- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- e2S-830-826/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02255-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos valstybinis studijų fondas, I. Š., A. Č., M. L., L. B., V. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje e2FB-226-1071/2019 pagal bankrutuojančio asmens A. B. bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Vermosa“ prašymą dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos valstybinis studijų fondas, I. Š., A. Č., M. L., L. B., V. P., antstoliai D. P., S. M., L. N., R. K., A. R. Ž., G. J., A. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjui A. B. teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vermosa“, nustatytas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. liepos 13 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtino A. B. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.
3. Teisėjo 2018 m. spalio 17 d. rezoliucija mokumo atkūrimo plano pateikimo terminas buvo pratęstas vienam mėnesiui, t. y. iki 2018 m. gruodžio 13 d.
4. Bankroto administratorė 2018 m. gruodžio 13 d. teismui pateikė prašymą patvirtinti mokumo atkūrimo planą.
4.1. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 7 d. įvyko antrasis bankrutuojančio fizinio asmens A. B. kreditorių susirinkimas, kurio metu patikslintas mokumo atkūrimo planas patvirtintas nebuvo. Kreditorius V. P. nurodė, jog nėra pateikta duomenų apie pareiškėjo debitorius. Tokia pastaba nepagrįsta, nes tokių asmenų faktiškai nėra. A. B. debitoriai atsirado 2008 m., tačiau skolų išieškojimas iš jų yra neįmanomas ir nerealus, t. y. UAB „Crystal Invest“, UAB „Rimasta“ yra bankrutavusios ir išregistruotos iš Juridinių asmenų registro, L. B. 2012 m. emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – JAV), K. L. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis niekur nedirba, jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš A. Č., tačiau ieškinys buvo netenkintas. Kreditorių pastabos dėl priemonių, skirtų fizinio asmens mokumui atkurti, nenurodymo nepagrįstos. Jis jau susirado geriau mokamą darbą, jam padidino darbo užmokestį. Tolesni veiksmai priklausys nuo jo pastangų naujame darbe. Jei pasikeis situacija, mokumo atkūrimo planas galės būti tikslinamas. Kitokių pastabų dėl mokumo atkūrimo plano išreikšta nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartimi mokumo atkūrimo plano netvirtino ir perdavė jį pareiškėjui patikslinti. Teismo motyvai:
5.1. Pateiktas mokumo atkūrimo planas neatitinka bankroto proceso tikslų ir kreditoriaus interesų, todėl netvirtintinas ir perduotinas pareiškėjui patikslinti. Tokiu būdu A. B. suteikiama galimybė pataisyti nurodytus trūkumus ir pataisytą plano projektą pateikti svarstyti kreditorių susirinkimui ir po to kreiptis į teismą dėl plano tvirtinimo.
5.1.1. Mokumo atkūrimo plano 18 punktas, kuriame nurodyta, jog bankrutuojantis asmuo debitorių neturi ir nėra numatoma atgauti lėšų iš skolininkų, nėra suderinamas su Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) tikslu užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą ir pasiekti teisingą kreditorių bei skolininkų interesų pusiausvyrą. Bankrutuojantis asmuo teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jis bandė išsiieškoti skolas iš debitorių L. B., K. L.. Sutinka dėl debitorių UAB „Crystal Invest“, UAB „Rimasta“ neįtraukimo į mokumo atkūrimo planą, nes pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog abi įmonės yra išregistruotos iš Juridinių asmenų registro.
5.1.2. Bankrutuojantis asmuo mokumo atkūrimo plane nenurodė jokių priemonių, skirtų fizinio asmens mokumui atkurti. Nustatyta, jog A. B. dėjo aktyvias pastangas, baigė mokslus, susirado geriau mokamą darbą, tačiau pagal teisinį reglamentavimą visos priemonės turi būti nurodytos mokumo atkūrimo plane. Vien bankrutuojančio fizinio asmens darbas pagal darbo sutartį savaime nepatvirtina maksimalių asmens pastangų įgyvendinti fizinio asmens bankroto tikslus. Tai reiškia, kad siekdamas patenkinti kreditorių reikalavimus pareiškėjas turėjo apsvarstyti galimybę ieškotis geriau mokamo darbo ir tai nurodyti kaip vieną iš savo mokumo atkūrimo priemonių FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. B. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti 2 mėnesių terminą mokumo atkūrimo planui patikslinti ir pateikti teismui arba mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes grąžindamas taisyti planą nenumatė konkretaus termino trūkumams pašalinti. Mokumo atkūrimo planas teismui turėjo būti pateiktas tvirtinti vėliausiai iki 2018 m. gruodžio 13 d. Priimant skundžiamą nutartį šis terminas jau buvo pasibaigęs. Procesinė galimybė pateikti prašymą atnaujinti šį terminą FABĮ nenumatyta. Net patikslinus mokumo atkūrimo planą teismas jo negalėtų tvirtinti, nes terminas būtų pasibaigęs.
6.2. Mokumo atkūrimo plane debitoriai turi būti nurodyti ne formaliai, o realiai. Jis skolininkų, iš kurių būtų galima išsiieškoti skolas, neturi. Jo ieškinys atsakovui A. Č. dėl 10 073,00 USD nepagrįsto praturtėjimo buvo netenkintas. Pagrindinis skolininkas L. B., kuris gavo 10 073,00 USD, nuo 2012 m. gyvena JAV, jį surasti realių galimybių nėra. Teisminis nagrinėjamas JAV būtų netikslingas, nes pagal Floridos teisę taikomas 4 m. ieškinio senaties terminas žodiniam sandoriui, tad išsiieškoti 10 073,00 USD iš jo nėra jokios realios galimybės. Kitas skolininkas K. L. nuo 2011 m. yra patrauktas kaltinamuoju Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-51 -935/2019 (teisminio proceso Nr. 1-10-9-00235-2011-5) dėl dokumentų klastojimo, sukčiavimo, turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, aplaidaus apskaitos tvarkymo ir kt.; nuo 2016 m. yra patrauktas kaltinamuoju Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-49-891/2019 (teisminio proceso Nr. 1-02-4-00162-2016-5) dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Šis asmuo yra nedirbantis ir iš jo VMI yra vykdomas išieškojimas.
6.3. Pirminiame plane buvo nurodęs, kad ketina ieškotis geriau mokamo darbo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje patvirtino, jog jis dėjo aktyvias pastangas, baigė mokslus, susirado geriau mokamą darbą. Jis ketina koncentruotis į kvalifikacijos kėlimą ir dabartiniame darbe siekti geresnio įvertinimo, didesnių pardavimų, efektyvesnių darbo rezultatų, kas užtikrintų jo, kaip darbuotojo, paskatinimą. Mokumo atkūrimo plane nurodymas, jog ketina keisti darbą, būtų jo nesąžiningumo ir nelojalumo naujam darbdaviui patvirtinimas. Vienintelis pajamų šaltinis šiuo metu yra gaunamas darbo užmokestis, kuris galės kisti atitinkamai siekiant geresnių darbo rezultatų, o tai pasiekiama nebūtinai keičiant darbo vietą.
Atsiliepimas
7. Bankroto administratorė UAB „Vermosa“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. FABĮ 7 straipsnyje numatyti mokumo atkūrimo plano reikalavimai nėra imperatyvūs, t. y. jei tokių punktų nėra pagal individualią situaciją, jų nurodyti nereikia. Pareiškėjas neginčija, jog teoriškai debitoriai yra, tačiau išsiieškoti skolas iš jų realiai nėra galimybės. Tai patvirtina byloje esanti medžiaga, šalių pateikti paaiškinimai, skunde nurodyti argumentai ir faktai. Pagal savo turimą kompetenciją vertina, jog pareiškėjo turimų skolų išieškojimas iš debitorių yra netikslingas, nes turimo turto apimtis neatitiktų realumo kriterijaus ir tikrovės, suponuotų tam tikrą kreditorių lūkestį, kuris būtų apgaulingas.
7.2. Mokumo atkūrimo plane reikia nurodyti punktą dėl persikvalifikavimo ar geresnio darbo paieškos tik tuo atveju, jei bankrutuojantis asmuo pagal savo kvalifikaciją negauna darbo, dirba nekvalifikuotą darbą arba pagal savo kvalifikaciją ir rinkos sąlygas gauna neadekvatų atlygį ir pan. Šiuo atveju bankrutuojantis asmuo užbaigęs mokslus iš karto susirado gerai mokamą darbą. Keldamas kvalifikaciją ir pasiekęs geresnių pardavimų rezultatų jis gaus didesnį darbo užmokestį, bus galima svarstyti dėl mokumo atkūrimo plano pakeitimo.
7.3. Nutraukti bankroto procesą nepatvirtinus plano dėl formalių neatitikimų, nekeičiančių plano esmės, būtų neproporcingas procesinis veiksmas. Teismui nusprendus, jog planas taisytinas, turėtų būti nustatytas konkretus terminas trūkumams pašalinti. Kaip yra nurodoma atskirajame skunde, dviejų mėnesių terminas, įvertinus kreditorių gyvenamąsias vietas, patvirtintą kreditorių susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką, būtų racionalus ir pakankamas tinkamai plano korektūrai ir jos svarstymui kreditorių susirinkime.
8. Daugiau atsiliepimų nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas bankroto administratorės prašymas patvirtinti mokumo atkūrimo planą, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. sausio 25 d. nutartimi, konstatavę, jog pateiktas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 4 ir 5 punktų reikalavimų, atsisakė patvirtinti jį ir perdavė pareiškėjui patikslinti. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad jo pateiktas tvirtinti mokumo atkūrimo planas taisytinas, nes jame nenurodyti duomenys apie debitorius ir nenurodytos kitos priemonės, skirtos mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.
12. Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialusis įstatymas – FABĮ, kuriame nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis).
13. Fizinio asmens bankroto byla susideda iš kelių stadijų. Visų pirma, sprendžiamas klausimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą prasideda antroji fizinio asmens bankroto proceso stadija – mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimas. Ši stadija susideda iš dviejų etapų: 1) mokumo atkūrimo plano projekto parengimo ir svarstymo kreditorių susirinkime (neteisminis etapas); 2) mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo teisme (teisminis etapas). Skolininkas turi pareigą parengti mokumo atkūrimo plano projektą ir jį pateikti svarstyti kreditorių susirinkimui. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, rašytinę išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui ( FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Kita situacija yra tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka jam įstatymo 7 straipsnyje keliamų reikalavimų. Tuomet fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi pareigą planą tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui. Kreditorių susirinkimui nepritarus, galima kreiptis į teismą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.
14. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pažymėjo, jog mokumo atkūrimo plane būtinai turi būti nurodyti duomenys apie debitorius ir priemonės, skirtos mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos). Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos atskirojo skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus. FABĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyti esminiai reikalavimai mokumo atkūrimo planui, t. y. tai, kas turi būti aptarta plane. Pagal šios normos nuostatas greta kitų reikalavimų plane turi būti nurodyti duomenys apie numatomas gauti iš fizinio asmens skolininkų lėšas (4 punktas) ir kitos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (5 punktas). Kreditorių susirinkimui nepritariant planui dėl šių mokumo atkūrimo plano trūkumų, laikytina, kad kreditorių nepritarimo planui priežastys susijusios su FABĮ 7 straipsnio reikalavimais.
15. Iš bylos duomenų matyti, kad A. B. mokumo atkūrimo plano projektas kreditorių susirinkimui buvo teikiamas du kartus, t. y. 2018 m. spalio 9 d. ir 2018 m. gruodžio 7 d. Kreditoriai abiem atvejais pateikė prieštaravimus. Kreditorius V. P. balsuodamas raštu 2018 m. gruodžio 7 d. kreditorių susirinkimui pateikė pastabą, kad nėra pateikta duomenų apie pareiškėjo debitorius, lentelėje nėra įrašų apie jo kaip kreditoriaus numatomas atgauti skolininkų lėšas. Kreditorė I. Š. balsuodama raštu 2018 m. gruodžio 7 d. kreditorių susirinkimui pateikė raštu pastabas dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Nurodė, jog bankrutuojantis asmuo plane turėtų patikslinti bankroto administratoriui skirtinų piniginių lėšų sumą, patikslinti neteisingai nurodytą bankroto administravimo procedūroms skirtiną sumą, nurodyti, kokių priemonių imsis siekdamas atkurti savo mokumą. Plane turi būti nurodyta, kad visos bankrutuojančio asmens lėšos, viršijančios būtinųjų poreikių tenkinimo sumą ir bankroto administratoriui mokėtinas sumas, bus skirstomos kreditoriams proporcingai kreditorių reikalavimų sumai. Kiti bankrutuojančio asmens kreditoriai A. Č., M. L., L. B. patikslintam mokumo atkūrimo planui nepritarė, tačiau nesutikimo pastabų nenurodė. Taigi, iš esmės galima teigti, kad pareiškėjo pateiktame mokumo atkūrimo plane nenurodyti duomenys pagal FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktus.
16. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, kad mokumo atkūrimo plane jis negali nurodyti debitorių, nes iš jų išieškoti skolų praktiškai neįmanoma. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais. Nagrinėjant bankroto administratorės prašymą, bankrutuojantis asmuo A. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad turi debitorių: UAB „Crystal Invest“, UAB „Rimasta“, L. B., K. L.. Pagal CPK 178 straipsnio 1 dalį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad UAB „Crystal Invest“, UAB „Rimasta“ išregistruotos iš Juridinių asmenų registro, tad skolų išsiieškoti iš jų neįmanoma. Duomenų, jog buvo bandoma skolas išsiieškoti iš skolininkų L. B., K. L., teismui nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Vien aplinkybės, jog asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ar gyvena JAV, nėra pagrindas spręsti dėl skolų išsiieškojimo negalimumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad mokumo atkūrimo planas neatitiko FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto.
17. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog jis mokumo atkūrimo plane nenurodė priemonių, kurių imsis savo mokumui atkurti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais. Byloje ginčo nėra, kad bankroto proceso metu pareiškėjas baigė mokslus, susirado geriau mokamą darbą, dėl to jo gaunamas darbo užmokestis padidėjo nuo 361,00 Eur iki 498,00 Eur (į rankas). Fizinio asmens bankroto proceso paskirtis – suteikti galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Tai pasiekti galima, tik jei fizinis asmuo yra aktyvus, sąžiningai naudojasi jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdo jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018). Pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis yra vos didesnis nei minimalusis atlyginimas (nuo 2019 m. sausio 1 d. į rankas 430,00 Eur). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien aplinkybės, jog pareiškėjas baigė mokslus, gavo darbą, nėra pagrindas apeliantui mokumo atkūrimo plane nenurodyti priemonių, kurių imsis mokumui atkurti. Pareiškėjas turi dėti maksimalias pastangas padidinti savo gaunamas pajamas, kad galėtų būti patenkinta kuo didesnė kreditorių reikalavimų suma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad mokumo atkūrimo planas neatitiko FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto.
18. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pateiktas mokumo atkūrimo planas neatitinka bankroto proceso tikslų ir kreditoriaus interesų, todėl netvirtintinas ir turi būti perduotas pareiškėjui patikslinti. Tokiu būdu A. B. suteikiama galimybė pataisyti nurodytus trūkumus ir pataisytą plano projektą pateikti svarstyti kreditorių susirinkimui ir po to kreiptis į teismą dėl plano tvirtinimo.
19. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, nes grąžindamas jam taisyti mokumo atkūrimo planą nenumatė konkretaus termino trūkumams pašalinti. Mokumo atkūrimo planas teismui turėjo būti pateiktas vėliausiai tvirtinti iki 2018 m. gruodžio 13 d. Priimant skundžiamą nutartį šis terminas jau buvo pasibaigęs. Procesinė galimybė pateikti prašymą atnaujinti šį terminą FABĮ nenumatyta. Net patikslinus mokumo atkūrimo planą teismas jo negalėtų tvirtinti, nes terminas būtų pasibaigęs. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.
20. FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip 4 mėnesiams nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos. Iš bylos medžiagos matyti, jog teisėjo 2018 m. spalio 17 d. rezoliucija mokumo atkūrimo plano pateikimo terminas buvo pratęstas vienam mėnesiui, t. y. iki 2018 m. gruodžio 13 d. Pareiškėjo mokumo atkūrimo planas teismui tvirtinti buvo pateiktas 2018 m. gruodžio 13 d. Vadinasi, FABĮ numatyti terminai pažeisti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje numatytas terminas yra laikytinas procedūriniu, reglamentuoja mokumo atkūrimo plano pateikimą teismui. FABĮ nereglamentuoja terminų, per kiek laiko mokumo atkūrimo plano projektas turi būti patvirtintas teisme. Atsižvelgus į tai, laikytina, kad teismui nebus jokių apribojimų spręsti, tvirtinti ar ne iš naujo bankroto administratorės pateiktą mokumo atkūrimo planą.
21. Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nenurodė, per kiek laiko jis turi patikslinti mokumo atkūrimo planą ir teismui pateikti jį tvirtinti. Iš dalies sutiktina su tokiais atskirojo skundo argumentais. FABĮ nereglamentuoja teisinės situacijos, kai teismas grąžina bankrutuojančiam asmeniui iš naujo taisyti mokumo atkūrimo planą. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas konkretaus termino planui patikslinti, jokių teisės normų nepažeidė. Iš LITEKO duomenų matyti, kad nuo skundžiamos nutarties priėmimo momento iki dabar (per keturis mėnesius) pareiškėjas jokių veiksmų planui tikslinti nesiėmė. Tad šiuo atveju, siekiant fizinio asmens bankroto proceso ekonomiškumo ir operatyvumo, tikslinga nustatyti terminą, per kurį pareiškėjas turi patikslinti mokumo atkūrimo planą ir jį pateikti bankroto administratoriui, kad jis laikydamasis FABĮ 8 straipsnio 2 dalyje numatytos tvarkos ir terminų pateiktų teismui tvirtinti mokumo atkūrimo planą. Manytina, kad 2 savaičių terminas nuo šios nutarties priėmimo dienos pareiškėjui patikslinti ir bankroto administratoriui pateikti patikslintą mokumo atkūrimo planą yra pakankamas, atitinkantis teisingumo bei protingumo principus.
22. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
23. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamą nutartį naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgus į teisingumo ir protingumo principus nustatytinas terminas, per kurį pareiškėjas turi bankroto administratorei pateikti patikslintą mokymo atkūrimo planą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, papildomai nurodant, kad bankrutuojantis asmuo A. B. per 14 dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos turi bankroto administratorei pateikti patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą.