Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-11-22 · Administracinė byla Nr. A-1937-438/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-08-26Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-11-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-22
Bylos Nr.
A-1937-438/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00593-2016-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Dainius Raižys, Stasys Gagys, Romanas Klišauskas
Atsakovas
Lietuvos Valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo
Pareiškėjas
V. U.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-1937-438/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00593-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. U. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (I t., b. l. 1–2), kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.Nurodė, kad nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d. buvo periodiškai kalinamas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose plotas neatitiko nustatytų reikalavimų. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K buvo kalinamas nežmoniškomis, orumą žeminančiomis, žiauriomis sąlygomis: pelėsis, drėgmė, šaltis, nehigieniškos gyvenimo sąlygos, nuolatinė nervinė įtampa, privatumo stoka. Pasak pareiškėjo, dėl to, kad buvo kalinamas žiauriomis sąlygomis jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, depresiją, dvasinius išgyvenimus, fizinius nepatogumus, atsirado miego ir valgymo sutrikimai, stipriai pablogėjo jo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, tapo dirglus, nervingas, jautė padidėjusią baimę aplinkai, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės ir teko kreiptis į medikus.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 6–13) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.Nurodė, kad negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų nustatytas inventorius.Pažymėjo, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 176, III skirsnio 14.1 punkto reikalavimais, langų angoje įstatytos grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu.Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už tvarką kamerose atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Jiems išduodamas reikalingas inventorius. Siekdamas palaikyti švarą Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį su bendrove, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą, profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji dažnai patys piktybiškai niokoja ir gadina kamerose esantį turtą, todėl dažnai vėl tenka daryti pakartotinį remontą.Taip pat pateikė duomenis apie kamerų įrengimą. Paaiškino, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai įrengtos didesnės ar mažesnės lentynos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.Nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, kas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.Pažymėjo, kad skundas grindžiamas pareiškėjo samprotavimais, nusiskundimai bendro pobūdžio, nepateikti jokie įrodymai dėl žalos dydžio. Tam tikras suimtųjų nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu, siekiant nesąžiningai pasipelnyti valstybės sąskaita. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla. Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo 4,08 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų už bylos dokumentinės medžiagos rengimą atlyginimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu (I t., b. l. 188–192) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 3 384 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytu reikalavimu vienam asmeniui, laikomam tardymo izoliatoriaus kameroje, suteikti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, pažymėjo, jog nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d. iki 2014 m. spalio 2 d., nuo 2014 m. spalio 8 d. iki 2015 m. sausio 28 d., nuo 2015 m. vasario 18 d. iki 2015 m. gegužės 19 d., nuo 2015 m. birželio 4 d. iki 2015 m. birželio 18 d., nuo 2015 m. birželio 25 d. iki 2015 m. liepos 3 d., nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d., nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2015 m. spalio 29 d., nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d. pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K. Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose laikytų asmenų skaičių, nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus: 2014 m. balandžio 4 d., 2014 m. gegužės 7 d., 2014 m. gegužės 12 d., 2014 m. birželio 2 d., 2014 m. birželio 4 d., 2014 m. liepos 30 d., 2014 m. spalio 3 d., 2015 m. sausio 28 d. – 2015 m. sausio 30 d., 2015 m. vasario 4 d., 2015 m. vasario 17 d., 2015 m. gegužės 19 d. – 2015 m. gegužės 21 d., 2015 m. birželio 18 d., 2015 m. birželio 23 d. – 2015 m. birželio 24 d., 2015 m. liepos 3 d. – 2015 m. liepos 8 d., 2015 m. rugsėjo 15 d. – 2015 m. rugsėjo 17 d., 2015 m. spalio 29 d. – 2015 m. lapkričio 2 d., 2015 m. lapkričio 18 d. ryte, 2015 m. lapkričio 19 d., tačiau kitomis dienomis vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje buvo mažesnis nei 3,6 kv. m. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad tinkamas plotas ginčo laikotarpiais Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui nebuvo užtikrintas iš viso 376 parų taigi pažeidimo faktas laikytinas nustatytu.Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K argumentai, kad jis negali daryti įtakos suimtųjų ir / ar nuteistųjų asmenų skaičiui, šiuo atveju nereikšmingi, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl Lukiškių TI-K administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą.Vertindamas kitus pareiškėjo nusiskundimus dėl kitų kamerose buvusių nepatogumų (pelėsio, drėgmės, šalčio, nehigieniškų gyvenimo sąlygų, nuolatinės įtampos, privatumo stokos), teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas abstrakčiai, neindividualizuotai išvardijo šiuos nusiskundimus, nenurodė, kokiu laikotarpiu, kokiose kamerose buvo matomas pelėsis, juntama drėgmė, šaltis. Pareiškėjas nepatikslino, kaip jam pasireiškė nehigieniškos gyvenimo sąlygos, taip pat plačiau nedetalizavo, kaip jam pasireiškė privatumo stoka. Pareiškėjas Lukiškių TI-K praleido daugiau negu dvejus metus, todėl vien nusiskundimų išvardijimas nedetalizuojant jų laikotarpio, intensyvumo nėra tinkamas, siekiant, kad teismas galėtų tinkamai įvertinti pareiškėjo nusiskundimus. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo minėti nusiskundimai neįrodyti.Teismas nagrinėjamoje byloje analizavo pareiškėjo sveikatos istoriją (I t., b. l. 163–184), iš kurios nustatė, kad pareiškėjas buvo apžiūrimas gydytojų, turėjo sveikatos problemų dėl stuburo, odos ir kt., tačiau neturtinei žalai, kilusiai iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, nustatyti jokių duomenų nėra, t. y. pareiškėjas nesikreipė į gydytojus su skundais dėl žalos sveikatai dėl netinkamų kalinimo sąlygų.Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo laikymą perpildytose, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatų neatitinkančiose kamerose pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę, nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors kalinimo perpildytose kamerose laikotarpis sukėlė pareiškėjui rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, jo trukmę, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, į faktą, kad pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis į gydytojus dėl sveikatos sužalojimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas vertino, kad pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 3 384 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.Dėl atsakovo atstovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039, (toliau – ir Tvarka) 1, 2, 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, pažymėjo, kad Tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 straipsnio 3 dalyje. Kaip šiuo aspektu yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovo atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (pvz., 2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgęs į tai, teismas Lukiškių TI-K prašymo priteisti patirtų išlaidų atlyginimą netenkino.

III.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 196–200), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Lukiškių TI-K pateiktus duomenis dėl kameros ploto normos vienam asmeniui negalima vertinti vienareikšmiškai, kadangi asmenų kamerose kaita labai didelė, dažni atvejai, kai per vieną dieną asmenų skaičius (o kartu ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas) kameroje kinta keletą kartų. Dėl šių priežasčių negalima objektyviai nustatyti, koks konkretus kameros plotas teko pareiškėjui atitinkamą dieną. Esant dažnai asmenų skaičiaus kameroje kaitai, tam tikromis dienomis vienam asmeniui tekusį, galimai mažesnį kameros plotą, nereikėtų vertinti kaip tęstinį ir intensyvų pažeidimą, dėl kurio pareiškėjas galėtų patirti neturtinę žalą.Maksimalus leistinas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius nuolat yra viršijamas ir gali siekti virš 1 000 asmenų. Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Pareiškėjas savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindžia jokiais įrodymais, kaip to reikalauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas. Abstraktūs teiginiai, kuriuose pažodžiui pakartotas CK pateiktas neturtinės žalos apibrėžimas, negali būti pagrindas tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala nėra bet koks, menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A525-2017/2012, Nr. A146-1527/2012, Nr. A-336-858/2016). Šiuo atveju pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais.Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Ruošiant dokumentinę medžiagą ir formuojant administracinę bylą pagal pareiškėjo gautą skundą Lukiškių TI-K realiai turėjo padaryti tam tikras kopijas iš esančių dokumentų, kurie laikomi įstaigoje popierine forma, dokumentai įstaigoje nėra kaupiami (laikomi) skaitmenine forma, todėl atsakovas Lukiškių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios yra priteistinos iš pareiškėjo. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 punktais, bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur (0,22 Lt). Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.Pareiškėjas V. U. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 11–13) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Apeliaciniame skunde nenurodomos teisės aktų ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, nepateikiami jokie apeliacinio skundo teiginius pagrindžiantys įrodymai, ir ginčijami klausimai.Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai bei nešališkai ištyrus ir įvertinus bylos aplinkybes. Apeliacinis skundas tik atkartoja atsakovo poziciją, kurią jis išdėstė atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, nepateikdamas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą, įrodyti, kad kamerose buvo laikomasi higienos normos reikalavimų, tenka atsakovui. Iš pareiškėjo paprastai reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog Lukiškių TI-K administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą.Apeliaciniame skunde nepateikiamas konkrečios bylinėjimosi išlaidų sumos apskaičiavimas ir pagrindimas (ABTĮ 45 str. 1 d.). Be to, ši suma priteistina iš šalies, kuri teismo yra pripažinta atsakovu, t. y. kaltu, pažeidus įstatymus. Šiuo atveju atsakovas neturi teisinio pagrindo prašyti tokių išlaidų atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.“ Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad apeliacinės instancijos teismas revizuos pirmosios instancijos teismo sprendimą tik tose ribose, kuriose atsakovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pagal kurias pareiškėjo teisė kalėti ne mažesniame kaip 3,6 kv/m vienam asmeniui plote, buvo pažeista 376 paras. Atsakovas nesutikimą su teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad pareiškėjui padaryta žala gali būti atlyginta nepriteisiant pareiškėjui piniginės kompensacijos, o ją atlyginant kitais būdais – pripažįstant pažeidimo faktą ir pan..Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad „Tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama <...> tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais.“ Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) 1.3 punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus). Šis teisinis reguliavimas lemia, kad viešojo administravimo subjektas – Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas, užtikrindamas tinkamas pareiškėjo laikymo sąlygas, turėjo vykdyti minėto teisės akto reikalavimus, kiek tai susiję su pareiškėjo teise būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažesnis nei teisės aktais nustatytas minimalus plotas.Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271; 6.250 straipsnius, atsiradusią žalą, tame tarpe neturtinę, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Minėta, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija, pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę, būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažesnis nei teisės aktais nustatytas minimalus plotas, kas įrodo, jog minėta valdžios institucija neveikė taip kaip ją įpareigoja veikti teisės aktai - Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnis ir kt.. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Administracinės bylos Nr. A143 – 1966/2008; Nr. A-438-121/2009), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ( šio teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą ( pareiškimo Nr. 871/02)).Šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo pobūdis yra susijęs su jo esminių laisvių, įtvirtintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje pažeidimu – draudimu elgtis nežmoniškai ar žeminant asmens orumą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką didelis kameros perpildymas ir antisanitarinės kalinimo sąlygos prilygsta žeminančiam orumą elgesiui, dėl kurio asmuo patiria neturtinę žalą, kurios, vien konstatuojant pažeidimą, negalima kompensuoti (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02) 82;117 punktus).Kolegijos vertinimu, šiai bylai aktualus yra ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimas byloje Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą, kuriame buvo vertinamos kalinimo sąlygos Pravieniškių pataisos namuose, t.y., laisvės atėmimo vietoje, kurioje nuteistieji turi didesnę judėjimo laisvę bei galimybę patekti ir į kitas patalpas bei erdves, lyginant su Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo sąlygomis. Šioje byloje teismas nustatęs, kad pareiškėjai beveik 4 metus buvo laikomi mažesniame nei 3 kv. m. plote, konstatavo, kad toks pažeidimas negali būti laikomas trumpu ir atsitiktiniu. Dėl šios priežasties buvo atmestas ir Vyriausybės argumentas, kad asmenims, laikomiems pataisos namuose, suteikiama judėjimo laisvė. Šiomis aplinkybėmis Teismas konstatavo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą ir pareiškėjams padarytą žalą kompensavo pinigais.Minėta, kad pareiškėjo teisė kalėti ne mažesniame nei 3,6 kv/m vienam asmeniui plote buvo pažeista 376 paras. Tai patvirtina, kad aptariama pareiškėjo teisė buvo pažeidinėjama ilgą laiką ir nuolat. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pareiškėjui už jo teisių pažeidimus, kalint Lukiškių TI-K, priteisti kompensaciją pinigais yra teisingas bei pagrįstas, nes atitinka, tiek teisinį reglamentavimą, tiek teismų praktiką. Dėl šių priežasčių, priešingi šiuo klausimu apeliacinio skundo argumentai, atmetami.Netenkintinas ir atsakovo reikalavimas priteisti iš pareiškėjo išlaidas, patirtas ruošiant šiai bylai dokumentus susijusius su pareiškėju skundu teismui. Išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu atlyginimo klausimą reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis, pagal kurio 1 dalį teisę į tokių išlaidų atlyginimą įgyja ta proceso šalis, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas. Šiuo atveju sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai, todėl atsakovas teisės į patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą neįgijo. Atsakovo nuoroda į Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039, nuostatas yra neteisinga, nes ši tvarka reglamentuoja teisinius santykius, kurie atsiranda Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo veikimo srityje, todėl jos taikyti teisiniams santykiams, kurie atsiranda teismo bylų nagrinėjimo srityje, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasDainius Raižys