Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI) (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimas) direktoriaus pavaduotojo 2021 m. vasario 22 d. raštą „Dėl pasimatymų suteikimo“ Nr. 49-83 (toliau – ir Raštas) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) 2021 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 2S-1211 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Kalėjimų departamento sprendimas), kuriais atmestas pareiškėjo 2021 m. vasario 9 d. prašymas suteikti ilgalaikį pasimatymą (reg. Nr. 46-713); 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2020 metų pradžios jam nepagrįstai buvo nesuteikiami ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine. Skundžiamuose sprendimuose nebuvo išnagrinėta jo individuali situacija, atsakymai grindžiami abstrakčiais neteisiniais motyvais. Pareiškėjas buvo suimtas itin ilgą laiką (trejus metus), todėl jo socialinių ryšių su šeima negalima lyginti su asmenų, esančių laisvėje, ryšiais, o pagarba šeimos gyvenimui taip, kaip ji suprantama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje, negali būti ribojama nepagrįstais ir neatitinkančiais pareiškėjo situacijos motyvais. Laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2020 m. liepos 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo ilgalaikiai pasimatymai nebuvo suteikiami, nors jokio imperatyvaus draudimo suteikti tokius pasimatymus nebuvo. Dėl šio pareiškėjo skundo argumento Kalėjimų departamentas savo sprendime apskritai nepasisakė. Suimtieji visą laikotarpį nuo 2020 m. vasario–kovo mėnesio buvo etapuojami (konvojuojami) į teismų procesus tiesioginiuose posėdžiuose baudžiamosiose bylose, vykdavo procesiniai veiksmai ikiteisminiuose tyrimuose, taigi buvo neribotas kiekis tiesioginių kontaktų. Galimybė nuteistajam ar suimtajam pageidaujant vietoje vieno ilgalaikio pasimatymo suteikti tris trumpalaikius pasimatymus arba penkis vaizdo arba telefoninius skambučius buvo priverstinė, nes suimtasis neturėjo galimybės nesutikti su tokiu neišvengiamu siūlymu, kadangi nesutikus nebūtų suteikta net ir tų garso / vaizdo skambučių. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bet koks kišimasis į asmens šeimos ir privatų gyvenimą, kuris negali būti pateisinamas pagal Konvencijos 8 straipsnio 2 dalį, gali būti laikomas kėsinimusi į Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje saugomą teisę. Teisėtų apribojimų atvejai turi būti proporcingi siekiamam tikslui, numatyti įstatyme ir taikomi tik tada, kai tai yra būtina demokratinėje visuomenėje, valstybei siekiant teisėtų tikslų, kuriuos aiškiai nurodo Konvencijos 8 straipsnio 2 dalis. Skundžiamų sprendimų motyvai nesuderinami su teismų praktika. Valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padaryta neteisėta veika Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nevykdymu ar netinkamu vykdymu. Pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė nerimu, nusivylimu, ypač dėl to, kad tarptautiniai teisės aktai leidžia jam tikėtis nepatirti Konvencijos prasme kankinančio elgesio, o atsakovas nevykdo jam priklausančios pozityviosios pareigos nereaguodamas į jo raštus ir prašymus.