- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-17
- Bylos Nr.
- eI-4112-281/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02656-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Mefodija Povilaitienė, Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai
- Advokatai
- Snežana Raižienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. V. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2018-07-11 sprendimą Nr. KS-188 „Dėl A. V.“.
Paaiškino, kad ginčijamas sprendimas priimtas dėl to, jog pareiškėjas privačių interesų deklaracijoje nenurodė duomenų apie narystę kredito unijoje „Prienų taupa“, taip pat nenurodė duomenų apie 2016 ir 2017 metais sudarytus sandorius, atsiradusius vykdant individualią veiklą, viršijančią 3 000 Eur, ir dalyvavo bei balsavo savivaldybės tarybos posėdžiuose taip sukeldamas interesų konfliktą. Pareiškėjas su šiais ginčijamu sprendimu konstatuotais pažeidimais nesutinka.
Nurodė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės meru išrinktas 2015-03-01, pradėjęs eiti šias pareigas, informavo asociaciją „Prienų ūkininkų sąjunga“, kad jos veikloje nedalyvaus. Pareiškėjui esant šios sąjungos nariu ir iki išrinkimo meru, prievolė sumokėti metinį nario mokestį už einamuosius metus atsirado 2015 metų sausio pirmą dieną. Šį mokestį už 2015 metus pareiškėjas sumokėjo 2016-03-29. Nei už 2016, nei už 2017, nei už 2018 metus nario mokesčio nemokėjo. Kadangi žodžiu savo sprendimą išeiti iš sąjungos pasakė įgalintiems šį klausimą spręsti asmenims, o nario mokesčio nemokėjo, todėl deklaracijoje savo narystės nenurodė, buvo įsitikinęs, jog yra išbrauktas iš narių sąrašo. VTEK tyrimo metu paaiškėjus, kad formaliai visgi pareiškėjas yra sąjungos narys, jis pateikė rašytinį prašymą išbraukti iš sąjungos narių, kuris 2018-02-28 buvo patenkintas. Pareiškėjo įsitikinimu, jis ėmėsi pakankamai aktyvių veiksmų, kad narystė sąjungoje būtų nutraukta, todėl turėjo pagrindą manyti, kad jis nėra šios organizacijos narys ir šios narystės nenurodė savo privačių interesų deklaracijoje. Atsakovė, nagrinėjamu atveju, atlikdama šio konkretaus teisės pažeidimo tyrimą, nesurinko įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę, nevertino pareiškėjo paaiškinime pateiktų su tiriamu nusižengimu susijusių aplinkybių, todėl nepagrįstai pripažino, jog pareiškėjas, nedeklaruodamas narystės sąjungoje, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas.
Aptariant pareiškėjo narystę kredito unijoje „Prienų taupa“ pažymėjo, kad privačių interesų deklaracijoje pareiškėjas nurodė, kad yra gavęs (duomenys neskelbtini) paskolą žemės ūkio paskirties žemei įsigyti iš kredito unijos „Prienų taupa“, deklaracijoje nurodyta sandorio pradžia – 2014-07-01, sandorio pabaigos data – 2019-07-01, t. y. sandoris šiuo metu galiojantis. Kadangi pareiškėjas yra deklaravęs galiojantį sandorį dėl paskolos su kredito unija „Prienų taupa“, o pagal teisės aktų nuostatas kredito unijos turi teisę teikti finansines paslaugas (paskolas) tik savo nariams ( fiziniams asmenims), taigi, narystė kredito unijoje ir gauta paskola iš jos yra neatsiejamai susiję juridiniai faktai.
Teigia, kad VTEK, nustačiusi, jog pareiškėjas 2016 m. ir 2017 m. septyniems juridiniams asmenims išrašė PVM sąskaitas faktūras, viršijančias 3 000 Eur, nepagrįstai pripažino tai pareiškėjo vykdoma individualia žemės ūkio veikla. Mano, kad VTEK nepagrįstai tapatina sandorį su PVM sąskaita faktūra. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas įtvirtina deklaruojančio asmens pareigą privačių interesų deklaracijoje nurodyti sudarytą ar galiojantį sandorį. PVM sąskaitos faktūros išrašymas, kurioje nurodomas PVM objektas, yra juridinis faktas, kurio pagrindu atsiranda mokestiniai teisiniai, bet ne civiliniai teisiniai santykiai. Todėl VTEK, nustatydama pareiškėjo pareigą deklaruoti sandorius, viršijančius 3 000 Eur, privalėjo identifikuoti tokius sandorius, tačiau minėtų sandorių sudarymo fakto ir kitų su šių sandorių sudarymu reikšmingų aplinkybių nenustatinėjo. Sprendžiant dėl pareiškėjo pareigos deklaruoti sandorius turėjo būti atsižvelgiama ir į tai, kad vykdydamas PVM apmokestinamą tiekimą pareiškėjas veikė kaip ūkininkas, įregistruotas ūkininkų registre. Sandoriai, kuriuos pareiškėjas sudarė versdamasis žemės ūkio veikla, sukūrė civilines teises ir pareigas ne jam asmeniškai, o ūkininko ūkiui, kuriam pareiškėjas atstovavo sudarydamas šiuos sandorius. Todėl pareiškėjo atstovaujamo ūkininko ūkio vardu sudaryti sandoriai negali būti pripažinti sandoriais, kuriuos privaloma registruoti pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. VTEK konstatuodama, jog pareiškėjas privalėjo privačių interesų deklaracijoje nurodyti juridiniams asmenims išrašytas PVM sąskaitas faktūras, viršijančias 3 000 Eur, nenustatinėjo, ar šie sandoriai galėjo turėti įtakos sprendimams vykdant savivaldybės mero pareigas ir buvo pakankama prielaida interesų konfliktui kilti.
Pareiškėjo įsitikinimu, vien tai, kad jis yra sudaręs paskolos sutartį su AB Swedbank ir formaliai buvo Prienų ūkininkų sąjungos ir unijos „Prienų taupa“ nariu, dar nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog pareiškėjo dalyvavimas Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdyje ir balsavimas už savivaldybės tarybos sprendimus savaime sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktą, dėl ko pareiškėjas privalėjo nusišalinti. Pareiškėjas AB Swedbank veikloje nedalyvauja, nėra banko valdymo organų narys. Jokių išskirtinių sąlygų, lyginant su kitais klientais, bankas, sudarydamas paskolos sutartį, pareiškėjui nesuteikė. Pareiškėjas, būdamas AB Swedbank skolininku, neturėjo jokių galimybių gauti naudos ar daryti įtaką banko valdymo organų priimamiems sprendimams dėl šio banko paskolos, suteiktos Prienų rajono savivaldybei. Todėl teigia, jog savivaldybės tarybai priimant sprendimą dėl paskolos sutarties tarp AB Swedbank ir Prienų rajono savivaldybės pratęsimo, pareiškėjas jokių interesų ne tik neturėjo, bet ir negalėjo turėti. Taip pat nebuvo pagrindo nusišalinti nuo savivaldybės tarybos sprendimų, susijusių su Prienų ūkininkų sąjungai panaudos teise suteiktomis patalpomis. Sąjungai patalpos buvo suteiktos ne išskirtinėmis sąlygomis, be to, patalpos panaudai suteiktos dar 2010-11-08 sutartimi ir 2015 m. jiems patalpos buvo pakeistos kitomis tame pačiame pastate esančiomis patalpomis. Pareiškėjas jokiose sprendimo dėl Prienų ūkininkų sąjungai suteikiamų patalpų rengimo procesuose nedalyvavo, o apie parengtą sprendimo projektą buvo informuotas tik prieš pat darbotvarkės tvirtinimą. Taip pat nurodo, kad nėra jokio ryšio tarp pareiškėjo turtinių įsipareigojimų unijai „Prienų taupa“ ir savivaldybės tarybos sprendimų dėl patalpų nuomos sutarčių, sudarytų tarp Prienų rajono savivaldybės ir unijos. Priimtuose savivaldybės tarybos sprendimuose dėl nuomos sutarčių nutraukimo unijai nėra numatytos jokios išskirtinės sąlygos, prašymus dėl nuomos sutarčių nutraukimo ir sprendimų projektus rengė Prienų rajono savivaldybės administracija, analogiški sprendimai yra priimami ir kitų savivaldybės nuomininkų atžvilgiu. Be to, VTEK ginčijamame sprendime nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių identifikuoti pareiškėjo privačius interesus priimant savivaldybės tarybos sprendimus, susijusius su AB Swedbank, unija „Prienų taupa“ ir Prienų ūkininkų sąjunga.
Papildomai nurodė, kad ginčijamu sprendimu pareiškėjas pripažintas pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas dėl veikų, kurios yra padarytos iki VTEK 2017-12-20 sprendimo Nr. KS-2013 priėmimo, todėl jis negali būti pripažintas šiurkščiai pažeidęs įstatymo reikalavimus. Be to, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos dėl šiurkštaus šio įstatymo pažeidimo įsigaliojo tik nuo 2016-01-01. Dalis VTEK ginčijamame sprendime nurodytų veikų, dėl kurių pareiškėjas pripažintas šiurkščiai pažeidęs įstatymo reikalavimus yra padarytos iki 2016-01-01, todėl VTEK neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas šiurkščiai pažeidė nurodyto įstatymo nuostatas.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė VTEK atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl narystės Prienų ūkininkų sąjungoje paaiškino, kad pareiškėjas galimybe išstoti iš Prienų ūkininkų sąjungos pasinaudojo tik 2018 m. balandžio mėn., jau kai buvo pradėtas VTEK tyrimas. Iš tyrimo metu surinktos informacijos matosi, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pritaikytos sąjungos įstatų nuostatos, kurios nustato sąjungos nario statuso pasibaigimą, todėl, pareiškėjas VTEK tyrimo metu buvo Prienų ūkininkų sąjungos narys. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas privalėjo nurodyti informaciją apie savo narystę unijoje „Prienų taupa“ bei iš unijos gautą paskolą, nes įstatymas nenustato jokių išimčių dėl aplinkybių, kurioms esant valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo galėtų nedeklaruoti tokios narystės unijoje (ar kitame subjekte), jeigu jis privačių interesų deklaracijoje yra nurodęs duomenis apie gautą paskolą (t. y. sudarytą sandorį) iš subjekto, kurio nariu yra.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, deklaruojantis asmuo, nors ir turintis ūkininko statusą ar vykdydamas individualiąją (ūkininko) veiklą, privačių interesų deklaracijoje privalo nurodyti duomenis apie visus savo, sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio sudarytus sandorius, kurių vertė didesnė negu 3 000 eurų. Tyrimo metu nustatyta, kad A. V., vykdydamas individualią veiklą išrašė sąskaitas faktūras, viršijančias 3 000 Eur, kas patvirtina sutartinių santykių buvimą tarp šalių. Todėl pareiškėjas vykdė realią individualią veiklą, sudarinėjo sandorius, viršijančius 3000 Eur, tačiau šių duomenų deklaracijoje nenurodė.
Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pažymėjo, kad konstatuojant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje nuostatų pažeidimą, nėra būtina nustatyti, kad savivaldybės tarybos sprendimai, kurie susiję su unija „Prienų taupa“, Prienų ūkininkų sąjunga ir AB „Swedbank“ ir dėl kurių balsavo pareiškėjas, šiems subjektams buvo palankūs, nustatantys išskirtinį reguliavimą, sukeliantys teigiamas pasekmes. Šiuo atveju privaloma nustatyti, kad pareiškėjas turėjo asmeninį ryšį su šiais subjektais, o tarybos sprendimai yra tiesiogiai susiję su šiais juridiniais asmenimis.
Skundžiamo VTEK sprendimo priėmimo dieną nuo 2017-12-20 dienos nebuvo praėjęs vienerių metų terminas, tuo tarpu pareiškėjo privačių interesų deklaracijoje duomenys apie jo ryšį su Prienų ūkininkų sąjunga ir unija „Prienų taupa“ nebuvo nurodytas. Todėl mano, kad pareiškėjas po 2017-12-20 darė tęstinį įstatymo nuostatų pažeidimą ir VTEK pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas pakartotinai pažeidęs įstatymo reikalavimus padarė šiurkštų įstatymo nuostatų pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsakovės VTEK atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Šioje byloje ginčas kilęs dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Ginčijamas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimas priimtas tuo pagrindu, kad: 1) pareiškėjas privačių interesų deklaracijoje nenurodė duomenų apie savo narystę kredito unijoje „Prienų taupa“ ir asociacijoje „Prienų ūkininkų sąjunga“; 2) pareiškėjas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatytais terminais nenurodė duomenų apie 2016-2017 m. sudarytus sandorius, atsiradusius vykdant individualią veiklą, kurių vertė viršija 3 000 Eur; 3) pareiškėjas, dalyvavo ir balsavo savivaldybės tarybos posėdžiuose dėl 2016-12-22, 2017-11-30, 2015-06-25, 2015-05-28, 2016-03-31, 2017-11-30 tarybos sprendimų, nors šie sprendimai buvo susiję su AB „Swedbank“, kredito unija „Prienų taupa“, asociacija „Prienų ūkininkų sąjunga“.
Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui einant (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero pareigas, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos jam taikytos visa apimtimi. Todėl byloje analizuotinas klausimas dėl pagrindo pripažinti pareiškėją pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, nurodytas ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje.
Dėl narystės ir asociacijoje „Prienų ūkininkų sąjunga“ ir kredito unijoje „Prienų taupa“
Teismas pažymi, kad Valstybės tarnyboje dirbantys asmenys, įgyvendindami Viešųjų ir privačių interesų statymo 1 straipsnyje įtvirtintus tikslus, privalo laikytis šio įstatymo reikalavimų, taip pat ir imperatyvios pareigos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais teikti deklaraciją, laiku tikslinti ir papildyti jos duomenis. Vadovaujantis įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.
Dėl to, kad pareiškėjas nedeklaravo savo narystės kredito unijoje „Prienų taupa“ ir asociacijoje „Prienų ūkininkų sąjunga“ VTEK pripažino šiurkštų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 punkto 4 dalies pažeidimą.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 punkto 4 dalyje įtvirtinta, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti savo ir sutuoktinio, sugyventinio, partnerio duomenis apie narystę ir pareigas įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose. VTEK ginčijamame sprendime nustatė, kad pareiškėjas nuo 2014-10-10 iki 2018-02-28 buvo asociacijos „Prienų ūkininkų sąjunga“, o nuo 1999 m. pareiškėjas yra kredito unijos „Prienų taupa“ narys, tačiau nei vienos iš šių narysčių privačių interesų deklaracijoje nebuvo nurodęs.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas iš viso nedeklaravo savo narystės Prienų ūkininkų sąjungoje, atsakovės atlikto tyrimo metu paaiškinimuose nurodęs, kad manė, jog jis nebėra sąjungos narys, todėl tokių duomenų ir neturėjo nurodyti. Pareiškėjo 2017-09-13 privačių interesų deklaracijos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas deklaravo iš kredito unijos „Prienų taupa“ gautą paskolą, kurios mokėjimo terminas yra nuo 2014-07-01 iki 2019-07-01. Pareiškėjo teigimu, jo narystė unijoje yra formali, tiesiogiai susijusi su jam suteikta paskola, o paskolas kredito unijos gali suteikti tik savo nariams.
Remiantis byloje esančia medžiaga, nustatyta, kad asociacija Prienų ūkininkų sąjunga 2018-02-14 raštu pateikė informaciją, kad A. V. yra asociacijos narys nuo 2014-10-10, nurodė, kad būdamas Prienų ūkininkų sąjungos nariu pareiškėjas išrinktas į sąjungos tarybą niekada nebuvo, sąjungos valdymo organų veikloje nedalyvavo.
Prienų ūkininkų sąjungos įstatų 5.4 punktas numato, kad sąjungos narys bet kada gali išstoti iš sąjungos, parašęs prašymą. Toks prašymas per 30 kalendorinių dienų apsvarstomas sąjungos tarybos posėdyje, tokiu atveju stojamieji nario įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip sąjungos nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami. Tuo tarpu šių įstatų 5.5 punktas įtvirtina, kad pati sąjunga turi teisę pašalinti narį, jei narys nesumokėjo nario mokesčio daugiau kaip du metus, nevykdė sutartinių įsipareigojimų sąjungai ar jos nariams, savo veikla diskreditavo sąjungą ar jos narius. Prienų ūkininkų sąjungos stojamojo įnašo ir nario mokesčio mokėjimo tvarkos 18 punkte nurodyta, kad sąjungos narių susirinkimo nutarimu, narys gali būti pašalintas iš sąjungos, jeigu narys nesumokėjo nario mokesčio daugiau kaip du metus.
Į bylą pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2014-10-10 į Prienų ūkininkų sąjungos sąskaitą pervedė 500 Lt, o 2016-03-30 į Prienų ūkininkų sąskaitą pervedė 150 Lt. Prienų ūkininkų sąjungos 2018-04-23 pateiktas raštas Nr. S/18-15 patvirtina, kad A. V. 2016 m. žodžiu nurodė, kad išstoja iš Prienų ūkininkų sąjungos, tačiau formaliai išstojo tik 2018 m., t. y. 2018-02-14 pareiškėjas raštu kreipėsi į sąjungą dėl išstojimo iš jos, šis prašymas buvo svarstytas 2018-02-28 Sąjungos tarybos susirinkimo metu ir balsų dauguma priimtas sprendimas pareiškėją išbraukti iš sąjungos narių.
Byloje esanti rašytinė medžiaga taip pat patvirtina, kad kredito unija „Prienų taupa“ 2018-02-08 raštu pateikė informaciją VTEK, paaiškindama, kad A. V. yra kredito unijos narys, tačiau jokių pareigų unijoje neužima. Kredito unija „Prienų taupa“ 2018-04-13 raštu papildomai nurodė, kad pareiškėjas 2000-2003 m. buvo kredito unijos valdybos narys, pareiškėjas naudojasi unijos teikiamomis paslaugomis, t. y. ima paskolas, turi einamąją sąskaitą; paaiškino, kad pareiškėjas jokios įtakos unijos priimamiems sprendimams daryti negali, o narystė unijoje gali pasibaigti pareiškėjui pateikus prašymą dėl išstojimo.
Teismas nustatė, kad pagal kredito unijos „Prienų taupa“ įstatų 2.1 punktą, unija turi teisę teikti finansines paslaugas, įskaitant indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimą, mokėjimo paslaugų teikimą savo nariams ir kitiems Kredito unijų įstatyme nurodytiems asmenims. Kiekvienas unijos narys turi teisė išstoti iš unijos savo noru, pranešęs apie tai raštu unijos valdybai ne vėliau kaip 3 mėnesiai iki numatomo išstojimo (Kredito unijos įstatų 4.13 papunktis).
Įvertinus byloje pateiktus rašytinius dokumentus matyti, kad pareiškėjas dar 1999-04-14 pateikė prašymą kredito unijai „Prienų taupa“, prašydamas priimti į unijos narius, pateikė rašytinį pasižadėjimą laikytis kredito unijos įstatų, sumokėti pajinę įmoką 300 Lt bei stojamąjį mokestį 50 Lt. Pareiškėjas 2014-07-01 pasirašė paskolos sutartį, kurios pagrindu jam kredito unija „Prienų taupa“ suteikė (duomenys neskelbtini) paskolą, galutinis paskolos grąžinimo terminas 2019-07-01.
Nurodytų aplinkybių kontekste, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas, eidamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero pareigas, privačių interesų deklaracijoje nepagrįstai nenurodė nei savo narystės kredito unijoje „Prienų taupa“, nei narystės asociacijoje „Prienų ūkininkų sąjunga“. Kaip matyti iš aptartos rašytinės medžiagos, pareiškėjas iš asociacijos „Prienų ūkininkų sąjunga“ narių išbrauktas tik 2018-02-28 sąjungos tarybai priėmus sprendimą pareiškėją išbraukti iš sąjungos narių. Pareiškėjo žodiniai prašymai išbraukti jį iš sąjungos narių teisinės reikšmės neturėjo, nes, kaip matyti pagal aptartas asociacijos įstatų nuostatas, nario statusas pasibaigia tik sąjungos tarybai priėmus sprendimą išbraukti iš sąjungos narių. Pažymėtina, kad pareiškėjas, būdamas sąjungos narys įstatų nuostatas dėl narystės pasibaigimo turėjo ir galėjo žinoti. Taigi konstatuotina, kad privačių interesų deklaracijoje pareiškėjas narytės asociacijoje „Prienų ūkininkų sąjunga“ nedeklaravo, nors tokią pareigą turėjo. Pareiškėjo elgesys nedeklaruojant savo narystės kredito unijoje „Prienų taupa“ taip pat neatitiko Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų, nes paskolos turėjimas unijoje neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos deklaruoti narystę tokioje organizacijoje. Pažymėtina, kad pareiškėjui, kaip rajono savivaldybės merui, keliami ypač aukšti veiklos skaidrumo reikalavimai, todėl bet kuri narystė asociacijoje ar unijoje privalo būti nurodyta laikantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų ir taip siekiant išvengti bet kokios, net ir potencialios, interesų konflikto situacijos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, jog asmuo pažeidė šį įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-06-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-998/2013, Administracinė jurisprudencija Nr. 25, 2013 m., p. 415–431). Taigi įstatymo pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju nedeklaravo narystės kredito unijoje „Prienų taupa“ ir narystės asociacijoje „Prienų ūkininkų sąjunga“, o pareiškėjo nurodomos subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, dėl kurių jis tokios pareigos nevykdė, teisinės reikšmės pažeidimo konstatavimui neturi.
Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 2 punktą, asmuo laikomas šiurkščiai pažeidusiu šio įstatymo nuostatas, jeigu šio įstatymo nuostatos pažeistos pakartotinai per vienerius metus nuo tos dienos, kurią asmuo buvo pripažintas pažeidęs šį įstatymą. Byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad 2017-12-20 pareiškėjas VTEK sprendimu jau buvo pripažintas pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje nuostatas, todėl matyti, kad dar vienas nurodyto įstatymo nuostatų pažeidimas konstatuotas ginčijamu 2018-07-11 sprendimu, taigi nepraėjus vienerių metų terminui. Pareiškėjo argumentai, kad įstatymo nuostatos dėl šiurkštaus pažeidimo įsigalioji tik 2016-01-01 įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui nedaro, nes pareiškėjas pirmą kartą pripažintas pažeidusiu įstatymą 2017-12-20, taigi vienerių metų terminas skaičiuotinas nuo šios datos. Todėl VTEK išvados dėl šiurkštaus įstatymo nuostatų pažeidimo laikytinos pagrįstos bei teisingos.
Dėl duomenų apie 2016-2017 m. sudarytus sandorius, atsiradusius vykdant individualią veiklą, kurių vertė viršija 3 000 Eur
Dėl to, kad pareiškėjas nedeklaravo duomenų apie 2016-2017 m. sudarytus sandorius, atsiradusius vykdant individualią veiklą, kurių vertė viršija 3 000 Eur, VTEK pripažino Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimą. Pareiškėjo teigimu, VTEK neidentifikavo sandorių, kurių pagrindu buvo vykdomas PVM apmokestinamas tiekimas kitiems asmenims, be to, sandoriai sukūrė teises ir pareigas ne jam asmeniškai, o ūkininko ūkiui, kuriam pareiškėjas atstovavo sudarydamas šiuos sandorius.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktas įtvirtina, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti informaciją apie savo ir sutuoktinio, sugyventinio, partnerio per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarytus ir kitus galiojančius sandorius, jeigu sandorio vertė didesnė negu 3 000 eurų. Pagal to paties įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, jeigu atsirado naujų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardytų duomenų ar pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos.
VTEK ginčijamame sprendime nustatė, kad pareiškėjas 2016-2017 m. septyniems juridiniams asmenims išrašė PVM sąskaitas-faktūras, viršijančias 3 000 Eur. Byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas privačių interesų deklaracijoje yra nurodęs nuo 2003-01-01 vykdomą individualią veiklą pagal veiklos kodą „Žemės ūkio veikla“. Nustatyta, kad VTEK 2018-06-20 raštu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, prašydama pateikti informaciją apie pareiškėjo, kaip individualią veiklą vykdančio asmens, pateiktas sąskaitas faktūras, ataskaitas, deklaracijas ar kitus dokumentus, patvirtinančius laikotarpiu nuo 2015-01-22 iki 2018-01-22 sudarytus pirkimo pardavimo sandorius, kurių vertė viršija 3 000 Eur. Valstybinė mokesčių inspekcija 2018-06-21 raštu nurodė, kad pareiškėjas nurodytu laikotarpiu išrašė sąskaitas faktūras, kurių vertė viršija 3 000 Eur šiems juridiniams asmenims: (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pareiškėjas tokių sandorių, kurių pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros nenurodė.
Pagal Pridėtinės vertės mokesčių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 30 punkte įtvirtintą sąvokos apibrėžimą PVM sąskaita faktūra – šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Lietuvos Aukščiausias Teismas, analizuodamas PVM sąskaitos faktūros teisinę reikšmę yra nurodęs, kad PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais; PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, kaip tokį, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2009-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2009-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009; 2015-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-469/2015).
Nurodytų aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, kad pareiškėjo pasirašytos PVM sąskaitos faktūros, kurių vertė daugiau nei 3 000 Eur, patvirtina pareiškėjo sudarytus sandorius, atitinkamai viršijančius 3 000 Eur, kurių pareiškėjas nedeklaravo. Teismas pažymi, kad PVM sąskaitos faktūros, nors pačios nelaikytinos sandoriais, bet liudijančios tokių egzistavimą, patvirtina, kad pareiškėjas buvo susitaręs su nurodytais asmenimis dėl prekių, o šių susitarimų objektų vertė buvo didesnė nei 3 000 Eur. Aplinkybė, kad byloje nėra pateikta pačių pareiškėjo pasirašytų sandorių nekeičia konstatuoto pažeidimo, nes sandoriai gali būti sudaromi ne tik raštu, bet ir žodžiu. Priešingas aiškinimas lemtų, kad pareiškėjo pasirinktas veikimo būdas leidžia išvengti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų, teisinius santykius su kitais asmenimis grindžiant ne sudarytais sandoriais, o tik PVM sąskaitomis faktūromis. Pareiškėjo argumentai, kad jis veikė ne savo, o ūkio vardu, atmestini kaip teisiškai nereikšmingi, nes, kaip nustatyta iš pareiškėjo privačių interesų deklaracijos, nuo 2003-01-01 pareiškėjas vykdo individualią veiklą, taigi šios veiklos vykdymo pagrindu sudaryti sandoriai (bet kokia forma), kurių objektai yra prekės ar paslaugos, viršijančios 3 000 Eur sumą, turi būti deklaruoti. Pastebėtina, kad pats nedeklaravimo faktas suponuoja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimą, todėl nustačius, kad pareiškėjas sudarė sandorius, kurių pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, ir kurių vertė viršija 3 000 Eur, VTEK pagrįstai pripažino pareiškėją pažeidusiu šias nuostatas.
Dėl dalyvavimo ir balsavimo savivaldybės tarybos posėdžiuose dėl 2016-12-22, 2017-11-30, 2015-06-25, 2015-05-28, 2016-03-31, 2017-11-30 savivaldybės tarybos sprendimų priėmimo
Dėl to, kad pareiškėjas dalyvavo ir balsavo nurodytuose savivaldybės tarybos posėdžiuose, būdamas susijęs asmeniniais ir (ar) turtiniais ryšiais su AB „Swedbank“, kredito unija „Prienų taupa“ ir asociacija „Prienų ūkininkų sąjunga“, VTEK pripažino Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimą.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas įtvirtina, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. To paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, o prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą (Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).
Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad Prienų rajono savivaldybės taryba 2015-06-25 sprendimu Nr. T3-149 nutraukė savivaldybės turto Kauno g. 2, Prienai, panaudos sutartį, sudarytą 2010-11-08 su asociacija Prienų ūkininkų sąjunga, pagal kurią šiai asociacijai 10 metų terminui perduotos patalpos, esančios Kauno g. 2, Prienai. Prienų rajono savivaldybės tarybos 2015-06-25 sprendimu Nr. T3-150 asociacijai Prienų ūkininkų sąjunga 10 metų terminui pagal panaudos sutartį perduoti nekilnojamąjį turtą, esantį adresu Kauno g. 2. Savivaldybės 2015-07-09 posėdžio, vykusio 2015-06-25, protokolas patvirtina, kad priimant šiuos sprendimus pareiškėjas balsavo, jis buvo posėdžio pirmininkas, nuo sprendimų priėmimo nenusišalino. Savivaldybės 2017-11-30 sprendimu Nr. T3-281 pratęsė 624 050 Eur paskolos, paimtos iš AB „Swedbank“ grąžinimo terminą iki 2018-12-31, už šio sprendimo priėmimą balsavo ir pareiškėjas, nuo sprendimo priėmimo nenusišalino. Prienų rajono savivaldybės taryba 2017-11-30 sprendimu Nr. T3-285 nutraukė su kredito unija „Prienų taupa“ 2015-06-03 sudarytą savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį, savivaldybės 2017-12-11 protokolas Nr. T2-12 patvirtina, kad pareiškėjas buvo posėdžio pirmininkas, sprendimo priėmimo metu balsavo, o nuo sprendimo priėmimo nenusišalino. Prienų rajono savivaldybės taryba 2016-12-22 sprendimu Nr. T3-261 pratęsė 624 050 Eur paskolos, paimtos iš AB „Swedbank“, grąžinimo terminą iki 2017-12-31, už šio sprendimo priėmimą taip pat balsavo ir pareiškėjas, nuo sprendimo priėmimo nenusišalino. Prienų rajono savivaldybės taryba 2015-05-28 sprendimu Nr. T3-133 nutraukė su kredito unija „Prienų taupa“ sudarytas savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis, pareiškėjas už šio sprendimo priėmimą balsavo, nenusišalino. Prienų rajono savivaldybės taryba 2016-03-31 sprendimu Nr. T3-57 nutraukė nuo 2016-04-18 su kooperatine bendrove kredito unija „Prienų taupa“ sudarytą 2006-02-01 savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį. Prienų rajono savivaldybės 2016-04-14 protokolas patvirtina, kad pareiškėjas vėlgi buvo posėdžio pirmininkas, nuo sprendimų priėmimo nenusišalino.
Teismas pastebi, kad pareiškėjo ryšiai su asociacija „Prienų ūkininkų sąjunga“ ir kredito unija „Prienų taupa“ jau aptarti aukščiau, todėl iš naujo nebus analizuojami. Teismo vertinimu pareiškėjas buvo tiesiogiai susijęs su šiais asmenimis, nes buvo šių organizacijų narys. Vertinant pareiškėjo ryšius su AB „Swedbank“, VTEK tyrimo metu nustatė, kad pareiškėjas 2013-12-09 su nurodytu banku pasirašė sutartį, kurios galiojimo terminas pratęstas iki 2020 m., ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra. Kadangi pareiškėjas nurodytų savivaldybės tarybos posėdžių sprendimų priėmimo metu buvo susijęs su visais šiais asmenimis, t. y. AB „Swedbank“, kredito unija „Prienų taupa“, asociacija „Prienų ūkininkų sąjunga“, jam teko pareiga nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su nurodytais asmenimis, priėmimo. Laikytina, kad pareiškėjas galėjo turėti privatų interesą nurodytų sprendimų priėmimo metu, nes, kaip nustatyta aukščiau, jis buvo asociacijos bei kredito unijos narys, o su AB „Swedbank“ buvo sudaręs sutartį.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatyta, kad asmuo privalo elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Todėl valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Interesų derinimo įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261–3154/2011; 2012-09-06 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662–2728/2012 ir kt.). Taigi pareiškėjas nagrinėjamoje byloje taip pat turėjo pareigą vengti net potencialios interesų konflikto situacijos. Pažymėtina, kad šiuo atveju nenusišalinimo pasekmės nevertinamos, užtenka nustatyti, kad nurodytų sprendimų priėmimo metu pareiškėjas turėjo privatų interesą ir potencialiai galėjo būti nešališkas. Todėl VTEK pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas nenusišalindamas nuo nurodytų sprendimų priėmimo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2018-07-11 sprendimas Nr. KS-188 „Dėl A. V.“ priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio sprendimo teismas neturi pagrindo, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.