Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Gudyno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Rimanto Giedraičio,

sekretoriaujant Sonatai Rimkutei, dalyvaujant pareiškėjo atstovėms advokato padėjėjai O. G., atsakovo atstovei I. G., trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Automobilių stovėjimo aikštelė atstovei I. G., Nacionalinės žemės tarnybos atstovui Rimvydui Grigaliūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Stoties turgus“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretieji suinteresuotieji asmenys UAB „Automobilių stovėjimo aikštelės“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo dalyje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė nurodė, kad aikštelę traukiant į apmokestinamų stovėjimo vietų sąrašą buvo pažeistos iš esmės tiek teisės normos, tiek pati procedūra, t.y. pareiškėjo, kaip teisėto valdytojo, teisės, nes pareiškėjas bandė įvairiais būdais registruoti daiktines teises savo vardu. Būtent pareiškėjas už savo lėšas įrengė aikštelę, todėl savivaldybei jokia teisės norma nesuteikia teisės kito asmens įrengtą aikštelę traukti į apmokestinamų vietų sąrašą, iš ko pajamas gautų suinteresuotas asmuo. Pažeisti pagrindiniai nuosavybės teisių apsaugos principai. Nuomos sutartis tapo neterminuota ir šiai dienai yra imamas mokestis.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, jog nuomos sutarčių terminai pasibaigę, todėl ginčo santykiams taikytinos CK 29 skyriuje žemės nuomą reglamentuojančios nuostatos. Taikytina CK 6.562 str. 1 punkto nuostata, nustatanti, jog žemės nuomos sutartis pasibaigia kai sueina nuomos terminas. CK 6.557 str. konstatuojama, kad, jeigu sutartyje nustatyta, jog nuomininkas sklype kažką pastato, jam priklauso kompensacija, o jei statiniai pastatyti be leidimo, jie turi būti nugriauti. Iš 2000-03-08 sutarties 14 punkto matyti, kad nuomininkui buvo nustatyta pareiga nukelti ir išvežti laikiną statinį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, jog Kauno miesto valdyba 1994 m. gegužės 17 d. potvarkiu Nr. 667-v įpareigojo Valstybės įmonės „Geležinkelio stoties prekyvietė“ direktorių užsakyti mokamų mašinų stovėjimo aikštelių teritorijos laikino sutvarkymo projektą ir jas pagal patvirtintą projektą įrengti (T.1, b.l. 25). Kauno miesto valdyba 1994 m. birželio 7 d. potvarkiu Nr. 809-v nusprendė išnuomoti penkeriems metams Kauno valstybinei įmonei „Geležinkelio stoties prekyvietė“ 950 kv.m. žemės sklypą, esantį prie Šiaulių ir Girstupio g. sankryžos, mokamai mašinų stovėjimo aikštelei įrengti (T.1, b.l. 26). Jo pagrindu 1994 m. liepos 18 d. buvo pasirašyta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis. Pareiškėja UAB „Stoties turgus“ yra Kauno valstybinės įmonės „Geležinkelio stoties prekyvietė“ teisių perėmėja, Kauno miesto valdybos rejestro tarnyboje registruota 1995 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 262 (T.1, b.l.24).1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo aktu-važtaraščiu LR Vyriausybės įgaliotas asmuo Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn kartu su kitomis perdavė ir Girstupio ir Šiaulių gatves. Kauno miesto valdyba 2000 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 97 UAB „Stoties turgus“ išnuomavo šį 9,5 aro sklypą Šiaulių ir Girstupio g. sankryžoje. Minėtos valstybinės žemės nuomos sutartis pasirašyta 2000 m. kovo 8 d. (T.1, 30). Šia sutartimi žemės sklypas pareiškėjai išnuomotas iki 2003 m. kovo 31 d. Sutarties 14 punktas nuomininką įpareigojo pasibaigus žemės nuomos terminui nukelti ir išvežti laikiną statinį bei sutvarko nuomotą sklypą savo lėšomis.

Iš esmės ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 35 (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. T-307 redakcija) patvirtinto Kauno miesto vietų, kuriose renkama vietinė rinkliava už naudojimąsi nustatytomis vietomis automobiliams statyti sąrašo dalies, kuria nustatyta vietinė rinkliava aikštelei Šiaulių g. ir Girstupio g. sankirtoje (T.1, b.l. 14-18). Pareiškėja savo poziciją grindžia įsitikinimu, kad žemės nuomos sutartiniai santykiai tęsiasi vadovaujantis CK 6 knygos 28 skyriaus „ Nuoma“ trečiojo skirsnio „Nuomos sutarties pabaiga“ nuostatomis, o priimtas ginčijamas sprendimas pažeidžia jos kaip žemės sklypo valdytojos teisę, garantuotą CK 4.34-4.35 str. normomis. Atsakovas su tuo nesutinka ir savo poziciją motyvuoja CK tos pačios knygos 29 skyriaus „ Žemės nuoma“ nuostatomis.

CK 6 knygos 29 skyrius reglamentuoja būtent žemės nuomos teisinius santykius. Jo 6.545 str. 1 d. nustato, jog pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Žemės nuomos sutarties dalyku yra sutartyje nurodytas žemės sklypas perduotas laikinam naudojimui, t.y apibrėžtam terminui. Žemės nuomos sutarties pabaigą nustato CK 6.562 str., kuriame yra išvardintas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant žemės nuomos sutartis baigiasi. Vienu iš tokių pagrindų laikomas nuomos termino pasibaigimas (CK 6.562 str. 1 p.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2000 m. kovo 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi ginčo žemės sklypas, esantis prie Šiaulių g. ir Girstupio g. sankryžos, UAB „Stoties turgus“ buvo išnuomota terminuotam laikotarpiui, t.y. iki 2003 m. kovo 31 d. Dėl to nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjui reikalauti ginčijamo sprendimo panaikinimo vadovaujantis CK 6.481 str., t.y. šiuo atveju bendromis, nuostatomis, kurios numato, jog pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota, kadangi ši norma bendra. Šioje situacijoje taikomos CK 6 knygos 29 skyriaus teisės normos, reglamentuojančius specifinius žemės nuomos teisinius santykius. Minėta žemės nuomos sutartis pasibaigė 2003 m. kovo 31 d., todėl darytina išvada, kad pareiškėjas ginčo sklypą naudoja nesant teisinio pagrindo. Dėl to nėra pagrįstas ir pareiškėjo motyvas dėl jo teisių pažeidimo grindžiant CK 4.34 – 4.35 str. normomis, nustatančiomis valdytojo teisių apsaugą bei teiginiu, jog aikštele naudojasi jau daugelį metų ir pagal CK 4.22-4.27 str. yra laikomas teisėtu ir sąžiningu daikto valdytoju.

Šioje situacijoje nėra svarbu ir tai, jog pareiškėjo teigimu, jis savo lėšomis įrengė automobilių stovėjimo aikštelę. Kaip minėta, Kauno miesto valdyba 1994 m. gegužės 17 d. potvarkiu Nr.667-v įpareigojo Valstybinę įmonę „Geležinkelio stoties prekyvietė“ užsakyti mokamų automobilių stovėjimo aikštelių teritorijos laikino sutvarkymo projektą ir jas pagal patvirtintą projektą įrengti. Minėtos 2000 m. kovo 8d. numos sutarties 14 punktu šalys suderino valią dėl nuomininko įsipareigojimo, susijusio su išnuomotos žemės grąžinimu, t.y. pasibaigus žemės nuomos terminui, nuomininkas nukelia ir išveža laikiną statinį be sutvarko nuomotą sklypą savo lėšoms (T.1.,b.l.30). CK 6.557 str.1d. numatyta, kad pasibaigus žemės nuomos terminui už pastatytus pastatus, statinius ar įrenginius, kurių statybos galimybė buvo numatyta žemės nuomos sutartyje, nuomininkui žemės savininkas kompensuoja. Esant tokiam sutarties šalių teisių ir pareigų teisiniam reglamentavimui, nėra pagrindo teigti apie pareiškėjo teisių pažeidimą. Ši situacija jau išspręsta įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-00130-52/2009. Teismas atmetė pareiškėjo UAB „Stoties turgus“ reikalavimą nustatyti, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – automobilių aikštelę, esančią šios administracinės bylos ginčo dalyku bei į ten pat esantį lauko inžinerinį įrenginį – naftos produktų ir purvo gaudytoją ir motyvavo tuo, kad nežiūrint to, jog pareiškėjas ir toliau naudojasi minėta aikštele, tačiau nekilnojamas daiktas nėra suformuotas įstatymų nustatyta tvarka, todėl nėra įgyjamosios senaties taikymo sąlygų (T.1, b.l. 168-174). Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kurioje dalyvauja tie patys asmenys (ABTĮ 58 str. 2 d.). Dėl to nepagrįstas pareiškėjo motyvas, kad pažeista Konstitucijos 23 straipsnio, įtvirtinančio nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos principą, nuostatos.

Savivaldybės yra valstybės teritorijos administracinio vienetas, kuris įgyvendina Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę. Vietos savivalda – įstatymo nustatyto valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų bendruomenės, kuri turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 1, 2 d.). Įgyvendindama jai pavestus uždavinius, savivaldybė atlieka tam tikras funkcijas. Vietinių rinkliavų nustatymas – viena iš savarankiškų savivaldos funkcijų (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 2 p.). Ši savivaldybės funkcija įtvirtinta ir Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kur nurodyta, jog savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už naudojimąsi savivaldybių tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti, išskyrus vietas automobiliams statyti prie valstybinės reikšmės kelių, 5–15 m pažymėtoje atkarpoje prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų, taip pat vietas, kurias nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į saugumą, tarptautinį protokolą ar kitus viešuosius interesus užtikrinančius reikalavimus.

Iš bylos duomenų matyti, kad nekilnojamas daiktas-automobilių stovėjimo aikštelė Šiaulių ir Girstupio g. sankirtoje (unikalus Nr.4400-15544-9440) ginčijamo 2008 m. birželio 27 d. Nr. T-307 priėmimo metu priklausė valstybei, bylos nagrinėjimo metu daiktinės teisės į ją, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai taip pat neįregistruoti (T.2., b.l.38).1997 m. gruodžio 12 d. priimto Valstybės turto perdavimo savivaldybėms įstatymo Nr. VIII-546 3 straipsnio 3 dalies 3 punkto „a“ papunktis numatė, kad prie gatvėms ir keliams priklausančių statinių priskiriamos automobilių stovėjimo ir parkavimo aikštelės. Nors minėtu 1995 m. kovo 14 d. priėmimo- perdavimo aktu ginčo automobilių stovėjimo aikštelė Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn neperduota, o 2010 m. vasario 12 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr.I-68-428/2010 panaikinta šios aikštelės daiktinių teisių registracija savivaldybės vardu, tačiau pats žemės sklypas yra valstybinė žemė, teritorinio planavimo sąlygų žemės sklypo prie automobilių stovėjimo aikštelės Šiaulių g. ir Girstupio g. sankryžoje detaliajam planui rengti nėra išduota (T.2., b.l.40), o Nacionalinės žemės tarnyba ir jos atstovas teisme Kauno miesto savivaldybės ketinimui rinkti mokestį už automobilių stovėjimą valstybei priklausančiame žemės sklype byloje neprieštaravo. Aukščiau konstatuota, kad pareiškėjas neturi teisinių pagrindų naudotis šiuo žemės sklypu bei neįgijo daiktinių teisių į automobilių stovėjimo aikštelę. Šioje situacijoje pareiškėjo nuoroda į galiojusio Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio pažeidimus bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo normų pažeidimus laikytina be pagrindo, kadangi ginčijamu sprendimu automobilių stovėjimo aikštelės kaip nekilnojamo daikto nuosavybės klausimas nebuvo sprendžiamas, o valstybinės institucijos dėl ginčijamo sprendimo pretenzijų nekėlė. Darytina išvada, kad Kauno miesto savivaldybės sprendimas nustatyti vietinę rinkliavą už stovėjimą aikštelėje, esančioje Kauno miesto teritorijoje, atitinka minėto Valstybės turto perdavimo savivaldybėms įstatymo 3 straipsnio 3 dalies įtvirtintą nuostatą, todėl nepažeistas pareiškėjos teiginys dėl Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje reglamentuoto įstatymo viršenybės principo pažeidimo.

Byloje nustatytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visuma duoda pagrindą teismui daryti išvadą, jog Kauno miesto savivaldybės taryba pagrįstai Šiaulių ir Girstupio g. sankirtoje esančią aikštelę įtraukė į sąrašą Kauno miesto vietų, kuriose renkama vietinė rinkliava už naudojimąsi vietomis automobiliams statyti, todėl Kauno miesto tarybos 2008 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T-307 patvirtinto sąrašo dalis, kurioje nurodyta „Aikštelė Šiaulių ir Girstupio g. sankirtoje“ įtraukiama į vietine rinkliava apmokestinamų objektų sąrašą, yra teisėta ir pagrįsta, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą jo nurodytais motyvais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str.1 d. 1 p. teismas

nusprendė:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.