Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujamai valstybės įmonės ,,Turto bankas“ dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė A. P. (toliau – ir ieškovė) teismui pateikė ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujamai valstybės įmonės ,,Turto bankas“ (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašo pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį tarp A. P. ir J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), dėl ½ dalies buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalies ūkio patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sudaryta ir galiojančia.

2025 m. kovo 4 d. teisme gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodė, kad jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas konstatuoti, jog pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovės ir J. B. buvo sudaryta, ieškinio patenkinimui neprieštaraus, prašė atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, jeigu toks būtų pareikštas. Nurodė, jog valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamas turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų J. B. ir Z. B. palikimo parėjimą valstybei. Byloje nesant ginčo, jog ieškovė neįgijo Z. B. turto dalies, gautos iš teismo informacijos pagrindu, valstybės įmonė Turto bankas artimiausiu metu inicijuos kitos ginčo turto ½ dalies paveldėjimą valstybės vardu, kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą dėl liudijimo išdavimo.

L. R. D. teismo posėdžio metu parodė, kad su ieškove yra draugai nuo jaunystės. Ieškovė nuo 1998 metų gyvena (duomenys neskelbtini), netoli jo gyvenamosios vietos, pas ją apsilanko dažnai. Butą yra sutvarkiusi iš esmės, kas tokia Z. B. nežino, kad būtų kokių nors ginčų dėl buto nėra girdėjęs.

Liudytoja J. G. (ieškovės dukra) teismo posėdžio metu parodė, jog matė ir girdėjo, kaip mama su J. B. susitarė dėl jam priklausiusio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo už 6000,00 Lt. Mama visos sumos neturėjusi, todėl dalį kainos 3000,00 Lt sumokėjo pasirašant raštelį, kitą atidavė vėliau. Kiek žino, J. B. vis atidėliojo, kad sandoris būtų patvirtintas pas notarą, vėliau mirė, taip ir liko sandoris nepatvirtintas. Bute, kartus su mama ir broliu apsigyveno iš karto, kai tik mama sumokėjo pirmą dalį kainos ir gyveno iki kol ištekėjo. Mama iš savo lėšų butą yra suremontavusi iš esmės, pakeisti langai, vamzdynai, grindys ir kita.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš teismui pateiktų įrodymų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su ūkio patalpa, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), po ½ dalį registruoti mirusių J. B. ir Z. B. vardu. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini), ieškovės ir J. B. pasirašytas raštelis, kuriuo pastarasis patvirtina, jog iš ieškovės gavo už butą, esantį (duomenys neskelbtini), 3000,00 Lt rankpinigių. Šakių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Zita Damušienė 1998 m. birželio 9 d. patvirtintame sutikime, notarinio registro (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad J. B. sutiko jam priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), priregistruoti ieškovę su jos du nepilnamečius vaikus J. P. ir I. P.. Šakių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Zita Damušienė 2025 m. vasario 13 d. rašte nurodyta, kad po palikėjo J. B. mirusio (duomenys neskelbtini), Šakių rajono 2-ojo notaro biure paveldėjimo byla neužvesta. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad po Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), Šakių rajono 2-ojo notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla, pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą yra pateikęs Č. M., paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniui neišduotas. Byloje pateiktas 1996 m. rugsėjo 3 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimas priimtas civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta panaikinti (duomenys neskelbtini), Z. B. testamentas, pripažįstant J. B. ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šakių rajono savivaldybės administracijos Šakių seniūnijos 2024 m. rugsėjo 19 d. pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad ieškovė gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), yra deklaravusi nuo (duomenys neskelbtini).

Byloje reiškiamas reikalavimas ­– sandorio, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas jos nesilaikant, pripažinimo galiojančiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.93 straipsnio 4 dalis.). Civilinėje teisėje galiojantis sutarties laisvės principas pirmiausiai reiškia laisvę sudaryti sutartį ar jos nesudaryti. Negalima priversti asmens sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus atvejus, kai tokia pareiga nustatyta įstatymo ar savanoriško įsipareigojimo (CK 6.156 straipsnio 1, 2 dalys). Konkreti sutartis gali būti sudaryta tik suderinta šalių valia, nukreipta į pageidaujamų civilinių teisinių santykių sukūrimą, pakeitimą ar nutraukimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, pripažindamas pirkimo – pardavimo sandorį galiojančiu, turi nustatyti sandorio, t. y. šalių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto (nepatvirtinto notaro), kaip tokio, faktą. Jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl civilinių teisių ir pareigų atsiradimo 1998 metais, todėl sprendžiant, ar sandoris atitiko reikalaujamą formą, aktualios ir taikytinos jo sudarymo metu galiojusios teisės normos – 1964 metų Civilinis kodeksas (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Tiek 1964 metų Civilinio kodekso, tiek 2000 metų Civilinio kodekso normos numato, kad teismas pagal sandorį įvykdžiusios šalies reikalavimą turi teisę pripažinti sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, galiojančiu, nors jis ir nėra įformintas notarine tvarka. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia (1964 m. CK 58 straipsnio 5 dalis, 2000 m. CK 1.93 straipsnio 4 dalis). Tiek dėl 1964 metų Civilinio kodekso 58 straipsnio 5 dalies, tiek dėl 2000 metų Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 4 dalies taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog tam, kad teismas galėtų pripažinti sandorį, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas jos nesilaikant, galiojančiu, būtinos tokios sąlygos: sandoris yra dvišalis; viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad būtina nustatyti, ar šalys atliko veiksmus, kuriais buvo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Tuo atveju, jeigu šalių veiksmai įrodo jų suderintą valią dėl turimų teisių ir pareigų modifikavimo bei sandoris iš principo buvo teisėtas, esminę reikšmę įgyja sandorio vienpusio įvykdymo ir gavusios įvykdymą šalies vengimo sandorį įforminti aplinkybės. Be to, sprendžiant, ar tenkintinas besikreipiančios šalies reikalavimas pripažinti notarine tvarka neįformintą nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį galiojančia, be pirmiau nurodytų trijų CK 1.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų šio instituto taikymo sąlygų, būtina išsiaiškinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nėra įstatymuose nurodytų aplinkybių, kliudančių sutartį pripažinti galiojančia pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Dėl to teismas ex oficio turi patikrinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, taip pat ar nepažeidžiamas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011, 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje R. P. v. V. B., byloje, bylos Nr. 3K-3-20/2008; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2007, 2001 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 3K-3-384/2001).

1964 m. CK 58 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar dalinai įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, tai teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorį po to notariškai įforminti nebereikia. Iš esmės tos pačios nuostatos yra įtvirtintos ir galiojančio CK 1.93 straipsnio 4 dalyje.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatą, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą).

Nagrinėjamu atveju, byloje pateiktais rašytiniais duomenimis, ieškovės paaiškinimas, liudytojų parodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), ieškovė su J. B. susitarė dėl jam priklausančio turto pardavimo už 6000,00 litų, kuris buvo perduotas A. P. nuosavybėn, o ji atliko faktinius nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties vykdymo veiksmus, (duomenys neskelbtini), sumokėdama 3 000,00 litų dalį kainos, likusią dalį (duomenys neskelbtini), ir priimdama perkamą nekilnojamąjį turtą, kurį valdo bei rūpinasi iki šiol, iš esmės atlikusi jo pagerinimus, nuo jo perėmimo momento, jokių pretenzijų į turtą pareikšta nebuvo.

Teismas aukščiau aptartų duomenų pagrindu konstatuoja, kad šalys išreiškė savo valią dėl turto pirkimo - pardavimo sandorio ir ši sutartis buvo faktiškai sudaryta, t. y. J. B. tapo turto pardavėju ir įsipareigojo įforminti pirkimo - pardavimo sutartį bei perduoti turtą ieškovės nuosavybėn, o ieškovė atliko faktinius nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties vykdymo veiksmus, sumokėdama nustatytą kainą ir priimdama perkamą nekilnojamąjį turtą, kurį valdo iki šiol.

Ieškovei faktiškai įvykdžius ½ dalies buto su priklausiniu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalies ūkio patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sandorį, kuriam reikalingas notaro patvirtinimas (1964 m. CK 44 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis), o J. B. (dėl neveikimo) neįforminus sandorio notarine tvarka, akivaizdu, kad sandoris nebuvo įregistruotas pagal tuo metu galiojusias įstatymines normas - 1964 m. Lietuvos Respublikos CK 255 straipsnio reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovė įvykdė ½ dalies buto su priklausiniu, pirkimo - pardavimo sandorį, kuriam reikalingas notaro patvirtinimas, todėl pripažintina sudaryta (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartis, kurios pagrindu A. P. iš J. B. įsigijo: ½ dalį buto, (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkio patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), registro (duomenys neskelbtini), pirkėjai įvykdžius esmines sąlygas (apmokėjus už turtą) ir iš sutarties kilusias pareigas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neprašo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Teismas šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti sudaryta (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, kurios pagrindu A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), įsigijo: ½ dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkio patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurių registro (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pirkėjai įvykdžius esmines sąlygas (apmokėjus už turtą) ir iš sutarties kilusias pareigas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.