Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Skunde paaiškina, kad įgyvendina projektą „Bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų asmenims su proto ir psichikos negalia plėtra Šiaulių mieste“ Nr. 08.1.1-CPVA-V-427-15-0005 (toliau – ir Projektas). Pirkimo paskelbimo CVP IS data – 2022 m. birželio 23 d. Pirkimo objektas – specializuotų slaugos ir globos namų / dienos užimtumo centro / socialinių dirbtuvių įkūrimo (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbai. Pirkimo objektas nebuvo skaidomas į atskiras dalis. Per nustatyta terminą kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 7 tiekėjai, o pasiūlymą pateikė tik 1 tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - ir Tiekėjas), su kuriuo Projekto vykdytojas 2022 m. rugsėjo 14 d. sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. SŽ-1334 (toliau – ir Pirkimo sutartis).

Atkreipia dėmesį, kad CVPA atliko viešojo pirkimo dokumentų vertinimą. Šio vertinimo metu 2023 m. vasario 14 d. pareiškėja gavo CPVA Įtarimą apie pažeidimą, kuriame buvo nurodyta, kad Perkančioji organizacija, vykdydama Pirkimą pagal Techninį darbo projektą, kuriame nurodyti konkretūs standartai, bet šalia dalies jų nėra nuorodų „arba lygiavertis“, ir Pirkimo sąlygose nenumačiusi galimybės tiekėjams naudoti lygiaverčius standartus, kai Techniniame darbo projekte nurodyti standartai nėra privalomi Pirkimo objektui pagal teisės aktus, galimai pažeidė VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principus. Nurodo, kad 2023 m. kovo 16 d. gavo skundžiamą Sprendimą, kuriuo už minėtų straipsnių pažeidimus CPVA pritaikė 10 proc. finansinę korekciją nuo Viešojo pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 1 663 482,59 Eur su PVM. Tokiu būdu, skundžiamu Sprendimu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 166 348,26 Eur.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad VPĮ tiesiogiai nustato galimybę viešojo pirkimo techninę specifikaciją formuluoti pasitelkiant iš anksto patvirtintus ir pripažįstamus standartus, apibūdinančius perkamų prekių, paslaugų ar darbų techninius reikalavimus bei juose naudojamų komponentų ypatybes. Atsižvelgiant į tai, mano, kad dėl paties konkrečių standartų naudojimo, apibūdinant perkamų statybos rangos darbų ir juose naudotinų komponentų savybes, teisėtumo negali kilti jokių abejonių ar klausimų.

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju viešojo pirkimo dokumentų sudėtine dalimi esančiame Techniniame projekte, apibūdinant standartų Nr.1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 ir Nr. 7, buvo pateiktos nuorodos į konkrečius standartus tik tam, kad Techniniame projekte nereikėtų detaliai perrašinėti šiems komponentams taikytinų techninių reikalavimų turinio. Techniniame projekte minimi ir iš anksto patvirtinti standartai su konkrečiais techniniais reikalavimais Techniniame projekte buvo naudojami tik kaip nuoroda į konkrečius techninius reikalavimus, o ne kaip reikalavimas konkrečiam atitinkamų komponentų sertifikavimui. Šiuos reikalavimus Techniniame projekte buvo būtina nurodyti, kad rangovas bei už statybos priežiūrą atsakingi asmenys turėtų informaciją kokių techninių savybių medžiagos tokios kaip vandentiekio ir nuotekų vamzdžiai ar jų jungtis ir kt., būtų naudojami ir, kad jie būtų suderinami su kitais Techniniame projekte ir normatyviniuose statybos dokumentuose numatytais reikalavimais.

Pažymi, kad techniniai reikalavimai pagal savo turinį yra sudėtingi, didelės apimties ir juose yra nurodyta daug specifinės techninio pobūdžio informacijos, todėl visos šios informacijos perrašinėjimas tiesiogiai į Techninį projektą ar kitus pirkimo dokumentus labai išplėstų jų apimtį ir paverstų jų turinį labai sudėtingu. Būtent dėl šios priežasties Techniniame projekte buvo nurodyti konkretūs standartizacijos organizacijų parengti ir patvirtinti standartai, kurie šiuo atveju tarnavo tik kaip nuorodos, apibrėžiančios Projekto statinio sudėtinių dalių ir komponentų (vamzdžiu, jungčių, plytelių ir k.t. ) technines savybes, taip išvengiant jų smulkaus detalizavimo pačiame Techniniame projekte. Akcentuoja, kad konkrečių standartų paminėjimas Techniniame projekte nereiškė, kad minėti statinio komponentai negalėtų atitikti kitų, analogiškus techninius reikalavimus nustatančių, standartų (jei tokie egzistuotų) reikalavimus.

Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos standartizacijos departamento patvirtinti standartai yra Lietuvoje visuotinai pripažįstami ir naudojami, todėl jų nurodymas Techniniame projekte ne apsunkino, o tik palengvino tiekėjams galimybę suprasti, kokių techninių ir kokybinių reikalavimų komponentai turės būti naudojami statybos metu, kad statinys atitiktų Techninio projekto ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus. Nei Techninis projektas, nei jokie kiti pirkimo dokumentai nenustatė nei vieno iš minėtų statinio komponentų gamintojų, modelių, tipų ar kitų duomenų, išskyrus minėtus techninius parametrus bei neatėmė iš tiekėjų galimybės pasirinkti, kokio gamintojo, modelio, tipo, kilmės ar tiekėjo platinamus statinio komponentus naudoti.

Pažymi, kad viešojo pirkimo dokumentuose nebuvo reikalavimo (nei pasiūlymų vertinimo, nei vėlesnėse viešojo pirkimo procedūrų stadijose) tiekėjams pateikti kokius nors sertifikavimo dokumentus, kurie patvirtintų, kad tiekėjo ketinamos naudoti medžiagos turi išduotus sertifikatus pagal konkrečius Techniniame projekte tiesiogiai minimus standartus. Kitaip tariant, pirkimo dokumentuose buvo nustatyti tik techniniai reikalavimai patiems rangovo atliekamiems darbams ir naudojamiems statinio komponentams, o ne jų konkrečiam sertifikavimui.

Nurodo, kad pareiga užtikrinti tiekėjų Objekto statyboje naudojamų pastato komponentų ir medžiagų atitikimą Techninio projekto ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimams tenka už statybos techninę priežiūrą atsakingiems asmenims (Statybos įstatymo 19 straipsnis, statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ VII skyrius). Ši aplinkybė taip pat yra tikrinama statybos užbaigimo procedūros metu (Statybos įstatymo 28 straipsnis, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 60-81 punktai). Taigi, pastatytas ar rekonstruotas objektas bet kuriuo atveju turės atitikti Techninio projekto reikalavimus, todėl ir jame sumontuoti vamzdžiai plytelės, bei kiti komponentai turės atitikti Techniniame projekte numatytas technines savybes (kurias apibūdina Techniniame projekte nurodomi standartai). Tačiau, nei Techniniam projektui, nei kitiems pirkimo dokumentams, nei jokiems kitiems normatyviniams statybos dokumentams nenustatant reikalavimo, kad minėti statinio komponentai turėtų išduotus sertifikatus būtent pagal konkrečius Techniniame projekte tiesiogiai minimus standartus, minėtų komponentų atitikimas nurodytiems techniniams reikalavimams galėtu būti tikrinamas ir remiantis bet kokiais kitais dokumentais. Vadinasi, Techninis projektas nustato tik reikalavimus statyboje naudojamų komponentų technines savybes, tačiau nenustato reikalavimų, kad atitikimas tokioms techninėms savybėms turėtų būti patikrintas tik pagal konkretų sertifikatą. Todėl tiekėjams nebūtu buvę jokių kliūčių objekto statyboje naudoti komponentus, kurie nors ir neturėtų sertifikato, patvirtinančio jų atitikimą tiesiogiai Techniniame projekte nurodytiems konkretiems LST, IEC ar ISO standartams, jei reikalaujamos jų techninės savybės galėtų būti patvirtintos bet kokiais kitais būdais.

Pažymi, kad kaip perkančioji organizacija turėjo teisę nustatyti perkamų darbų ir objekto statyboje ketinamų naudoti komponentų technines savybes. Nors Techninis projektas pagal savo turinį yra supaprastintas projektas (Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 7 punktas, statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 16, 29 punktai), vadovaujantis statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 29.6 punktu, statinio konstrukcijų ir inžinerinių sistemų aprašymas yra privaloma supaprastinto projekto dalis. Taigi, Techniniame projekte ne tik galėjo, bet ir privalėjo būti duomenys apie technines savybes, kurias turi atitikti objekte naudojami vamzdžiai, jungtis, kabelių sistemos ir kt. Be šių objekte naudojamų komponentų techninių savybių aprašymo Techniniame projekte būtų neįmanoma užtikrinti, kad objekto skirtingos dalys būtų tarpusavyje suderinamos, atitiktų prisijungimo sąlygas (pvz., kad objekto vandens ir nuotekų tinklai galėtų būti tinkamai prijungti į bendrą miesto tinklą), o pats užbaigtas objektas gebėtų tinkamai funkcionuoti.

Nurodo, kad perkančiosios organizacijos teisė nustatyti perkamų prekių, paslaugų ar darbų konkrečias technines savybes ir specifikacijas yra ne kartą pripažinta ir Lietuvos teismų bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikoje. Minėti teismai yra nurodę, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama didelė diskrecija formuluojant technines pirkimo specifikacijas, nes būtent jos geriausiai žino prekes, kurių joms reikia, ir gali geriausiai nustatyti reikalavimus, kurie turi būti tenkinami tam, kad būtų gauti pageidaujami rezultatai. Pažymi, kad be kita ko, perkančiajai organizacijai yra suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, konkrečiu atveju yra būtini, siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties vykdymą, tačiau kartu turi būti užtikrinta konkurencija ir tiekėjų nediskriminavimas. Tokio pobūdžio reikalavimai, jeigu jie yra pagrįsti konkrečiais ir realiais perkančiosios organizacijos poreikiais, gali teisėtai riboti tam tikrų tiekėjų galimybes viešajame pirkime siūlyti savo platinamas prekes ir tai nėra laikoma neteisėtu konkurencijos apribojimu. Tačiau perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė negali būti naudojama tokiu būdu, kad be pagrindo ribotų tiekėjų konkurenciją ar netgi sudarytų išimtines sąlygas pirkime dalyvauti tik konkrečiam tiekėjui (tais atvejais, kai perkančiosios organizacijos poreikius atitinka ne vienintelio tiekėjo siūlomos paslaugos). Taigi, tiek Lietuvos teismai, tiek ESTT laikosi pozicijos, kad perkančioji organizacija turi teisę nustatyti perkamų prekių paslaugų ar darbų charakteristikas, o neteisėtu ir neproporcingu reikalavimų nustatymu yra laikytini tik tokie reikalavimai, kuriais be pagrindo yra užkertamas kelias tam tikriems tiekėjams dalyvauti pirkime ar apskritai pirkime turi galimybę dalyvauti tik vienintelis tiekėjas.

Akcentuoja, kad Perkančioji organizacija ne tik, kad nereikalavo iš tiekėjų pristatyti jokių konkrečių objekto statyboje ketinamų naudoti komponentų sertifikavimo dokumentų, bet ir šiems komponentams nustatyti techninių savybių reikalavimai buvo pagrįsti visuotinai taikomais ir būtinais standartais, kurių laikymasis buvo būtinas tinkamam paties objekto eksploatavimui. Techniniame projekte, nurodytiems standartams Nr.1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 ir Nr. 7, keliami techniniai reikalavimai visiškai atitiko daugelyje analogiškų projektų visuotinai nustatomus reikalavimus. Be to, visuotinai taikomų ir priimtinų standartų nurodymas tiesiogiai viešojo pirkimo dokumentuose ne tik nediskriminuoja jokių tiekėjų, o priešingai - padeda jiems lengviau ir greičiau suprasti objekto įrengimui keliamus techninius reikalavimus bei parodo, kad šiuo atveju kelti techniniai reikalavimai yra visiškai standartiniai.

Nurodo, kad nesutinka su CPVA pozicija, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. parengtame Techniniame projekte yra nuorodų į konkrečius standartus be prierašų „arba lygiavertis“: AT-15-8635/2011 (toliau – Standartas Nr. 1), EN ISO 15874 (toliau – Standartas Nr. 2), LST EN ISO 9001 (toliau – Standartas Nr. 3), DIN 53479 (toliau – Standartas Nr. 4), EN 121 (toliau – Standartas Nr. 5), EN ISO 17025 (toliau – Standartas Nr. 6), SS-EN 50173 (toliau – Standartas Nr. 7), dėl ko darytina prielaida, kad Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principus. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 102 punktas nustato, jog Techninė užduotis, tai (atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nurodytą techninę specifikaciją) – dokumentas, kuriame nurodomos visos statinio projekto rengimo paslaugos ir planuojamo statyti statinio pagrindiniai funkciniai, architektūriniai, techniniai, kokybiniai, ekonominiai, kiti rodikliai ir reikalavimai, kuriais būtina vadovautis rengiant statinio projektą. VPĮ 37 punktas „Techninė specifikacija“ nustato techninės specifikacijos kriterijus ir kaip ji turėtu būti rengiama siekiant įvykdyti viešąjį pirkimą. Atkreipia dėmesį, kad pavyzdžiui VPĮ 37 straipsnio 3 punktas nustato, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, o to paties straipsnio 4 punktas nustato, kad techninė specifikacija gali būti rengiama vienu iš 4 punkte nurodytų būdų arba šių būdų deriniu nepažeidžiant privalomų nacionalinių techninių reikalavimų tiek, kiek jie neprieštarauja Europos Sąjungos teisei. Iš esmės VPĮ 37 straipsnyje nurodyti reikalavimai Perkančiajai organizacijai yra privalomi tik rengiant viešojo pirkimo technines sąlygas, tačiau jokiu būdu tai nereiškia jog minėti reikalavimai Perkančiajai organizacijai yra privalomi ir rengiant techninę užduoti, siekiant įsigyti techninio projekto parengimo paslaugas. Akcentuoja, kad šiuo konkrečiu atveju Techninis projektas buvo parengtas pagal Pareiškėjo pateiktą 2020 m. liepos 30 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos statinio projektavimo (techninę) užduoti. Nr. VST2-22 ( toliau – ir Techninė užduotis), kuri pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 102 punkto nuostatas yra prilyginama VPĮ nurodytai techninei specifikacijai. Šios Techninės užduoties 5.1 papunktyje nustatyta, kad projektuotojas rengiantis projektą privalo vadovautis tik Lietuvos Respublikos įstatymu, projektų rengimo tvarką reglamentuojančiais norminiais aktais, statybos techniniais reglamentais, taisyklėmis, standartais, higienos normomis, teritorijų planavimo dokumentais, specialiais architektūros reikalavimais, prisijungimo sąlygomis, universalaus dizaino principais ir šia projektavimo užduotimi.

Pažymi, kad Techninėje užduotyje nebuvo suformuotas nei vienas reikalavimas, kuriuo vadovaujantis Techninį projektą rengęs projektuotojas privalėtu nurodyti konkretų standartą, medžiagas, ar technologinius procesus, dėl ko darytina išvada, kad būtent projektuotojas kaip savo srities profesionalas rengiantis Techninį projektą, privalo jį parengti taip, kaip tai nustato tuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas. Statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir Reglamentas) yra vienas iš privalomųjų dokumentų, kuris yra privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams ar naudotojams, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas. Būtent šis Reglamentas nustato statinio projekto (statybos projekto, rekonstravimo projekto, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto, kapitalinio remonto projekto, paprastojo remonto projekto, supaprastinto statybos projekto, supaprastinto rekonstravimo projekto, kapitalinio remonto aprašo, paprastojo remonto aprašo, griovimo projekto, griovimo aprašo, pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projekto) (toliau – projektas) rengimo tvarką; projekto sudedamąsias dalis; projekto ir tipinio statinio projekto tvirtinimo tvarką ir t. t.

Nurodo, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą 2022 m. balandžio 14 d. Bendrosios projekto ekspertizės aktą Nr. 16-471(21)/1/2022 Techninis projektas visiškai atitinka Europos sąjungos Reglamento Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kas iš esmės reiškia, jog Techninis projektas yra parengtas tinkamai ir atitinka galiojančio teisinio reglamentavimo reikalavimus.

Atkreipia dėmesį, kad nesutinkant su minėta CPVA pozicija, taip pat pažymėtina, jog viešojo pirkimo techninės sąlygos buvo parengtos tik apibūdinant norimą rezultatą, bei nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus. Viešojo pirkimo sąlygose nėra nurodomi jokie konkretus standartai, medžiagos ar technologiniai procesai, kuriais tiekėjas privalėtu vadovautis teikdamas savo pasiūlymą, todėl jos negalėtu būti laikomos netinkamai parengtomis VPĮ 37 straipsnio 4 dalies prasme. Pačios Atsakovės padaryta išvada, kad VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatos turėtu būti taikomos ir jau parengtam ir ekspertuotam Techniniam projektui yra visiškai klaidingos ir niekaip teisiškai nepagrįstos, nes Techninio projekto rengimui, turi būti taikomos tik Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 102 punkto nuostatos, kurios nustato, jog Techninė užduotis, tai (atitinka VPĮ nurodytą techninę specifikaciją) – dokumentas, kuriame nurodomos visos statinio projekto rengimo paslaugos ir planuojamo statyti statinio pagrindiniai funkciniai, architektūriniai, techniniai, kokybiniai, ekonominiai, kiti rodikliai ir reikalavimai, kuriais būtina vadovautis rengiant statinio projektą. Administracijos nuomone, CPVA teiginio pripažinimas teisingu iš esmės paneigtų Lietuvos statybos įstatymo nuostatas, kuriose nurodoma, kad techninis projektas privalo būti rengiamas pagal projektavimo techninę užduotį bei Reglamento reikalavimus. Be to būtų pripažinta, kad Techninio projekto atlikta ekspertizė yra niekinė, nes būtent projekto ekspertizės tikslas ir yra nustatyti, ar parengtas Techninis projektas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą ar ne. Techninio projekto pateikimas kartu su pirkimo dokumentais yra daugiau informacinio pobūdžio, kad tiekėjai galėtu tinkamai įvertinti tiek darbų mastą, tiek ir apimtis.

Pabrėžia, kad nei rengiant Techninį projektą, nei rengiant viešojo pirkimo sąlygas, nebuvo nustatytas nei vienas reikalavimas, kad tiekėjai negalės pateikti jokių lygiaverčių pasiūlymų taikomu tiek medžiagoms, tiek standartams, tiek ir technologiniams procesams, dėl ko darytina išvada, kad viešojo pirkimo sąlygos buvo parengtos tinkamai. Priešingai nei teigia CPVA, viešojo pirkimo sąlygose buvo papildomai ir aiškiai išryškinta, kad „Techniniame darbo projekte nurodyti prekės ženklai, produktai, kilmė ir pan. yra tik informacinio pobūdžio, ir rangovas nėra įpareigotas siūlyti ir (ar) naudoti šių gamintojų produkciją bei gali siūlyti ir geresnių charakteristikų.

Pažymi, kad atsižvelgiant į nurodytus argumentus, bei įvertinus tai, kad Techniniame projekte pateiktos nuorodos į Lietuvoje visuotinai pripažįstamus standartus, buvo pateiktos tik keliamų techninių reikalavimų apibudinimui, galime pagrįstai teigti, kad tokiais reikalavimais niekaip nebuvo apribotos teikėjų galimybės pateikti pasiūlymus vykdomame viešajame pirkime, todėl pagrįstai galima teigti, kad CPVA neturėjo jokio teisinio pagrindo Sprendimu konstatuoti tariamo VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimo.

Nurodo, kad Sprendime klaidingai teigiama, kad Perkančioji organizacija pirkimo dokumentais tariamai nesudarė galimybės tiekėjams vadovautis lygiaverčiais standartais dėl bet kurio Techniniame projekte nurodyto standarto ir atitinkamai pateikti pasiūlymus. Skirtingai nei Sprendime teigia CPVA, tiekėjai galėjo laisvai rinktis ir siūlyti lygiavertes medžiagas ar standartus Techniniame projekte nurodytoms medžiagoms ar standartams, atitinkamai turint tokį lygiavertiškumą pagrindžiančius dokumentus. Perkančioji organizacija būtent šiuo tikslu viešojo pirkimo sąlygų 4.2. punkte ir nurodė, kad „Jei techninėje dokumentacijoje nurodytas konkretus pavadinimas, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipas, konkreti kilmė ar gamyba, laikyti, kad šalia minėtų apibūdinimų yra įrašytas žodis „lygiavertis“ ir ruošiant pasiūlymus gali būti siūloma tokia pat arba lygiavertė prekė“, o 4.3. punkte papildomai dar ir pateikė, kad „Techniniame darbo projekte nurodyti prekės ženklai, produktai, kilmė ir pan. yra tik informacinio pobūdžio, ir rangovas nėra įpareigotas siūlyti ir (ar) naudoti šių gamintojų produkciją bei gali siūlyti ir geresnių charakteristikų“. Specializuotų slaugos ir globos namų/ dienos užimtumo centro/ socialinių dirbtuvių įkūrimas, (duomenys neskelbtini) techninio darbo projekto bendrosios dalies techninių specifikacijų 1.11.7 papunkčio papunktyje taip pat papildomai buvo nurodyta, kad „sąnaudų žiniaraščiuose nurodytiems konkretiems gaminiams ir medžiagoms galimi alternatyvūs pasiūlymai, jei jie sumažins darbų kainą, bet nepablogins techninių ir eksploatacinių savybių“. Net Statybos rangos sutarties projekto 5.22 papunktyje buvo nurodyta, kad ,,Jeigu Projekte ar Veiklų sąraše yra nurodyti konkretūs modeliai, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipas, konkretaus gamintojo ar kilmės Medžiagos, Įranga ar Mechanizmai, galima naudoti analogiškus, ne prastesnių parametrų ir kokybės Medžiagas, Įrangą ar Mechanizmus“. Taigi, Administracijos nuomone, parengti pirkimo dokumentai, gan plačiai leido patiems tiekėjams teikiant pasiūlymą pasirinkti procesus ir standartus naudojamus statyboje, o taip pat medžiagas, bei įrangą ar kitus komponentus, su sąlygą, kad jie bus ne prastesnių parametrų ar kokybės nei nurodyta Techniniame projekte ir bus pateikti tai pagrindžiantis įrodymai. Atsižvelgiant į tai, tiekėjai labai aiškiai galėjo suprasti, kad jų pasirinktos medžiagos ar įrangą turi atitikti tik Techniniame projekte numatytus techninius parametrus ir kokybę, bei, kad jie neprivalo pateikti Perkančiajai organizacijai Techniniame projekte nurodyto ar minimo konkretaus standarto atitikties sertifikato.

Nesutinka su CPVA argumentu, jog vien tik aplinkybė, kad Techniniame projekte po kiekvienos nuorodos į konkretų standartą nebuvo įrašyta „arba lygiavertis“, patvirtina faktą, kad tiekėjams nebuvo leidžiama remtis lygiaverčiais standartais ir taip įrodinėti savo pasirinktų medžiagų ir įrangos ne prastesnius parametrus ir kokybę. Administracijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo dokumentai nenumatė ir nereglamentavo minėtų „ne prastesnių parametrų ir kokybės“ pagrindinėjimo, nes pagrindinėjimo būdo pasirinkimas buvo paliktas būtent patiems tiekėjams, jiems pateikus lygiaverčius pasiūlymus, galime dar kartą pagrįstai teigti, kad Skundžiamame sprendime CPVA padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad pirkimo dokumentai tariamai nesuteikė galimybės tiekėjams siūlyti prekes, paslaugas ar darbus, kurie atitiktų lygiaverčius standartus tiems, į kuriuos nuorodos buvo pateiktos tiesiogiai Techniniame projekte.

Nurodo, kad pirkimo dokumentuose nebuvo įtvirtinti jokie ribojimai tiekėjams pasirinkti alternatyvias medžiagas ar įrangą bei remtis lygiaverčiais, pirkimo dokumentuose tiesiogiai neminimais standartais, kurie galėtų patvirtinti Techniniame projekte įtvirtintų techninių reikalavimų atitikimą. Tačiau net jei vis dėlto būtų laikomasi pozicijos, kad pirkimo dokumentai nesuteikė teisės tiekėjams remtis lygiaverčiais Techniniame projekte nurodytiems medžiagų ir įrangos standartais, ši aplinkybė bet kuriuo atveju būtų niekaip neapribojusi tiekėjų galimybės dalyvauti viešajame pirkime.

Administracija cituoja VPĮ 37 straipsnio 6 dalies, 39 straipsnio 1-2 dalies nuostatas ir teigia, kad įstatymų leidėjas tiesiogiai įstatyme įtvirtino sąlygas kad nepriklausomai nuo to, ar pirkimo dokumentuose pirkimo objektas yra apibūdintas remiantis konkrečiais iš anksto patvirtintais standartais, tiekėjai savo pasiūlymo atitikimą šiems reikalavimams gali grįsti tiek kitų lygiaverčių standartų atitikties dokumentais, tiek bet kokiais kitais dokumentais ar įrodymais. Be to, remiantis nurodytomis įstatymo normomis, perkančioji organizacija negali atmesti tiekėjo pasiūlymo vien dėl to, kad jis savo pasiūlymo atitikimą keliamiems reikalavimams grindžia ne konkrečiais viešojo pirkimo dokumentuose nurodytais standartais, o kitais lygiaverčiais standartais. Administracijos nuomone, toks teisinis reglamentavimas tik patvirtina faktą, kad net ir tuo atveju jei Techniniame projekte būt nurodyta naudoti privalomus ir naudotinus medžiagų ir įrangos standartus, tiesiogiai nenurodant galimybės remtis lygiaverčiais standartais, tiekėjai tokiais lygiaverčiais standartais bet kuriuo atvejų būtų turėję galimybę remtis, nes tokia jų teisė yra tiesiogiai įtvirtinta įstatymu. Ši aplinkybė dar kartą įrodo, kad Perkančiosios organizacijos paskelbtos Pirkimo sąlygos vien dėl Techniniame projekte minimų konkrečių medžiagų ir įrangos standartų niekaip neapribojo tiekėjų galimybės dalyvauti viešajame pirkime.

Dėl pritaikytos sankcijos dydžio pažymi, kad Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintų gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (angl. k. „Guidelines for determining financial corrections to be made by the Commission to expenditure financed by the Union under shared management, for non-compliance with the rules on public procurement“) (toliau – ir Gairės), 2.1 lentelės 11 punktas nustato ir 5 procentų finansinę korekciją tais atvejais, kai buvo taikyti ribojami kriterijai, sąlygos ir (arba) specifikacijos, bet vis dar buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis. Atkreipia dėmesį, kad pirkimo dokumentais niekaip nebuvo apribotos teikėjų galimybės pateikti pasiūlymus vykdomame viešajame pirkime. Techniniame projekte minimų konkrečių medžiagų ir įrangos standartų nuorodos niekaip neapribojo tiekėjų galimybės dalyvauti viešajame pirkime, bei pateikti lygiaverčius pasiūlymus. Viešuoju pirkimu iš esmės buvo užtikrinta bent jau minimali tiekėjų konkurencija, viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo principai, pasiektas viešųjų pirkimų tikslas, todėl, Administracijos nuomone, CPVA vertindama tiek galimo pažeidimo mastus, tiek ir skiriamos sankcijos proporcingumą, privalėjo į juos atsižvelgti ir bent jau skirti mažesnę sankciją t. y. 5 procentų finansinę korekciją.

Atkreipia dėmesį, kad nors Administracija teigia, kad labai svarbu atkreipti dėmesį, kad jokie viešojo pirkimo dokumentai nereikalavo iš tiekėjų pateikti kokius nors sertifikavimo dokumentus, kurie patvirtintų, kad tiekėjo ketinamos naudoti medžiagos turi išduotus sertifikatus būtent pagal konkrečius Techniniame projekte tiesiogiai minimus standartus, tačiau tokie teiginiai nėra teisingi, kadangi neatitinka Pirkimo sutarties 5.19 papunkčio nuostatų. Be to, pati Administracija skunde pripažįsta, kad „Taigi, pastatytas ar rekonstruotas objektas bet kuriuo atveju turės atitikti Techninio projekto reikalavimus“, tačiau ne tik Techniniame projekte Standartais apibūdintas technines savybes, bet ir Pirkimo objektui pastatyti naudota įranga bei medžiagos turės atitikti konkrečius Administracijos nurodytus Standartus, kadangi ji prie Standartų nuorodų Techniniame projekte nepateikė žodžių „arba lygiavertis“.

Sutinka, kad perkančiosios organizacijos, įskaitant ir Administraciją, turi teisę nustatyti perkamų prekių, paslaugų ar darbų konkrečias technines savybes ir specifikacijas, tačiau kartu akcentuoja, kad ši perkančiųjų organizacijų teisė nėra absoliuti – perkančiosios organizacijos turi tik tokią diskreciją, kiek jos (diskrecijos) neriboja teisės aktai ir VPĮ principai. Nei viename iš Administracijos pateiktų dokumentų nėra nurodyta, kad Standartai yra privalomai taikytini. Sprendime įvertinus statybą reglamentuojančius teisės aktus (toliau – ir SR teisės aktai) ir pagrindinius statybos produktų tiekimą rinkai reglamentuojančius teisės aktus (toliau – ir SPTR teisės aktai), buvo padaryta išvada, kad SR teisės aktai ir SPTR teisės aktai Standartų privalomumo neįtvirtino, tai reiškia, jog Standartai buvo laisvai pasirenkami ir nebuvo privalomi. Administracijai CPVA teikdama išankstinę pastabą (rekomendaciją) dėl Standartų lygiavertiškumo nurodė, kad kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“.

Atkreipia dėmesį, kad priešingai nei teigia Administracija, Perkančioji organizacija, rengdama Pirkimo objekto techninę specifikaciją, t. y. Techniniame projekte prie neprivalomai taikomų Standartų nepateikdama nuorodos, kad gali būti siūlomi ir lygiaverčiai standartai, apribojo tiekėjų konkurenciją, nes tiekėjai, vykdydami Pirkime numatytus darbus, privalėtų naudoti tuos įrenginius ir medžiagas, kurie atitinka Techniniame projekte nurodytus Standartus, nenumatant jokio lygiavertiškumo, nors jie nėra privalomai taikomi, t. y. tiekėjai negalėjo siūlyti lygiaverčių įrenginių ir medžiagų, nors pastarieji faktiškai atitiktų Perkančiosios organizacijos poreikius. Be to, VPĮ 37 straipsnio 6 dalies normos taikytinos tik tuo atveju, jeigu kiekviena Techniniame projekte pateikto konkretaus neprivalomo Standarto nuoroda būtų pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“, kitu atveju laikytina, kad standartas yra privalomas arba joks kitas standartas negali būti lygiavertis arba negali būti išduodama pažyma, kad siūlomos prekės, paslaugos ar darbai yra lygiaverčiai nurodytajam standartui. Tokių įrodymų Administracija nepateikė, taigi Standartai turėjo būti nurodomi su žodžiais „arba lygiavertis“. Nagrinėjamu atveju vertinama ne tik faktinė situacija, bet ir potenciali galimybė, kad esant tinkamai parengtiems pirkimo dokumentams, Pirkime galėjo būti ir daugiau dalyvių. Papildomai pažymi, kad iš kvietimą dalyvauti Pirkime priėmusių septynių tiekėjų, pasiūlymą pateikė tik vienas dalyvis. Taigi, priešingai nei teigia Administracija, minimali konkurencija nebuvo užtikrinta, kadangi pasiūlymą pateikė vienas dalyvis, t. y. konkurencijos nebuvo.

CPVA taip pat nesutinka su Administracijos argumentais, kad Sprendimu nustatyta 10 proc. finansinė korekcija turi būti sumažinta iki 5 proc. Atkreipia dėmesį, kad sprendžiant dėl 10 proc. dydžio finansinės korekcijos taikymo, buvo įvertintos visos su Pirkimo vykdymu susijusias faktinės aplinkybės, o paskirdama minėto dydžio finansinę korekciją rėmėsi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT) ir Gairių nuostatomis. CPVA įsitikinimu pritaikyta finansinė korekcija yra proporcinga Pareiškėjo padarytam pažeidimui, kuris buvo nurodytas Sprendime.

Pažymi, kad Administracija deklaratyviai nurodo, jog visi jos pateikti pirkimo dokumentai atitiko teisės aktų reikalavimus, kadangi nei jos 2023 m. sausio 25 d. el. paštu pateiktame paaiškinime, nei 2023 m. vasario 22 d. paaiškinime dėl įtariamo pažeidimo nebuvo nurodyta ir paaiškinta, kodėl prie kiekvieno Standarto nebuvo prierašo „arba lygiavertis“.

CPVA cituoja VPĮ 2 straipsnio 30 ir 34 dalies 1 punkto nuostatas, taip pat to paties įstatymo 37 straipsnio 1, 3 dalių bei 4 dalies 2 punkto nuostatas ir teigia, kad VPĮ reguliavimas aiškiai nurodo, kad nurodant standartą yra privaloma nurodyti ir žodžius „arba lygiavertis“, nenumatant jokių išimčių, t. y., priešingai nei teigia Administracija, nuoroda į standartą pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“ nepriklausomai nuo to, ar: a) standartas yra visuotinai žinomas ir pripažįstamas; b) pirkimo dokumentuose, apibūdinant reikalavimus numatomiems montuoti įrenginiams ir medžiagoms, norima duoti nuorodas į konkrečius standartus tik tam, kad pirkimo dokumentuose nereikėtų detaliai perrašinėti šiems komponentams taikytinų techninių reikalavimų turinio ir kt.

Pažymi, kad Administracija, teigdama, jog standartai yra Lietuvoje visuotinai pripažįstami ir naudojami, todėl jų nurodymas Techniniame projekte ne apsunkino, o tik palengvino tiekėjams galimybę suprasti kokių techninių ir kokybinių reikalavimų komponentai turės būti naudojami statybos metu (tuo iš esmės leisdama suprasti, kad nuorodos į tokio pobūdžio standartus Pirkimo dokumentuose galėjo būti pateikiamos ir be žodžių „arba lygiavertis“), o taip pat nurodydama, kad Techniniame projekte minimi ir iš anksto patvirtinti standartai su konkrečiais techniniais reikalavimais Techniniame projekte buvo naudojami tik kaip nuoroda į konkrečius techninius reikalavimus, o ne kaip reikalavimas konkrečiam atitinkamų komponentų sertifikavimui, iš esmės siekia sukurti naujas ir nepagrįstas VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto aiškinimo išimtis, nors teisinis reguliavimas nenustato jokių reguliavimo taikymo išimčių.

Akcentuoja, kad tuo atveju, kai perkančioji organizacija techninėje specifikacijoje neįtvirtina nuorodos „arba lygiavertis“, ji pašalina galimybę nagrinėti prekių lygiavertiškumą, nes iš anksto preziumuoja ir pirkimo dokumentuose tai įtvirtina, kad joks prekių lygiavertiškumas negalimas. Bendra taisyklė yra ta, kad pirkimo dokumentų sąlygose nurodant standartą, kuris taikomas savo nuožiūra, yra privaloma nurodyti žodžius „arba lygiavertis“. Išimtis taikoma tik tuomet, kai konkretaus standarto privalomas taikymas yra nustatytas teisės aktu ir tame teisės akte nėra numatytas lygiavertiškumas/alternatyvumas. Tokiu atveju prie standarto žodžiai „arba lygiavertis“ nėra nurodomi, nes lygiavertiškumas nėra galimas ir toks nurodymas būtų fiktyvus, nes to neleistų atitinkamas teisės aktas.

Nurodo, kad Administracijos argumentai, susiję su Techninio projekto atitikimu nustatytiems statinių reikalavimams nagrinėjamu atveju nėra aktualūs, kadangi Sprendime tai nebuvo vertinama. Taip pat nesutinka, jog Pirkimo dokumentai nereikalavo iš tiekėjų pateikti kokius nors sertifikavimo dokumentus, kurie patvirtintų, kad tiekėjo ketinamos naudoti medžiagos turi išduotus sertifikatus būtent pagal konkrečius Techniniame projekte tiesiogiai minimus standartus. Pažymi, kad vien tai, jog Techniniame projekte pateiktos nuorodos į neprivalomus Standartus be žodžių „arba lygiavertis“, suponuoja faktą, kad konkrečios darbams atlikti naudojamos medžiagos ir įrenginiai turi atitikti ne tik Standartų techniniuose aprašymuose nurodytus reikalavimus, bet ir būti sertifikuoti pagal Standartus, kad, reikalui esant, šią atitiktį objektyviai būtų galima patikrinti. Šią poziciją CPVA grindžia ESTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktika, kuri numato, jog kai perkančioji organizacija techninėje specifikacijoje neįtvirtina nuorodos „arba lygiavertis“, ji pašalina galimybę nagrinėti prekių lygiavertiškumą, nes iš anksto preziumuoja ir pirkimo dokumentuose tai įtvirtina, kad joks prekių lygiavertiškumas negalimas. Kita vertus, net jei perkančioji organizacija ir laikytų, kad tiekėjo pasiūlytos prekės lygiavertės, ji negalėtų jų vertinti kaip tinkamų, nes tokios galimybės ginčo konkurso sąlygoje nenustatyta, o priešingi veiksmai lemtų jos faktinį pakeitimą ir tiekėjų lygiateisiškumo bei skaidrumo principų pažeidimą.

Nurodo, kad Administracijai teigiant, kad pareiga užtikrinti, kad tiekėjų Objekto statyboje naudojami pastato komponentai ir medžiagos atitiktų Techninio projekto ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, tenka už statybos techninę priežiūrą atsakingiems asmenims. Ši aplinkybė taip pat yra tikrinama statybos užbaigimo procedūros metu, o Pirkimo sutarties 5.19 papunktyje numatant, kad tiekėjai privalės pateikti įrangos sertifikatus, akivaizdu, kad tiekėjai, dar iki sprendimo dalyvauti Pirkime priėmimo arba sprendimo teikti/neteikti pasiūlymą Pirkime priėmimo, negalėjo niekaip kitaip suprasti, kad jų ketinami naudoti įrenginiai ir medžiagos turi ne tik atitikti Standartuose nurodytus techninius reikalavimus, bet ir turėti tai pagrindžiančius sertifikatus, kurie vėliau privalės būti pateikti Administracijai ir už statybos techninę priežiūrą atsakingiems asmenims.

Pažymi, kad perkančiosios organizacijos parengtos techninės specifikacijos reikalavimai negali apriboti ar pernelyg susiaurinti potencialių tiekėjų galimybę dalyvauti pirkime ir pateikti konkurencingus pasiūlymus. Perkančioji organizacija, rengdama prikimo dokumentus, privalo užtikrinti, kad jie būtų tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia.

Teigia, kad nors Administracija nurodo, jog viešojo pirkimo sąlygose buvo papildomai ir aiškiai išryškinta, kad „Techniniame darbo projekte nurodyti prekės ženklai, produktai, kilmė ir pan. yra tik informacinio pobūdžio, ir rangovas nėra įpareigotas siūlyti ir (ar) naudoti šių gamintojų produkciją bei gali siūlyti ir geresnių charakteristikų“, tačiau tiek VPĮ, tiek teismų praktikoje yra aiškiai nurodyta, kad prie standartų privalu nurodyti žodžius „arba lygiavertis“. Administracijos minimas terminas „geresnės charakteristikos“ nėra prilyginamos žodžiams „arba lygiavertis“.

Nurodo, kad nesutinka, jog kaip teigia Administracija Techniniame projekte pateiktos nuorodos į Lietuvoje visuotinai pripažįstamus standartus, buvo pateiktos tik keliamų techninių reikalavimų apibudinimui, galime pagrįstai teigti, kad tokiais reikalavimais niekaip nebuvo apribotos teikėjų galimybės pateikti pasiūlymus vykdomame viešajame pirkime. Atkreipia dėmesį, kad Administracija turėjo diskreciją Techninį projektą parengti taikant standarto nurodymo būdą, tačiau šioji diskrecija pasibaigė ties VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintu ir teismų praktikoje išplėtotu imperatyviu reikalavimu, kad Pirkimo dokumentuose kiekvienas neprivalomas Standartas privalėjo būti nurodytas tik su žodžiais „arba lygiavertis“. Šiuo atveju Perkančioji organizacija, formuluodama Pirkimo technines specifikacijas (Techninį projektą), akivaizdžiai nepaisė VPĮ įtvirtintų imperatyvų ir viršijo jai įstatymo suteiktas diskrecijos ribas. Tokiu būdu Administracija nepagrįstai nustatė diskriminuojančias ir tiekėjų konkurenciją ribojančias technines specifikacijos (Techninio projekto) sąlygas, kurios galėjo atbaidyti potencialius ir iš tiesų galinčius tinkamai įvykdyti Pirkimo sutartį tiekėjus nuo dalyvavimo Pirkime, o kartu Administracijai neleido išsirinkti geriausio pasiūlymo ir racionaliai panaudoti Pirkimui skirtas lėšas.

Pažymi, kad Administracija ignoruoja faktą, jog Pirkimo dokumentų išankstinės patikros metu CPVA teikė pastabą, kad Pirkimo sąlygų projekte nenurodyta galimybė tiekėjams siūlyti lygiaverčius standartus atitinkančias prekes, paslaugas ar darbus. Administracija į šią pastabą neatsižvelgė ir Pirkimo sąlygų nepapildė nuostata, kad „tiekėjai gali siūlyti analogiškus/lygiaverčius standartus“. Pastebi, kad argumentų, kodėl į CPVA teiktą rekomendaciją nebuvo atsižvelgta Administracija nepateikė.

Nurodo, kad nors Administracija laikosi pozicijos, jog Pirkimo sąlygų 4.2 ir 4.3 papunkčiai ir Pirkimo sutarties 5.22 papunktis leido tiekėjams siūlyti lygiaverčius standartus atitinkančią įrangą ir medžiagas, todėl pažeidimas šiuo pagrindu negalėjo būti nustatytas, CPVA su tokiais teiginiais griežtai nesutinka. Pažymi, kad Pirkimo sąlygų 4.2, 4.3 papunkčių ir Pirkimo sutarties 5.22 papunkčio turinys neapima Standartų, nes į šiuos Pirkimo dokumentų punktus nėra perkelta standarto sąvoka arba standartą sudarantys požymiai, pavyzdžiui, pagal aukščiau nurodytas Pirkimo ir Pirkimo sutarties sąlygas, lygiavertę galima siūlyti tik konkrečios kilmės medžiagą, o ne konkrečiais parametrais (standartu) apibūdintą medžiagą, ir pan. Atitinkamai, Administracijos argumentai, susiję su Pirkimo sąlygų 4.2 ir 4.3 papunkčiais ir Pirkimo sutarties 5.22 papunkčio turinio aiškinimu, nepaneigia Administracijos padaryto pažeidimo, nes jie yra paremti subjektyviais Administracijos pasvarstymais ir neišplaukia iš pačių Pirkimo ir Pirkimo sutarties sąlygų nuostatų.

Dėl Administracijos argumentų, kad Pirkime nebuvo apribota konkurencija, pažymi, jog Administracija netinkamai interpretuoja VPĮ 37 straipsnio 6 dalies ir VPĮ 39 straipsnio 1 dalies normų turinį. Administracija Techniniame projekte nuorodas į neprivalomus Standartus pateikė be žodžių „arba lygiavertis“, taigi, neteko teisės remtis ir VPĮ 37 straipsnio 6 dalies, ir VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis – jos paprasčiausiai tapo neaktualios. Atkreipia dėmesį, kad pasiūlymą Pirkime pateikė vienintelis dalyvis, todėl minimali konkurencija užtikrinta nebuvo, t. y. faktinės aplinkybės akivaizdžiai įrodo, kad konkurencijos Pirkime nebuvo. Esant vieno dalyvio pasiūlymui, konkurencijos nėra ir negali būti, kadangi vienintelio dalyvio pasiūlymas neturi su kuo konkuruoti nei kainos, nei kitų pasiūlymų vertinimo kriterijų atžvilgiu. CPVA nuomone, akivaizdu, kad jeigu Techniniame projekte nuorodos į neprivalomus Standartus būtų pateiktos kartu su žodžiais „arba lygiavertis“, didelė tikimybė, kad pasiūlymus būtų pateikę daugiau nei vienas tiekėjas, kas kartu Administracijai būtų leidę išsirinkti geriausią pasiūlymą ir kur kas racionaliau panaudoti Pirkimui skirtas lėšas.

Nurodo, kad Sprendimu Administracijai buvo pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 1 663 482,59 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudarė 166 348,26 Eur. Finansinė korekcija buvo skirta vadovaujantis PAFT nuostatomis ir Gairėmis, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį bei įvertinus su pažeidimu susijusias aplinkybes: a) buvo vykdomas supaprastintas pirkimas atviro konkurso būdu, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir nebuvo reikšmingas ES vidaus rinkai; b) kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė septyni tiekėjai; c) pasiūlymą pateikė vienas dalyvis, todėl minimali konkurencija užtikrinta nebuvo; c) pretenzijų nebuvo gauta. Pažymi, kad CPVA, nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimo pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes, kas leidžia spręsti, kad finansinės korekcijos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui. Sprendime aiškiai ir nuosekliai buvo pagrįsta, kuo vadovaujantis buvo priimtas Sprendimas ir kodėl buvo pritaikyta būtent 10 proc. finansinė korekcija. Mano, kad Sprendime nurodytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip formalus ar mažareikšmis, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo Sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos mažinti ar naikinti. Be to, Administracija nepateikė pagrįstų argumentų dėl kokių priežasčių finansinė korekcija turėtų būti sumažinta iki 5 proc.

2023 m. sausio 3 d. projekto vykdytojas CVPA per CVP IS pateikė Pirkimo dokumentus kitai patikrai. Atsakovė įvertinusi pateiktus Pirkimo dokumentus nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. parengtame techniniame darbo projekte „Specializuotų slaugos ir globos namų / dienos užimtumo centro / socialinių dirbtuvių įkūrimas, (duomenys neskelbtini)“ Nr. CPO163435 / AZP-021-198 yra nuorodų į konkrečius standartus be prierašų „arba lygiavertis“.

Skundžiamame sprendime atsakovė nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. parengtame techniniame darbo projekte specializuotų slaugos ir globos namų /dienos užimtumo centro / socialinių dirbtuvių įkūrimas, (duomenys neskelbtini)“ Nr. CPO163435/AZP-021-198 (techninis projektas) konkretūs pažeidimai yra šiuose standartuose: AT-15-8635/2011, EN ISO 15874, LST EN ISO 9001, DIN 53479,

2023 m. vasario 15 d. CPVA priėmė įtarimą Nr. IT 01, kurio buvo inicijuotas pažeidimo tyrimas.

2023 m. kovo 16 d. CPVA priėmė Sprendimą, kuriuo CPVA nusprendė, kad pareiškėja pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, nes Viešojo pirkimo dokumentų sudėtine dalimi esančiame Techniniame projekte prie neprivalomai taikomų standartų nebuvo pateikta nuoroda „arba lygiavertis“.

CPVA, atsižvelgusi į nustatytą pažeidimą ir vadovaudamasi Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021-2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-06-04 nutarimu Nr. 528 (toliau – Taisyklės), Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – PAFT), nuostatomis ir Europos Komisijos 2019-05-14 sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintų su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – Gairės) 2.1 lentelės 11 p. nuostatomis, Sutarties tinkamoms finansuoti išlaidoms pritaikė 10 proc. finansinę korekciją (166.348,26 Eur) nuo Sutarties tinkamų finansuoti išlaidų sumos, tenkančios Projektui (nuo 1.663.482,59 Eur).