Kauno apygardos teismo nutartis

2018-12-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-968-478/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-12-17Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-05-21Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-17
Bylos Nr.
1S-968-478/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09042-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Giedrius Endriukaitis
Kaltinamasis
A. G.
Advokatai
Vilija Kavaliauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-968-478/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09042-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.2.; 2.1.16.1.2.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Giedriaus Endriukaičio,

sekretoriaujant Rolandai Bučmienei,dalyvaujant prokurorui Andriui Brasui,kaltinamojo gynėjai advokatei Vilijai Kavaliauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. G. gynėjos advokatės Vilijos Kavaliauskienės skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. G. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta trijų mėnesių laikotarpiui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, nevedęs, iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), teistas, tačiau teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje, padarymu, tai yra:

1.1. A. G. kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. vasario 23 d., apie 9.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su M. S. bei dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš anksto susitaręs ir bendrai veikdamas įsibrovė į nukentėjusios J. T. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. nukentėjusiai J. T. jie prisistatė elektros tinklų darbuotojais bei šiai atidarius gyvenamojo namo duris, A. G. papurškė nukentėjusiai į akis dujų balionėliu, po to nukentėjusiąją J. T. įstūmė į namo viduje esantį koridorių, kuriame sudavė ne mažiau penkių smūgių rankomis ir kojomis, padarydamas jai linijinius odos nubrozdinimus – viršutinės lūpos dešinės pusės srityje ir kairės akies apatinio voko – kairio skruosto srityje, kraujosruvas odoje ir poodyje kairės akies vokuose, juosmens srityje ir kairėje šlaunyje, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, kraujosruvas ir nubrozdinimus viršutinės ir apatinės lūpų gleivinėje, apatinio žandikaulio dešinės pusės II danties panirimą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tuo pačiu metu reikalavo J. T. atiduoti vertingus daiktus, pinigus, t. y. iš gyvenamojo namo pagrobė J. T. priklausančius daiktus: 1400 Eur, auksinę grandinėlę, kurios vertė 50 Eur, bei mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, kurio vertė 50 Eur, viso 1500 Eur sumai, tuo padarydamas nukentėjusiai J. T. 1500 Eur turtinę žalą, bei iš namo kambaryje esančios komodos stalčiaus pagrobė jos sūnui E. T. priklausančius 5000 Didžiosios Britanijos svarų (5000 GB padauginus iš 1,371 Eur lygu 5685,69 Eur), tuo padarė nukentėjusiam E. T. 5 685,69 Eur turtinę žalą.

2. A. G. Alytaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. vasario 25 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vieno mėnesio terminui. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas tęstas Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d., 2018 m. gegužės 23 d., 2018 m. liepos 25 d., 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimis. Paskutinį kartą suėmimo terminas pratęstas 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi trijų mėnesių laikotarpiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 25 d.

3. A. G. gynėja advokatė skundžia Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį ir prašo kardomąją priemonę - suėmimą pakeisti viena ar keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Nagrinėjant skundą, prijungti visą baudžiamąją bylą Nr. 1-935-1060/2018.

Šalies argumentai

3.1. Skunde advokatė nurodo, kad, pratęsiant kardomąją priemonę, buvo pažeisti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti teisingumo ir protingumo kriterijai, kardomoji priemonė parinkta aiškiai neteisinga ir per griežta. Teismo argumentai, kad kaltinamasis gali paveikti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, esantį laisvėje, yra grįsti prielaidomis. Byloje nėra jokių duomenų, kad „nenustatytas įtariamasis“ yra laisvėje ar Lietuvoje. Atkreipiamas dėmesys, kad A. G. buvo sulaikytas gatvėje, tam tikru atstumu nuo įvykio vietos, tačiau jo neatpažino kaip asmens, buvusio įvykio vietoje, nei nukentėjusioji, nei liudytojai. Todėl kyla pagrįsta išvada, kad jis sulaikytas apsirikus. Nukentėjusioji kaltinamąjį atpažino ne kaip asmenį, buvusį įvykio vietoje, o kaip asmenį, kurį jai parodė policijos pareigūnai, kaip buvusį komisariato patalpose. A. G. nukentėjusiajai buvo parodytas dar prieš atpažinimo procedūrą, tuo pažeidžiant įstatymą, kuris nustato atpažinimo taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 192 straipsnio 1, 2 dalys).

3.2. Nėra jokio pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs ar slėpsis nuo teismo, nes to niekada anksčiau nėra daręs ar bandęs daryti. Teismo išvada, kad A. G. gali bėgti pas mamą į užsienį ir ten slėptis, yra neteisinga. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo mama, būdama garbingo amžiaus, morali moteris, galėtų slėpti sūnų, manydama, jog jis yra padaręs nusikalstamas veikas. Advokatė pažymi, kad kaltinamasis mokosi vairuotojo amato, t. y. siekia dirbti vairuotoju. Iki sulaikymo jis gyveno su drauge, dirbo atsitiktinius darbus, todėl jo ryšiai su faktine šeima yra pastovūs, jis tinkama linkme socializuojasi visuomenėje.

3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog skundžiamoje nutartyje visiškai nemotyvuota, kodėl nėra galimybės kaltinamajam taikyti kitas kardomąsias priemones, nors buvo prašoma skirti namų areštą. Advokatės vertinimu, skundą nagrinėjantis teismas turėtų vadovautis visa bylos medžiaga, o ne jos dalimi, kadangi byloje surinkti duomenys paneigia A. G. buvus įvykio vietoje. Liudytojas M. K. nurodė, kad iš namo per langą pasišalino du nepažįstami asmenys. Apylinkės teismas nurodė, kad vienas asmuo neišaiškintas, o kaltinamajame akte nurodyta, kad kitas asmuo yra M. S., todėl akivaizdu, jog A. G. dalyvavimas plėšime yra abejotinas. Kaltinamojo nebuvimą įvykio vietoje patvirtina ir 2018 m. kovo 22 d. specialisto išvada Nr. 52-(41)-IS1-39.

4. Teismo posėdyje kaltinamojo advokatė prašė pateiktą skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamojo A. G. gynėjos advokatės Vilijos Kavaliauskienės skundas atmetamas.

6. Kaltinamojo gynėja skundo nagrinėjimui prašo prijungti visą baudžiamosios bylos Nr. 1-935-1060/2018 medžiagą, tačiau teisėjų kolegija šio prašymo tenkinimui pagrindo nenustatė. Atkreiptinas dėmesys, kad aukštesniajam teismui yra pateikta minėtos baudžiamosios bylos dalies kopija, kurioje yra visi procesiniai sprendimai, susiję su A. G. taikoma kardomąja priemone, be to, pridėtas kaltinamasis aktas, kuriame išdėstyti visi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas A. G., taip pat kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys. Pažymėtina ir tai, kad teisėjų kolegija, esant poreikiui, gali naudotis Lietuvos teismų informacine sistema Liteko, kurioje matosi visa bylos Nr. 1-935-1060/2018 nagrinėjimo eiga.

7. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar pratęsimo klausimą, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta medžiaga, konstatuoja, jog apylinkės teismas nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Byloje esančių duomenų pakanka pagrįstai A. G. kaltinti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu. Šie duomenys yra išdėstyti kaltinamajame akte, tai: nukentėjusiosios J. T. parodymai, nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolas, liudytojų M. K., J. P. parodymai, A. G. kratos protokolas (pas jį rastas dujų balionėlis), 2018 m. birželio 15 d. specialisto išvada, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, kita rašytinė bylos medžiaga. Sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Todėl plačiau neanalizuojami advokatės skundo teiginiai dėl netinkamos kaltininko atpažinimo procedūros vykdymo, liudytojų parodymų, kurie neva paneigia kaltinamąjį buvus įvykio vietoje, ir pan. Visi šie duomenys bus išanalizuoti pirmosios instancijos teismui priimant baigiamąjį procesinį sprendimą.

8. BPK 121 straipsnyje nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje teigiama, jog prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo (kaltinamojo) amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas gali būti skiriama esant suėmimo skyrimo sąlygoms (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys) ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytų pagrindų. Pagal BPK 119 straipsnį suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo teisėja, nagrinėdama kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, vertino aplinkybes, kurios nurodytos baudžiamojo proceso įstatyme, reglamentuojančiame kardomųjų priemonių skyrimo taisykles, ir aplinkybes, kurios nustatytos baudžiamosios bylos medžiagoje. Daroma išvada, kad pratęsdama kardomąją priemonę - suėmimą teisėja tinkamai taikė įstatymo nuostatas. Teisėja įvertino aplinkybes, kurios nurodytos įstatyme ir nustatytos baudžiamosios bylos medžiagoje, jas aptarė ir skundžiamoje nutartyje.

10. A. G. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais, tai yra, esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo ir trukdys procesui. Aukštesnysis teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog minėti pagrindai neišnyko ir tebėra aktualūs, todėl taikomą kardomąją priemonę netikslinga keisti švelnesne kardomąja priemone ar jų kompleksu.

11. BPK 122 straipsnio 2 dalis nurodo, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, jog apylinkės teismas vertino aplinkybę, kad A. G. kaltinamas tyčinio smurtinio bei turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymu. Galimai padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 180 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), už šios veikos padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė gali būti priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skiriant suėmimą tuo pagrindu, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Pažymėtina, kad plėšimas galimai buvo įvykdytas veikiant bendrininkų grupėje, plėšimo metu buvo smurtauta prieš garbaus amžiaus moterį, gim. (duomenys neskelbtini), turinčią neįgalumą. Nors ankstesni kaltinamojo teistumai yra išnykę, tačiau jie neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, juo labiau, kad A. G. buvo teistas ne tik Lietuvoje, tačiau ir užsienyje. Todėl, jei kaltinimas jam pasitvirtins, švelnaus baudžiamumo tikimybė nėra didelė.

12. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ar darbiniais ryšiais. Jis yra nevedęs, duomenų, kad oficialiai dirbtų, bylos medžiagoje nėra. Nors advokatė skunde pažymi, kad A. G. turi gyvenimo draugę, iki suėmimo mokėsi vairuotojo amato ir dirbo atsitiktinius darbus, tačiau tai niekaip nepatvirtina jo šeiminių bei darbinių santykių glaudumo. Kaltinamojo draugė A. T., ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja, nurodė, jog su A. G. yra pažįstama apie šešis mėnesius, o pas jį apsigyveno maždaug prieš keturis mėnesius. Taigi, jų santykių negalima laikyti nei ilgalaikiais, nei patvariais. Tai, jog kaltinamasis niekur nedirba, patvirtino jo sesuo J. Č., sugyventinė A. T. bei draugas N. T., kuris nurodė, kad A. G., kiek šį pažįsta, niekada niekur nedirbo ir nedirba. Kaltinamasis gyvena motinai priklausančiame bute, jam materialiai padeda motina ir sesuo. Jis pats ne kartą A. G. buvo atnešęs maisto, sakydavo šiam eiti dirbti, bet šis atsakydavo, kad nedirbs. Taigi, asmenys iš kaltinamajam artimos aplinkos jį apibūdina kaip vengiantį darbo ir nelinkusį pragyvenimui užsidirbti sąžiningai bei teisėtai. Jokių duomenų apie atsitiktinius dirbamus darbus pateiktoje bylos medžiagoje nėra.

13. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, jog kaltinamasis turi artimų ryšių užsienyje. Jo motina gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), be to, jau minėta, ji padeda sūnui materialiai, todėl neatmestina galimybė, jog padėtų kaltinamajam ir slepiantis nuo gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Šiuo aspektu pažymėtina, jog teisėjų kolegija nevertina nei kaltinamojo motinos amžiaus, nei jos moralinių nuostatų, nei kaltinamojo realių galimybių pasislėpti. Svarbu tai, jog A. G. turi ryšių užsienyje, kas jam palengvintų bėgimo bei slėpimosi galimybę. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo naikinimui nėra objektyvių priežasčių.

14. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo metu išlieka aktualus ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas, t. y. pagrįstas manymas, jog A. G. trukdys procesui. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, jog plėšimas buvo įvykdytas veikiant bendrininkų grupėje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šią grupę galimai sudarė trys asmenys, iš kurių nustatyti tik du asmenys, t. y. A. G. ir M. S.. Trečiasis asmuo iki šiol nenustatytas. Bylos duomenys patvirtina, jog M. S. šiuo metu yra galimai sulaikytas (duomenys neskelbtini), jo ir trečiojo nenustatyto asmens atžvilgiu ikiteisminis tyrimas 2018 m. rugpjūčio 2 d. prokuroro nutarimu išskirtas į atskirą tyrimą. Taigi, kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bandyti paveikti kitą ikiteisminio tyrimo metu dar nenustatytą asmenį, juo labiau, įvertinus tai, kad A. G. su teisėsaugos pareigūnais nebendradarbiauja, ikiteisminio tyrimo metu jis parodymus duoti atsisakė.

15. BPK 11 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, jog procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Kiekviena paskirtoji priemonė turi būti būtina ir tinkama įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus, t. y. žmogaus teisės turi būti suvaržytos tiek, kiek tai yra neišvengiama užtikrinant tinkamą baudžiamojo proceso eigą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamasis nėra vertas pasitikėjimo, todėl švelnesnės kardomosios priemonės (namų areštas ir kt.) jam netaikytinos. Nei sugyventinė, nei sesuo ar kiti artimi asmenys jam nėra apsauginis faktorius nuo pakartotinio nusikalstamumo. Įvertinus kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, besitęsiančio suėmimo trukmę bei paties kaltinamojo asmenybę, spręstina, kad proporcingumo principas, reikalaujantis išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių tam tikslui pasiekti, nėra pažeistas. Suėmimo pratęsimas trijų mėnesių laikotarpiui laikytinas adekvačia ir ne per griežta poveikio priemone, leidžiančia užtikrinti efektyvaus tolesnio bylos nagrinėjimo vykdymą. Nei teisingumo, nei protingumo kriterijai nebuvo pažeisti.

16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytoms sąlygoms ir pagrindams, numatytiems BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, kurie patvirtinti byloje surinktais duomenimis. Remiantis išdėstytu, skundžiama nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, o kaltinamojo gynėjos advokatės skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo A. G. gynėjos advokatės Vilijos Kavaliauskienės skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisJūratė JakubonienėAlgirdas Remeika