlygų Pirkimo sutarties pripažinimui negaliojančia.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad 2010-01-19 ieškovas R. J. pareikalavo iš antstolės V. D. informacijos apie vykdomąsias bylas, kuriose K. A. yra išieškotojas (b.l. 26) ir 2010-03-23 antstolė V. D. suteikė prašomą informaciją (b.l. 26-30). 2010-05-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu iš K. A. R. J. priteisė 36 500 Lt skolos, 760,50 Lt delspinigių, 14 600 Lt baudos, 5 procentus metinių palūkanų nuo 51 860,50 Lt sumos nuo 2009 m. birželio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 914,65 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 9-11). Šio sprendimo pagrindu išduotas 2011-04-19 vykdomasis raštas bei antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 00100/11/01434. 2012-02-28 tarp V. D. ir K. A. buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią K. A. už 19000,00 Lt nusipirko ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 15-21). Antstolis 2012-10-16 informavo ieškovą, kad skolininkas K. A. nusipirko ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris turto arešto aktu areštuotas (b.l. 14). VĮ „Registrų centro“ 2012-07-04 duomenimis nuosavybės teisė įregistruota K. A. vardu į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), pagal 2007-10-16 pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagal 2012-02-28 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 22-25). K. A. ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijo 2007-10-16 pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, DNB bankui 2008-02-07 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu suteikus kreditą, o kitą ½ dalį žemės sklypo nusipirko V. D.. Kredito sutarties prievolių įvykdymo užtikrinimui įkeistas visas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 55-56). Kreditorius 2011-12-21 sutiko, jog dalis V. D. įkeisto turto būtų perleista K. A. (57 b.l.). Iš vykdomųjų bylų suvestinių matyti, jog yra užvesta 20 vykdomųjų bylų, kuriose skolininkas yra K. A. ir viena vykdomoji byla Nr. 0004/09/02921, kurie išieškotojas yra K. A. (85-89, 99-130 b.l.). Antstolis Giedrius Jonauskas vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-14 nutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio turto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo iš varžytinių AB DNB banko naudai (b.l.139-140).
Ieškovas ieškiniu prašė 2012-02-28 žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį, pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti restituciją. Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei teigia, kad yra pagrindas taikyti actio Pauliana. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto motyvais.
CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje esančius įrodymus tiria ir vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Sandoris ginčijamas CK 6.66 straipsnio tvarka, o actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties laisvės principo apribojimą. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-25/2012).
Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo kaip actio Pauliana sąlygos.
Ginčijami sandoriai turi pažeisti kreditoriaus teises. Ieškovas teigia, jog jo teisės pažeistos, kadangi ginčijamo sandorio sudarymo momentu skolininkas K. A. faktiškai buvo nemokus. Yra užvestos 23 vykdomosios bylos dėl skolų priverstinio išieškojimo, iš jo išieškomų skolų bendra vertė sudaro apie 300 000 litų (arešto mastas tik DnB Nord bankui sudaro 62 875 eurus arba 213 775 litus), konkrečiai ieškovui R. J. - 49 214,11 Lt su 5 proc. metinėm palūkanom, tuo tarpu skolininko turimo turto vertė nesudaro ir 200 000 litų (sklypas pardavinėjamas už 144 000 Lt, varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas). Tai reiškia, kad buvo dar labiau sumažintas skolininko K. A. mokumas, padidinti jo įsipareigojimai bankui ir dėl to pažeistos kreditoriaus R. J. teisės, kadangi skolininko įgyta dalis žemės sklypo nuo 2010 metu buvo apsunkinta AB DnB banko hipoteka. Sudarydamas ginčijamą sandori, skolininkas neteko turėtų piniginių lėšų 19 000 Lt, o nuosavybėn įgyta hipoteka apsunkinta žemės sklypo dalis dar labiau sumažino jo mokumą, atsiskaitymams skirto turto verte ir finansinės naudos neatnešė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant klausimą, ar ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditoriaus teisės, teismui reikšminga nustatyti, ar dėl ginčijamo sandorio skolininkas tapo nemokus; jei ginčijamu sandoriu nesukeltas skolininko nemokumas, tai turint tikslą konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo faktą nustatytina, ar faktiškai sumažėjo tiek skolininko turto, kad likusio nepakanka kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Pažymėtina, kad tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti kreditorius, prašantis taikyti actio Pauliana (CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirkimo sutarties sudarymas įtakos skolininko K. A. mokumui neturėjo, kadangi ginčijamu sandoriu skolininkas turtą įgijo, o ne pardavė. Taip pat nepagrįstas ir apeliacinio skundo teiginys, kad ginčijamas sandoris sumažino skolininko mokumą ir buvo padidinti jo įsipareigojimai bankui. Pažymėtina, kad visas Žemės sklypas buvo įkeistas K. A. prievolių bankui užtikrinimui., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad rizika dėl skolininko prievolių įvykdymo nei padidėjo, nei sumažėjo, jam įsigijus dalį žemės sklypo. Taip pat byloje nustatyta, kad įrodymų, jog skolininkas turėjo pinigų nėra, o pinigai buvo sumokėti trečiojo asmens. CK 6.50 str. nedraudžia trečiajam asmeniui įvykdyti skolininko prievolę ir toks vykdymas reiškia tinkamą prievolės įvykdymą.
Dėl sandorių privalomumo.
Ieškovas teigia, kad atsakovai sandorio sudaryti neprivalėjo. Privalėjimas sudaryti sandorį yra asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas ar teismas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tokios būtinybės nebuvo, tačiau tiek iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tiek iš atsakovų paaiškinimų nustatyta, kad tokiu būdu, didindamas žemės sklypą, atsakovas K. A. siekė padidinti parduodamo turto vertę su tikslu atsiskaityti su kreditoriais.
Dėl skolininko nesąžiningumo.
Viena iš CK 6.66 str. taikymo sąlygų – teismo nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas. Ginčijamo sandorio šalys laikomos nesąžiningomis tik esant pagrindui konstatuoti, kad jos žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydamos sandorį pažeis kreditoriaus teises.
Kaip jau minėta, atsakovas turtą įgijo, o ne pardavė. Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad neįrodytas atsakovo nesąžiningumas. Taip pat vykdomi išieškojimai iš skolininko niekaip nepagrindžia ir atsakovės nesąžiningumo sudarant Pirkimo sutartį, kadangi sandorio sudarymas jo kreditorių interesų nepažeidė.
Dėl trečiųjų asmenų, sudariusių sandorį su skolininku, nesąžiningumo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, jog jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis 3K-3-463/2013). Pažymėtina, kad CK 6.67 straipsnyje įtvirtintas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo atvejų sąrašas baigtinis, todėl, sandorio šalių veiksmams nepatenkant į šiuos atvejus, sandorio šalys laikytinos sąžiningomis ir įstatyme nepreziumuojamą nesąžiningumo faktą turi įrodyti sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijantis kreditorius. Tais atvejais, kai įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto kaip nesąžiningo, asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam, jog ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu būtų patenkintas, turi būti nustatyta, kad pirmiau nutarime nurodytos actio Pauliana sąlygos egzistavo kreditoriaus ginčijamo sandorio sudarymo metu. Be to, minėta, kad teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą, todėl, sprendžiant dėl actio Pauliana sąlygų, būtina atsižvelgti į vienodos normalios verslo rizikos, pavyzdžiui, rizikos dėl kreditoriui įkeisto turto nuvertėjimo, padalijimą šalims. Tai reikia turėti omenyje vertinant skolininko sąžiningumą sudarant ginčo sandorį. Šiuo atveju, kaip minėtą turtą įgijo ne trečiasis asmuo, o skolininkas iš trečiojo asmens bei byloje nėra nustatytas nei skolininko nei trečiojo asmens nesąžiningumas, nurodytas CK 6.67 straipsnyje (CPK 178 str., 185 str.).
Pažymėtina, kad nenustačius bent vienos actio Pauliana sąlygos, ieškinys tuo pagrindu negali būti tenkinamas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo R. J. atsakovei V. D. priteistina 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1d., b. l. 181).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovo R. J. atsakovei V. D. priteisti 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.