Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Metalų laužas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Metalų laužas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Continexus“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – ir UAB) „Metalų laužas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Continexus“ dėl 4 475,77 Eur žalos atlyginimo, 700 Eur išlaidų, 12,25 procentų metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinyje nurodė, kad tarp šalių susiklostė tarptautinio krovinių vežimo keliais teisiniai santykiai. UAB „Continexus“ pateikdavo UAB „Metalų laužas“ užsakymus dėl krovinio pervežimo, o UAB „Metalų laužas“ atlikdavo pervežimus ir už suteiktas vežimo paslaugas išrašydavo PVM sąskaitą-faktūrą UAB „Continexus“, o UAB „Continexus“ apmokėdavo gautą PVM sąskaitą-faktūrą už tarptautinius krovinių pervežimus. Atsakovės vadybininkas T. B. 2021 m. gruodžio 20 d. elektroniniu laišku informavo UAB „Metalų laužas“ apie naują pakrovimo vietą. UAB „Continexus“ užsakymo pagrindu ieškovė gabeno krovinį – tepalą su CN kodu 2710, svoris 17 38440 kg (toliau – ir Krovinys), iš Bulgarijos į Latviją, tranzitu per Lenkijos teritoriją (toliau – ir Užsakymas). UAB „Metalų laužas“ už suteiktas vežimo paslaugas išrašė UAB „Continexus“ PVM sąskaitą faktūrą MLT Nr. 2734, o UAB „Continexus“ už suteiktas vežimo paslaugas 2022 m. sausio 21 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo UAB „Metalų laužas“. Tarp šalių buvo susitarimas, kad visą informaciją (nurodymus) dėl krovinio pakrovimo, iškrovimo, pristatymo vietos ir kitų su krovinio vežimu susijusių klausimų suteiks ir vežimo procesą kontroliuos išimtinai UAB „Continexus“ vadybininkai. Prieš tai nurodytą krovinio vežimą kontroliavo atsakovės vadybininkas, kuris visus nurodymus suteikdavo tiesiogiai atsakovės vairuotojui. UAB „Continexus“ neginčija, jog šio Krovinio pervežimo metu vyko tiesioginė komunikacija (bendravimas) tarp UAB „Metalų laužas“ vairuotojo ir atsakovės vadybininko. Pagal galiojantį Lenkijos krovinių vežimo keliais stebėjimo sistemos įstatymą (toliau – ir SENT), gabenamoms prekėms, žymimoms kodu CN2710 kodų, yra privalomas šių prekių pervežimo deklaravimas elektroninėje muitinės tarnybos paslaugų platformoje (toliau – ir PUESC). Jei Lenkijos muitinės pareigūnai nustato, kad paraiškoje nurodyto krovinio vežimas kelia padidintą riziką, prekių siuntėjui, gavėjui arba vežėjui, priklausomai nuo konkretaus atvejo, išsiunčiamas pranešimas pristatyti transporto priemonę patikrinimui (SENT 12a straipsnio 1 dalis). Neįvykdžius SENT įstatymo 12a straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos, t. y. nepristačius transporto priemonės patikrinimui (kontrolei)) vežėjui skiriama 20 000,00 PLN bauda (21 straipsnio 2a dalis). Taip jei vežėjas neužtikrina, jog paraiškoje nurodyto krovinio vežimo metu būtų perduodami aktualūs geografinės padėties duomenys, tai vežėjui skiriama 10 000,00 PLN bauda (SENT 22 straipsnio 2a dalis). Atsakovės vadybininkas T. B. 2021 m. gruodžio 16 d. PUESC sistemoje deklaravo Krovinio pervežimą, kuriam PUESC sistema suteikė numerį SENT20211216004830. Atsakovės vadybininkui T. B. kartu su SENT numeriu SENT20211216004830 buvo pateiktas Palenkės muitinės ir mokesčių tarnybos Balstogėje viršininko prašymas pristatyti transporto priemonę kartu su prekėmis adresu (duomenys neskelbtini) (muitinės filialo buveinė Suvalkuose), kad būtų atliktas patikrinimas. Kartu prašyme buvo nurodyta pareiga pranešti institucijai apie numatomą prekių pristatymo datą ir laiką bei galimos administracinės nuobaudos, nevykdant pareigos atvykti apžiūrai. Pranešimas buvo pateiktas trimis kalbomis, t. y. lenkų, anglų ir rusų. Pervežimą organizavęs atsakovės vadybininkas apie nurodymą prisistatyti Vežėjo transporto priemonę kontrolei, t. y. į muitinės įstaigą ir pateikti geografinės padėties duomenis neinformavo nei Vežėjo, nei tiesiogiai Vežėjo vairuotojo. Negavęs reikalingos informacijos iš atsakovės, Vežėjas nepristatė Transporto priemonės kontrolei bei pažeidė SENT 12a straipsnio 1 dalyje numatyta pareigą, t. y. pristatyti transporto priemonę kontrolei. Atsakovė net sužinojusi, kad UAB „Metalų laužas“ atžvilgiu Lenkijoje yra pradėta administracinė teisena dėl SENT įstatymo 12a straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos, t. y. nepristatymo transporto priemonės su Kroviniu patikrinimui (kontrolei), neinformavo apie tai UAB „Metalų laužas“, o 2022 m. sausio 21 d. savavališkai (neinformuojant vėl UAB „Metalų laužas“) elektroniniu paštu išsiuntė paaiškinimą Lenkijos institucijai, kuriame pripažino, kad atsakovė užpildė SENT paraišką, bet nepagrįstai nurodė, kad ieškovės vairuotojas yra atsakingas už neatvykimą į patikrinimą: „Tai buvo pirmas kartas, kai jis vežė SENT prekes, ir padėjome jam užpildyti visus dokumentus, siunčiamus į sistemą, tačiau jis praleido pranešimą, kad turi sustoti kontrolei. UAB „Metalų laužas“ apie tai, kad Krovinį reikėjo pristatyti į Lenkijos muitinę patikrinimui ir pateikti geografinės padėties duomenis, taip pat, kad galimai pažeidė SENT įstatymo 12a straipsnio 2 dalį, sužinojo tik 2022 m. vasario 7 d., gavusi 2022 m. vasario 4 d. kontrolės protokolą. Atsakovės vadybininkas tik 2022 m. rugpjūčio 10 d. elektroniniu paštu persiuntė ieškovei paaiškinimą, kurį pateikė Lenkijos institucijai 2022 m. sausio 21 d. Atitinkamai UAB „Metalų laužas“, pasinaudodamas teisę teikti paaiškinimus administracinėje byloje, 2022 m. rugpjūčio 11 d. pateikė paaiškinimą (toliau – ir Paaiškinimas) Lenkijos institucijai, kuriame nurodė, jog nei ieškovė, nei jos vairuotojas nežinojo apie kontrolę ir negavo jokios informacijos (instrukcijų) iš atsakovės dėl transporto priemonės su Kroviniu pristatymo kontrolei, nors pagal šalių tarpusavio susitarimą būtent atsakovė buvo atsakingas už vežimo organizavimą ir priežiūrą. Palenkės muitinės ir mokesčių tarnybos Balstogėje vadovo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu (toliau – ir Sprendimas) UAB „Metalų laužas“ buvo paskirta 20 000,00 PLN bauda už transporto priemonės, kartu su deklaracijoje SENT20211216004830 nurodytomis prekėmis, nepateikimą Muitinės filialui Suvalkuose, ir 10 000,00 PLN bauda už aktualių geolokacinių duomenų nepateikimą per visą deklaracijoje SENT20211216004830 nurodytų prekių gabenimo maršrutą. Viso paskirta 30 000,00 PLN bauda. UAB „Metalų laužas“ iki 2024 m. rugsėjo mėnesio nebuvo gavęs 2023 m. gegužės 2 d. Sprendimo kopijos, todėl 2023 m. rugsėjo 1 d. sumokėjo baudą net faktiškai negavęs sprendimo. 2023 m. rugsėjo 1 d. UAB „Metalų laužas“ pervedimu Nr. 649537337 sumokėjo paskirtą 30 000,00 PLN baudą, kas sudaro 6.713,66 Eur (Lietuvos banko 2023 m. rugsėjo 1 d. skelbiamas kursas 1 Eur – 4 4685 Pln). Ieškovė teikė pretenzijas atsakovei. Ieškovė reiškia reikalavimą atsakovei kaip faktinei siuntėjai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. nutartyje išplėtojo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartyje Nr. 3K-3-276-421/2020 suformuotą teismų praktiką dėl užsakovo, kaip siuntėjo, pareigos, numatytos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau - ir CMR konvencija) 11 straipsnyje, nurodant, kad nepaisant to, kad vežėjas yra verslininkas, savo srities profesionalas, vykdantis tarptautinių krovinių pervežimo veiklą, būtų neproporcinga jam perkelti naštą domėtis kiekvieno jam perduodamo vežti krovinio specifika, jo gabenimui taikomais reikalavimais skirtingose užsienio šalyse. Taigi siuntėjui, kaip krovinio žinovui, tenka pareiga išsiaiškinti formalias, su siunčiamu kroviniu susijusias, procedūras, kurias privaloma atlikti gabenant krovinį vežimo sutartyje nustatytais maršrutais, ir apie tokius reikalavimus informuoti, t. y. instruktuoti (suteikti atitinkamus nurodymus), vežėją. Tokia pareiga siuntėjui kyla nepriklausomai nuo to, kad atitinkamas procedūras (pvz., registruotis tam tikruose registruose ir pan.) turi atlikti pats vežėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-1075/2024). UAB „Continexus“, kaip krovinio siuntėjas, nesuteikė vežėjui UAB „Metalų laužas“ visapusiškos informacijos apie krovinį, kaip to reikalaujama pagal CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalį. Tiek UAB Metalų laužas, tiek UAB Metalų laužas vairuotojas krovinio gabenimo metu jokios informacijos iš UAB „Continexus“ negavo apie Lenkijos institucijos pranešimą dėl transporto priemonės su kroviniu pristatymą į muitinės filialo Suvalkuose kontrolės punktą. Kaip ir minėta, būtent atsakovės vadybininkas pildė paraišką PUESC sistemoje bei jam buvo pateiktas Palenkės muitinės ir mokesčių tarnybos Balstogėje viršininko prašymas pristatyti transporto priemonę kartu su prekėmis adresu (duomenys neskelbtini) (muitinės filialo buveinė Suvalkuose), kad būtų atliktas patikrinimas, tačiau atsakovė apie tai neinformavo ieškovės bei jos vairuotojo. UAB „Metalų laužas“ apie tai, kad Krovinį reikėjo pristatyti muitinės filialo Suvalkuose kontrolės punktą, sužinojo tik 2022 m. vasario 7 d., kai gavo 2022 m. vasario 4 d. Kontrolės protokolą, t. y. jau po Krovinio pristatymo ir kai buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Nei įstatymas, nei teismų praktika teisės reikalauti priteisti procesines palūkanas neriboja tam tikrais teisiniais santykiais (sutartiniais, deliktiniais ir pan.), bet nustato, kad procesinių palūkanų galima reikalauti visais atvejais, kai nevykdoma piniginė prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121- 378/2024). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atsisakė atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, tai nuo šios bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, atsakovei tenka pareiga mokėti procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. birželio 12 d. (vėliausia) Europos centrinio banko pagrindinei refinansavimo operacijai taikyta fiksuotoji palūkanų norma buvo 4,25 proc. bei padidinus ją 8 procentiniais punktais (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis), už priteistiną ieškinio sumą 5 175,77 Eur (ieškovės sumokėta 4 475,77 Eur bauda už SENT 12a straipsnio 1 dalies pažeidimą, 700,00 Eur išlaidos, susijusias ginčo sprendimu ikiteismine tvarka) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skaičiuotinos 12,25% metinės procesinės palūkanos.

2. Atsakovė UAB „Continexus” su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė UAB „Continexus” 2021 m. gruodžio mėn. gavo savo kliento Maksims SIA užsakymą organizuoti krovinio pervežimą maršrutu Bulgarija – Latvija. Tuo pagrindu atsakovė UAB „Continexus”, kaip ekspeditorė, organizuodama krovinio gabenimą maršrutu Bulgarija - Latvija, jo gabenimui pasitelkė ieškovę UAB „Metalų laužas“. Kaip nurodo pati ieškovė savo ieškinyje, atsakovės vadybininkas T. B. 2021 m. gruodžio 10 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę UAB „Metalu? laužas“ apie nauja? pakrovimo vieta?. Atsakovės UAB „Continexus“ užsakymo pagrindu ieškovė gabeno krovini? – tepalą su CN kodu 2710, svoris 17 3840 kg, iš Bulgarijos i? Latvija?, tranzitu per Lenkijos teritorija?. Ieškovė UAB „Metalų laužas“ atsakovei UAB „Continexus“ suteiktą krovinio pervežimo paslaugą įrodinėja pačios ieškovės į bylą su ieškiniu pateiktu CMR važtaraščiu Nr. 0001779, kuriame aiškiai nurodoma, kad vežėjui, t. y. ieškovei perduodamas krovinys, ženklinamas kodu CN 27181999. Taip pat ieškovei, kaip vežėjai, priėmusiai krovinį gabenimui, buvo perduoti krovinį lydintys dokumentai, nurodyti CMR važtaraščio 5 grafoje. Ieškovei pervežus krovinį ir pristačius CMR važtaraštyje nurodytam krovinio gavėjui ir šalims neturint pretenzijų viena kitai, kaip teisingai nurodo ieškovė UAB „Metalų laužas“ savo ieškinyje, atsakovė pilnai atsiskaitė su ieškove už suteiktas paslaugas. Su ieškove UAB „Metalų laužas“ ieškinyje dažnai minimu atsakovės UAB „Continexus“ vadybininku T. B. darbo sutartis buvo nutraukta 2022 m. spalio 21 d., T. B. prašymu (Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – ir DK) 55 straipsnio 1 dalis). Atsakovės UAB „Continexus“ vadovybė apie ieškovės UAB „Metalų laužas“ ginčą Palenkės muitinės ir mokesčiu? tarnyba Balstogėje sužinojo tik gavusi 2024 m. vasario 20 d. ieškovės UAB „Metalų laužas“ Pretenziją dėl nuostolių atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei UAB „Continexus“ buvo žinomos ne visos faktinės aplinkybės apie krovinio, nurodyto ieškovės 2024 m. vasario 20 d. pretenzijoje, gabenimą, atsakovė, gavusi ieškovės pretenziją, kreipėsi į buvusį darbuotoją T. B., kuris 2024 m. vasario 29 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad ieškovei prieš krovinio gabenimą buvo žinoma, kad krovinys yra gabenamas pagal SENT sistemą ir su ieškove, kaip vežėja, buvo suderinta, kad T. B. atliks krovinio registraciją SENT sistemoje. Kaip nurodo T. B. savo paaiškinime, jam atlikus krovinio registraciją, jis su vežėju dar susiejo vežėjo aparatą e-toll su SENT sistema, vėliau dar informavo vairuotoją telefonu, kad šiam reikės sustoti muitinėje patikrinimui. Todėl atsižvelgiant į tuometinio atsakovės UAB „Continexus“ darbuotojo T. B. pateiktą paaiškinimą apie faktines ginčo aplinkybes, atsakovė atmetė ieškovės reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, kaip nepagrįstus. Atsižvelgiant į Lenkijos krovinių vežimo keliais stebėjimo sistemos įstatymo nuostatas matyti, kad šis įstatymas numato specialią krovinio deklaravimo procedūrą, kurios privalo laikytis visi vežėjai, įvežant ir gabenant krovinius per Lenkijos Respublikos teritoriją.9Be to, šio įstatymo 10 straipsnis numato, kad vežėjas privalo atsisakyti pervežti deklaruojamas prekes, jei joms nesuteiktas registracijos numeris, nėra prašymą atstojančio dokumento ir jo gavimo patvirtinimo. Taigi, remiantis aukščiau nurodytu įstatymo turiniu yra pagrindas konstatuoti, kad Lenkijos krovinių vežimo keliais stebėjimo sistemos įstatymo nuostatos nustato pareigą būtent vežėjui, t. y. ieškovei UAB „Metalo laužas“, ne tik domėtis ir žinoti, kokius krovinius – prekes vežėjas gabena, bet ir žinoti jų kodus, nurodytus minėtame įstatyme ir, prieš pradedant krovinių gabenimą per Lenkijos Respublikos teritoriją, tinkamai pateikti informaciją Lenkijos registrui SENT arba atsisakyti vykdyti pervežimą, jei gabenamoms prekėms nesuteiktas registracijos numeris. Atsakovė UAB “Continexus” atkreipia teismo dėmesį, kad ieškovė UAB „Metalų lažas“ yra verslininkė, savo srities profesionalė, nuolat vykdanti tarptautinių krovinių pervežimo veiklą. Kaip nurodė Palenkės muitinės ir mokesčių tarnybos Balstogėje viršininko 2023 m. gegužės 2 d. sprendime, ieškovės įmonė veiklą vykdo nuo 2011 m. Todėl ieškovė, kaip vežėjos profesionalės pareiga yra išmanyti krovinių gabenimo per skirtingas valstybes mokestinę politiką bei tokiems pervežimams keliamus reikalavimus. Ieškovė atsakovės atsakomybę kildina iš CMR konvencijos. Tad atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad pagal CMR konvencijos 4 straipsnio ir 9 straipsnio 1 punkto nuostatas važtaraštis yra vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantis dokumentas, kuris yra prima facie įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta priešingai. Pati ieškovė savo ieškinyje neginčija, kad šalys dėl ginčo krovinio pervežimo nebuvo sudarę rašytinės pervežimo sutarties, kurios pagrindu būtų įvardinę Atsakovę UAB „Continexus“ kaip krovinio siuntėją ir, kad atsakovė būtų įsipareigojęs, kaip siuntėjas, ieškovei suteikti informaciją apie gabenamą krovinį. Vadinasi nesant rašytinės sutarties, ieškovė, kaip vežėja, privalėjo vadovautis išimtinai ta informacija, kuri buvo nurodyta CMR važtaraštyje, kuris buvo surašytas ir ieškovei perduotas faktinio krovinio siuntėjo. Ieškovė, kaip savo srities profesionalė, akivaizdžiai žinojo, kad krovinį gabens per Lenkijos Respublikos teritoriją, todėl turėjo žinoti ir apie Lenkijoje galiojantį įstatymą, numatantį pareigą atitinkamus krovinius deklaruoti SENT sistemoje, bei domėtis, kokius veiksmus ji, kaip vežėja, gabenanti deklaruoti SENT sistemoje krovinį, dar turi atlikti, vykdant galiojančius toje teritorijoje teisės aktus. Iš ieškovės teismui pateikto CMR važtaraščio Nr. 0001779 23 grafos matyti, kad važtaraštį pasirašė ieškovės UAB „Metalų laužas“ atstovas, tai reiškia, kad ieškovės (vežėjos) darbuotojas, pasirašydamas važtaraštį, turėjo matyti važtaraštyje nurodytus duomenis – CN kodą. Ir jei jam to kodo reikšmė neaiški, kreiptis į savo darbdavį arba atsakovę. Kaip matyti iš rašytinio buvusio atsakovės UAB „Continexus“ darbuotojo T. B. 2024 m. vasario 29 d. paaiškinimo, jis palengvino vežėjo, t. y. ieškovės UAB „Metalo laužas“, pareigas ir ne tik informavo ieškovę, kad gabenamas krovinys deklaruotinas SENT sistemoje, bet ir už ieškovę, kaip vežėją, deklaravo jo gabenamą krovinį SENT sistemoje bei ieškovės vairuotojui padėjo tą įrenginį (lokatorių) susieti su SENT sistema. Todėl akivaizdu, kad ieškovės darbuotojas, faktiškai gabenęs krovinį, tikrai žinojo apie tai, kad gabena SENT sistemoje deklaruotą krovinį. Nei atsakovės UAB „Continexus“, nei tuometinis atsakovės darbuotojas T. B. negalėjo fiziškai patys pristatyti krovinio patikrai Lenkijos muitinės pareigūnams. Tą galėjo padaryti tik asmuo, kurio žinioje krovinys tuo metu faktiškai buvo, t. y. ieškovės UAB „Metalų laužas“ darbuotojas (transporto priemonės vairuotojas). Lenkijos muitinės tarnyba yra konstatavusi, kad vežėjas, t. y. ieškovė raginimą pristatyti transporto priemonę į muitinės skyrių gavo, tik nurodymo nevykdė. Taip pat iš ieškovės pateikto rašytinio įrodymo matyti, kad Lenkijos muitinės tarnyba skyrė 10 000 PLN baudą vežėjui dėl to, kad neveikė jo geografinės vietos duomenis turėjęs teikti įrenginys, nors pats ieškovė Lenkijos muitinės tarnybai nurodė, kad jo įrenginys M21-CT11PB-2 buvo kelis kartus tikrintas ir veikė. Taip pat Lenkijos muitinės tarnyba savo sprendime nurodė, kad vežėjas, t. y. ieškovė, naudojo lokatorių su įdiegta Nacionalinės mokesčių administracijos viršininko įranga, naudojama prekių vežimo maršrutui stebėti. Šios Lenkijos muitinės tarnybos konstatuotos aplinkybės sutampa su atsakovės buvusio darbuotojo T. B. 2024 m. vasario 29 d. paaiškinime išdėstytomis aplinkybėm, kad jis padėjo vežėjo vairuotojui tą įrenginį (lokatorių) susieti su SENT sistema. Todėl, kaip jau nurodyta aukščiau, teismui yra pagrindas konstatuoti, kad byloje pakanka įrodymų, jog ieškovės vairuotojas žinojo apie tai, kad gabena SENT sistemoje deklaruotą krovinį ir turi jį pristatyti muitinės patikrai. Nepaisant to, kad atsakovės UAB „Continexus“ darbuotojas T. B. padėjo ieškovei atlikti tam tikrus veiksmus, kaip pvz. deklaruoti krovinį SENT sistemoje ir susieti vežėjo naudojamą įrenginį su SENT sistema, tačiau už paties krovinio vežimą, jo pateikimą muitinės tarnybai atsakinga faktiškai krovinį gabenusi šalis, pagal CMR važtaraštį įsipareigojusi vežti krovinį savo vardu ir rizika, t. y. ieškovė UAB „Metalų laužas“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 2 937,89 Eur nuostolių atlyginimą, 12,25 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (2 937,89 Eur) nuo bylos iškėlimo (2024 m. rugsėjo 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 84,95 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai:

3.1. Nesutiko su atsakovės pozicija, jog ji veikė kaip ekspeditorius šiuose santykiuose. Sprendė, jog atsakovė, užsakiusi krovinio vežimo paslaugas iš ieškovės, šiuo atveju laikytina siuntėja, kuriai taikytinos CMR konvencijoje nustatytos pareigos. Atsižvelgiant į tai, atsakovė, teismo vertinimu, turėjo pareigą išaiškinti ir instruktuoti vežėją, t. y. ieškovę.

3.2. Sprendė, jog atsakovė pareigos informuoti vežėją dėl sustojimo muitinėje tinkamai neįvykdė. Įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė išvadą, jog tarp šalių susidariusioje situacijoje šalys galėjo žmogiškai klysti, t. y. tiek užmiršus suteikti gautą informaciją apie būtinybę stoti patikrai, tiek gavus tokio pobūdžio informaciją jos neįvykdyti, pamiršti, nesuprasti ir pan. Pažymėjo, jog teigti, kad vežėjas nebuvo tinkamai informuotas apie pareigą stoti patikrai dėl siuntėjo kaltės, nėra pagrindo.

3.3. Nurodė, jog buvus tinkamai vežėjo vairuotojo kontrolei, atsakovės vadybininkui įsipareigojus tinkamai atlikti visus formalumus ir suteikti reikiamą informaciją vežant specifinį SENT deklaruotiną krovinį, pakontroliuoti vykdymą, šių pasekmių – gavus baudą, nebūtų buvę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Ieškovė UAB „Metalų laužas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

4.1. Nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog buvo abipusė žmogiška klaida. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog ieškovės vairuotojas būtų galėjęs pamiršti ar neteisingai suprasti jam pateiktą informaciją. Abipusės klaidos nebuvo, buvo tik atsakovės darbuotojo neveikimo rezultatas. Neatsižvelgta, kad atsakovės darbuotojo paaiškinimai buvo prieštaringi, nevienodi ir nepatikimi.

4.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė turėjo objektyviai paneigti faktą, kad vežėjo vairuotojas buvo gavęs informaciją iš atsakovės vadybininko apie sustojimo patikrai būtinybę. Ieškovė negali įrodyti to, ko objektyviai niekada neįvyko – kad nei jam, nei jo vairuotojui nebuvo perduota informacija apie privalomą sustojimą muitinės kontrolės punkte.

5. Atsakovė UAB „Continexus” atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

5.1. Pareigą pateikti informaciją SENT registrui prieš pradedant vežimą Lenkijos teritorijoje turi vežėjas. Laikosi pozicijos, jog ieškovė, pasirašydama ir priimdama CMR važtaraštį, gavo informaciją, kad gabens SENT sistemoje registruotiną krovinį. Mano, jog nepagrįsti argumentai dėl to, jog nebuvo suteikta informacijos apie tai, koks krovinys bus gabenamas.

5.2. Tai, kad atsakovė nepateikė kažkokios informacijos ieškovės vadovui, neįrodo, kad ji tokios informacijos nepateikė faktiškai krovinį gabenusiam vairuotojui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

10. Atsakovė 2021 m. gruodžio mėnesį gavo kliento Maksims SIA užsakymą organizuoti krovinio pervežimą maršrutu Bulgarija-Latvija.

11. Ginčo nėra, jog atsakovė organizuodama krovinio gabenimą šiuo maršrutu, jo gabenimui pasitelkė ieškovę, kuri vykdė vežimą į Graikiją ir grįžtant į Lietuvą priėmė krovinį Bulgarijoje. Vežimo sutartis tarp jų buvo sudaryta skambučio ir elektroninio laiško pagrindu, esant įprastai tokiai praktikai.

12. Atsakovės vadybininkas T. B. 2021 m. gruodžio 10 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę apie pakrovimo vietą.

13. Ieškovė gabeno krovinį – tepalą su CN kodu 2710 iš Bulgarijos į Latviją, tranzitu per Lenkijos teritoriją. Krovinys vežamas pagal tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį, jame nurodomas CN kodas 2710. Ginčo dėl krovinio pasikrovimo ir pristatymo byloje nėra.

14. Atsakovės vadybininkas T. B. 2021 m. gruodžio 16 d. PUESC sistemoje deklaravo Krovinio pervežimą, kuriam PUESC sistema suteikė numerį SENT20211216004830. Atsakovės vadybininkui T. B. kartu su SENT numeriu SENT20211216004830 buvo pateiktas Palenkės muitinės ir mokesčių tarnybos Balstogėje viršininko prašymas pristatyti transporto priemonę kartu su prekėmis adresu (duomenys neskelbtini) (muitinės filialo buveinė Suvalkuose), kad būtų atliktas patikrinimas.

15. Ieškovė už suteiktas vežimo paslaugas išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą MLT Nr. 2734 5 415,96 Eur sumai. Atsakovė už suteiktas vežimo paslaugas 2022 m. sausio 21 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo ieškovei.

16. Palenkės muitinės ir mokesčių tarnybos Balstogėje vadovo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu UAB „Metalų laužas“ buvo paskirta 20 000,00 PLN bauda už transporto priemonės, kartu su deklaracijoje SENT20211216004830 nurodytomis prekėmis, nepateikimą Muitinės filialui Suvalkuose, ir 10 000,00 PLN bauda už aktualių geolokacinių duomenų nepateikimą per visą deklaracijoje SENT20211216004830 nurodytų prekių gabenimo maršrutą. Viso paskirta 30 000,00 PLN bauda.

17. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 1 d. sumokėjo paskirtas jai kaip vežėjai baudas. Ieškovė ieškiniu siekia priteisti iš atsakovės 20 000 PLN, t. y. 4 475,77 Eur nuostolių atlyginimo, kaip siuntėjos, neinformavus tinkamai vežėjo apie būtinybę vežamą krovinį per Lenkiją tranzitu pristatyti Lenkijos muitinei patikrai.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo (ne)teisėtumo

18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog susiklosčiusioje situacijoje, kai ieškovei (vežėjai) buvo paskirta bauda už krovinio nepristatymą patikrinimui į muitinę kaltos abi šalys. Vertino, jog krovinio nepristatymas į muitinę buvo abiejų šalių žmogiška klaida. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisė 50 proc. sumokėtos baudos Lenkijos muitinei.

19. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju yra abiejų šalių kaltė dėl krovinio nepristatymo patikrinimui į muitinę. Iš esmės nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, neįvertino, jog krovinio nepristatymą į muitinę lėmė ne abipusė žmogiška klaida, o atsakovės darbuotojo neveikimas.

20. Vežimo sutartiniai teisiniai santykiai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) šeštosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis (CK 6.807–6.823 straipsniai). CK 6.808 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vežimo sutarties samprata – pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.

21. Tais atvejais, kai krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingi tokie požymiai, kad: 1) krovinys vežamas kelių transporto priemone už užmokestį; 2) krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose; 3) krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, taip pat ir atsakomybės, klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas – CMR konvencija (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 punktas).

22. CMR konvencijai būdingas griežto reguliavimo efektas, t. y. laikoma, kad klausimai, patenkantys į šios tarptautinės sutarties reglamentavimo sritį, be kita ko, vežimo sutarties šalių civilinė atsakomybė, yra išsamiai sureguliuoti ir nėra galimi jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo. Toks aptariamoje konvencijoje nustatyto teisinio reguliavimo pobūdis suponuoja nacionalinės teisės subsidiarumą klausimams, susijusiems su tarptautinio pervežimo teisiniais santykiais, spręsti – nacionalinės teisės normos taikomos tik tiek, kiek atitinkamas teisės klausimas nėra tiesiogiai sureguliuotas CMR konvencijos nuostatomis. Tokie šios konvencijos taikymo bendriausi ypatumai yra išskirti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019, 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

23. Pagal CMR 4 straipsnį krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Važtaraštyje be kitų duomenų nurodomas siuntėjo pavadinimas ir adresas (CMR konvencijos 6 straipsnio 1 dalies b) punktas). Pagal CMR konvencijos 7 straipsnio 1 dalį siuntėjas vežėjui turi pateikti reikiamą informaciją apie pervežamą krovinį Sutarties šalių teisės ir pareigos, susijusios su aprūpinimu vežimui reikalingais dokumentais, ir atsakomybė dėl tokių dokumentų nebuvimo ar netinkamo panaudojimo yra nustatyti CMR konvencijos 11 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti. Pagal šio straipsnio 2 dalį vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo; siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs, išskyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vežėjas yra atsakingas už dokumentų, minimų važtaraštyje ar jam įteiktų, pametimą ar neteisingą jų panaudojimą ir tik ta suma, kuri būtų išieškoma, jeigu krovinys būtų visiškai prarastas.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CMR konvencijos 11 straipsnio prasme siuntėjas privalo pasirūpinti visais reikiamais dokumentais: importo ir eksporto leidimais, kilmės sertifikatais ir bet kuriais kitais dokumentais, kurių reikalaujama įvažiuojant į atitinkamos valstybės teritoriją. Tuo tarpu vežėjas atsakingas tik už jam perduotų ir važtaraštyje minimų dokumentų praradimą ar neteisingą panaudojimą, bet iš jo negali būti išieškoma žalos atlyginimo daugiau, nei būtų išieškota krovinio praradimo atveju (CMR konvencijos 11 straipsnio 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2009).

25. Remiantis kasacinio teismo praktika, pagal CMR konvencijos 11 straipsnį aprūpinti vežėją reikiamais dokumentais, informacija, reikalinga muitinės ir kitiems formalumams atlikti, yra pirmiausia siuntėjo, bet ne vežėjo pareiga, ir būtent siuntėjas atsako už visus nuostolius, atsiradusius dėl tokių dokumentų ar duomenų nebuvimo ir netikslumų. Jeigu teismas nustato, kad nuostoliai patirti dėl reikiamų dokumentų ar informacijos, reikalingų muitinės formalumams atlikti, nebuvimo, tai už tai atsakingas yra siuntėjas, nes vežėjas nėra įpareigotas tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo ir visapusiškumo. Siuntėjas privalo ne tik pridėti visus reikiamus dokumentus muitinės formalumams atlikti, bet ir suteikti vežėjui visapusišką informaciją. Vežėjas nėra įpareigotas tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo ir visapusiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2005; 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2006; 2009 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2009; kt.).

26. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CMR konvencijos 11 straipsnį aprūpinti vežėją reikiamais dokumentais, informacija, reikalinga muitinės ir kitiems formalumams atlikti, yra pirmiausia siuntėjo, bet ne vežėjo pareiga, ir būtent siuntėjas atsako už visus nuostolius, atsiradusius dėl tokių dokumentų ar duomenų nebuvimo ir netikslumų. Jeigu teismas nustato, kad nuostoliai patirti dėl reikiamų dokumentų ar informacijos, reikalingų muitinės formalumams atlikti, nebuvimo, tai už tai atsakingas yra siuntėjas, nes vežėjas nėra įpareigotas tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo ir visapusiškumo. Siuntėjas privalo ne tik pridėti visus reikiamus dokumentus muitinės formalumams atlikti, bet ir suteikti vežėjui visapusišką informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-421/2020 ir kt.).

27. Nagrinėjamu atveju šalys sudarė žodinę ekspedijavimo sutartį. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovė laikytina siuntėja. Procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, jog ne atsakovė buvo krovinio siuntėja, remiantis CMR važtaraščio duomenimis, o Bulgarijos įmonė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovės veiksmai pervežimo procese nulemia tai, jog atsakovė laikytina siuntėja. Svarbu pažymėti, jog atsakovė apeliacinio skundo šioje byloje neteikė, tačiau apeliacinio teismo vertinimu būtina pasisakyti dėl atsakovės laikymo siuntėja nagrinėjamoje situacijoje.

28. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys žodžiu susitarė dėl krovinio pervežimo, ieškovė įsipareigojo krovinį pervežti iš Bulgarijos į Latviją, tranzitu per Lenkijos teritoriją, o atsakovė už tai sumokėti. Taigi ieškovė teikė atsakovei tarptautinio krovinių pervežimo paslaugas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovė laikytina siuntėja, jog važtaraštyje nurodytas krovinio siuntėjas yra ne atsakovė, tačiau atsakovė, užsakiusi krovinio vežimo paslaugas iš ieškovės, šiuo atveju laikytina siuntėja, kuriai taikytinos CMR konvencijoje nustatytos pareigos. Apeliacinės instancijos teismas laiko šią išvadą pagrįsta. Aplinkybė, kad važtaraštyje atsakovė neįvardyta kaip siuntėja, nelemia priešingos išvados, nes važtaraštis yra prima facie įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon. Jeigu važtaraščio duomenys nesutampa su pasirašytos pervežimo sutarties duomenimis, turi būti vadovaujamasi šalių pasirašyta atskira krovinių pervežimo keliais sutartimi (CMR konvencijos 4 straipsnis). Nagrinėjamu atveju rašytinės sutarties nebuvo, tačiau šalys neneigė, jog ji buvo sudaryta žodžiu. Užsakovė pagal susitarimą yra atsakovė, todėl ji ir laikytina krovinio siuntėja CMR konvencijos prasme ir atitinkamai atsakinga vežėjai (ieškovei), su kuria sudarė žodinį susitarimą dėl krovinio pervežimo, nepriklausomai nuo to, kad važtaraštyje siuntėju yra nurodytas kitas subjektas. Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovės vadybininkas asmeniškai rūpinosi krovinio pakrovimo organizavimu, ir tik tada susisiekdavo su ieškove ir teikė instrukcijas dėl tolimesnių veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms bei motyvams dėl šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymo, dėl to, jog atsakovė laikytina krovinio siuntėja, todėl jų nekartoja.

29. Ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės kelia vieną klausimą: kas yra atsakingas dėl krovinio neprastatymo į muitinę patikrai.

30. Reikalavimas pristatyti krovinį patikrai į muitinę grindžiamas Lenkijos krovinių vežimo keliais stebėjimo sistemos įstatymu (toliau – ir SENT), kuriame nurodyta, jog gabenamoms prekėms, žymimoms kodu CN2710, yra privalomas šių prekių pervežimo deklaravimas elektroninėje muitinės tarnybos paslaugų platformoje (toliau – ir PUESC). Jei Lenkijos muitinės pareigūnai nustato, kad paraiškoje nurodyto krovinio vežimas kelia padidintą riziką, prekių siuntėjui, gavėjui arba vežėjui, priklausomai nuo konkretaus atvejo, išsiunčiamas pranešimas pristatyti transporto priemonę patikrinimui (SENT 12a straipsnio 1 dalis). Apeliantė (vežėja) nepristatė Transporto priemonės kontrolei bei pažeidė SENT 12a straipsnio 1 dalyje numatyta pareigą, t. y. pristatyti transporto priemonę kontrolei.

31. Šalys neginčija fakto, jog šalys žodžiu susitarė, jog atsakovės darbuotojas, trečiasis asmuo, deklaruos krovinį PUESC sistemoje. Nustatyta, jog krovinys buvo tinkamai deklaruotas PUESC sistemoje, o atsakovės vadybininkas gavo platformos pranešimą apie pareigą pristatyti krovinį kontrolės atlikimui, kuriame buvo nurodyta kur pristatyti krovinį ir kokiais telefono numeriais susiekti dėl krovinio pristatymo. Atsakovės (krovinio siuntėjos) vadybininkas T. B. 2021 m. gruodžio 16 d. PUESC sistemoje deklaravo Krovinio pervežimą, kuriam PUESC sistema suteikė numerį SENT20211216004830. Atsakovės vadybininkui T. B. kartu su SENT numeriu SENT20211216004830 buvo pateiktas Palenkės muitinės ir mokesčių tarnybos Balstogėje viršininko prašymas pristatyti transporto priemonę kartu su prekėmis adresu (duomenys neskelbtini) (muitinės filialo buveinė Suvalkuose), kad būtų atliktas patikrinimas. Kartu prašyme buvo nurodyta pareiga pranešti institucijai apie numatomą prekių pristatymo datą ir laiką bei galimos administracinės nuobaudos, nevykdant pareigos atvykti apžiūrai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įrodymų, jog atsakovės vadybininkas minėtą pranešimą persiuntė ar perdavė pranešime nurodytą informaciją ieškovės vairuotojui nėra.

32. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama pirmosios instancijos teisme duotiems ieškovės vairuotojo ir atsakovės vadybininko paaiškinimams. Ieškovės įsitikinimu atsakovės vadybininko paaiškinimai pirmosios instancijos teisme nenuoseklūs ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė turėjo objektyviai paneigti faktą, kad vežėjos vairuotojas buvo gavęs informaciją iš atsakovės vadybininko apie sustojimo patikrai būtinybę. Apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė privalėjo objektyviai paneigti faktą, esą vežėjos vairuotojas buvo gavęs informaciją iš atsakovės vadybininko apie sustojimo patikrai būtinybę, yra pagrįstas. Tokia teismo pozicija neatitinka civilinio proceso principų bei teisingo įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių.

33. Pagal CPK 178 straipsnį, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Taigi, būtent ta šalis, kuri teigia tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimą, privalo jas ir įrodyti. Šiuo atveju atsakovė (arba vežėja) teigė, jog vairuotojas gavo informaciją iš vadybininko. Tokia aplinkybė laikytina teiginiu apie faktą, todėl įrodinėjimo našta šiuo klausimu tenka būtent tai šaliai, kuri šį teiginį pateikia – t. y. atsakovei, o ne ieškovei. Reikalavimas, kad ieškovė turėtų objektyviai paneigti faktą, jog toks nurodymas buvo duotas, reiškia nepagrįstą įrodinėjimo pareigos perkėlimą ir iš esmės suponuoja vadinamąją probatio diabolica, kai šaliai tenka įrodyti neigiamą aplinkybę, kurios objektyviai įrodyti neįmanoma (pvz., kad tam tikras įvykis niekada neįvyko, pokalbis nebuvo vykęs ir pan.). Akivaizdu, jog negalima reikalauti iš šalies įrodyti neigiamų faktų, kai tokio įrodinėjimo objektyviai neįmanoma atlikti. Tokiais atvejais teismas turi vertinti, ar šalis, kuriai tenka įrodinėjimo pareiga, pateikė bent minimalius įrodymus, patvirtinančius jos teigiamas aplinkybes, o kita šalis gali apsiriboti jų paneigimu logine argumentacija, bet neprivalo įrodinėti priešingų faktų.

34. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovė turėjo objektyviai paneigti atsakovės teiginį apie vadybininko perduotą informaciją, nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą ir pažeidė CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo naštos paskirstymo principą. Ieškovė neturėjo pareigos įrodinėti neigiamo fakto – kad toks pranešimas nebuvo perduotas, nes tai prieštarauja logikos, įrodinėjimo galimumo bei proceso teisingumo principams. Toks nepagrįstas įrodinėjimo pareigos paskirstymas ne tik apsunkina ieškovės procesinę padėtį, bet ir prieštarauja teisingumo, rungimosi ir proceso šalių lygiateisiškumo principams (CPK 7, 12, 17 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, pagrįstai laikytina, jog apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo yra pagrįstas.

35. Apeliacinės instancijos teismui vertinant teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme 2025 m. sausio 23 d. ieškovės vairuotojo ir atsakovės vadybinio nurodytas aplinkybes nustatyta, jog ieškovės vairuotojas nurodė, jog bendravo su vadybininku žinutėmis ir žodžiu. Pabrėžė, jog buvo reikalavimas turėti sekimo programą ir daugiau jokių reikalavimų nebuvo. Paaiškino, jog niekas nenurodė vykti į muitinę, neperdavė muitinės adreso, muitinės telefono. Jei būtų liepę vykti į muitinę, neturėjo priežasties ten nevykti ir būtų nuvykęs. Jokia forma apie tai nebuvo informuotas. Veždamas krovinį su vadybininku nebendravo, žinute buvo atsiųstas pasikrovimo adresas. Vadybininko kontaktus turėjo, turėjo adresą kur vykti, kitokio adreso, kur vežti krovinį neturėjo. Atsakovės vadybininkas to paties teismo posėdžio metu paaiškino, jog su vairuotoju bendravo telefonu. Sistemoje pildė viską pats, ne vairuotojas. Apie tai, jog krovinys pakrautas ir bus reikalinga vykti į muitinę su vairuotoju kalbėjo pastarajam dar būnant Graikijoje. Patvirtino, jog gavo pranešimą vykti į muitinę, apie tai vairuotoją informavo žodžiu.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės vairuotojo ir atsakovės vadybininko paaiškinimai teismo posėdžio metu neleidžia daryti išvados, jog abi šalys padarė žmogišką klaidą. Tai sudaro pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas atsakomybę per pusę, pasielgė neteisingai. Bylos duomenimis nustatyta, jog vairuotojas nurodė, kad nebuvo informuotas apie pareigą vykti į muitinę – nei žodžiu, nei raštu, nei elektroninėmis žinutėmis. Jam nebuvo pateiktas muitinės adresas, kontaktai ar nurodymas vykti į konkretų tašką. Vairuotojas vykdė gautus nurodymus pagal siuntėjo vadybininko pateiktą informaciją – pasikrovimo adresą ir maršrutą. Atsakovės vadybininkas pripažino, kad viską pildė pats sistemoje, o ne vairuotojas, ir kad apie muitinę kalbėjo žodžiu dar vairuotojui būnant Graikijoje, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad informacija buvo perduota tinkamai ar patvirtinta raštu, kad buvo nurodytas muitinės adresas.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog siuntėjas privalo suteikti vežėjui visus reikalingus dokumentus ir instrukcijas, būtinas kroviniui pristatyti, įskaitant muitinės formalumų atlikimą. Ši pareiga apima ne tik bendrą informavimą apie muitinės reikalavimą, bet ir konkrečių duomenų pateikimą (pvz. muitinės vieta, darbo laikas, kontaktai, dokumentai, kuriuos reikia pateikti). Kadangi vairuotojas nebuvo informuotas apie muitinės adresą ir nebuvo gavęs nurodymo ten vykti, vežėjas objektyviai negalėjo įvykdyti pareigos pristatyti krovinį į muitinę. Darytina išvada, jog siuntėjo (atsakovės) pareiga – tinkamai ir aiškiai suteikti vežėjui instrukcijas dėl krovinio pristatymo, įskaitant muitinės procedūras. Vežėjo (ieškovės) pareiga – vykdyti pateiktus nurodymus. Vadinasi atsakomybė dėl krovinio nepristatymo patikrai į muitinę, tenka siuntėjui, kuris neįvykdė pareigos tinkamai ir aiškiai suteikti vežėjui visą reikiamą kelionei informaciją.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, už transporto priemonės, kartu su deklaracijoje SENT20211216004830 nurodytomis prekėmis, nepateikimą Muitinės filialui Suvalkuose, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakinga tik atsakovė. Ieškovė negali būti laikoma atsakinga už tai, jog atsakovės vadybininkas jai laiku ir tinkamai neperdavė visos reikalingos informacijos, susijusios su krovinio gabenimu ir muitinės procedūrų atlikimu. Ieškovė neturėjo objektyvios galimybės tinkamai įvykdyti muitinės formalumus, kadangi jai nebuvo suteikta visa būtina informacija, reikalinga pareigoms pagal sutartį vykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad informacijos pateikimo pareiga tenka siuntėjui (atsakovei) arba jos įgaliotam atstovui, ieškovės atsakomybės už šios informacijos nepateikimo padarinius pripažinti nėra teisinio pagrindo. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ir ieškovę atsakinga už paskirtą baudą, kadangi faktinės aplinkybės patvirtina, kad baudos skyrimą nulėmė ne ieškovės veiksmai ar neveikimas, o atsakovės vadybininko neveiklumas ir informacijos perdavimo pareigos netinkamas įvykdymas. Taigi, atsakomybė už kilusias pasekmes (baudos skyrimą) tenka atsakovei, kaip šaliai, kurios darbuotojo (vadybininko) veiksmai lėmė netinkamą informacijos perdavimą vežėjui, ir kuri privalėjo užtikrinti sklandų informacijos srautą bei sąlygų tinkamam paslaugos suteikimui sudarymą.

39. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, kuriuo grindžiama abipusė kaltė - žmogiška klaida. Šiuo atveju nėra pagrindo laikyti, kad įvyko abipusė žmogiška klaida, nes: (i) vairuotojas elgėsi pagal jam pateiktas instrukcijas ir neturėjo priežasties savarankiškai vykti į kitą vietą; (ii) siuntėjas turėjo teisinę pareigą suteikti visą informaciją apie muitinės procedūras, tačiau šios pareigos tinkamai neįvykdė. Krovinys buvo nepristatytas į muitinę patikrinimui dėl siuntėjo nepakankamo informacijos pateikimo, o ne dėl bendro nesusipratimo ar abipusės klaidos. Siuntėjas (atsakovė) neįvykdė savo įstatyminės pareigos suteikti vežėjui aiškias ir išsamias instrukcijas dėl muitinės procedūrų. Vežėjas (ieškovė) veikė sąžiningai pagal turėtus duomenis, todėl jo kaltės nėra, taigi, pirmosios instancijos teismo teiginys dėl abipusės žmogiškos klaidos yra nepagrįstas.

40. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog atsakovė prisiimdama atsakomybę dėl krovinio deklaravimo SENT sistemoje, būdama krovinio siuntėja, prisiėmė pareigą tinkamai ir teisingai pateikti visą reikalingą informaciją ieškovei, kad ši, kaip faktinis vežėjas, galėtų teisėtai vykdyti pervežimą. Šiuo atveju kaltė tenka išimtinai atsakovei, kadangi būtent jos darbuotojas netiksliai ar neišsamiai perdavė informaciją dėl muitinės posto, į kurį turėjo būti pristatytas krovinys. Ieškovė, kaip faktinis vežėjas, veikė pagal atsakovės pateiktas instrukcijas ir neturėjo prieigos prie duomenų SENT sistemoje. Atsakovė negali perkelti savo klaidų ar netikslumų pasekmių vežėjui, kadangi pastarasis neturi nei teisinės, nei faktinės galimybės patikrinti deklaracijos duomenų ar nustatyti, į kokį konkretų muitinės postą turi būti vykstama. Atsakovė, kaip deklaraciją pildantis subjektas, privalėjo užtikrinti, kad visos deklaracijoje nurodytos sąlygos būtų aiškios, tikslios ir atitiktų teisės aktų reikalavimus. Be to, vežėjas neturi prievolės reikalauti papildomų instrukcijų iš siuntėjo – priešingai, siuntėjas privalo užtikrinti, kad vežėjui būtų perduotos visos būtinos instrukcijos ir dokumentai, reikalingi teisėtam krovinių gabenimui. Minėta, jog pagal CMR Konvencijos 11 straipsnio 2 dalį, vežėjas neprivalo tikrinti jam pateiktos informacijos teisingumo ir visapusiškumo, todėl bet kokie argumentai ir prielaidos, kad pati atsakovė turėjo žinoti vežimo sąlygas ir jas užtikrinti, atmestini. Atsakovė siekia nepagrįsto atsakomybės perkėlimo ieškovei, kuri veikė pagal gautas instrukcijas. Atsakomybė už neteisingai perduotą informaciją kyla tik išimtinai atsakovei, kurios veiksmai (neveikimas) tiesiogiai lėmė kilusias neigiamas pasekmes.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

41. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas, jog dėl krovinio nepristatymo muitinė patikrinimui kaltos abi šalys dėl žmogiškos abiejų šalių kaltės, ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dėl atsakomybės padalinimo per pusę. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis anksčiau išdėstytais motyvais, ieškovės apeliacinį skundą tenkina, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą - ieškovės reikalavimą dėl 5 175,77 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovės tenkina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

42. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

43. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas, yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, taip pat spręsti dėl apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų atlyginimo. Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir ieškinį tenkinus visiškai, darytina išvada, kad teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo ieškovė. Atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

44. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė patyrė 1 803,40 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme: sumokėjo 116,00 Eur žyminio mokesčio, patyrė 437,40 Eur vertimo išlaidas, patyrė 1 250,00 Eur advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų.

45. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 1 016 Eur bylinėjimosi išlaidų: už apeliacinį skundą sumokėjo 116 Eur žyminį mokestį; už apeliacinio skundo parengimą advokatui sumokėjo 900 Eur. Pateikė tai patvirtinančius įrodymus – 2025 m. kovo 4 d. banko mokėjimo nurodymus.

46. Ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių dydžių.

47. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 1 803,40 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme ir 1 016 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Metalų laužas“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Metalų laužas“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Continexus“ 5 175,77 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 77 ct) nuostolių atlyginimą, 12,25 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (5 175,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Metalų laužas“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Continexus“ 1 803,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Metalų laužas“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Continexus“ ir 1 016 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.