Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant Linai Dabulskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. P., jo atstovui pagal pavedimo sutartį A. V., Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovei A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nebaustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, jog jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi bei asmeniu, atsakingu už darbuotojų įdarbinimą, neįvykdė pareigos dėl darbo santykių įforminimo su darbuotoja L. M., gim. (duomenys neskelbtini) (gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajonas), t. y. darbdavys neužtikrino, kad 2016 m. rugpjūčio 8-25 dienomis, įmonės veiklos vykdymo vietoje, t. y. veikiančioje skalbykloje, esančioje S. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skalbimo - lyginimo darbus atliekančiai pareiškėjai L. M. būtų leidžiama dirbti tik pasirašius darbo sutartį ir apie darbuotojos darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau - VSDFV). Tokiu būdu M. P. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d. 1, 2 punktus, 99 str. nuostatas ir įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą iki 2017-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41³ str. 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 8 d., 5 str. 4 d.).

Teismo posėdžio metu M. P. savo kaltės nepripažino, parodė, kad L. M. nebuvo priėmęs į darbą, su ja nesitarė, nekalbėjo apie darbą. Tuo metu, kai L. M. buvo darbe, jam buvo daromos gerklės operacijos. Sugrįžęs iš ligoninės ir radęs darbovietėje L. M., liepė jai išeiti. Tuo metu, kai sirgo, nebuvo paskyręs kito žmogaus į savo vietą. Paaiškino, jog įmonės valykloje dirbama su cheminėmis medžiagomis, reikia kilnoti dėžes. Kai ateina naujas žmogus, duodama jam pažiūrėti koks yra darbas, kad išsiaiškinti ar jam tai tinka ar ne. Po to, asmuo turi praeiti medicininę apžiūrą, jeigu praeina gali dirbti. Pinigų įdarbinti kitus darbuotojus, nėra. Prašė bylą nutraukti.

Liudytoja S. S., Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus (toliau - VDI) inspektorė, teismo posėdžio metu parodė, kad žino dėl ko yra iškviesta paliudyti. Įmonės skyriuje buvo gautas L. M. pareiškimas, nurodytos aplinkybės. Tada, nuvyko patikrinti informaciją į įmonę. Atvykstant turėjo „Sodros“ duomenis. Įmonėje priėjo prie O. F. ir paklausė ar ji žino, kas yra tokia L. M.. Tuo metu direktoriaus nebuvo. Kai į įmonę vyko antrą kartą, įmonėje buvo įmonės vadovas, kuris sutiko, kad būtų apklausta ir G. B.. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas, remiantis L. M., O. F., kitų įmonės darbuotojų paaiškinimais, darbo laiko apskaitos žiniaraščiu.

Liudytoja G. B. parodė, jog žino dėl ko yra iškviesta liudyti. 2016-08-08 į įmonę dėl darbo atėjo moteris. Ji moteriai paaiškino, kad direktoriaus nėra ir savo iniciatyva nuvedė ją į valyklą pasižiūrėti darbo. Ji moteriai sakė, kad, norint dirbti, turi praeiti medicininę komisiją, tačiau nežino, kodėl nepraėjo. Moteris įmonėje pabūdavo porą valandų - stovėdavo ir žiūrėdavo, ką skalbėjos daro. Po to, išeidavo. Atlyginimas pastarajai mokamas nebuvo. Tuo metu, direktorius buvo ligoninėje po operacijos.

Liudytoja A. K. parodė, jog žino dėl ko yra iškviesta liudyti. Į cechą moterį atvedė G. B., kuri sakė, kad moteris gali pasižiūrėti kaip yra dirbama. Ji žino tik moters vardą, susipažinti nespėjo. L., kurią matė porą dienų, būdavo ceche ir žiūrėdavo kaip kitos moterys dirba, ką daro skalbėja, eidavo pasikalbėti su siuvėjomis. Keletą dienų L. M. įmonėje visai nebuvo, ėjo tvarkytis dokumentų. Paaiškino, jog įmonėje neleidžiama dirbti tol, kol nesusitvarkoma dokumentų. Atlyginimus išmoka direktorius, tačiau neprisimena kas rugpjūčio mėnesį išmokėjo atlyginimus.

Liudytoja L. M. parodė, jog žino dėl ko yra iškviesta liudyti. Paaiškino, jog dirbo miesto ligoninėje valytoja, po to išėjo iš darbo ir atėjo į valyklą pas M. P.. Antrą dieną, kai atėjo į įmonę, buvo pats direktorius. Jis, taip pat, iš ligoninės po operacijos buvo ne vieną kartą atėjęs. Ji jam minėjo, kad yra dirbusi su volu, presu, apie atlyginimą nekalbėjo. M. P. jai pasakė, kad dvi savaites jai reikia prasimokyti, tačiau su kitomis darbuotojomis dirbo lygiai tą patį darbą. Ji pas M. P. pradirbo apie dvi savaites ir penkias dienas. Dirbo lygintojos darbą prie volo bei skalbėja. Darbo pobūdis – toks, jog vieną dieną reikia išplauti visas mašinas, susitvarkyti darbo vietą, pietų pertrauka - 15-20 min., skalbiama skysčiais, vanduo skalbimui imamas iš čiaupo, lyginama 120 laipsnių temperatūra, prie lyginimo volo yra mažai vietos, visur atidaryti langai, darbo sąlygos blogos. Klausė M. P. kada ją įdarbins, tačiau jis sakė, kad dar reikia palaukti, o įdarbins 25 dieną. Galiausiai jos, kaip darbuotojos, M. P. neįdarbino, nieko neformino. Dirbdama buvo pasitempusi ranką, ėjo pas gydytoją, kad gautų medicininę pažymą, turi medicininę knygelę. Po to, M. P. jai pasakė, kad yra laisva. Išeinant M. P. jai davė 45 Eur. Apie tai pranešė darbo ir mokesčių inspekcijoms.

Liudytoja O. F. parodė, jog žino dėl ko yra iškviesta liudyti. Paaiškino, jog ji įmonėje dirba siuvėja tris metus. Tuo metu, kai direktorius buvo ligoninėje, atėjo L. M. ir pasakė G. B., kad nori dirbti. L. M., kuri norėjo dirbti skalbėja, ateidavo 11 val., o išeidavo 15 val., stovėdavo ir žiūrėdavo ką ji daro, darbo rūbų nebuvo apsivilkusi. L. M. anksčiau nepažinojo. Taip pat, paaiškino, jog savo parodymų, duotų VDI atstovėms, nekeičia, patikrinimo metu rašė tai, ką sakė VDI atstovės.

M. P. atstovas, A. V., pateikė pažymą iš „Sodros“ apie M. P. nedarbingumą (b. l. 37), išrašus iš VĮ „Respublikinės Klaipėdos ligoninė“ (b. l. 38, 39), UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimą dėl darbuotojų įdarbinimo tvarkos (b. l. 40), 2016 m. rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštį (b. l. 35-36), „Klaipėdos vaikų ligoninė“ pažymą (b. l. 41). Išvardyti dokumentai pridėti prie bylos.

2016-09-23 nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA0920-0374 užfiksuota, kad tikrinimo metu analizuotas 2016-08-26 paštu gautas pranešimas dėl L. M., gim. (duomenys neskelbtini), galimai nelegalaus darbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), galimų darbo teisės pažeidimų (darbo užmokesčio apskaitos – tvarkos pažeidimų) ir norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, vykdymo pažeidimų. 2016-09-16, apie 14:00 val., pagal 2016-08-26 patvirtintą VDI pavedimą Nr. 1201, VDI atstovų buvo nuvykta į pareiškėjos nurodytą valyklą - UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tikslu apklausti darbuotojas - priėmėją G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir pūkų apdirbėją - siuvėją O. F., gim. (duomenys neskelbtini). Tikrinimo metu buvo rasta dirbanti O. F., kuri paliudijo, jog L. M. kartu su ja 2016 m. rugpjūčio mėn. dirbo, t. y. skalbė ir lygino minėtoje valykloje. Priėmėjai G. B. tikrinimo dieną buvo išeiginė, todėl buvo pakartotinai vykta į valyklą 2016-09-20. Tikrintojams G. B. paaiškino, kad L. M. 2016 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, savaitės laikotarpyje, ateidavo ryte apie 10 val. ir išeidavo iš skalbyklos apie 16 val. 2016-09-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė L. P., gim. (duomenys neskelbtini), pateikė patvirtintą 2016 m. rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame užfiksuota, jog M. S., gim. (duomenys neskelbtini), atostogavo nuo 2016-08-08 iki 2016-08-20 (b. l. 4-5).

Be 2016-09-23 nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA0920-0374, byloje surinkti bei teisminio nagrinėjimo metu išnagrinėti M. P. kaltę patvirtinantys įrodymai: L. M. prašymas VDI (b. l. 6); L. M. asmens medicininės knygelės duomenų išrašas (b. l. 7, 9, 10), medicininių dokumentų išrašas (b. l. 8); UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų - O. F. (pūkų apdirbėja – siuvėja), G. B. (priėmėja – kasininkė), A. K. (lygintoja – atgarintoja, dėmių išėmėja) paaiškinimai (b. l. 11, 12, 15, 16, 17-18); UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktoriaus M. P. paaiškinimas dėl darbuotojų įdarbinimo tvarkos (b. l. 13), potvarkis (b. l. 14); 2016 m. rugpjūčio mėn. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” darbo apskaitos žiniaraštis (b. l. 19); ,,Sodros” pažyma apie L. M. darbinę veiklą (b. l. 20).

ATPK 41³ str. 1 d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą ir užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 Eur iki 2896 Eur. Ši norma yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su DK normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Nelegalaus darbo sampratą įtvirtina DK 98 str., numatantis, kad nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ str. 1 d. 1, 2 ir 3 p. nustatytų reikalavimų. Taigi ATPK 41³ str. 1 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis.

DK 105 str. 1 d. numatyta, jog sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. Jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje.

Bendrovės vadovas organizuoja ir atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d. ir 12 d. 1 p.).

Įvertinęs anksčiau nurodytų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad M. P., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktoriumi bei asmeniu, atsakingu už darbuotojų įdarbinimą, neįvykdė pareigos dėl darbo santykių įforminimo su L. M., neužtikrino, kad 2016 m. rugpjūčio 8-25 dienomis, įmonės veiklos vykdymo vietoje, t. y. veikiančioje skalbykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, L. M., atliekančiai skalbimo - lyginimo darbus, būtų leidžiama dirbti tik pasirašius darbo sutartį ir apie darbuotojos darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus VSDFV.

M. P. kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pagrindžia byloje surinkti ir teismo posėdyje išnagrinėti įrodymai – liudytojų O. F., G. B., A. K., L. M. duoti parodymai teisme, kurie atitinka jų paaiškinimus, duotus iki teismo VDI, 2016-09-23 nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA0920-0374 ir kita jau paminėta bylos rašytinė medžiaga. G. P. paaiškinimai, kad, siekiant atrinkti įmonei tinkančius darbuotojus, suteikiama galimybė pretendentui į darbo vietą stebėti galimą darbą įmonėje ir taip susipažinti su darbo specifika, vertintini kritiškai, kadangi tokio pobūdžio santykiai įstatymo apibrėžiami kaip darbo ir pastariesiems reguliuoti numatytas išbandymo institutas (DK 105 str.). Esant nustatytoms aplinkybėms laikytina, kad M. P. pažeidė DK98 str. 1 d. 1, 2 punktų, 99 str. nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Pažymėtina, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), patvirtintas 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1869, kuris už M. P. padarytą teisės pažeidimą numato griežtesnę nuobaudą. Įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 str. 3 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 str. 3 d.), todėl M. P. padarytas teisės pažeidimas tinkamai kvalifikuotas pagal pažeidimo metu galiojusio ATPK 41³ str. 1 d. ir jam skirtina administracinė nuobauda.

Byloje M. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Sprendžiant dėl nuobaudos dydžio paskyrimo atsižvelgiama, jog buvo padarytas vienas tyčinis pažeidimas darbo srityje, į M. P. asmenybę – dirba, informacijos apie galiojančias nuobaudas byloje nėra, kaltės nepripažino, į jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus išdėstytą, manytina, jog šiuo atveju M. P. atžvilgiu nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant jam už padarytą teisės pažeidimą minimalią administracinę nuobaudą - baudą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Apie nuobaudos paskyrimą M. P. paskelbtina per visuomenės informavimo priemones (ATPK 41 str. 5 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30², 41³ str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 302², 302⁴ str., Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 8 d., 5 str. 4 d.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. P. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam - 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) - 16062168840, įmokos kodą - 1001.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 5 dalimi, apie nuobaudos už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba Klaipėdos miesto apylinkės teismui.