- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-02
- Bylos Nr.
- 1S-232-497/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32637-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Cininas
- Kaltinamasis
- A. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nutarties perduoti prokurorui baudžiamąją bylą, kurioje A. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui su kaltinamuoju aktu baudžiamąją bylą, kurioje A. M. kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį tuo, kad pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą, o būtent tuo, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2017-06-29 apie 15 val. iš UAB „Palink“ priklausančios parduotuvės „IKI“ prekybos salės, adresu Vilniuje, Vivulskio g. 15, prie kasų stebint apsaugos darbuotojui, o vyr. kasininkei prie parduotuvės įėjimo durų, pasikėsino atvirai pagrobti 1 butelį, 0,7 l talpos brendžio „Torres 10“, 13,49 eurų vertės, 2 vnt. „Wiking“ krevečių, 1 vnt. kaina 7,10 eurų, bendros 14,20 eurų vertės, 1 vnt. vytinto kumpio 4,99 eurų vertės, 1 vnt. jubiliejinės dešros 4,19 eurų vertės, 1 maišelį pistacijų riešutų 4,99 eurų vertės, 1 kekę bananų 1,30 eurų vertės, ir praėjo pro kasas nesumokėjęs, tuo padarydamas UAB „Palink“ priklausančiai „IKI“ parduotuvei 43,16 eurų turtinę žalą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes T. Ševčenkos g. gatvėje prie pastato, pažymėto Nr. 19, Vilniuje, buvo sulaikytas praeivio.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 1 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokurorui, kadangi byla negali būti perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, nes kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų bei prieštarauja byloje surinktiems duomenims ir tai trukdo nagrinėti bylą (BPK 234 straipsnio 2 dalis). Teismas nustatė, kad kvalifikuojančių vagystę požymių, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, kaltinamajame akte nėra nurodyta, ir sprendė, kad darant prielaidą, kad tokių požymių byloje nėra, turto vertė, nurodyta minėtame kaltinamajame akte, nėra ta, kuriai esant galima baudžiamoji atsakomybė.
Skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui teisminiam nagrinėjimui. Nurodo, kad kaltinamasis aktas atitinka visus BPK 219 straipsnio reikalavimus. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad kaltinamajame akte nepakanka įrodymų, kuriais grindžiamas kaltinimas A. M. dėl atvirtos vagystės (BK 178 str. 2 d.).
Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės skundas tenkinamas.
Apygardos teismas, susipažinęs su teismui pateikta baudžiamąja byla, joje esančiu kaltinamuoju aktu, įvertinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir prokurorės skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai nutarė bylą grąžinti prokurorui.
Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, jame išdėstomi svarbiausi šios stadijos rezultatai, suformuluojamas konkretus kaltinimas, pagal kurį vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties kaltinamasis aktas turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos prasme. Jame turi būti išsamiai ir aiškiai išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės, kad kaltinamas asmuo žinotų, kokie konkretūs nusikalstami veiksmai jam yra inkriminuojami, galėtų tinkamai pasiruošti gynybai. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, numatytus konkrečiame BK straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2005). Pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (kasacinė nutartis Nr. 2K-449/2008, „Teismų praktika“ Nr. 30, p. 328). Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytas arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. - BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-581/2011).
Vadovaujantis BPK nuostatomis, perduodant bylą prokurorui, būtina, kad nustatyti kaltinamojo akto trūkumai būtų tokie, kurių negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme ir jie turi trukdyti teismui nagrinėti bylą. Šiuo gi atveju apygardos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo teismui nagrinėti bylą.
Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad kaltinamajame akte nėra nurodytų vagystę kvalifikuojančių požymių. Tačiau apygardos teismas su tuo negali sutikti. Pagal teismų praktiką vagystė laikoma atvirąją tada, kai kaltininkas viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto grobimo faktą, ir kaltininkas suvokia, kad kiti asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau ignoruoja šią aplinkybę (kasacinio teismo nutartis byloje Nr. 2K-136/2011). Kaltinamajame akte labai aiškiai nurodyta, kad A. M. kaltinamas pasikėsinimu padaryti atvirąją vagystę – stebint parduotuvės apsaugos darbuotojui ir kasininkui. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog parduotuvėje buvo įrengtos stebėjimo kameros, todėl A. M. turėjo suvokti, kad jis stebimas apsaugos darbuotojų. Parduotuvės darbuotojai – kasininkė ir apsaugos darbuotojas, pastebėję, jog A. M. įtartinai elgiasi parduotuvėje, bandė užkirsti kelią A. M. veiksmams – kasininkė atsistojo netoli kasų, arčiau įėjimo/išėjimo durų, o apsaugos darbuotojas atsistojo prie įėjimo/išėjimo durų ir laukė, kol A. M. praeis pro kasas. Tai, kad A. M. suprato, jog jį pastebėjo, rodo jo paties išsakyta mintis, jog kasininkė jam kažką sakė, tačiau, ką būtent, jis negirdėjo. Tai rodo, kad A. M. suvokė, jog buvo pastebėtas kasos darbuotojos, tačiau ignoravo jos pastabas. Šio aplinkybės kaltinamajame akte nurodytos. Taigi kaltinime aiškiai nurodyta, kad A. M. kaltinamas tuo, jog vagystę pasikėsino padaryti atvirai, t. y. kasininkės ir apsaugos darbuotojo akivaizdoje, ir taip norėjo veikti, ignoruodamas aplinkybę, jog jį betarpiškai stebi apsaugos darbuotojas ir pardavėja, o nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas praeivio.
Apylinkės teismo nutartyje nėra pasisakyta, kodėl kaltinime nurodytos aplinkybės, sudarančios atviros vagystės turinį, apylinkės teismo vertinimu, nėra pakankamos spręsti apie A. M. inkriminuojamą veiką, vagystės kvalifikuojančių požymių egzistavimą, taip pat kodėl nustatytų kaltinamojo akto trūkumų nebūtų galima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme. Apygardos teismo vertinimu, pateiktas kaltinimasis aktas atitinka formalius BPK 219 str. reikalavimus jo turiniui, jame išdėstytas nusikalstamos veikos aprašymas – galimai padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas ir kitos svarbios aplinkybės, veiką kvalifikuojantys požymiai – kad nusikalstama veika galima padaryta stebint parduotuvės darbuotojams. Taigi pareikštas kaltinimas nepažeidžia kaltinamojo teisės suprasti, kuo jis kaltinamas, ir nuo kaltinimo gintis. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013).
Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundas tenkinamas ir panaikinama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartį ir baudžiamąją bylą, kurioje A. M. kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.