Kauno apygardos teismo nutartis

2019-05-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-404-348/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-12-17Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-05-21Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-21
Bylos Nr.
1A-404-348/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09042-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Daiva Jankauskienė
Nuteistasis
A. G.
Civilinis ieškovas
akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“
Nukentėjusysis
J. T., E. T.
Advokatai
Evaldas Liutkevičius
Kategorijos
  • 2.4.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-404-348/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09042-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.6.1. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Tomui Žukauskui,dalyvaujant prokurorui Andriui Brasui,nuteistojo A. G. gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje ir jam skirta ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmę įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2019 m. vasario 1 d. įskaitytinai, vieną sulaikyme ir suėmime išbūtą parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo paskelbimo dienos – 2019 m. vasario 1 d.

Priteista civiliniam ieškovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš A. G. 145 Eur turtinės žalos.

Nukentėjusiajai J. T. priteista iš A. G. 1 450 Eur turtinės ir 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas, likusi ieškinio dalis atmesta.

Nukentėjusiajam E. T. priteista iš A. G. 5 685,69 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas, likusi ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad jis 2018 m. vasario 23 d. apie 9.30 val., bendrininkų grupėje su dviem nenustatytais asmenimis, iš anksto susitaręs įsibrovė į nukentėjusiosios J. T. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) , nukentėjusiajai prisistatę elektros tinklų darbuotojais bei šiai atidarius gyvenamojo namo duris, A. G. papurškė nukentėjusiajai į akis dujų balionėliu bei bendrais veiksmais įstūmus J. T. į namo vidų su dviem nenustatytais asmenimis sudavė ne mažiau penkių smūgių rankomis ir kojomis padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat tuo pačiu metu koridoriuje vienam iš nenustatytų asmenų laikant nukentėjusiąją ant žemės, o A. G. kartu su kitu nenustatytu asmeniu ieškant vertingų daiktų ir pinigų, t. y. iš gyvenamojo namo pagrobė J. T. priklausančius daiktus: 1 400 EUR, auksinę grandinėlę, kurios vertė 50 EUR bei mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, kurio vertė 50 EUR, iš viso padarydamas nukentėjusiajai J. T. 1 500 EUR, taip pat iš namo kambaryje esančios komodos stalčiaus pagrobė nukentėjusiosios sūnui E. T. priklausančius 5 000 Didžiosios Britanijos svarų (toliau GB).

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. sausio 1 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat apeliantas prašo atnaujinti įrodymų tyrimą ir apeliacinės instancijos teisme ištirti M. S. baudžiamojoje byloje duotus parodymus ir kitus reikšmingus įrodymus dėl 2018 m. vasario 23 d. 9.30 val. įvykio (duomenys neskelbtini).

2.1. Nuteistojo nuomone, tiesioginių ir visumos netiesioginių įrodymų pagrindžiančių jo kaltę byloje nėra. Iš surinktų įrodymų galima tik spėlioti ar daryti prielaidas, kad jis ten galėjo būti, nes buvo sulaikytas nelabai toli nuo įvykio vietos, bet spėjimais ir prielaidomis negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Nurodo, kad M. S. parodymai taip ir liko neištirti, nes teismas ir ikiteisminio tyrimo institucijos darė esmines klaidas, dviejų asmenų, kurie kaltinami padarę tą patį nusikaltimą baudžiamąsias bylas išskirdami į atskiras ir nagrinėdami atskirai. Dėl to, apelianto nuomone, turi būti atnaujintas įrodymų tyrimas, byla turi būti papildyta naujais įrodymais, o įrodymai turi būti ištirti ir įvertinti. Skunde autoriaus nuomone, viena iš priežasčių, kuri lėmė bylos pasiuntimą į teismą yra A. G. kriminalinė praeitis, kad jis buvo teistas, tačiau teistumai išnykę.

2.2. Apelianto teigimu, apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) formuojamos teisinės praktikos principams, pagal kuriuos apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik neabejotinais ir nenuginčytais įrodymais teisėtai surinktais ir ištirtais baudžiamojoje byloje, o bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Nuteistojo teigimu, kaip matyti iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio, buvo vertinama priešingai, viskas įvertinta jo nenaudai ir net akivaizdžiai nenuoseklius nukentėjusios J. T. parodymus vertino kaip aiškius, nuoseklius, logiškus.

Žemesnės instancijos teismas

2.3. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo aplinkybę, jog A. G. dalyvavo darant nusikalstamą veiką, kadangi asmens kratos protokole pažymėtina, jog buvo rastas dujų balionėlis su juodu dėklu. Apelianto teigimu, toks pirmosios instancijos įrodymų vertinimas apeliacinės instancijos teisme turi būti įvertintas tik kritiškai, kadangi A. G. niekada neprisipažino, kad įvykio dieną jis turėjo dujų balionėlį su dėklu, ant dujų balionėlio nerasta A. G. DNR pėdsakų ir nenustatyta, kad nukentėjusiajai J. T. purkštos dujos yra tos pačios rūšies dujos, kaip ir esančios balionėlyje. Specialisto išvadoje pažymėta, jog nei ant vieno A. G. priklausančio daikto nerasta nukentėjusiosios kraujo, kas visiškai paneigia kaltinime nurodytas aplinkybes, kad jis padarė jai kūno sužalojimus.

2.4. Taip pat apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog niekur nėra pateikti įrodymai apie piniginių lėšų kilmę bei kiekį ir tai kelia abejonę, vertintiną kaltinamojo naudai, kad piniginių lėšų ir kitų daiktų nebuvo ir jų niekas nepavogė. Apelianto įsitikinimu, jokiais objektyviais duomenimis neįrodyta, kad nusikaltimas buvo baigtas, nes tariamai pavogtas turtas nerastas iki šiol ir nėra jokių objektyvių įrodymų apie daiktus ir pinigines lėšas.

3. Atsikirtimu į A. G. apeliacinį skundą J. T. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. vasario 1 d. nuosprendį. Atsikirtime pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, BPK nuostatų nepažeidė, savo išvadas pagrindė įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi nustatytomis taisyklėmis.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliantas skunde nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvada, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina jo veiksmuose esant visus inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyko vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis. Apylinkės teismas apeliantą kaltu pripažino vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertino, įstatymus taikė tinkamai, BPK reikalavimų nepažeidė.

7. Nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad teismas nesiėmė visų priemonių apklausti M. S. ir, kad dėl to turi būti atliktas įrodymų tyrimas ir įvertinti jo parodymai. Aukštesnysis teismas su tokiu argumentu nesutinka ir konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų apelianto kaltei dėl pareikšto kaltinimo pagrįsti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 str. 5 d.) dar nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014).

8. Baudžiamojo proceso įstatymai leidžia atskirai nagrinėti baudžiamąsias bylas asmenų, kurie padarė nusikalstamą veiką veikdami bendrai. Byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, kada tai neatsiliepia bylos išnagrinėjimo išsamumui ir nešališkumui ir, jei tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas (BPK 234 str. 4 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas kito asmens – M. S. atžvilgiu buvo išskirtas į atskirą bylą, šiam asmeniui pasislėpus, taip siekiant nevilkinti proceso ir greičiau išnagrinėti išskirtas bylas. Pagal teismų praktiką, bylos išskyrimas vieno iš bendrininkų atžvilgiu nekliudo nagrinėti bylą kitų kaltinamųjų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys 2K–489/2006, 2K-P-9/2009 ir kt.). Aptartos aplinkybės patvirtina, kad bylos kelių įtariamųjų atžvilgiu buvo išskirtos nepažeidžiant baudžiamojo proceso taisyklių.

9. A. G. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nesurinko pakankamai neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų jo kaltę pagal pareikštą kaltinimą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyko vadovaujantis BPK normomis. Apeliantas kategoriškai neigia savo dalyvavimą inkriminuotame nusikaltime, aiškina, kad jis buvo sulaikytas per klaidą. Skunde teigia, kad iš surinktų įrodymų galima tik spėlioti ar daryti prielaidas, kad jis galėjo būti įvykio vietoje, nes buvo sulaikytas nelabai toli nuo jos. Pažymėtina, kad kiekvienas įtariamasis ar kaltinamasis turi teisę duoti sau palankius parodymus, o teismo pareiga yra juos vertinti kitų bylos duomenų kontekste ir spręsti, ar jais remtis kaip patikimais įrodymais. Šiuo atveju apylinkės teismas išanalizavo nuteistojo parodymus duotus ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, įvertino juos kitų byloje nustatytų duomenų visumoje ir pagrįstai konstatavo, kad apelianto parodymai yra gynybinio pobūdžio.

10. A. G. kaltė, padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, pagrįstai buvo grindžiama nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiosios J. T., liudytojų M. K., J. P., V. T. parodymais, rašytine bylos medžiaga bei kitais bylos duomenimis. Pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo netikėti J. T. parodymais, nes ji jau tą pačią nusikalstamų veiksmų prieš ją padarymo dieną pareiškime policijoje nuosekliai nurodė visas esmines įvykio aplinkybes, kad į jos namus įsibrovė trys asmenys, papurškė jai dujų bei ją sumušė, vienas asmuo laikė, o kiti du asmenys kraustė namus, pagrobė jos mobiliojo ryšio telefoną, jos ir sūnaus pinigus bei kitus vertingus daiktus (t. 1, b. l. 2). 2018 m. balandžio 9 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuotas 2018 m. vasario 23 d. 9:37:15 val. J. T. pranešimas Bendrajam pagalbos centrui, iš kurio matyti, kad paskambinusi į bendrosios pagalbos centrą, nukentėjusioji taip pat nurodė visas esmines jos užpuolimo aplinkybes, t. y., kad į namus įsibrovė trys vyrai, pripurškė į veidą dujų, sumušė, kad atvažiavus žentui, užpuolikai išdaužė langą ir per jį iššoko, kad žentas juos nusivijo.

Žemesnės instancijos teismas

11. Ikiteisminio turimo metu apklausta liudytoja, J. T. davė nuoseklius paaiškinimus apie įsibrovimą į namus ir jos užpuolimą, visas nurodytas aplinkybes nuosekliai pakartojo ir apklausta pirmosios instancijos teisme. Ji parodė, kad vyrai buvo be kaukių, gerai matėsi jų veidai, todėl ji kaltinamąjį gerai matė ir įsidėmėjo. Jis buvo stambiausias iš visų trijų užpuolikų, prie kaklo turėjo šaliką, buvo apsirengęs žalią striukę, mėlynus džinsus apsiavęs juodais batais, rankose turėjo įrankių dėžę. Ji matė, kad kai vienas vyriškis įkišo koją į tarpdurį, sutrukdydamas jai uždaryti duris, kaltinamasis, stovėjęs už verandos kampo, papurškė jai dujų į akis, tada kitas vyras ją pastūmė ir ji nukrito. Įsidėmėjo, kad kaltinamasis spardė jos šunį, nes gerai matė jo kojas – batus, kurie buvo kaip kareiviški, juodi bei avėjo džinsines, mėlynos spalvos kelnes. Kai atvažiavo žentas ir išdaužęs durų stiklą, pateko į visų, tie vyrai pabėgo per langą. Žentas vijosi tuo vyrus, ji nubėgo į žento mašiną. Matė, kad žentas pasivijo vieną asmenį ir kirto jam lazdele, o ji grįžusi į namus pamatė, jog viskas yra iškuista. Pamačius kaltinamąjį policijos komisariate, jį atpažino kaip į jos namus įsibrovusį vieną iš asmenų. Tas pačias įvykio aplinkybes A. T. detaliai išdėstė ir parodymų patikrinimo vietoje metu.

12. Skunde apeliantas teigia, kad nukentėjusiosios parodymai nenuoseklūs, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jos parodymai nesutapo tik kai kuriose detalėse dėl plėšikų atliktų veiksmų ir yra neesminiai. Teisėjų kolegijai nekelia abejonių nustatytos aplinkybės dėl A. G. dalyvavimo pačiame plėšime ir, kad jis buvo vienas iš trijų į jos namus įsibrovusių asmenų. Nukentėjusiosios J. T. parodymus, kad ji užpuolikų buvo sumušta, patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 178/2018 (06). Aplinkybę, kad nukentėjusioji iš tiesų gerai matė ir įsiminė apeliantą bei jo drabužius, patvirtina 2018 m. vasario 23 d. asmens kratos protokolo ir Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo iš A. G., duomenys, iš kurių matyti, kad iš jo paimti sulaikymo metu vilkėti drabužiai atitiko jos apibūdinimus, t.y. buvo paimta kareiviška kuprinė, žalios spalvos striukė, pilkai mėlynos spalvos šalikas, džinsinės kelnės, sportiniai bateliai (t. 2, b. l. 34, 42 – 43).

13. Nuoseklius nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir M. K., kuris sulaikė A. G.. Liudytojas M. K. parodė, kad atvykęs į uošvių namą, suprato, kad kažkas negerai, nes durys buvo užrakintos, o viduje išgirdo uošvienės aimanas. Tada jis išspyrė durų langelį ir iš vidaus atsirakino duris. Viduje pamatė gulinčią uošvienę, kuriai ant veido buvo prikibusi pilka lipni juosta, veidas buvo kruvinas ir patinęs. J. T. jam pasakė, kad ją užpuolė trys vyrai. Vedant nukentėjusiąją link mašinos, atsisukęs pamatė, kad per namo langą iššoko du asmenys, tuomet vieną jų, bėgusį lėčiau, pradėjo vytis ir už kokių 50 metrų, sulaikė, užspaudė jį savo svoriu ir taip laikė. Prie jų su automobiliu sustojo moteris, pasakė, kad iškvietė policiją. Pagautas asmuo buvo su žalia striuke, su kuprine. Atvykusi policija pagautąjį asmenį sulaikė. Kai M. K. sugavo A. G., su juo grūmėsi, šis buvo atsisukęs į liudytoją, todėl pastarasis matė užpuoliko veidą ir gali patvirtinti, kad tai tikrai buvo kaltinamasis A. G..

14. Nukentėjusiosios ir liudytojo M. K. nurodytas aplinkybes patvirtino ir netoli įvykio vietos buvusi J. P., kuri apklausta liudytoja nuosekliai parodė, kad ji automobiliu užsuko į Prienų gatvelę ir pamatė, kaip pro vieno namo langą iššoko vienas, tada ir antras vaikinas. Ji tuo metu sulėtino greitį ir paskui sustojo ir stebėjo, kas vyksta. Neužilgo pro to namo duris išbėgo moteris su vyru, kai tuo tarpu per langą iššoko trečias vaikinas. Vaikinai iššoko pro langą prieš ją, todėl ji juos gerai matė. Vyras, išbėgęs pro duris, pradėjo vytis trečiąjį vyrą, pabėgusį pro langą, pasivijęs jį parsivertė ant žemės ir jie pradėjo tarpusavyje muštis. Liudytoja parodė, kad visų vaikinų gerai neįsidėmėjo, tačiau pastebėjo kad trečiasis vyras, kuris buvo sulaikytas, yra stambesnis, kresno sudėjimo, galėjo būti apie 40-45 metų amžiaus, pirmi du vaikinai buvo jaunesni. Jis dėvėjo tamsius drabužius. Visas apklausos metu nurodytas aplinkybes liudytoja J. P. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. J. P. nurodė nepažįstanti nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios, nei M. K., todėl netikėti jos parodymais teismas neturėjo pagrindo, nes ji nesuinteresuota bylos baigtimi.

15. Aptarti nukentėjusiosios ir liudytojų M. K. bei J. P. parodymai neabejotinai patvirtina, kad asmuo, kurį M. K. pasivijo ir sulaikė gatvėje, netoli (duomenys neskelbtini) turgaus, iššoko iš J. T. gyvenamojo namo pro langą, šis asmuo nebuvo dingęs iš akiračio nei vienam iš šių apklaustųjų, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo tikėti A. G. versija, kad jis tik tuo metu ėjo pro šalį, ir buvo sulaikytas dėl nesusipratimo. Todėl teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. G. buvo vienas iš nusikaltimą padariusių asmenų.

16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino A. G. iškeltą versiją, nes ją paneigia aukščiau aptarti įrodymai. Apeliantas negalėjo pateikti jokių konkrečių duomenų, kurie patvirtintų jo nurodytas, kaltę paneigiančias, aplinkybes. A. G. negalėjo nurodyti jį pavežusio „V.“ vardo, pavardės, kitų duomenų, kad būtų galimybė iškviesti asmenį ir apklausti apie apelianto nurodytas aplinkybes. A. G. pateikė taip pat niekuo nepagrįstą versiją, kad jį sulaikius, nepagrįstai buvo paimta jo kuprinė, iš kurios kažkas išėmė žūklės įrangą, nors tokių aplinkybių nepatvirtino bylos duomenys. Nors, kaip A. G. teigia apeliaciniame skunde, versija dėl dujų balionėlio panaudojimo vertintina kritiškai, nes jis niekada neprisipažino įvykio dieną turėjęs dujų balionėlį su dėklu, o kitų neginčijamų tai įrodymų nėra, teismas ir šią aplinkybę, kad asmens kratos protokolo duomenys po A. G. sulaikymo buvo rastas ir paimtas dujų balionėlis „Police“ su juodu dėklu, visų aukščiau aptartų duomenų visumos kontekste pagrįstai vertino kaip jo kaltę patvirtinantį įrodymą. Pirmosios instancijos teismo nešališką byloje nustatytų aplinkybių vertinimą patvirtina tai, kad bylos nagrinėjimo teisme nepasitvirtinus kai kurioms kaltinime nurodytoms aplinkybėms, jos iš kaltinimo buvo pašalintos.

17. Atsakant į skundo argumentą apie tai, kad ant A. G. priklausančių daiktų nerasta nukentėjusiosios kraujo, visiškai paneigia kaltinime nurodytas aplinkybes, kad jis padarė jai kūno sužalojimus, teisėjų kolegija pažymi, kad bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis, todėl esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Bendravykdytojas, yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja tik dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009, 2K-271-303/2016). Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad visi nusikalstamos veikos padaryme dalyvavę asmenys turėjo vieningą tyčią pagrobti turtą, todėl nors ir nėra įmanoma nustatyti, kuris iš nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų padarė nukentėjusiajai kūno sužalojimus, tačiau A. G., kaip nusikalstamos veikos bendrininkas, privalo atsakyti už visų bendrininkų atliktus veiksmus, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bylos duomenys patvirtina, jog A. G. bendrais veiksmais su dviem nenustatytais asmenimis sudavė ne mažiau penkių smūgių rankomis ir kojomis, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

18. Apeliaciniame skunde ginčijama ir byloje nustatytas pagrobtų pinigų ir jų kiekio faktas. Apelianto vertinimu, nėra pateikta įrodymų apie pagrobtų piniginių lėšų kilmę, kiekį ir tai, jo nuomone, kelia abejonę dėl piniginių lėšų ir kitų daiktų buvimo ir jų vagystės fakto. Nukentėjusioji dėl dingusių daiktų ir pinigų nesipainiojo, abejonių, kokie daiktai iš namų dingo, jai nekilo nuo pat pradžių. Viso bylos tyrimo metu nuosekliai nurodė, kad po įsibrovimo su vyru tvarkė namus ir žiūrėjo, kas pagrobta. Buvo pagrobta: pinigai 1400 Eur, 50 Eur vertės auksinė grandinėlė ir 50 Eur vertės jos mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“. Ji taip pat nurodė, kad iš komodos stalčiaus buvo pagrobti jos sūnui E. T. priklausantys 5 000 GB. Jos nurodytas aplinkybes dėl dingusių pinigų bei daiktų patvirtino liudytoju apklaustas nukentėjusiosios sutuoktinis V. T., kuris gyvena kartu su nukentėjusiąja. Jis parodė, kad po plėšimo jie viską susitvarkė ir pasigedo savo ir sūnaus paliktų pinigų. Visi jų pinigai buvo komodos stalčiuje, po rankšluosčiais, jų pinigų buvo – 1 400 eurų bei sūnaus – 5 000 svarų. Komoda buvo išversta, stalčiai atidaryti, iš jų išmesti rankšluosčiai. Paaiškino, kad sūnus prie (duomenys neskelbtini) statosi namą, todėl atsiuntė pinigų, kad už jį sumokėtų darbininkams. Šiuos J. ir V. T. parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo E. T. ikiteisminio tyrimo apklausos duomenys, kur jis nurodė, kad gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje, Lietuvoje, Alytaus rajone statosi namą, todėl jis savo motinai J. T. paliko 5 000 Didžiosios Britanijos svarų, kad už tuos pinigus ji nupirktų blokelius sienoms mūryti (t. 1, b. l. 112 – 114).

19. Teismui nebuvo jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios ir liudytojo V. T. parodymais dėl pagrobtų pinigų ir auksinės grandinėlės, nes, atsižvelgiant į nukentėjusiosios ir jos sutuoktinio šeimos finansinę padėtį, pajamas, tikėtina, tokią sumą nukentėjusioji galėjo turėti. Nepagrįstas skundo teiginys, kad priteistų pinigų kilmė nebuvo nustatyta, nes byloje yra pateikti duomenys patvirtinantys nukentėjusiojo E. T. gaunamas pajamas, t. y. E. T. gyventojų pajamų deklaracijos, iš kurių matyti, kad E. T. laikotarpiu 2015 m. kovo 5 d. – 2015 m. gruodžio 5 d. Didžiojoje Britanijoje uždirbo 21 799,19 GB. Taigi, šie duomenys bei nukentėjusiosios ir liudytojo V. T. argumentuoti paaiškinimai apie sūnaus E. T. jų namuose paliktos ir laikomos kaltinime nurodytos pinigų sumos aplinkybes, teismui leido konstatuoti, kad civilinis ieškinys 5 000 GB yra pagrįstas.

20. Įvertinus aptartus įrodymus, nekyla abejonių, kad A. G. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo patvirtinimui duomenų pakanka, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, o apeliacinio skundo argumentai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir yra tik subjektyvaus ir gynybinio pobūdžio, todėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. vasario 1 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Daiva JankauskienėSvetlana JurgaitienėValdas Vitunskas