Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-488-498/2016

Teisėja Laima Lubauskienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25274-2015-1

2016 m. spalio 24 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Albino Antanaičio, Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas) ir Rimo Švirino,

nukentėjusiosios E. K. atstovui advokatui Alfredui Besuspariui

viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. G. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista 6 mėnesiams laisvės apribojimo.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies. Priteista iš D. G. nukentėjusiosios E. K. naudai 100 EUR (vienas šimtas eurų) neturtinei žalai atlyginti. E. K. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos atlyginimo, ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Iš D. G. priteista valstybės naudai 92,64 eurų išlaidų už nukentėjusiajai E. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5630). Daiktinį įrodymą, akmenį, sunaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

D. G. išaiškinta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. G. nuteista už tai, kad 2015 m. gegužės 1 d. apie 02 val. 30 min. viešoje vietoje - prie daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini) vandališkais veiksmais demonstruodama nepagarbą aplinkai ir aplinkui gyvenantiems asmenimis, mėtė akmenis į E. K. gyvenamojo buto Nr. 4 langą ir jais išdaužė tris lango stiklo paketus, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei nukentėjusiajai E. K. padarė 500 eurų turtinę žalą. Prienų rajono apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, kad D. G. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, vandališkais veiksmais, tai yra mėtydama akmenis į langus ir stiklus. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino, kaltinime nurodyta aplinkybė, kad kaltinamoji necenzūriniais žodžiais koliojo nukentėjusiąją, todėl ši kaltinimo dalis iš pateikto D. G. kaltinimo pašalintina.Nuteistoji D. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nuosprendį, kuriuo D. G., pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalyje ir priimti naują nuosprendį - D. G. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, išteisinti.Skunde nuteistoji nurodo, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus dėl įrodymų leistinumo ir sąsajumo, o tai vertintina kaip esminis BPK pažeidimas. Byloje ištirtos aplinkybės, rašytiniai ir daiktiniai įrodymai iš esmės nepatvirtina, kad padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl apeliantės nuomone, baudžiamasis įstatymas jos atžvilgiu pritaikytas netinkamai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino ją kalta tik vienintelės nukentėjusiosios E. K. parodymų pagrindu, todėl jos manymu teismas apžeidė BPK 301 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę.D. G. skunde teigia, kad nukentėjusieji byloje turi tam tikrus interesus, jų parodymai sąmoningai ar ne gali būti ne visai tikslūs. Nukentėjusieji dažnai būna linkę pervertinti dėl nusikalstamos veikos jiems grėsusį pavojų, padarytą žalą. Todėl teismo padaryta išvada, kad nukentėjusios duoti parodymai yra išsamūs ir nuoseklūs, prieštarauja objektyviai tiesai.D. G. skunde taip pat nurodo, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė ir liudytojų Z. Ž. ir V. S. parodymais, kurios gyvena antrame aukšte virš nukentėjusiosios. Nurodo, kad liudytoja Z. Ž. apklausiam teismo posėdyje davė neišsamius parodymus, negalėjo nurodyti jokių esminių aplinkybių apie įvykį, painiojosi atsakydama į jai užduodamus klausimus, kas leidžia daryti išvadą, kad ji naktį paties įvykio negirdėjo, ir davė parodymus paprašyta nukentėjusios. Pažymi, kad nukentėjusioji E. K. prižiūri Z. Ž., kai jos dukra V. S. dirba, todėl pastaroji yra priklausoma nuo E. K.. Nuteistoji skunde akcentuoja ir tai, kad stebint kaip Z. Ž. elgiasi teisme, susidarė įspūdis, kad ji nesusivokia kur esanti ir jokios reikšmės savo duodamiems parodymams neteikianti t.y. nesuvokia jų svarbos. D. G. skunde teigia, kad teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad pagal liudytojo A. B. parodymus, V. S. taip pat dalyvavo 2015-04-30 pas E. K. vykusiose išgertuvėse, ir išėjusi namo visiškai girta. Tačiau, pati V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aplinkybę, kad taip pat dalyvavusi išgertuvėse, nuslėpė. Liudytojų santykių su nukentėjusiuoju pobūdis ir intensyvumas taip pat gali lemti kartais sąmoningą, kartais net iš dalies nesąmoningą, netikslių parodymų davimą. Todėl liudytojų Z. Ž. ir V. S., kaip nukentėjusios artimų draugių, parodymai turi būti vertinami kritiškai. Nuteistoji pažymi ir tai, kad akistatos tarp jos ir V. S. metu, pastaroji tvirtinusi, kad ji netvirtinusi, kad įvykio metu mačiusi būtent mane, priešingai, ji nurodžiusi, kad moters daužiusios langus ji nepažinusi. D. G. atkreipia dėmesį į tai, kad V. S. teisme tvirtinusi, kad atvykus policijos pareigūnams, moteris daužiusi langus, buvusi prie namo ir niekur nebuvo pasišalinusi. Nuteistajai akivaizdu, kad V. S. pačio įvykio nei mačiusi, nei girdėjusi, ir parodymus davė paprašyta nukentėjusiosios, tikslu ją apkalbėti. Skunde nuteistoji rašo, kad liudytojas A. B., įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, teisme davė nuoseklius ir išsamius parodymus apie tai, kad prasidėjus langų daužymui jis negirdėjęs nei mano, nei jokio kito moteriško balso. Teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad kaip nurodė liudytojas A. B., tai ne pirmas atvejis, kai nukentėjusiajai išdaužomi langai. Todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo atmesti liudytojo A. B. parodymus, kurie yra akivaizdžiai teisinantys nuteistąją ir paneigiantys nukentėjusiosios parodymus. Nuteistoji nurodo, kad teismas taip pat nesivadovavo liudytojos E. Č. parodymais, kurie visiškai sutapo su nuteistosios parodymais, ji iš tikrųjų ją palydėjusi namo, nurodžiusi kelintą valandą ir iki kur. Vertindamas liudytojo A. P. parodymus, teismas neatsižvelgė į tai, kad jau dienos metu jis buvo neblaivus, vėliau dar vartojo alkoholinius gėrimus, todėl daug aplinkybių dėl savo girtumo ir negalintis prisiminti. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad liudytojais apklausti policijos pareigūnai: K. U., Ž. Š., V. V. ir G. V., nuteistosios kaltės tikrai nepatvirtino, priešingai, tik parodė, kad ji nuo pat pradžių savo kaltę, dėl išdaužytų langų, kategoriškai neigė.D. G. skunde nurodo, kad teismas konstatavo, kad dėl jos veiksmų atsirado padariniai, t.y. buvo strikdyta rimtis viešoje vietoje, parodyta nepagarba visuomenei, nors tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Nuteistosios nuomone, nebuvo nustatytas nė vienas asmuo, išskyrus nukentėjusios paprašytų jos naudai liudyti Z. Z. ir V. S., kuris būtų pasijutęs nejaukiai ar išsigandęs dėl daužomų stiklų. Skunde nuteistoji pažymi, kad nukentėjusioji gyvena penkių aukštų daugiabutyje name, ir niekas daugiau, išskyrus tas pačias V. Z. ir V. S., nuo triukšmo nepabudo. Nuteistajai susidarė įspūdis, kad pabudo tik dvi liudytojos, saistomos su nukentėjusiąją artimais ir draugiškais santykiais. Kad tai būtų paveikę neigiamai kitus pašalinius asmenis, byloje nenustatyta.Nuteistoji nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu, davė išsamius ir nuoseklius parodymus. Į visus užduotus klausimus atsakinėjo logiškai ir suprantamai. D. G. nurodo, kad teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad ji nežinojo kur gyvena nukentėjusioj. Neįvertino teismas ir tos aplinkybės, kad įvykio vieta nėra apšviesta, kad prie namo nėra jokių akmenų, ir kad ji būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nakties metu, tamsoje, nebūtų gebėjusi atsirinkti nukentėjusios buto langų. Nurodo, kad nukentėjusioji ją apkalbėjo siekdama atkeršyti už tai, kad siekia jos sugyventinio A. B. dėmesio, bet kokiomis priemonėmis, tačiau teismas negali tapti asmeninių santykių aiškinimosi vieta, bet kokiomis priemonėmis.Nukentėjusioji E. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nuosprendį. Atsiliepime nurodo, kad skunde išdėstyti nuteistosios pamąstymai, vertintini iš jos gynybinių pozicijų. Atkreipia dėmesį, kad D. G. buvo nustatytas 1,96 promilių girtumas. Nurodo, kad visi byloje surinkti įrodymai patvirtina D. G. kaltę padarius nusikaltimą numatytą BK 284 straispnio 1 dalyje. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija išklausė kolegijos pirmininko pranešimą, nuteistąją D. G., jos gynėją advokatę Rasą Malinauskienę, kurios prašė apeliacinį skundą tenkinti. Taip pat išklausė prokurorę, nukentėjusiosios atstovą advokatą, kurie prašė nuteistosios skundą atmesti. D. G. apeliacinis skundas atmetamas.. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. G. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta. Pripažindamas D. G. kalta, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Nors nuteistoji skunde akcentuoja, kad grubiai pažeistos LR BPK 301 straipsnio 2 dalies nuostatos, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra liudytojų, kuriems taikoma anonimiškumas, o nuosprendis priimtas remiantis nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais. Konstatuotina, kad teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, LR BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu D. G. veika pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius. Nuteistosios apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl D. G. kaltės.LR BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. LR BK 284 straipsnio 1 dalyje dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-7-404/2014). Byloje nustatyta, kad D. G. 2015 m. gegužės 1 d. apie 02 val. 30 min. viešoje vietoje - prie daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini) vandališkais veiksmais demonstruodama nepagarbą aplinkai ir aplinkui gyvenantiems asmenimis, mėtė akmenis į E. K. gyvenamojo buto Nr. 4 langą ir jais išdaužė tris lango stiklo paketus, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei nukentėjusiajai E. K. padarė turtinę žalą, dėl kurios ieškinys perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.Nuteistoji D. G. neigia padariusi LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir prašo ją išteisinti. Tokią nuteistosios poziciją, apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai, kaip mėginimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimą, nes ji prieštarauja byloje surinktiems ir D. G. kaltę patvirtinantiems įrodymams bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nuteistoji skunde nurodo, kad liudytojų Z. Ž. ir V. S. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kaip nukentėjusiosios artimų draugių. Teisėjų kolegija įvertinusi šių liudytojų parodymus, konstatuoja, kad šių liudytojų parodymai nuoseklūs ir jais netikėti nėra jokio pagrindo. Teisme Z. Ž. apklausiama parodė, kad ji pabudo nuo daužomų langų garso, jos langai toje pačioje pusėje, kurioje ir nukentėjusiosios langai, pati nematė kas daužė langus, tačiau jai dukra pasakė, kad moteris E. K. daužo langus. Pirmos instancijos teismui nekilo jokių abejonių dėl Z. Ž. elgesio teismo posėdžio metu ar jos būsenos, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų skundo argumentą, kad Z. Ž. nesusivokia aplinkoje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, liudytojos parodymai nuoseklūs, rišlūs, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja teigė, kad E. K. jai pati pasakė, kad D. G. išdaužė jos buto langus (1 t., b.l. 54). Liudytoja V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta teismo posėdyje nurodė, kad pabudo nuo dūžtančių langų garso. Pažiūrėjusi pro langą matė moterį šviesiu paltu, kuri rinko akmenis ir juos mėtė į E. K. buto langus (1 t., b.l. 47, 2 t., b.l. 39,40). Jos parodymai nuoseklūs, juose išsamiai nurodytos įvykio aplinkybės. Ji patvirtino ir tai, kad akmenis į langus mėtė ta pati moteris, kurią matė dieną prie jų namo ir kuri buvo apsirengusi tuo pačiu šviesiu paltu. Taip pat tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek posėdžio metu nurodė, kad ji perspėjo moterį dėl jos elgesio, todėl skundo nepagrįstas skundo argumentas, kad V. S. niekaip negalėjo kalbėtis su D. G. ir įvykio nei matė nei girdėjo. Pažymėtina, kad neesminiai liudytojų parodymų neatitikimai, nurodomi apeliaciniame skunde, nėra pagrindu padaryti išvadą, kad jie yra melagingi.Liudytojo A. B. parodymus pirmos instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai, nes su D. G. jie kartu gyvena ir juos sieja ilgametės draugystės ryšiai. E. Č. parodymai patvirtina tik tai, kad dienos metu ji su A. P. ir nuteistąja buvo atvykę prie E. K. namų ir bandė patekti į butą. Tačiau apie įvykio aplinkybes, kurio metu naktį D. G. išdaužė nukentėjusiosios buto langus, liudytoja negalėjo nurodyti, nes įvykio nematė, juo labiau, kad E. Č., jos tėvo parodymai apie tai kada ir kokiu būdu D. G. išėjo iš jų namų, kur ji nuėjo, ir ar ją kas nors lydėjo, nesutampa (t. 2, b.l. 42, 71). LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo vieta ir būdas. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. D. G. apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo sutrikdyta rimtis viešoje vietoje, parodyta nepagarba visuomenei ir tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Priešingai nei nurodoma skunde, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad buvo sutrikdyta rimti viešoje vietoje. Nors apeliantė ir neteikia reikšmės aplinkybei, kad Z. Ž. ir V. S. patvirtino, kad jos pabudo nuo dūžtančių langų garso, tačiau, teisėjų kolegija, pažymi, kad Z. Ž. ir V. S. nurodė, kad jos netik pabudo nuo dūžtančių langų garso, bet ir pasijuto nemaloniai, buvo išsigandusios (t. 1, b. l. 54, t. 2, b. l. 38, 39). A. B. ir E. K. taip pat nurodė, kad pabudo nuo dūžtančių langų garso ir tai juos išgąsdino. Nuteistosios apeliacinio skundo argumentai, kad E. K. siekia A. B. dėmesio ir dėl to apšmeižė D. G. neturi reikšmės veikos kvalifikavimui ir nepaneigia D. G. kaltės. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp E. K. ir D. G. klostosi konfliktiški santykiai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika taip pat gali būti kvalifikuojama pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-126/2006, Nr. 2K-136/2010).Taigi, visuma paminėtų duomenų neabejotinai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje D. G. viešoje vietoje - prie daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini) vandališkais veiksmais demonstruodama nepagarbą aplinkai ir aplinkui gyvenantiems asmenimis, mėtė akmenis į E. K. gyvenamojo buto Nr. 4 langą ir jais išdaužė tris lango stiklo paketus, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei nukentėjusiajai E. K. padarė turtinę žalą. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. G. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, LR BK 54 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistosios asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, atsižvelgė į nustatytą jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyrius į bylą pateikė pažymą, kad už nukentėjusiajai E. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota 88,82 Eur. LR BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011). Atsižvelgiant į tai, kad išnagrinėtas nuteistosios apeliacinis skundas ir apkaltinamasis nuosprendis paliktinas nepakeistas, už nukentėjusiajai E. K. suteiktą antrinę teisinę pagalba priteisti valstybės naudai 88,82 eurus išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

nutaria:

D. G. apeliacinį skundą atmesti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. G. valstybės naudai 88,82 eurus išlaidų už nukentėjusiajai E. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5630).

Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.