Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ ir atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas Labdaros ir paramos fondas „Padėkime vaikams ir seneliams“ (toliau – ir pareiškėjas, Fondas) su skundu (t. I, b. l. 1-6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas) vykdyti 2008 m. spalio 1 d. ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos lėšų kompensavimo sutarties Nr. A56-536-(3.18) 5.3 ir 10.1 punktų pagrindu kylančią prievolę pareiškėjui sumokėti 67 151,62 Lt.

Pareiškėjo atstovai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patikslino prašomą priteisti sumą – 64 600,86 Lt.

Pareiškėjas paaiškino, kad jo filialui Vilniaus rajono savivaldybė suteikė teisę globoti našlaičius, beglobius vaikus, vaikus iš asocialių šeimų, socialiai remtinų šeimų rizikos grupės vaikus bei kitus vaikus. Turint teisėtą pagrindą pareiškėjas teikė socialines paslaugas Vilniaus rajono savivaldybei socialinių paslaugų sutarties pagrindu, globojo vaikus ir ne sutartiniu pagrindu. Vaikų globa pareiškėjui buvo patikėta teismų sprendimų ar savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų pagrindu. Pabrėžė, jog 2009 m. vasario 2 d. atsakovas pradėjo paėminėti vaikus iš pareiškėjo filialo. Nežiūrint į tai, kad dalis vaikų faktiškai gyveno pas pareiškėją, atsakovas nemokėjo globos išmokos ir išmokos už suteiktas socialines paslaugas.

Nurodė, jog V. B. ir A. S. reikmėms Vilniaus rajono savivaldybė turėjo išmokėti pareiškėjui įstatymu nustatytas išmokas. 2004 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1770-05-04 Vilniaus rajono apylinkės teismas nustatė V. B., gimusiai 1991 m. lapkričio 21 d., nuolatinę institucinę globą ir jos globėju paskyrė pareiškėją. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – ir Išmokų vaikams įstatymas) 20 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog vaikams, kuriems globa (rūpyba) nustatyta iki 2007 m. sausio 1 d., globos (rūpybos) išmokas moka savivaldybė, kurios teritorijoje globėjas (rūpintojas) yra įregistruotas. To paties įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad vaikui, kuriam yra nustatyta globa (rūpyba), jo globos (rūpybos) laikotarpiui skiriama 4 MGL dydžio išmoka per mėnesį. Nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas V. B. reikmėms turėjo gauti 2 000 Lt globos išmokų, laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. – 12 480 Lt ir laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. vasario 3 d. – 575,71 Lt. Nurodė, jog pinigus V. B. reikmėms nurodytu laikotarpiu skyrė pareiškėjas. 2009 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyrių, kuris nurodė, kad pagal galiojančias teisės normas globos (rūpybos) išmokas turi mokėti Vilniaus rajono savivaldybė. Gavęs šią informaciją pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovas pinigų nesumokėjo. Iš viso V. B. reikmėms pareiškėjas iš Vilniaus rajono savivaldybės turėjo gauti 15 055,71 Lt globos išmokų. Tai, kad V. B. reikmėms nurodyta pinigų suma pareiškėjui nebuvo pervesta, įrodo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus pažymos apie pareiškėjui pervestas pašalpas laikotarpiu nuo 2007 metų sausio mėnesio iki 2009 metų gegužės mėnesio bei pareiškėjo parengta buhalterinė pažyma apie neišmokėtas V. B. reikmėms globos išmokų sumas.

Pažymėjo, jog 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2448-341/2005 Vilniaus rajono apylinkės teismas nustatė nuolatinę globą A. S.. Išmokų vaikams įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad vaikams, kuriems globa (rūpyba) nustatyta iki 2007 m. sausio 1 d., globos (rūpybos) išmokas moka savivaldybė, kurios teritorijoje globėjas (rūpintojas) yra įregistruotas. To paties įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad vaikui, kuriam yra nustatyta globa (rūpyba), jo globos (rūpybos) laikotarpiui skiriama 4 MGL dydžio išmoka per mėnesį. Nuo nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo momento A. S. reikmėms pareiškėjui turėjo būti pervedamos globos (rūpybos) išmokos. Už laikotarpį iki 2007 m. gruodžio 31 d. išmokos buvo pervestos. Laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d. A. S. reikmėms užtikrinti pareiškėjui nebuvo pervesta 7 800 Lt globos išmokų. Nurodytų pinigų nesumokėjimo faktas yra įrodytas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus pažymomis apie pareiškėjui pervestas pašalpas laikotarpiu nuo 2007 metų sausio mėnesio iki 2009 metų gegužės mėnesio.

Pareiškėjas atsakovo prievolę dėl mokėjimų už A. B., V. B., E. S., M. S., R. S., O. K., V. K., R. K., R. K., M. V., J. Z., G. Z. grindė atsakovui pateiktomis ataskaitomis ir sąskaitomis faktūromis. Nurodytiems vaikams, išskyrus R. K. ir R. K., nuolatinė globa (rūpyba) buvo nustatyta teismo sprendimais (nutartimis). R. K. ir R. K. teismo sprendimu nuolatinė globa (rūpyba) nebuvo nustatyta. Pas pareiškėją šie vaikai gyveno Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. A27-328 pagrindu.

Dėl globos išmokų laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2009 m. gruodžio 10 d. pareiškėjas paaiškino, kad 2009 metų vasario mėnesį pas pareiškėją be kitų vaikų gyveno A. B., V. B., E. S., M. S., R. S.. Šie vaikai buvo paimti 2009 m. vasario 2 d. Už vieną dieną atsakovas turėjo kompensuoti po 18,57 Lt globos išmokų už kiekvieną vaiką, o iš viso – 92,85 Lt. Šio mėnesio permoka 371,41 Lt už J. Z.. Mėnesio gale atsakovas turėjo permoką 278,56 Lt. 2009 metų kovo mėnesį atsakovas J. Z. reikmėms užtikrinti pervedė 724,77 Lt globos išmokų, nors turėjo pervesti tik 353,61 Lt. Tokiu būdu kovo mėnesio gale bendra permokos suma sudarė 649,97 Lt.

2009 metų balandžio mėnesį pas pareiškėją tris dienas gyveno O. K., V. K., R. K. ir R. K., 21 dieną – M. V., 2 dienas – E. S.. Atsakovas už šiems vaikams suteiktas socialines paslaugas liko skolingas 102,67 Lt. Atsakovas šį mėnesį 371,41 Lt išmokėjo daugiau už J. Z.. Balandžio mėnesio gale atsakovo permoka padidėjo iki 918,71 Lt.2009 metų gegužės mėnesį už J. Z. turėjo būti išmokėta 353,36 Lt. Faktiškai buvo išmokėta 724,77 Lt. Už G. Z. turėjo būti išmokėta 353,36 Lt, tačiau atsakovas šios sumos nesumokėjo. Už E. S. turėjo būti sumokėta 520 Lt, tačiau šios sumos atsakovas nesumokėjo. Atsižvelgiant į permokėtą sumą už gegužės mėnesį atsakovas liko skolingas pareiškėjui 501,95 Lt globos išmokų. Iš viso atsakovo permokos suma 2009 metų gegužės mėnesio pabaigoje sumažėjo iki 416,76 Lt. 2009 metų birželio mėnesį atsakovas už J. Z., G. Z. ir E. S. turėjo sumokėti 1 226,72 Lt. Atmetus gegužės mėnesio pabaigoje buvusią permoką atsakovas birželio gale liko skolingas 809,96 Lt. 2009 metų liepos mėnesį atsakovas už J. ir G. Z. bei E. S. nesumokėjo 1 226,72 Lt. Birželio mėnesio gale atsakovo globos išmokų skola išaugo iki 2 036,68 Lt. 2009 metų rugpjūčio mėnesį pas pareiškėją gyveno J. Z., G. Z. ir E. S.. Atsakovas turėjo sumokėti 1 226,72 Lt, tačiau šių pinigų nesumokėjo. Rugpjūčio mėnesio gale atsakovo įsiskolinimas išaugo iki 3 263,40 Lt. 2009 metų rugsėjo mėnesį pas pareiškėją po 30 dienų gyveno J. Z. ir G. Z.. E. S. šį mėnesį gyveno 28 dienas. Atsakovas turėjo sumokėti 1 192,05 Lt globos išmokų – (po 353,36 Lt už J. ir G. Z. bei 485,33 Lt už E. S.), tačiau šių sumų nesumokėjo. Rugsėjo mėnesio gale atsakovo įsiskolinimas išaugo iki 4 455,45 Lt. 2009 metų spalio mėnesį pas pareiškėją gyveno J. ir G. Z.. Atsakovas turėjo sumokėti 706,72 Lt, tačiau nesumokėjo. Spalio mėnesio gale atsakovo skola padidėjo iki 5 162,17 Lt. 2009 metų lapkričio mėnesį pas pareiškėją J. Z. gyveno 30 dienų, o G. Z. – 25 dienas. Atsakovas pareiškėjui turėjo pervesti 647,83 Lt, tačiau šių pinigų nesumokėjo. Lapkričio mėnesio gale atsakovo globos išmokų įsiskolinimas padidėjo iki 5 810 Lt. 2009 metų gruodžio mėnesį pas pareiškėją J. Z. gyveno 10 dienų, už kurias atsakovas turėjo sumokėti 113,99 Lt, tačiau nesumokėjo, todėl atsakovo globos išmokų skola padidėjo iki 5 923,99 Lt.

Dėl socialinių paslaugų kompensavimo 2010 metų vasario–gruodžio mėnesiais pareiškėjas paaiškino, kad 2008 m. spalio 1 d. jis ir atsakovas sudarė socialinės globos lėšų kompensavimo sutartį. Sutarties 2.1 punkte šalys numatė, kad socialinės globos paslaugų, teikiamų vienam asmeniui per parą kaina sudaro 49 Lt, iš kurių 15 Lt sudaro bendrąją, o 34 Lt – kintamąją socialinės globos lėšų dalį. Pagal sutarties 4.1 punktą atsakovas turėjo atsiskaityti už kiekvieną mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos. Pagal sutarties 5.2 punktą atsakovas, gavęs pareiškėjo išrašytą sąskaitą, per 10 dienų turėjo kompensuoti socialinės globos teikimo vaikui išlaidas, apskaičiuotas pagal atsakovo kompensuojamos dalies dydį. Laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2009 m. gruodžio 10 d. atsakovas nesumokėjo pareiškėjui 36 371,92 Lt už socialines paslaugas.

Pažymėjo, jog pareiškėjas pateikė atsakovui ataskaitą apie socialinės globos išlaidas 2009 metų vasario mėnesį ir išrašė 2009 m. kovo 3 d. sąskaitą faktūrą LPF OK-00005 14 484 Lt sumai. Atsakovas šios sąskaitos neapmokėjo, nors vėlesnę sąskaitą už 2009 metų kovo mėnesį apmokėjo. 2009 metų balandžio mėnesį buvo suteikta socialinės globos paslaugų už 3 198,33 Lt. Sąskaita 3 198,33 Lt sumai buvo išrašyta 2009 m. balandžio 3 d., tačiau apmokėjimui pateikta pasibaigus einamajam mėnesiui ir sąskaita nebuvo apmokėta. 2009 metų gegužės mėnesį socialinės globos paslaugų buvo suteikta už 2 997 Lt, atsakovui pateikta ataskaita ir sąskaita LPF OK-00008, kuri nebuvo apmokėta.

2009 m. gegužės 18 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorė nurodė, kad savivaldybė negavo ataskaitų už 2009 metų vasario ir balandžio mėnesius. 2009 m. birželio 2 d. atsakovui buvo išsiųstas priminimas dėl sąskaitos LPF OK-00005 apmokėjimo, tačiau atsakovas į priminimą nereagavo. 2009 metų birželio ir liepos mėnesiais buvo suteikta socialinės globos paslaugų už 2 850 Lt kiekvieną mėnesį. Ataskaitos, sąskaitos LPF OK-0009 ir 00010 bei kiti dokumentai atsakovui buvo pateikti per notarą, tačiau atsakovas, gavęs dokumentus apmokėjimui, įsiskolinimo nepadengė. 2009 metų rugpjūčio mėnesį buvo suteikta socialinės globos paslaugų už 2 997 Lt ir šiai sumai atsakovui pateikta sąskaita LPF OK-00011, tačiau atsakovas nurodytos sumos neapmokėjo. 2009 metų rugsėjo mėnesį buvo suteikta socialinės globos paslaugų už 2 786,67 Lt ir šiai sumai atsakovui pateikta sąskaita LPF OK-00012, tačiau atsakovas nurodytos sumos neapmokėjo. 2009 metų spalio mėnesį buvo suteikta socialinės globos paslaugų už 1 998 Lt ir šiai sumai atsakovui pateikta sąskaita LPF OK-00013, tačiau atsakovas nurodytos sumos neapmokėjo. 2009 metų lapkričio mėnesį buvo suteikta socialinės globos paslaugų už 1 741,66 Lt ir šiai sumai atsakovui pateikta sąskaita LPF OK-00014, tačiau atsakovas nurodytos sumos neapmokėjo. 2009 metų gruodžio mėnesį buvo suteikta socialinės globos paslaugų už 322,26 Lt ir šiai sumai atsakovui pateikta sąskaita LPF OK-00015, tačiau atsakovas nurodytos sumos neapmokėjo. 2009 m. gruodžio 10 d. atsakovui buvo įteiktas pareiškėjo reikalavimas dėl įsiskolinimų apmokėjimo, tačiau skola nebuvo padengta.

2009 m. gruodžio 15 d. raštu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos socialinės rūpybos skyrius nurodė, kad pareiškėjas nėra teisėtas globėjas, todėl lėšos už socialines paslaugas jam gali būti nekompensuojamos. 2009 m. rugsėjo 3 d. rašte Socialinės rūpybos skyrius laikėsi kitokios nuostatos. Jis tvirtino, kad pareiškėjas netinkamai vykdo savo pareigas pagal 2008 m. spalio 3 d. sutartį. Pareiškėjo teigimu, šie prieštaravimai rodo, kad atsakovas turėjo tikslą, vykstant ginčams dėl globėjo (rūpintojo) pakeitimo, sudaryti kiek galima blogesnes sąlygas vaikams, likusiems Pikeliškių vaikų globos namuose. Prasidėjus ginčams tarp pareiškėjo ir atsakovo struktūrinio padalinio – vaikų teisių apsaugos skyriaus – faktiškai pas pareiškėją gyvenančių vaikų skaičius buvo fiksuojamas aktais, vaikų paaiškinimais, antstolio protokolu, Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus tyrimu.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 165-169, t. II, b. l. 99-102) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog 2008 m. spalio 1 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir pareiškėjas pasirašė ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos lėšų kompensavimo sutartį. Lėšos už teikiamas socialinės globos paslaugas buvo kompensuojamos ir paslaugos teikiamos vadovaujantis 2006 m. sausio 19 d. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu (toliau – ir Socialinių paslaugų įstatymas) Nr. X-493 bei 1994 m. lapkričio 3 d. Išmokų vaikams įstatymu Nr. I-621.

Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo, kad jis pagal globos namų pateiktą ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos išlaidų ataskaitą ir išrašytą sąskaitą už kiekvieną mėnesį kompensuos išlaidas už suteiktas socialinės globos paslaugas be tėvų globos likusiems Vilniaus rajono vaikams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka skirta globa ir globėjais paskirtas pareiškėjas (4, 5 p.). Pareiškėjas įsipareigojo: 6.2 gautas savivaldybės lėšas už vaiko socialinę globą naudoti pagal paskirtį; 6.3 teikti vaikui socialinę globą atitinkančią teisės aktais nustatytus reikalavimus; 6.4 kas mėnesį teikti savivaldybei ataskaitas apie savivaldybės kompensuojamų lėšų dalies asmens socialinei globai panaudojimą pagal pateiktą ataskaitos formą; 6.6 asmeniui išvykus iš globos namų, nedelsiant apie tai raštu informuoti savivaldybę ir jai grąžinti asmens bylą; 6.7 savivaldybės prašymu teikti informaciją apie vaiką, kuriam savivaldybės sprendimu buvo skirta socialinė globa; 6.8 pasikeitus asmens socialinės globos poreikiui ar kitoms aplinkybėms, inicijuoti socialinės globos poreikio vertinimą naujo; 6.9 teikti savivaldybei būtinus dokumentus globos (rūpybos) išmokai skirti.

Pažymėjo, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracija nuo 2007 metų gavo įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo filialas Pikeliškių k., Riešės sen., Vilniaus r., netinkamai vykdo globėjo pareigas ir vaikų interesai šioje įstaigoje yra pažeidžiami. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.246 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas) 56 straipsnio 3 punktu, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. A27-418 „Dėl vaikų apgyvendinimo globos įstaigose“ M. V., J. Z. ir G. Z. buvo skubiai apgyvendinti Lentvario vaikų globos namuose, Klevų al. 24, Lentvaryje, Trakų r., O. K. ir V. K. Vaikų ir paauglių socialiniame centre, Švenčionių g. 18 a, Nemenčinėje, Vilniaus r. 2009 m. kovo 3 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27-311 „Dėl vaikų apgyvendinimo fakto patvirtinimo“ A. M. B. ir V. D. B. nuo 2009 m. vasario 2 d. apgyvendinami Vilniaus vaikų globos namuose „Gilė“, Trumpalaikės vaikų globos centre, Lakštingalų g. 9, Vilniuje. 2009 m. kovo 3 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27-310 „Dėl vaikų apgyvendinimo fakto patvirtinimo“ E. S., R. S., M. S. nuo 2009 m. vasario 2 d. apgyvendinami VšĮ „Vaikų ir paauglių centras“ Švenčionių g. 18 a, Nemenčinėje, Vilniaus r. 2009 m. kovo 20 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27-417 „Dėl savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. A27-328 „Dėl vaikų laikinosios globos (rūpybos) nustatymo“ dalinio pakeitimo“ R. K. ir R. K. globėju paskirtas VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ Švenčionių g. 18 a, Nemenčinėje, Vilniaus r. 2009 m. kovo 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1035-647/2009 M. V. laikinas apgyvendinimas buvo patvirtintas Lentvario vaikų globos namuose, Klevų al. 24, Lentvaryje, Trakų r. 2009 m. birželio 17 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1035-647/2009 buvo nutarta nušalinti pareiškėjo filialą nuo M. V. rūpintojo pareigų. 2009 m. kovo 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1100-577/2009 J. Z. ir G. Z. laikinas apgyvendinimas buvo patvirtintas Lentvario vaikų globos namuose, Klevų al. 24, Lentvaryje, Trakų r. 2009 m. birželio 19 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1100-577/2009 buvo nutarta nušalinti pareiškėjo filialą nuo J. Z. ir G. Z. globėjo pareigų. 2009 m. kovo 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-985-577/2009 O. K. ir V. K. laikinas apgyvendinimas buvo patvirtintas VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ Švenčionių g. 18 a, Nemenčinėje, Vilniaus r. 2009 m. birželio 19 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-985-577/2009 buvo nutarta nušalinti pareiškėjo filialą nuo O. K. ir V. K. globėjo pareigų. 2009 m. kovo 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-823-723/2009 A. M. B. ir V. D. B. laikinas apgyvendinimas buvo patvirtintas Vilniaus vaikų globos namuose „Gilė“, Trumpalaikės vaikų globos centre, Lakštingalų g. 9, Vilniuje. 2009 m. birželio 18 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-823-723/2009 buvo nutarta nušalinti pareiškėjo filialą nuo V. D. B. ir A. M. B. globėjo (rūpintojo) pareigų. 2009 m. birželio 15 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-824-494/2009 E. S., R. S. ir M. S. laikinas apgyvendinimas buvo patvirtintas VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ Švenčionių g. 18 a, Nemenčinėje, Vilniaus r. 2009 m. spalio 22 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-824-494/2009 buvo nutarta nušalinti pareiškėjo filialą nuo E. S., R. S. ir M. S. globėjo (rūpintojo) pareigų. 2009 m. kovo 31 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-905-562/2009 R. K. ir R. K. laikinas apgyvendinimas buvo patvirtintas VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ Švenčionių g. 18 a, Nemenčinėje, Vilniaus r. 2010 m. lapkričio 2 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-223-647/2010 R. K. ir R. K. buvo nustatyta nuolatinė globa ir jų globėju paskirtas VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ Švenčionių g. 18 a, Nemenčinėje, Vilniaus r.

Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 496 straipsnį teismo sprendimai ir nutartys dėl globos ar rūpybos nustatymo ir panaikinimo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų vykdomi skubiai. Atskirojo skundo padavimas jų vykdymo nesustabdo. Vykdant sutarties 5.3. punktą atsakovas turėjo kompensuoti globos namų išlaidas, patirtas vaiko socialinei globai teikti už suteiktas paslaugas, atsižvelgus į vaikų gyvenimo globos namuose trukmę.

Neatsižvelgdamas į priimtus sprendimus pareiškėjas už suteiktas paslaugas 2009 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės mėnesiais ataskaitose įrašė ir vaikus, kuriems tais mėnesiais neteikė globos paslaugų, sąskaitose įtrauktos sumos už neteiktas paslaugas. Todėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 20 d. Nr. A33-1115-(4.19), 2009 m. gegužės 18 d. Nr. A33-1933-(4.19) ir Socialinės rūpybos skyriaus vedėjo 2009 m. birželio 11 d. Nr. S2-615 raštais globos namai buvo įspėti laikytis sutarties sąlygų, ištaisyti klaidingas ataskaitas ir sąskaitas bei perrašytas pateikti, atsižvelgus į globotinių skaičių ir gyvenimo įstaigoje trukmę: 2009 m. vasario mėn. už suteiktas paslaugas būtų mokama ataskaitose nurodant, B. Z.; B. A. M. (už 1 vasario dieną); B. K. A.; B. K. R.; B. N. B. V. D. (už 1 vasario dieną); K. O.; K. V.; K. R.; K. R.; S. E. (už 1 vasario dieną); S. M. (už 1 vasario dieną); S. R. (už 1 vasario dieną); V. M.; Z. G.; Z. J.; Z. D. (2009 m. kovo 7 d. tapo nepilnamete, dėl jos įsakymų nebuvo). Nurodė, jog už 2009 m. vasario mėnesį pareiškėjui išmokėta 5 645,24 Lt vaiko globos (rūpybos) išmokų lėšų, o likusios atsakovo biudžeto lėšos (t. y. 10 004,74 Lt) turėjo būti sumokėtos, kai pareiškėjas ištaisys nurodytas klaidas pateiktoje klaidingoje ataskaitoje. Pažymėjo, kad teisingai sudarytos sąskaitos atsakovas negavo.

Už 2009 m. kovo mėnesį suteiktas paslaugas Socialinės rūpybos skyrius pareiškėjui pervedė 5 267,42 Lt globos (rūpybos) išmokų lėšų ir 10 795,64 Lt atsakovo biudžeto lėšų už suteiktas socialinės globos paslaugas pagal 2009 m. balandžio 10 d. pateiktą kovo mėnesio pataisytą sąskaitą ir pridėtą ataskaitą. Atsakovas turi kompensuoti 2009 m. balandžio mėn.: už B. Z. (už 2 paras teiktas paslaugas); B. K. A. (už 2 paras teiktas paslaugas); K. O. (už 2 paras teiktas paslaugas); K. V. (už 2 paras teiktas paslaugas); K. R. (už 2 paras teiktas paslaugas); K. R. (už 2 paras teiktas paslaugas); V. M. (už 20 parų teiktas paslaugas); Z. G. (už 2 paras teiktas paslaugas). Atsakovas už suteiktas balandžio mėnesį paslaugas turi sumokėti 1 076,66 Lt. Į pareiškėjo sąskaitą pervesta 1 265,74 Lt vaiko globos (rūpybos) išmokų lėšų, iš kurių 724,77 Lt yra permokėti. Iš viso J. Z. permokėta 3 342,69 Lt. Atsakovas pareiškėjui pateikus pataisytas ataskaitas turi sumokėti 11 081,4 Lt. Kadangi permoka sudaro 3 342,69 Lt, grąžintinos lėšos bus 4 438,71 Lt. Ši suma buvo nesumokėta pareiškėjui nepateikus teisingų duomenų.

Nurodė, jog 2009 m. gegužės mėn. socialinės globos paslaugas pareiškėjas nebuvo įgaliotas teikti. Už vaikų, kurių globėjais tuo metu nebuvo, neteisėtą apgyvendinimą savo įstaigoje pareiškėjas turi atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka. Paaiškino, jog pilnametei D. Z., gim. 1991 m. kovo 7 d., globėjas nepaskirtas. Vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, 28 straipsnio 12 punktu, socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai, D. Z. socialinės globos paslaugos nuo 2009 m. kovo 7 d. neteikiamos.

Už iki 2007 metus pareiškėjo filiale apgyvendintoms V. B. (globą nustatė Vilniaus m.) ir A. S. (globą nustatė Mažeikių r. savivaldybė) teikiamas socialines paslaugas mokėti turėjo globą nustačiusios savivaldybės. Tuo tikslu pareiškėjas su šiomis savivaldybėmis turėjo sudaryti sutartis. Pažymėjo, jog vykdydamas sutartį išmokų vaikams srityje pareiškėjas pažeidė šiuos sutarties punktus: 6.2 gautas savivaldybės lėšas už vaiko socialinę globą naudoti pagal paskirtį; 6.6 asmeniui išvykus iš globos namų, nedelsiant apie tai raštu informuoti savivaldybę ir jai grąžinti asmens bylą; 6.9 teikti savivaldybei būtinus dokumentus globos (rūpybos) išmokai skirti. Nurodė, jog pareiškėjas įsipareigojo atsakovui teikti būtinus dokumentus globos (rūpybos) išmokai skirti. Vadovaudamiesi Išmokų vaikams įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, 8 straipsniu, Socialinės rūpybos skyriaus specialistai, išnagrinėję pareiškėjo pateiktus dokumentus, nustatydavo teisę gauti šią išmoką ir skyrė 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmokas per mėnesį kiekvienam pareiškėjo globotiniui, kuris minėto įstatymo nustatyta tvarka turėjo teisę gauti globos (rūpybos) išmoką. Nurodė, jog pareiškėjas nevykdė pareigų užsienio pilietės V. B. atžvilgiu, nesirūpino, kad jai būtų suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, kad nepilnametė įstatymų nustatyta tvarka gautų jai priklausančią globos (rūpybos) išmoką t. y. nepateikė Vilniaus r. savivaldybei prašymo bei reikiamų dokumentų išmokai skirti.

Nurodė, jog A. S. nustatyta laikinoji globa 2002 m. balandžio 15 d. Mažeikių rajono mero potvarkiu Nr. 740. Dėl globos (rūpybos) išmokos kreiptasi ir jai apskaičiuoti dokumentai buvo teikiami nuo 2005 m. liepos 27 d. Vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, globos (rūpybos) išmokos dydis asmenims, gaunantiems vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamą periodinę išmoką, yra lygus skirtumui tarp išmokos gavėjui nustatyto vaiko globos (rūpybos) išmokos dydžio (4 BSI) ir vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamos periodinės išmokos dydžio. Mažeikių r. apylinkės teismas R. G. ir A. S. dukters A. S. išlaikymui priteisė po 125 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės. Todėl globos (rūpybos) išmokai apskaičiuoti ir skirti pareiškėjas teikė pažymas apie gaunamas (negaunamas) išlaikymo lėšas. Nuo 2008 m. sausio 31 d. dėl A. S. priklausančios globos (rūpybos) išmokos pareiškėjas nesikreipė ir pažymų apie gaunamą (negaunamą) išlaikymą neteikė.

Pagal 2006 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 978 patvirtintos Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) 16 punktą socialinė globa vaikams, kuriems nustatyta globa (rūpyba), finansuojama iš dviejų šaltinių: savivaldybės biudžeto (socialinės globos paslaugos) ir valstybės biudžeto (globos (rūpybos) išmoka) lėšų. Pagal Metodikos 18 punktą globos (rūpybos) išmoka skiriama ir mokama teisės aktų, reglamentuojančių šios išmokos skyrimą ir mokėjimą, nustatyta tvarka. Vadovaujantis 2004 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 801 patvirtintų Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai) 27.1 punktu, išmokos skiriamos ir mokamos iki atsiranda aplinkybės, turinčios įtakos išmokų mokėjimo dydžio pasikeitimui, išmokų mokėjimo sustabdymui ar nutraukimui. Tokios aplinkybės atsirado Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui priėmus įsakymus dėl pareiškėjo nušalinamo nuo globėjo (rūpintojo) pareigų bei vaikų apgyvendinimo kitose globos institucijose fakto nustatymo (2009 m. kovo 3 d. įsakymas A27-310, 2009 m. kovo 3 d. įsakymas A27-311, 2009 m. kovo 17 d. įsakymas Nr. A27-365, 2009 m. kovo 20 d. įsakymas Nr. A27-417 ir 2009 m. kovo 20 d. įsakymas Nr. 418). Nurodė, jog globos (rūpybos) išmokų lėšos buvo pervestos pareiškėjui iki įsakymuose nurodytos nušalinimo nuo globėjo pareigų bei vaikų apgyvendinimo kitose institucijose datos. Likusios socialinės globos kainos dalies (socialinės globos paslaugos) apmokėjimo pagrindimas yra 2008 m. spalio 1 d. sudaryta ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos lėšų kompensavimo sutartis Nr. A56-536-(3.18). Pagal šios sutarties 4.1 punktą lėšos kompensuojamos pateikus sąskaitą ir ataskaitą.

Pabrėžė, jog už teiktą socialinę globą 2009 metų vasario ir balandžio mėnesiais Socialinės rūpybos skyrius kompensuoti lėšų neturėjo galimybės, kadangi pareiškėjas skyriui teikė klaidingas sąskaitas bei ataskaitas, t. y. pateiktų apmokėti dienų skaičius bei apmokėti apskaičiuotos sumos neatitiko administracijos direktoriaus įsakymuose nurodytų vaikų apgyvendinimo kitose institucijose datų. Atsakovo teigimu, skaičiuojant neapmokėtą pareiškėjui kompensuojamą socialinės globos lėšų dalį reikia vadovautis administracijos direktoriaus įsakymuose bei Vaikų teisių apsaugos skyriaus Vaiko laikino apgyvendinimo aktuose nurodyta globėjo nušalinimo ir vaikų apgyvendinimo kitose globos institucijose data.

Pažymėjo, jog sutartyje patvirtinta socialinės globos kaina yra 49 Lt per parą, todėl 2009 metų vasario mėnesį vieno vaiko išlaikymas kainavo 1 372 Lt. Atsižvelgusi į išvardytus paaiškinimus, Vilniaus rajono savivaldybė pareiškėjui už vasario mėn. teiktas paslaugas turėjo kompensuoti iš viso 15 582 Lt. Kadangi globos (rūpybos) išmokų lėšos, t. y. 5 812,85 Lt, jau yra pervestos į pareiškėjo sąskaitą, mokėtina suma sudarytų 9 769,15 Lt.

Atsakovas pabrėžė, jog 2009 m. balandžio 10 d. pareiškėjas sąskaitą ir ataskaitą už 2009 metų kovo mėnesį pataisė, o Vilniaus r. savivaldybės administracija 2009 m. balandžio 17 d. pavedimu Nr. 205 kompensavo kovo mėnesio socialinės globos išlaidas, globos (rūpybos) išmoka taip pat buvo išmokėta. 2009 metų balandžio mėnesį vieno vaiko išlaikymas sudarė 1 470 Lt. Vilniaus rajono savivaldybė pareiškėjui už balandžio mėn. teiktas paslaugas turėjo kompensuoti iš viso 2 058 Lt. Kadangi globos (rūpybos) išmokų lėšos, t. y. 589,36 Lt, jau yra pervestos į pareiškėjo sąskaitą, mokėtina suma sudarytų 1 468,64 Lt. Socialinės rūpybos skyrius pareiškėjui už teiktą socialinę globą 2009 metų vasario ir balandžio mėnesiais turi sumokėti iš viso 11 237,79 Lt.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovai pripažino, kad pareiškėjui priklausytų šios institucijos atsiliepime nurodytos išmokos už atitinkamus laikotarpius, bet pažymėjo, kad nori, jog tuo klausimu pasisakytų teismas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 12 d. sprendimu (t. VI, b. l. 93-109) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administraciją sumokėti pareiškėjui 34 093,50 Lt už vaikų globą.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad 2008 m. liepos 1 d. tarp pareiškėjo ir Vilniaus rajono savivaldybės administratoriaus buvo sudaryta ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos lėšų kompensavimo sutartis, kurios objektas yra lėšų kompensavimas globos namams už teikiamas ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas socialinės rizikos vaikams, likusiems be tėvų globos vaikams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka skirta globa arba rūpyba. Pagal šios sutarties 2 straipsnį socialinės globos paslaugų, teikiamų vienam asmeniui per parą, kaina globos namuose – 49 Lt, kuriuos sudaro 15 Lt bendrąją, o 34 Lt – kintamąją socialinės globos dalį. Pagal šią sutartį lėšos už teikiamas socialinės globos paslaugas buvo kompensuojamos ir paslaugos teikiamos vadovaujantis 2006 m. sausio 19 d. Socialinių paslaugų įstatymu Nr. X-493 bei 1994 m. lapkričio 3 d. Išmokų vaikams įstatymu Nr. I-621.

Nurodė, jog pareiškėjas 2009 m. rugpjūčio 12 d. išsiuntė reikalavimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjams dėl įsiskolinimo už V. B. globą apmokėjimo nuo 2006 metų rugsėjo–gruodžio mėnesius, visus 2007, 2008 metus ir už 2009 metų sausio–vasario mėnesius (14 975,71 Lt). Biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto socialinės paramos centras šio pareiškėjo prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas, vykdydamas V. B. nuolatinės rūpybos priežiūrą, netinkamai vykdė rūpintojo pareigas – nepateikė centrui 2004 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo dėl nuolatinės institucinės globos nustatymo V. B., skiriant globėju Pikeliškių globos namus. Atsakovas 2009 m. gegužės 18 d. raštu Nr. A33-1933-(4.19) iš pareiškėjo pareikalavo laikytis sutarties sąlygų ir pateikti ataskaitas atsižvelgiant į globotinių skaičių ir jų gyvenimo pas pareiškėją trukmę.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu neterminuotai apribota tėvo valdžia V. B. jo vaikų K. R. B., A. M. B., V. D. B., N. B., V. B. ir K. A. B. atžvilgiu, jiems skirta nuolatinė globa, o globėju (rūpintoju) paskirtas pareiškėjo filialas, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta šiame filiale. Atsakovo 2005 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. A27-328 globa nustatyta R. K. ir D. K., jų globėju paskirtas pareiškėjas. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimu neterminuotai apribota L. K., motinos valdžia vaikų O. K. ir V. K. atžvilgiu. Šių vaikų globėju paskirtas pareiškėjo filialas. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta filiale Pikeliškėse. 2005 m. sausio 6 d. sprendimu Vilniaus rajono apylinkės teismas neterminuotai apribojo M. Z. tėvo valdžią vaikų A. Z., D. Z., J. Z., G. Z. atžvilgiu, vaikų globėju paskyrė pareiškėją, vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą nusprendė nustatyti pas pareiškėją. 2004 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi M. V. globėju paskirtas pareiškėjas, vaiko globos vieta nustatyta pas pareiškėją. 2007 m. spalio 12 d. sprendimu Vilniaus rajono apylinkės teismas neterminuotai apribojo tėvo valdžią L. S. jo vaikų E. S., R. S., M. S. atžvilgiu. Šių vaikų globėju (rūpintoju) paskirtas pareiškėjas, pas pareiškėją Pikeliškių kaime nustatyta vaikų gyvenamoji vieta. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nepilnamečio Z. B. rūpintoju paskirtas pareiškėjas, pas kurį nustatyta ir vaiko gyvenamoji vieta Pikeliškėse.

Pažymėjo, jog 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. A27-417 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius R. K. ir R. K. globėju (rūpintoju) skyrė VšĮ Vaikų ir paauglių socialinį centrą, esantį Nemenčinėje, Vilniaus rajone. 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. A27-418 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakė skubiai K. A. B., N. B. ir K. R. B. apgyvendinti Vilniaus vaikų globos namuose „Gilė“, o Z. B., M. V. ir G. Z. – Lentvario vaikų globos namuose, O. K. ir V. K. nuspręsta apgyvendinti Vaikų ir paauglių raidos centre Nemenčinėje. 2009 m. kovo 24 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi nutarta taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir iki bus priimtas teismo sprendimas Z. B. gyvenamąją vietą nustatyti Lentvario vaikų globos namuose. 2009 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. A27-365 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakė patvirtinti A. M. B. ir V. D. B. apgyvendinimo faktą Vilniaus vaikų globos namuose „Gilė“ nuo 2009 m. vasario 2 d. 2009 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. A27-365 atsakovas patvirtino A. M. B. ir V. D. B. apgyvendinimą Vaikų globos namuose „Gilė“ nuo 2009 m. vasario 2 d. 2009 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A27-311 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakė patvirtinti A. M. B. ir V. B. apgyvendinimo faktą Vilniaus vaikų globos namuose „Gilė“ nuo 2009 m. vasario 2 d. 2009 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A27-310 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakė patvirtinti E. S., R. S. ir M. S. apgyvendinimo VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ Nemenčinėje faktą nuo 2009 m. vasario 2 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba 2009 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. G1-42-(28.2.3) nusprendė R. S., E. S., M. S., A. B., V. B. paimti iš Pikeliškių vaikų globos namų.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartimi taikant laikinąsias apsaugos priemones iki bylos dėl globėjo nušalinimo nuo pareigų išnagrinėjimo nutarta nepilnamečius R. K. ir R. K. apgyvendinti VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre Nemenčinėje. 2009 m. liepos 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 31 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį dėl R. K. ir R. K. paliko nepakeistą. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi R. K. ir R. K. nustatyta nuolatinė globa, globėju paskirtas VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras, esantis Nemenčinėje, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta pas globėją.

2009 m. kovo 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi, taikant laikinąsias apsaugos priemones, nutarta laikinai, iki bylos išnagrinėjimo, K. A. B., N. B., K. R. B., V. D. B. ir A. M. B. apgyvendinti Vilniaus vaikų globos namuose „Gilė“. 2009 m. birželio 18 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi pareiškėjas nušalintas nuo V. D. B., A. M. B., K. A. B., N. B. ir K. R. B. globėjo (rūpintojo) pareigų. V. D. B., A. M. B. rūpintoju paskirti Vilniaus vaikų globos namai „Gilė“ nuo vaikų apgyvendinimo vaikų globos namuose – nuo 2009 m. vasario 2 d. K. A. B., N. B., K. R. B. globėju paskirti Vilniaus vaikų globos namai „Gilė“, Vaikų globos vieta nustatyta Vilniaus vaikų globos namuose „Gilė“.

2009 m. kovo 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nutarta M. V. iki bylos dėl globėjo pakeitimo išnagrinėjimo, laikinai apgyvendinti Lentvario vaikų globos namuose. 2009 m. birželio 17 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi pareiškėjas nušalintas nuo M. V. rūpintojo pareigų, jo rūpintoju paskirti Lentvario vaikų globos namai, juose nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

2009 m. kovo 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi nutarta laikinai, iki bylos dėl globėjo pakeitimo išnagrinėjimo, J. Z. ir G. Z. apgyvendinti Lentvario vaikų globos namuose. 2009 m. birželio 19 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi nutarta pareiškėją nušalinti nuo J. Z. ir G. Z. globėjo pareigų, vaikų globėju skirti Lentvario vaikų globos namai, juose nustatyta globotinių gyvenamoji vieta.

2009 m. kovo 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi taikant laikinąsias apsaugos priemones O. K. ir V. K. iki bylos dėl globėjo pakeitimo išnagrinėjimo šiuos nepilnamečius vaikus nutarta apgyvendinti VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre, Nemenčinėje. 2009 m. birželio 19 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi pareiškėjas nušalintas nuo O. K. ir V. K. globėjo pareigų, jų globėju paskirtas VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras

2009 m. kovo 24 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi iki bus priimtas teismo sprendimas nutarta Z. B. gyvenamąją vietą nustatyti Lentvario vaikų globos namus. 2009 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi pareiškėjas nušalintas nuo Z. B. rūpintojo pareigų, jį nutarta apgyvendinti Lentvario vaikų globos namuose. 2009 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi pareiškėjas nušalintas nuo Z. B. rūpintojo pareigų, jo rūpintoju paskirti Lentvario vaikų globos namai.

2009 m. birželio 15 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi taikyta laikina apsaugos priemonė – E. S., R. S. ir M. S. laikinas apgyvendinimas buvo patvirtintas VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre. 2009 m. spalio 22 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi nutarta nušalinti pareiškėją nuo E. S., R. S. ir M. S. globėjo (rūpintojo) pareigų, jų globėju (rūpintoju) nutarta paskirti VšĮ Vaikų ir paauglių socialinį centrą, esantį Nemenčinėje.

Pažymėjo, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotoja 2009 m. vasario 2 d. surašė vaiko laikino apgyvendinimo aktus, kuriuose nurodoma, kad R. S., M. S. ir E. S. 2009 m. vasario 2 d. paimti iš pareiškėjo ir pristatyti į VšĮ Vaikų ir paauglių socialinį centrą Nemenčinėje. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotoja 2009 m. vasario 2 d. surašė vaiko laikino apgyvendinimo aktus, kuriuose nurodoma, kad A. B. ir V. B. 2009 m. vasario 2 d. paimtos iš pareiškėjo ir apgyvendintos Vilniaus vaikų globos namuose „Gilė“. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotoja 2009 m. kovo 24 d. surašė vaiko laikino apgyvendinimo aktą, kuriame nurodoma, kad 2009 m. kovo 24 d. K. R. B. pristatoma į Vilniaus vaikų globos namus „Gilė“. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotoja 2009 m. kovo 25 d. surašė vaiko laikino apgyvendinimo aktą, kuriame nurodoma, kad 2009 m. kovo 25 d. N. B. pristatoma į Vilniaus vaikų globos namus „Gilė“. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotoja 2009 m. balandžio 3 d. surašė vaiko laikino apgyvendinimo aktą, kuriame nurodoma, kad 2009 m. balandžio 3 d. G. Z. paimamas iš pareiškėjo ir pristatomas į Lentvario vaikų globos namus. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotoja 2009 m. balandžio 3 d. surašė vaiko laikino apgyvendinimo aktą, kuriame nurodoma, kad 2009 m. balandžio 3 d. K. A. B. paimamas iš pareiškėjo ir pristatomas Vilniaus vaikų globos namus „Gilė“. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotoja 2009 m. balandžio 3 d. surašė vaiko laikino apgyvendinimo aktą, kuriame nurodoma, kad 2009 m. balandžio 3 d. Z. B. paimamas iš pareiškėjo ir pristatomas į Lentvario vaikų globos namus. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotoja 2009 m. balandžio 3 d. surašė vaiko laikino apgyvendinimo aktą, kuriame nurodoma, kad 2009 m. balandžio 3 d. O. K. paimama iš pareiškėjo ir pristatoma į VšĮ Vaikų ir paauglių socialinį centrą. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotoja 2009 m. balandžio 3 d. surašė vaiko laikino apgyvendinimo aktą, kuriame nurodoma, kad 2009 m. balandžio 3 d. R. K. paimama iš pareiškėjo ir pristatoma į VšĮ Vaikų ir paauglių socialinį centrą. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotoja 2009 m. balandžio 21 d. surašė vaiko laikino apgyvendinimo aktą, kuriame nurodoma, kad 2009 m. balandžio 21 d. M. V. paimamas iš pareiškėjo ir pristatomas į Lentvario vaikų globos namus.

Pažymėjo, jog 2012 m. gegužės 7 d. rašte Nr. 13-236 Trakų rajono Lentvario vaikų globos namai nurodo, kad G. Z. į Lentvario vaikų globos namus atvyko ir buvo priimtas nuo 2009 m. balandžio 3 d., o J. Z. į šią vaikų globos įstaigą atvyko ir buvo priimta 2009 m. gruodžio 10 d. VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras 2012 m. gegužės 8 d. rašte Nr. S-(05)-38/171 rašo, kad E. S. VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre buvo apgyvendinta nuo 2009 m. vasario 2 d., bet 2009 m. balandžio 29 d. globotinė iš globos namų pabėgo į pareiškėjo filialą Pikeliškėse, taip pat rašoma, kad E. S. 2009 m. rugsėjo 29 d. savanoriškai grįžo į VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ ir gyveno juose iki 2010 m. lapkričio 19 d.

Remdamasis bylos medžiaga, teismas taip pat nustatė, kad 2009 m. balandžio 3 d. antstolė P. K. surašė aktą „Dėl vaikų paėmimo“, kuriame konstatavo, jog šio akto surašymo dieną iš pareiškėjo buvo paimti Z. B., G. Z., R. K., R. K., A. B., V. K. ir O. K.. Akte rašoma, kad J. Z. pasislėpė ir nebuvo rasta. Konstatuota, kad M. V. paimtas iš Eitminiškių mokyklos, bet savo noru atsisakė vykti ir liko mokykloje. 2009 m. balandžio 21 d. antstolė P. K. surašė aktą „Dėl sprendimo vykdymo“, kuriame konstatuota, kad M. V. paimtas iš Eitminiškių vidurinės mokyklos ir apgyvendintas Lentvario vaikų globos namuose. 2009 m. lapkričio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolė A. P. konstatavo, kad pareiškėjui priklausančioje globos įstaigoje, Pikeliškėse rado nepilnamečius G. Z. ir J. Z., kurie paaiškino, kad šiuose globos namuose gyvena seniai ir iš jų niekur išvykę nebuvo, čia valgo, miega, ruošia pamokas, leidžia laisvalaikį, iš jų mokykliniu autobusu vyksta į Eitminiškių vidurinę mokyklą.

Teismas pažymėjo, jog liudytoja apklausta J. Z. parodė, kad Pikeliškių vaikų globos namuose gyventi jai buvo gera, į Lentvario vaikų globos namus išvyko ne savo noru. Liudytojas G. Z. parodė, kad jis apsisprendė likti gyventi Pikeliškių vaikų globos namuose, jam ten gyventi patiko, į Lentvario vaikų globos namus išvykti nenorėjo. Liudytoju apklaustas R. K. parodė, kad vaikai iš Pikeliškių globos namų buvo paimami priverstinai. Jie išvykti nenorėjo, buvo oficialiai atsisakę išvykti. Kai kurie išvežti vaikai sugrįžo gyventi atgal. Nuo 2009 metų vasario iki gruodžio mėnesio pabaigos globos namuose gyveno J., G., E. ir D. Buvo grįžę M. ir D., vėliau jie buvo išvežti, išvilioti.

Teismas nurodė, jog 2010 m. spalio 20 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi paliko galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl atsakovo 2009 m. vasario 2 d. sprendimo dėl R. S., E. S., M. S., A. M. B. ir V. D. B. laikino paėmimo iš pareiškėjo, 2002 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus akto dėl V. B. pervežimo į Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinosios globos namus, 2009 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 40-188, kuriuo V. B. paskirtas rūpintojas, 2009 m. kovo 3 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A27-310, kuriuo E. S., R. S., M. S. apgyvendinimas VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ faktas patvirtintas nuo 2009 m. vasario 2 d., 2009 m. kovo 3 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A27-311, kuriuo A. M. B. ir V. D. B. apgyvendinimo Vilniaus vaikų globos namuose „Gilė“ faktas patvirtintas nuo 2009 m. vasario 2 d., 2009 m. kovo 20 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-27-417, kuriuo R. K. ir R. K. globėju (rūpintoju) paskirta VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras“, 2009 m. kovo 20 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-27-418, kuriuo įsakyta: K. A. B., N. B., K. R. B. skubiai apgyvendinti Vilniaus vaikų globos namuose „Gilė“, Z. B., M. V., J. Z., G. Z. skubiai apgyvendinti Lentvario vaikų namuose, O. K. ir V. K. skubiai apgyvendinti Vaikų ir paauglių socialiniame centre Nemenčinėje, 2009 m. balandžio 2 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus sprendimo dėl A. S. paėmimo iš pareiškėjo filialo, 2009 m. balandžio 14 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-487, kuriuo patvirtintas A. S. apgyvendinimo faktas Vaikų laikinosios globos namuose „Atsigręžk į vaikus“ Vilniaus miesto savivaldybėje. Abu teismai konstatavo, kad vaikai iš pareiškėjo buvo paimti teisėtai ir pagrįstai. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 25 d. minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1636-647/2009 nurodė kad pagrindas, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje laikinai paimti vaikus iš Pikeliškių globos namų, buvo. Buvo konstatuota, kad atsakovų priimti sprendimai iš esmės vertintini kaip neatidėliotini veiksmai atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją ir susidarius Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje nurodytam pagrindui. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 20 d. civilinėje byloje Nr. 2A-899-56/2010 minėtą Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą ir konstatavo, jog atsakovai tinkamai įgyvendino valstybės deleguotas funkcijas apsaugant vaikų teises ir teisėtus interesus.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog skaičiuojant neapmokėtą pareiškėjui kompensuojamą socialinės globos lėšų dalį vadovautinasi administracijos direktoriaus įsakymuose bei Vaikų teisių apsaugos skyriaus Vaiko laikino apgyvendinimo aktuose nurodyta globėjo nušalinimo ir vaikų apgyvendinimo kitose globos institucijose datomis. Be to, buvo priimtos teismo nutartys dėl laikinųjų priemonių taikymo, kurios vykdomos skubiai (CPK 496 str.).

Teismas pažymėjo, jog 2004 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1770-05/04, kuriuo neterminuotai apribojo motinos valdžią Ž. B., jos dukros V. B., gim. 1991 m. lapkričio 21 d., atžvilgiu ir nustatė V. B. nuolatinę institucinę globą bei jos globėju paskyrė pareiškėją, vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nustatė Pikeliškių vaikų globos namuose. 2005 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi skirta nuolatinė globa A. S., jos globėju paskirtas pareiškėjas. Teismas rėmėsi Išmokų vaikams įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, 8 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, jog nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas V. B. reikmėms iš atsakovo turėjo gauti 2 000 Lt globos išmokų, laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. – 12 480 Lt ir laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. vasario 3 d. – 575,71 Lt. Viso už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. vasario 3 d. V. B. išlaikymui pareiškėjas turėjo gauti 15 055,71 Lt. Laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d. A. S. reikmėms atsakovas pareiškėjui turėjo išmokėti 7 800 Lt globos išmokų. Iš viso už V. B. ir A. S. išlaikymą iš atsakovo pareiškėjas turėjo gauti 22 855,71 Lt. Teismas nurodė, jog minėta suma pareiškėjui iš atsakovo už šių vaikų išlaikymą priteistina.

Pabrėžė, jog pagal Išmokų vaikams įstatymo 14 straipsnio 1 dalį savivaldybės administracija privalo informuoti išmokos gavėją apie jo pareigas ir aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui. Atsakovas teismui nepateikė dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad tam tikrų veiksmų neatlikimas pareiškėjui sukels neigiamas pasekmes – išmokos už kai kurių vaikų globą nebus mokamos. Atsakovas ir neteigė, kad pareiškėjui buvo siuntęs kokią nors informaciją dėl to, kad neatlikus tam tikrų veiksmų, pareiškėjui išmokos už kai kuriuos vaikus nebus mokamos. Atitinkamai, teismas nurodė, jog pareiškėjui iš atsakovo, atsižvelgiant į tai, kad sutartyje patvirtinta socialinės globos kaina yra 49 Lt per parą, už teiktą socialinę globą 2009 metų vasario ir balandžio mėnesius priteistina 11 237,79 Lt (už vasario mėnesį – 9 769,15 Lt, už balandžio mėnesį – 1 468,64 Lt), kurią atsakovas pripažino. Už 2009 metų kovo mėnesį pareiškėjas išmokas gavęs. Teismas vertino, kad pareiškėjas po minėtų aktų priėmimo leisdamas kai kuriems vaikams pas jį gyventi veikė savo rizika, todėl už kitus laikotarpius išmokos jam nepriklauso.

Remdamasis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis teismas pareiškėjui iš atsakovo priteisė 34 093,50 Lt.

III.

Pareiškėjo Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ apeliacinis skundas

Pareiškėjas Labdaros ir paramos fondas „Padėkime vaikams ir seneliams“ apeliaciniu skundu (t. VI, b. l. 173-174) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir įpareigoti atsakovą sumokėti jam ne tik priteistus 34 093,50 Lt, bet likusią reikalaujamą sumą – 30 507,36 Lt.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pareiškėjas neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas jo reikalavimas įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybę sumokėti jam 34 093,50 Lt. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atsisakyta įpareigoti atsakovą sumokėti jam 30 507,36 Lt.

Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai apibrėžė ginčo pinigų statusą. Teismas laikė, kad vyksta dviejų juridinių asmenų ginčas dėl įstatymu ir sutartimi numatytų išmokų ir šiame ginče galima taikyti bendruosius civilinės teisės principus, numatančius galimybę versle neatlyginti asmens išlaidų, jei šis asmuo veikė savo rizika. Tačiau pinigai yra skirti ne pareiškėjui, o kiekvienam konkrečiam vaikui, kuris gyveno Pikeliškių vaikų globos namuose.

Nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė įrodymų, kad vaikams skirtus pinigus jis išmokėjo savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymuose ar teismų nutartyse nurodytoms globos (rūpybos) institucijoms. Vaikai, kurie savo valia liko gyventi Pikeliškių globos namuose, turėjo teisę į nekintančią gyvenamąją aplinką. Tuo pačiu jie turėjo gauti pragyvenimui būtiną finansavimą iš atsakovo. Jei atsakovas būtų norėjęs įvykdyti teismų nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tokią galimybę jis turėjo, t. y. jis galėjo prašyti antstolį priimti patvarkymus, adresuotus globos (rūpybos) įstaigai ir mokykloms, kuriose buvo vaikai, nurodant kokius konkrečius veiksmus turi atlikti pareiškėjas ir ugdymo institucija. Atsakovas teismo nutarčių įvykdymo nesiekė ir tokiu būdu sutiko su faktine padėtimi, kai vaikai gyveno Pikeliškių globos namuose. Mano, jog pareiškėjas turi teisę į sutartimi numatytų išmokų gavimą, kol vaikai faktiškai gyveno Pikeliškių globos namuose.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. VI, b. l. 181-190) prašo apeliacinį skundą atmesti ir jo apeliacinį skundą tenkinti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas remiasi Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų 27, 46 punktais ir nurodo, kad priėmus 2009 metais vasario–kovo mėnesiais savivaldybės administracijos įsakymus bei teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurių pagrindu buvo keičiama visų globojamų vaikų gyvenamoji vieta, atsiranda aplinkybių turinčių įtakos globos išmokos sustabdymui ir nutraukimui. Atitinkamai, atsakovas ir nutraukė pareiškėjui globos išmokos mokėjimą, nes visi globojami vaikai turėjo po nurodytų aktų priėmimo gyventi kitose globos įstaigose.

Pažymi, jog pareiškėjas yra kaltas dėl tokios situacijos, kad trys globojami vaikai de facto liko gyventi pas jį, nors de jure turėjo gyventi kitose globos įstaigose. Atsakovo atstovai bandė įgyvendinti priimtus teisės aktus ir laiku perkelti globojamus vaikus į kitus globos namus, bet dėl pareiškėjo pozicijos to padaryti nepavyko. Atsakovas kreipėsi į antstolius, kad būtų įgyvendinta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių dėl vaikų apgyvendinimo kitose globos įstaigose (žr. antstolės P. K. 2009 m. balandžio 1 d. raštą „Dėl viešosios tvarkos užtikrinimo”). Atsakovas pažymi, jog Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartyse civilinėje byloje Nr. 2S-1115-516/2009 apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas neteisėtomis priemonėmis bandė daryti įtaką vaikų nuomonei ir skatina vaikus neapgalvotiems poelgiams. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad po visų savivaldybės ir teismo lygmeniu priimtų aktų dėl vaikų paėmimo pareiškėjas veikė savo rizika ir todėl po šių aktų priėmimo išmokos pareiškėjui nepriklauso.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad teismas visada turi ginti vaikų teisę į nekintančią gyvenamąją aplinką. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007 ir nurodo, jog, jeigu vaikai palikti be tinkamos priežiūros ir globėjas (rūpintojas) netinkamai atlieka savo globėjo (rūpintojo) pareigas, tada konstatuotina, kad gyvenimas pas tokį globėją (rūpintoją) prieštarauja globotinių interesams ir vaikams surandamas naujas įstatyminis atstovas. Teismų priimti sprendimai paneigia tai, kad teismas visada gina vaikų teises turėti nekintančią gyvenamąją aplinką. Pažymi, jog pareiškėjas yra pirma ir vienintelė globos institucija Lietuvoje, kuri buvo nušalinta nuo visų globojamų vaikų globėjo (rūpintojo) pareigų.

Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas neginčijo faktinės aplinkybės, kad atsakovas reguliariai iki 2009 metų vasario mėnesio tinkamai mokėjo jam priklausančias išmokas (išskyrus globos išmokas už V. B. ir A. S.). Iki 2009 metų gruodžio mėnesio pas pareiškėją neteisėtai gyveno 3 iš 19 globojamų vaikų – E. S., J. Z. bei G. Z.. Pareiškėjas paskaičiavo nuo 2009 metų vasario iki 2009 metų gruodžio mėnesio, jo manymu, jam priklausančias sumas tik šių trijų vaikų atžvilgiu. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius 2009 m. vasario 2 d. priėmė sprendimą, atsižvelgdamas į pačių globojamų vaikų prašymus, laikinai paimti globojamus vaikus R. S., E. S., M. S., A. M. B. ir V. D. B. iš pareiškėjo globos įstaigos ir apgyvendinti šiuos vaikus kitose globos įstaigose. 2009 m. kovo 3 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais šie vaikai buvo apgyvendinti kitose globos įstaigose. 2009 m. kovo 20 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais kiti globojami vaikai R. K., R. K., K. A. B., N. B., K. R. B., Z. B., M. V., J. Z., G. Z., O. K., V. K. taip pat buvo apgyvendinti kitose globos įstaigose. Pareiškėjas bandė nuginčyti šiuos atsakovo priimtus teisės aktus, bet Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 25 d. savo sprendimu atmetė pareiškėjo ieškinį. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo priimtos nutarties. Taigi teismai konstatavo, kad Vilniaus rajono savivaldybės lygmeniu priimti teisės aktai yra teisėti.

Pabrėžia, jog dėl J. Z. ir G. Z. 2009 m. kovo 25 d. buvo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir vaikų apgyvendinimo Lentvario globos namuose. Šią nutartį Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 22 d. peržiūrėjo apeliacine tvarka ir paliko nepakeistą. 2009 m. birželio 19 d. Dėl J. Z. ir G. Z. buvo priimta Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartis dėl pareiškėjo nušalinimo nuo globėjo pareigų šių vaikų atžvilgiu. Dėl E. S. 2009 m. birželio 15 d. buvo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir vaiko apgyvendinimo VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre. Atsižvelgiant į tai, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir dėl globėjo nušalinimo yra skubaus vykdymo ir apskundimas nesustabdo jų galiojimo (CPK 151, 152, 496 str.), nesuprantama, kaip pareiškėjas galėjo teisėtai vykdyti globėjo pareigas ir tinkamai rūpintis vaikais, jeigu teismas nustatė, kad vaikų interesus atitinka jų apgyvendinimas kitose globos įstaigose.

Atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinis skundas

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (t. VI, b. l. 112-127) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo kompensaciją už teiktą socialinę globą 2009 metų vasario ir balandžio mėnesiais – 11 237,79 Lt, kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai atsakovas nurodo, jog jis sutinka sumokėti pareiškėjui kompensaciją už teiktą socialinę globą globojamiems asmenims 2009 metų vasario ir balandžio mėnesiais – 11 237,79 Lt. Atsakovas sutinka sumokėti pareiškėjui minėtą sumą, vadovaudamasis tuo, kad nurodytu laikotarpiu pas pareiškėją gyveno globojami vaikai, kurie buvo apgyvendinti pagal atsakovo teikimą, visi būtini dokumentai globos ir kitiems mokėjimams šių vaikų atžvilgiu buvo sutvarkyti ir pareiškėjas, nepažeisdamas įstatymuose nustatytų reikalavimų ir terminų, teikė atsakovui visą reikalingą informaciją ir dokumentus išmokoms.

Atsakovas remiasi Išmokų vaikams įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų 8, 27, 34 punktais ir nurodo, jog nėra aišku remiantis kokiu teisiniu pagrindu buvo priteistos globos išmokos už V. B. globą nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. vasario 3 d., jeigu pareiškėjas praleido nustatytą terminą dėl globos išmokos gavimo, neturėjo globojamo vaiko galiojančių asmens dokumentų bei kitų būtinų dokumentų globos išmokoms gauti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-1816/2011, 2008 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-12/2008). Be to, pareiškėjas tiksliai nežino, nuo kada ir iki kada jam nebuvo mokama globos pašalpa, nes vieną kartą pareiškėjas teigė, kad už V. B. jis negavo pinigų nuo 2006 m. rugsėjo 1 d., kitą kartą, kad iki 2008 metų gaudavo pinigus.

Pabrėžia, jog pareiškėjas praleido Išmokų vaikams įstatymo 13 straipsnio 2 punkte, Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų 27, 34 straipsniuose nurodomą išmokos vaikui mokėjimo terminą, kadangi į teismą dėl išmokos mokėjimo kreipėsi 2011 metų balandžio mėnesį, tuo metu, kai V. B. nuo 2009 metų vasario mėnesio, o A. S. nuo 2009 metų balandžio mėnesio pas pareiškėją negyveno, o pareiškėjas dėl netinkamų ir priešingų vaikų interesams globėjo (rūpintojo) pareigų buvo nušalintas (ABTĮ 33 str. 2 d.). Atsakovo nuomone, šiuo atveju nėra svarbių priežasčių praleisto termino atnaujinimui.

Atsakovas remiasi Išmokų vaikams įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, 8 straipsnio 1, 4 dalimis ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar gaudavo pareiškėjas nuo 2008 m. sausio 31 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. iš A. S. tėvų išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 125 Lt ir tokiu būdu teismas pažeidė Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio 4 dalies punktą.

Pažymi, jog A. S. tėvai gyvena Mažeikių rajono teritorijoje. V. B. motina gyveno Vilniaus miesto teritorijoje. Byloje nėra duomenų, kad globojamų vaikų tėvai gyveno Vilniaus rajono teritorijoje. Šios dvi savivaldybės, o ne atsakovas nustatė abiem globotiniams globą (rūpybą) pas pareiškėją, tvarkė klausimus, susijusius su globos nustatymu, globos priežiūra, globėjo nušalinimu ir naujo skyrimu. Pažymi, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartyje civilinėje byloje nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius yra tinkamas pareiškėjas šioje civilinėje byloje, kadangi jis įstatymo yra įgaliotas atstovauti nepilnamečių asmenų interesus. Mano, jog atsakovas neturėjo pareigos aiškintis, kodėl nėra sutvarkyti V. B. dokumentai, kodėl pareiškėjas nesikreipė dėl A. S. globos išmokų mokėjimo, nes šie klausimai pagal kompetenciją lieka globą prižiūrinčiai institucijai.

Pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl globos išmokos mokėjimo šioje byloje reikia atsižvelgti į išmokos paskirtį, t. y. kad ši išmoka skiriama globėjui, kuris privalo tinkamai atlikti globėjo (rūpintojo) pareigas globojamų vaikų atžvilgiu. Šiuo atveju pareiškėjas buvo nušalintas nuo visų globojamų (rūpinamų) globėjo (rūpintojo) pareigų.

Pareiškėjas Labdaros ir paramos fondas „Padėkime vaikams ir seneliams“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (t. VI, b. l. 178-180) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog byloje nenagrinėjimas globėjo nušalinimo nuo pareigų klausimas, todėl atsakovo nuorodos į civilinę bylą 3K-3-600/2009, V. B. paaiškinimus, kitose bylose gautus raštus, yra perteklinės.

Pažymi, jog atsakovas neatsižvelgia į aplinkybes, kad sprendimus dėl neterminuotų išmokų skyrimo A. S. ir V. B. priėmė Vilniaus rajono apylinkės teismas ir išmokos šioms globotinėms buvo mokamos pastoviai. Tai reiškia, kad teisės normos, reglamentuojančios dokumentų pateikimą iki priimant tokį sprendimą, netaikomos. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Išmokų vaikams įstatymo 14 straipsnį. Byloje yra pateikti įrodymai, kad atsakovas pastoviai mokėjo išmokas A. S. ir V. B. pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus ir atsakovo dėl išmokų priimtus sprendimus. Sąlygų, kurios keistų mokėjimų dydį, nebuvo, todėl pareiškėjas neturėjo pareigos informuoti atsakovą apie tai, kad sąlygų, keičiančių mokėjimų dydį, nėra.

Pareiškėjas nurodo, jog nagrinėjamoje byloje taip pat netaikytini administracinėje byloje Nr. A438-232/2008 pateikti išaiškinimai, nes ši byla yra susijusi su išmokos pradiniu skyrimu.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas netinkamai taiko Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų 10, 14.6, 27 punktus. Nurodo, jog skiriant V. B. nuolatinę globą bei neterminuotą išmokų mokėjimą pareiškėjas iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos gavo V. B. gimimo liudijimą, kuriame buvo nurodytas Lietuvos Respublikos asmens kodas. Nuo pareiškėjo buvo nuslėptos aplinkybės, kad mergaitė yra Baltarusijos pilietė, o pareiškėjas neturėjo įgaliojimų išduoti Baltarusijos pilietei Lietuvos piliečio paso. Be to, nuo pat perkėlimo į kitus globos namus dienos su tais pačiais asmens dokumentais buvo skirta ir mokama globos išmoka. Tai reiškia, kad atsakovo minima aplinkybė dėl asmens dokumentų neįforminimo globos išmokų skyrimui bei jų mokėjimui neturėjo įtakos.

Pareiškėjo nuomone, jis ABTĮ 33 straipsnyje nustatyto termino nepažeidė, nes pinigų nemokėjimas yra tęstinis pažeidimas, todėl sieti šį pažeidimą su pirmuoju nemokėjimo faktu yra neteisinga.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Byloje ginčas kyla dėl atsakovo pareigos vykdyti tarp pareiškėjo ir atsakovo sudarytą 2008 m. spalio 1 d. ilgalaikę (trumpalaikę) socialinės globos lėšų kompensavimo sutartį Nr. A56-536-(3.18), iš jos ir teisės aktų kylančią prievolę mokėti už suteiktas socialines paslaugas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo už vaikų globą 34 093,50 Lt.

Spręsdama dėl apeliacinio proceso ribų ir įvertinusi pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus, teisėjų kolegija visų pirma konstatuoja, kad apeliaciniuose skunduose nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas iš atsakovo pareiškėjui už 2009 m. vasario ir balandžio mėn. teiktą socialinę globą priteisė 11 237,79 litus. Todėl teisėjų kolegija dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos faktinėms aplinkybėms taikytinos, be kita ko, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme, taip pat 2004 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 801 patvirtintuose Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų nuostatose įtvirtintos taisyklės.

Pirmosios instancijos teismas sprendime, be kita ko, nurodė, kad atsakovas pareiškėjui už V. B. ir A. S. globą turėjo iš viso sumokėti 22 855,71 Lt išmokų. Teismas tokį sprendimą grindė Išmokų vaikams įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad atsakovas teismui nepateikė dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad tam tikrų veiksmų neatlikimas pareiškėjui sukels neigiamas.

Teisėjų kolegija tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrindimui nepritaria.

Kiek tai susiję su globos išmokomis V. B. ir A. S., byloje nėra ginčo dėl to, kad dėl šių vaikų pareiškėjas su atsakovu nebuvo sudaręs socialinės globos lėšų kompensavimo sutarčių, taigi, sprendžiant klausimą dėl globos (rūpybos) išmokų priteisimo turi būti vadovaujamasi, be kita ko, Išmokų vaikams įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis.

Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vaikui, kuriam nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, šeimynoje ar vaikų globos institucijoje, jo globos (rūpybos) laikotarpiu skiriama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį.

Išmokų vaikams įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad globos (rūpybos) išmoka mokama vaiko globėjui (rūpintojui), o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.275 straipsnyje nurodyta, kad globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais šio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka.

Išmokų vaikams įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kreipiantis dėl išmokos, privaloma pateikti visus Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus išmokai skirti, o 12 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad savivaldybės administracija per mėnesį nuo visų dokumentų gavimo dienos privalo priimti sprendimą dėl išmokos skyrimo ir apie tai raštu pranešti pareiškėjui. Tais atvejais, kai priimamas sprendimas neskirti išmokos, nurodomos neskyrimo priežastys. Be to, Išmokų vaikams įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad asmenys, kurie gauna šiame įstatyme numatytas išmokas, privalo pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui, per mėnesį nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos.

Vertinant pirmiau minėtas nuostatas sistemiškai darytina išvada, kad globėjas (rūpintojas), siekdamas globojamam vaikui gauti globos (rūpybos) išmokas, privalo kreiptis į kompetentingą instituciją, t. y. atitinkamą savivaldybės administraciją, ir jai pateikti teisės aktais nustatytus dokumentus, o pastaroji pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas per vieną mėnesį nuo visų dokumentų gavimo dienos privalo priimti sprendimą dėl išmokos skyrimo ir pranešti apie tai pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat turi pareigą pranešti savivaldybės administracijai apie faktinių aplinkybių, turinčių įtakos išmokos mokėjimui ar dydžiui, atsiradimą.

Dėmesys atkreiptinas ir į tai, kad Išmokų vaikams įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad globos (rūpybos) išmoka skiriama ir mokama nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo visų dokumentų, būtinų išmokai skirti, pateikimo savivaldybės administracijai dienos.

Įvertinusi pirmiau minėtas Išmokų vaikams įstatymo nuostatas teisėjų kolegija daro išvadą, kad, kiek tai susiję su globos (rūpybos) išmokų priteisimu pareiškėjui už V. B. ir A. S., siekiant tinkamai išnagrinėti kilusį ginčą visų pirma turi būti nustatyta, nuo kurio momento šie asmenys įgijo teisę gauti globos (rūpybos) išmokas, nuo kurio momento atsakovui kilo pareiga mokėti minėtiems asmenims aptariamas išmokas, ar išvis, ir, jei taip, kada konkrečiai globėjas (pareiškėjas) kreipėsi į atsakovą dėl išmokų skyrimo ir pateikė teisės aktais nustatytus dokumentus, ar atsakovas priėmė dėl to sprendimus dėl išmokų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog V. B. ir A. S. globa buvo skirta ne atsakovo sprendimais. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad minėtiems vaikams globos (rūpybos) išmokos nustatytos teismų sprendimais, toks teiginys nepagrįstas, nes teismų sprendimais (t. I, b.l. 21-22, I, b.l. 61-62) buvo nustatyta tik globa, bet ne nustatytos (priteistos) globos išmokos iš atsakovo.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad bylos šalys skirtingai vertina faktines aplinkybes dėl dokumentų pateikimo ir sprendimų dėl išmokos mokėjimo V. B. ir A. S. priėmimo, nes, atsakovo teigimu, pareiškėjas dėl V. B. apskritai nebuvo kreipęsis į atsakovą ir jam būtinų dokumentų neteikė, tuo tarpu dėl A. S. būtinų dokumentų neteikė nuo 2008 m. sausio 31 d., nežiūrint to, kad turėjo pareigą teikti duomenis apie gaunamas A. S. priteistas išlaikymo išmokas. Pirmiau nurodytos faktinės aplinkybės yra svarbios sprendžiant klausimą, ar apskritai yra pagrindas iš atsakovo priteisti pareiškėjui jo reikalaujamas išmokas, o, nustačius, kad pareiškėjas pateikė teisės aktų reikalaujamus dokumentus, sprendžiant dėl laikotarpio, už kurį gali būti priteisiamos globos (rūpybos) išmokos (Išmokų vaikams įstatymo 13 straipnsio 2 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas minėtų faktinių aplinkybių nenustatė ir jų nevertino, dėl jų nepasisakė, nors atsakovas savo procesiniuose dokumentuose argumentus dėl minėtų faktinių aplinkybių pateikė. Teismas taip pat neįvertino pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo ir jo netaikė bylos išsprendimui reikšmingoms faktinėms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino atsakovo pateiktų argumentų, kad pareiškėjas de facto nevykdė (netinkamai vykdė) jam priskirtas V. B. ir A. S. globos funkcijas.

Teisėjų kolegija dėmesį atkreipia ir į tai, kad Išmokų vaikams įstatymo 16 straipsnyje nurodyta, jog savivaldybės administracijos sprendimas dėl asmens teisės gauti šio įstatymo nustatytą išmoką gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi nustačius pirmiau minėtas faktines aplinkybes dėl pareiškėjo kreipimosi į atsakovą dėl globos (rūpybos) išmokų mokėjimo, gali kilti poreikis įvertinti, ar pareiškėjas, kreipdamasis skundu į teismą, nepraleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintų terminų kreiptis į teismas (taip pat, esant reikalui, pasiūlyti pareiškėjui prašyti atnaujinti skundo pateikimo terminą).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje (žr. 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimus) yra pažymėjęs, kad konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija. Konstitucijos 109 straipsnį aiškinant iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo reikalavimų, taip pat reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves kontekste pažymėtina, kad teisingumo vykdymas suponuoja ir tai, kad teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais. Tai inter alia reiškia, kad oficialiai skelbiant teismo nuosprendį (kitą baigiamąjį teismo aktą) jame turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, kad nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) argumentai (ar jų dalis) negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) paskelbimo, kad oficialiai paskelbęs nuosprendį (kitą baigiamąjį teismo aktą) teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų.

ABTĮ 86 straipsnyje nurodyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 dalis), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje (byloje). Taigi priimdamas sprendimą teismas turi nustatyti bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, nustatyti, kurios faktinės aplinkybės reikšmingos nagrinėjamai bylai, pašalinti tarp šalių pateikiamų argumentų esančius prieštaravimus, nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes turi pritaikyti joms reikšmingą teisinį reguliavimą.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nevertino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, dėl jų nepasisakė, jų atžvilgiu netaikė bylai reikšmingo teisinio reguliavimo. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, susijusi su išmokų už V. B. ir A. S. priteisimu, neatitinka ABTĮ 86 straipsnio reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nurodė, kad pareiškėjas po atitinkamų aktų priėmimo leisdamas kai kuriems vaikams pas jį gyventi, veikė savo rizika, todėl už kitus laikotarpius išmokos pareiškėjui nepriklauso.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiejo išmokų mokėjimą su momentu, nuo kurio pareiškėjas de jure nebebuvo byloje aptariamų vaikų globėjas ir teigia, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nepriklausomai nuo priimtų administracinių aktų ir teismų sprendimų dalis vaikų ir toliau gyveno pas pareiškėją, būtent vaikai yra galutiniai pinigų gavėjai (adresatai), todėl pinigai turi būti priteisti pareiškėjui.

Dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies visų pirma pažymėtina, kad, kaip matyti iš pareiškėjo skunde suformuluotų reikalavimų ir pateiktų argumentų, pareiškėjas atsakovo pareigą sumokėti pareiškėjo nurodytas sumas už kitiems vaikams nei V. B. ir A. S. suteiktas socialines paslaugas (globą) kildina ir iš Išmokų vaikams įstatyme įtvirtintų nuostatų dėl globos (rūpybos) išmokų, ir iš 2008 m. liepos 1 d. pareiškėjo ir atsakovo sudarytos Ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos lėšų kompensavimo sutarties (t. I, b.l. 80-83) nuostatų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje sprendimo dalyje nevertino bylai reikšmingo teisinio reguliavimo ir pirmiau minėtos pareiškėjo ir atsakovo sudarytos sutarties turinio, dėl jo nepasisakė. Iš bylos šalių pateiktų proceso dokumentų ir argumentų matyti, kad šalys nesutaria dėl bylai reikšmingo teisinio reguliavimo ir pirmiau minėtos sutarties nuostatų aiškinimo ir taikymo šios bylos faktinėms aplinkybėms. Kaip minėta pirmiau, Konstitucijos 109 straipsnio ir ABTĮ 86 straipsnyje įtvirtinti imperatyvai, be kita ko, reiškia, kad priimdamas sprendimą teismas turi nustatyti bylai reikšmingą teisinį reguliavimą ir jį pritaikyti konkrečioms nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, t. y. priimame teismo sprendime pateikti teisinius motyvus, kuriais grindžiamos teismo padarytos išvados.

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendime nėra įvertintas bylai reikšmingas teisinis reguliavimas ir nėra nurodyti teisiniai motyvai, kuriais grindžiama pirmiau minėta teismo padaryta išvada, nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl pirmiau minėtų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas kaip nepagrįstas. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad tinkamam bylos išsprendimui gali kilti poreikis surinkti naujus įrodymus, be to, pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių vertinimas vien apeliacinės instancijos teise reikštų proceso dalyvių teisės į apeliaciją suvaržymą.

Todėl teisėjų kolegija apeliacinius skundus tenkina iš dalies, panaikina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimą ir bylą grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ ir atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.