Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. R. ir jos atstovui advokato padėjėjui Vaciui Milkonui, išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovui P. Š., atsakovui D. K. nedalyvaujant,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui D. K., institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnis kiekvienam asmeniui garantuoja teisę į teisingą teismą. Civiliniame procese ši teisė yra realizuojama užtikrinant sąžiningą civilinį procesą, kurio vienas esminių elementų yra tinkamas abiejų šalių išklausymas bylos nagrinėjimo procese. Būti išklausytam yra bylos šaliai garantuojama teisė. Teismas savo sprendimą priima išklausęs abiejų šalių ir vertindamas jų pateiktus argumentus ir įrodymus, todėl teismas turi pareigą suteikti šalims pakankamai laiko ir procesinių galimybių tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Kita vertus, ne teismas, o pati šalis sprendžia kokiu būdu ir kokia apimtimi ji įgyvendins šią teisę. Tuo atveju, jeigu šalis nusprendžia savo dispozityvia teise nesinaudoti, jam gali atsirasti tik įstatymu nustatytos pasekmės. Esant draudimui šeimos byloje priimti sprendimą už akių, teismas nagrinėja bylą pagal vienos šalies pateiktus įrodymus. Šiuo atveju įstatyme pasyviajam atsakovui numatyta procesinė pasekmė yra de novo taisyklė, kuri reiškia, kad šalis apeliaciniame procese neteikia naujų įrodymų, t.y. įrodymų, kuriuos galėjo teikti pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniu procesu byla nenagrinėja iš naujo (CPK 314).

Atsakovui pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo kartu su ieškiniu ir jo priedų nuorašais išsiųsti jo žinomu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), bei kitu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu. AB Lietuvos pašto duomenimis procesiniai dokumentai atsakovui neįteikti. Gyventojų registro tarnybos prie VRM duomenimis nustatyta, kad atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas sutampa su ieškinyje nurodytu. Teismui patikrinus SODRA duomenis paaiškėjo, jog duomenų apie atsakovo darbovietę nėra. Todėl teismas sprendė atsakovui procesinius dokumentus kartu su teismo šaukimu įteikti ir apie parengiamąjį teismo posėdį pranešti CPK 123 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka, paliekant pranešimą jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir išaiškinant atsakovui teisę per 14 dienų nuo pranešimo gavimo dienos pareikšti teismui atsiliepimą į ieškinį, atitinkantį CPK reikalavimus. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė, į parengiamąjį ir teismo posėdį neatvyko, todėl teismas laiko, kad ieškinys ir jo priedai su šaukimu į teismo posėdį atsakovui įteikti tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui buvo suteiktos pakankamos prielaidos būti išklausytam, o jo pasyvi procesinė pozicija yra atsakovo valinis apsisprendimas, kaip jam naudotis savo procesinėmis teisėmis, atsakovas ne pirmą kartą dalyvauja tokio pobūdžio bylose kaip atsakovas bei į šios civilinės bylos ieškovės ieškinio reikalavimų pobūdį, byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui.

Teismas sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą paprastai vertina kiekvieno iš tėvų aplinką ir buitines sąlygas, kiekvieno iš tėvų ryšį su vaiku, vaiko, galinčio išreikšti savo nuomonę, nuomonę ir kitus kriterijus. Tačiau šiuos aspektus teismas vertina esant šalies (šalių) valiai, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ta šalimi. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nepareiškė, kad norėtų, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Nesant atsakovo reikalavimo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su juo, teismas iš esmės nagrinėja, ar esama duomenų, dėl kurių šalių sūnaus gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su ieškove. Ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnamečio K. gyvenamąją vietą su ja, nes tai labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, be to, sūnus nuo pat gimimo faktiškai gyvena tik su ja, ieškovė rūpinasi vaiku, jo sveikata ir ugdymu. Kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, neprieštaravo ir Valstybės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas. Šalių sūnumi rūpinasi tik motina, ji jam teikia išlaikymą, ugdo ir lavina, rūpinasi jo sveikata ir saugumu. Teismas, vertindamas tai, kad ieškovė motinos valdžios turinį sudarančias pareigas įgyvendina tinkamai, tai, kad atsakovas dėl reikalavimo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo neprašo, sprendžia šį ieškovės reikalavimą tenkinti ir vaiko gyvenamąją vietą nustato su ieškove (CK 3.169 straipsnis).

Teismas patvirtina ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką detaliai jos neaptariant atskirais punktais, išskyrus tvarkos 21 punktą, nes laiko, kad ji yra atitinkanti normalaus sūnaus ir tėvo bendravimo kriterijus. Tvarkoje yra aptartas vaiko ir tėvo bendravimas paprastomis savaitės dienomis, savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, todėl teismas nenustatęs tokios tvarkos ydingumo ar neteisėtumo sprendžia ją teismo sprendimu nustatyti.

Prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 21 punktas nurodo, kad motina ir tėvas neturi teisės be notariškai patvirtinto kitos šalies sutikimo išsivežti vaiko į užsienio šalį ilgesniam nei 2 savaičių laikotarpiui. Teismas pažymi, kad toks reikalavimas nėra numatytas tėvų ir vaikų pareigas reglamentuojančiuose teisės aktuose. Toks reikalavimas yra ne tik apsunkinantis vaiko galimybę keliauti, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste nereikalingas ir nepagrįstas. Todėl teismas tokio reikalavimo netenkina. Teismas visgi laiko, kad motinos reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo yra patenkintas visiškai. Todėl teismas skirstydamas bylinėjimosi išlaidas laiko, kad šis motinos reikalavimas yra visiškai patenkintas.

Dėl priteistino išlaikymo periodinėmis išmokomis ir jo dydžio.

Išlaikymas vaikui nustatomas pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Tinkamo balanso radimas tarp šių dviejų kriterijų ir lemia teisėto, pagrįsto ir adekvataus išlaikymo priteisimą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

Kaip minėta, norminis reguliavimas numato du esminius kriterijus, taikomus sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą: 1) vaiko poreikiai ir 2) tėvų turtinė padėtis. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad tėvų turtinė padėtis neturi būti suprantama kaip statiškai fiksuojamas tėvų turimas turtas ir gaunamos pajamos bylos nagrinėjimo metu, o veikiau kaip realios ir adekvačios tėvų galimybės ir siekiai maksimaliai užtikrinti vaiko poreikius, nes priešingu atveju sąmoningas tėvų apsisprendimas negauti jokių pajamų sukurtų situaciją, kai tėvai iš esmės galėtų nevykdyti pareigos vaikams. Tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rūpestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems išlaikymą bent minimaliems jų poreikiams tenkinti.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodo, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti yra reikalinga 670 Eur suma per mėnesį.

Byloje nustatyta, kad vaikui yra 13 metų, jis lanko progimnaziją, sportuoja (duomenys neskelbtini). Vaikas iš esmės neturi specialiųjų poreikių, yra normalios sveikatos.

Išlaikymo dydžiui pagrįsti ieškovė sudarė vaiko poreikiams reikalingų išlaidų suvestinę, iš kurios matyti, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga apie 520 Eur: didžioji dalis lėšų skiriama būtiniems vaiko poreikiams patenkinti: maistui, rūbams, mokyklos lankymo išlaidoms, sveikatos priežiūrai, higienos priemonėms. Taip pat ieškovė nurodė, kad yra reikalinga 150 Eur suma papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, nes sūnus lanko futbolo treniruotes, todėl mokamas mėnesinis mokestis, reikalinga speciali sportinė apranga bei avalynė, stovyklos. Ieškovė prie vaiko poreikių priskyrė ir vaiko gyvybės draudimą, jo atostogas, dienpinigius į mokyklą (4 b. l.). Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė savo banko sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, kad ieškovė moka už sūnaus lankomą papildomą veiklą: VšĮ Futbolo akademiją, Šiaulių plaukimo centrą Delfinas, perka lėktuvų bilietus (16-25 b. l.).

Teismas, vertindamas vaiko poreikius, laiko, kad šalių sūnaus K. K. poreikiai gali būti apibūdinti kaip iš esmės vidutinio paaugliško amžiaus vaiko normalūs poreikiai. Byloje nėra duomenų, kad šalių sūnus turėtų specialių talentų ar išskirtinių gabumų, kurie būtų specialiai lavinami, ar tam būtų reikalingos specialios priemonės. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jam būtų reikalingos specialios priemonės ar speciali priežiūra, susijusios su vaiko specialiais sveikatos poreikiais.

Teismas, vertindamas ieškovės pateiktą vaiko poreikių skaičiuoklę, nepagrįstomis išlaidomis pripažįsta išlaidas vaiko draudimui. Šios išlaidos nelaikytinos išlaidomis, susijusiomis su vaiko poreikiais. Ieškovei, vienai priėmus sprendimą dėl vaiko draudimo, jai vienai ir turi tekti šio sprendimo našta. Taip pat teismas pažymi, kad išlaidos vaiko mitybai 180 Eur, teismo vertinimu, persidengia su mokyklos lankymo išlaidomis, nes šios išlaidos apima ir vaiko maitinimą mokykloje, todėl, teismo vertinimu, vaiko poreikius atitinka 570 Eur suma. Kiekvienam iš tėvų ši suma dalintina perpus.

Priteisiant išlaikymo dydį turi būti įvertinta ir valstybės socialinė politika ir finansinė parama vaikui, kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 73,50 Eur. Todėl teismas iš atsakovo priteisiamą sumą mažina „vaiko pinigų“ išmokos dalimi ir sprendžia priteisti 250 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis. Teismas laiko, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis po 250 Eur atitinka šalių interesų pusiausvyrą, atitinka vaiko interesus ir yra suderinamas su sąžiningumo bei proporcingumo kriterijais.

Tiek iš ieškovės paaiškinimų, tiek iš rašytinių dokumentų teismas nenustatė aplinkybių, kad dėl atsakovo turtinės padėties ar jo pareigos išlaikyti kitus asmenis būtų pagrindas mažinti priteisiamą išlaikymą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas vaiko išlaikymui, jokių įrodymų apie galimus atsakovo sveikatos sutrikimus byloje nėra, ar kitų aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų dirbti ar jo darbingumas būtų ribotas, taip pat byloje nėra jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių būtų apribotos jo galimybės teikti nustatytą išlaikymą sūnui. Tai, kad atsakovas savo valiniu ir sąmoningu sprendimu apsisprendė nedalyvauti darbo rinkoje ir nesiekia gerinti savo turtinės ir finansinės padėties, nėra ir negali būti priežastimi mažinti priteisiamą išlaikymą ir nuo jo atleisti.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Ieškovė taip pat reikalauja priteisti 10 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius tris metus, skaičiuojant iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Išlaikymo įsiskolinimas apskaičiuotas vertinant, kad atsakovas paskutinius trejus metus turėjo mokėti po 300 Eur išlaikymą, nes sūnaus poreikiai 2019-2021 metų laikotarpiu nekito. Ieškovė neteikė įrodymų, kad minėtu trejų metų iki ieškinio pateikimo laikotarpiu turėjo tokios apimties pajamas, kad būtų skyrusi vaikui 600 Eur apimties išlaikymą. Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, kad nuo 2018 m. atsakovas tik maža dalimi prisidėjo prie sūnaus išlaikymo, t. y. davė sūnaus išlaikymui po 10-20 Eur, kas sudarė ne daugiau nei 600 Eur sumą, įvertinant tai, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad prisidėdavo prie savo sūnaus išlaikymo, buvo abejingas teismo procesui, į tai, kad atsakovas turi galimybes gauti pajamas dirbant, tačiau to nedaro ir nepadeda išlaikyti ieškovei nepilnamečio vaiko, byloje nesant jokių kitų įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, teismas jas laiko nustatytomis ir pripažįsta, kad susidarė įsiskolinimas už vaiko išlaikymą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismas laiko pakankamai aiškia aplinkybe, kad vaiko poreikiai didėja su vaiko amžiumi. Todėl dešimties metų berniuko ir trylikos metų berniuko poreikiai nėra tapatūs. Be to, teismas pažymi ir tai, kad per pastaruosius trejus metus keitėsi (t.y. kasmet didėjo) vartojimo perkamų prekių ir gaunamų paslaugų kainų indeksas. Tai reiškia, kad ieškovė už tas pačias prekes ir paslaugas vaikui, pavyzdžiui, 2019 metais sumokėdavo mažiau nei šios prekės ir paslaugos kainuoja 2022 metais. Teismas, vertindamas šiuos argumentus, sprendžia tenkinti šį ieškinio reikalavimą iš dalies, teismas sprendžia, jog skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą jis skaičiuojamas po 220 Eur už kiekvieną mėnesį, teismui nustačius, kad K. K. turi vidutinio vaiko vidutinius poreikius, toks išlaikymo įsiskolinimas yra teisėtas, protingas, proporcingas, todėl priteistinas.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į teismų praktiką tokiais atvejais, teismas sprendžia ieškovės reikalavimą tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą vaikui už 36 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant po 220 Eur kas mėnesį išlaikymą, viso 7920 Eur išlaikymo skolą.

Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti ieškovei uzufrukto teise iki sūnaus pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją (CPK 93 straipsnis). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo proporcinio išlaidų skirstymo principo (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Ieškovė iš esmės pateikė keturis reikalavimus: dėl vaiko gyvenamosios vietos; dėl bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo; dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo; dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.

Pirmasis ir antrasis ieškovės reikalavimas buvo patenkinti visiškai. Trečiuoju reikalavimu ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kurio suma 10800 Eur. Teismas priimamu sprendimu priteisė 7920 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė taip pat prašė priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur. Teismas priteisė periodines išmokas, kurių dydis – 250 Eur per mėnesį. Tad trečiasis ieškovės reikalavimas patenkintas 73 procentais (7920 x 100 proc./ 10 800), o ketvirtasis reikalavimas tenkintas 83 procentais (250 x 100 proc./ 300).

Bendra ieškinio tenkinimo proporcija yra tokia – ieškovės ieškinys tenkintas 89 procentais ((100 proc.+ 100 proc.+ 73 proc.+83 proc.)/4), o atmestas 11 (100 - 89 = 11) procentais. Pagal šią proporciją teismas skirsto šalių bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė pateikė duomenis, kad yra patyrusi 1210 Eur atstovavimo išlaidų pagal 2022 m. balandžio 7 d. prašymą ir yra sumokėjusi 85 Eur žyminį mokestį byloje (14 b. l.). Išlaidos skirstomos pagal minėtą proporciją ir ieškovei priteistina iš atsakovo 1152,55 Eur (1295 x 89 proc.).

Šioje byloje turėjo būti sumokėtas toks žyminis mokestis: žyminis mokestis už vaiko išlaikymo reikalavimą – 81 Eur, už išlaikymo įsiskolinimą – 243 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies (89 procentais) iš atsakovo valstybei priteistina 288 Eur žyminio mokesčio (81+243=324) x 89 proc.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje yra 17,92 Eur. Jos taip pat skirstomos pagal nurodytą proporciją. Iš ieškovės jos nepriteistinos, nes yra mažesnės už numatytas priteistinas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Iš atsakovo priteistina 16,00 Eur (17,92 Eur x 89 proc.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės I. R. ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti šalių sūnaus K. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio sūnaus K. K., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

1. Tėvas du kartus per mėnesį (antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį) nuo penktadienio 17.00 val. pasiima vaiką iš motinos gyvenamosios vietos ar kitos nurodytos vietos ir grąžina vaiką motinai sekmadienį iki 17.00 val. į motinos gyvenamąją vietą ar kitą nurodytą vietą;

2. Tėvas du kartus per savaitę, t. y. antradienį ir ketvirtadienį, tarp 16.00 ir 17.00 val. ir ne mažiau kaip 2 val. susitinka su vaiku, vaiką pasiimdamas iš motinos gyvenamosios vietos ar kitos nurodytos vietos ir grąžina vaiką į motinos gyvenamąją vietą ar kitą nurodytą vietą ne vėliau nei 20.00 val.

3. Vaikui lankant mokymo įstaigą, tėvas kiekvienais metais praleidžia su vaiku ne mažiau kaip pusę vaiko mokymo įstaigos suteikiamų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų laiko. Vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką ir vietą šalys turi suderinti prieš 10 kalendorinių dienų SMS žinute ir/ar elektroniniu paštu;

4. Poriniais metais tėvas su vaiku praleidžia Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, vaiką paimant iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su motina suderintos vietos gruodžio mėn. 24 d. 10.00 val. ir grąžinant vaiką į vieną iš šių su motina suderintų vietų gruodžio mėn. 25 d. 18.00 val. Vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą šalys turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ir/ar elektroniniu paštu;

5. Neporiniais metais tėvas su vaiku praleidžia antrąją Šv. Kalėdų dieną, vaiką paimant iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su motina suderintos vietos gruodžio mėn. 25 d. 18.00 val. ir grąžinant vaiką gruodžio 26 d. 18.00 val. į vieną iš šių su motina suderintų vietų. Vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą šalys turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ir/ar elektroniniu paštu;

6. Poriniais metais tėvas su vaiku praleidžia Naujųjų metų šventę nuo gruodžio 31 d. 10.00 val. iki pirmos Naujųjų metų dienos (sausio 1 d.) 12.00 val. Vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą šalys turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ir/ar elektroniniu paštu;

7. Neporiniais metais tėvas su vaiku nuo 12 val. iki 18.00 – 19.00 val. praleidžia pirmąją Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.). Vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą šalys turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ir/ar elektroniniu paštu;

8. Poriniais metais tėvas su vaiku praleidžia antrąją Šv. Velykų dieną, vaiką paimant iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su motina suderintos vietos tarp 10.00 ir 11.00 val. ir grąžinant vaiką į vieną iš šių su motina suderintų vietų tą pačią dieną tarp 18.00 ir 19.00 val. Vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą šalys turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ir/ar elektroniniu paštu;

9. Neporiniais metais tėvas su vaiku praleidžia pirmąją Šv. Velykų dieną, vaiką paimant iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su motina suderintos vietos tarp 10.00 ir 11.00 val. ir grąžinant vaiką į vieną iš šių su motina suderintų vietų tą pačią dieną tarp 18.00 ir 19.00 val. Vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą šalys turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ir/ar elektroniniu paštu;

10. Kiekvienais metais tėvas su vaiku praleidžia Tėvo dieną. Jeigu Tėvo diena būna savaitgalį, kuris pagal eilę priklausytų motinos ir vaiko bendravimui, motina savaitgalio praleidimo su vaiku galimybės netenka ir prarastas savaitgalis kitu nekompensuojamas. Tėvas savaitgalį vaiką paima iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su motina suderintos vietos tarp 10.00 ir 11.00 val. ir grąžina vaiką į vieną iš šių su motina suderintų vietų tą pačią dieną tarp 18.00 ir 19.00 val. Vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą šalys turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ar/ir elektroniniu paštu;

11. Kiekvienais metais tėvas su vaiku praleidžia tėvo gimtadienius. Jeigu tėvo gimtadienis būna savaitgalį, kuris pagal eilę priklausytų motinos ir vaiko bendravimui, motina savaitgalio praleidimo su vaiku galimybės netenka ir prarastas savaitgalis kitu nekompensuojamas. Tėvas savaitgalį paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su motina suderintos vietos tarp 10.00 ir 11.00 val. ir grąžina vaiką į vieną iš šių su motina suderintų vietų tą pačią dieną tarp 18.00 ir 19.00 val. Jeigu tėvo gimtadienis būna darbo dieną, tėvo ir vaiko susitikimas perkeliamas į artimiausio savaitgalio dieną. Vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą šalys turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ar/ir elektroniniu paštu;

12. Poriniais metais tėvas su vaiku praleidžia vaiko gimtadienius. Metais, kuriais vaiko gimtadienis bus savaitgalį, kuris pagal eilę priklausytų motinos ir vaiko bendravimui, motina savaitgalio dienos praleidimo su vaiku galimybės netenka ir prarastas savaitgalis kitu nekompensuojamas. Jeigu vaiko gimtadienis būna savaitgalį, tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su motina suderintos vietos tarp 10.00 ir 11.00 val. ir grąžina vaiką į vieną iš šių su motina suderintų vietų tą pačią dieną tarp 18.00 ir 19.00 val. Jeigu vaiko gimtadienis būna darbo dieną, tėvo ir vaiko susitikimas perkeliamas į artimiausio savaitgalio dieną. Vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą šalys turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ar/ir elektroniniu paštu;

13. Kiekvienais metais motina su vaiku praleidžia motinos gimtadienius. Jeigu motinos gimtadienis būna savaitgalį, kuris pagal eilę priklausytų tėvo ir vaiko bendravimui, tėvas susitikimo galimybės netenka ir prarastas savaitgalis kitu nekompensuojamas;

14. Kiekvienais metais motina su vaiku praleidžia Motinos dieną. J. M. diena būna savaitgalį, kuris pagal eilę priklausytų tėvo ir vaiko bendravimui, tėvas susitikimo galimybės netenka ir prarastas savaitgalis kitu nekompensuojamas;

15. Likusiomis dienomis su vaiku bendrauja ir jo auklėjime dalyvauja motina, tačiau ji privalo nekliudyti tėvui bendrauti su vaiku ryšio priemonėmis;

16. Jeigu tėvas praleidžia galimybę pagal nustatytą tvarką nustatytu laiku bendrauti su vaiku, šis bendravimo laikas gali būti pakeistas kitu tik motinai sutikus;

17. Jeigu pagal nustatytą tvarką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo motinos valios, tėvo bendravimas su vaiku nėra galimas, motina privalo apie tai informuoti tėvą SMS žinute nedelsiant;

18. Nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos, papildomai tėvas turi teisę nekliudomai lankyti vaiką jo ligos metu stacionarioje gydymo įstaigoje, o gyvenamojoje vietoje tik prieš tai pranešus apie lankymą ir suderinus laiką su motina;

19. Tėvas ir motina esant būtinybei informuoja vienas kitą apie vaiko aprūpinimą, lavinimą, mokymąsi, esminius vaiko gyvenimo įvykius, sveikatos būklę ir kitus įvykius, galinčius turėti įtakos vaiko vystymuisi, ir sudaro galimybes vienas kitam dalyvauti vaiko svarbiuose įvykiuose (pvz.: krikštynos, mokymosi (ugdymo) įstaigos šventėse, kuriose dalyvauja vaikas);

20. Tėvas ir motina nedelsiant raštu informuoja vienas kitą apie jų kontaktinių duomenų (telefono numerio, elektroninio pašto adreso, gyvenamosios vietos adreso) pasikeitimą.

Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui K. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. sausio 11 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7920 Eur (septynių tūkstančių devynių šimtų dvidešimties eurų) išlaikymo nepilnamečiam sūnui K. K., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą.

Nustatyti, kad I. R. uzufrukto teise tvarko nepilnamečiam sūnui K. K. skirtas lėšas.

Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1152,55 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt du eurus ir 55 ct).

Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: 288 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį (mokėjimo paskirtis – „žyminis mokestis“, įmokos kodas – 5660); 16 Eur (šešiolikos eurų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (mokėjimo paskirtis – „bylinėjimosi išlaidos“, įmokos kodas 5662).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.