- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-07
- Bylos Nr.
- I2-3208-596/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05557-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Desaitas“
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Desaitas“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateikė skundą, kurį 2025 m. spalio 24 d. patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Almatoje (Kazachstano Respublikoje) 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti vizą; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją (toliau – ir atsakovė arba Ministerija) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo.
Patikslintame skunde pareiškėjas nurodo, kad 2025 m. rugpjūčio 20 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Desaitas“ pateikė tarpininkavimo raštą ir oficialų kvietimą per Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sistemą MIGRIS. Pareiškėjo kelionės tikslas buvo mokymai ir kvalifikacijos tobulinimas, o ne darbas ar imigracija, ir šis tikslas pagrįstas įmonės kvietimu, apgyvendinimo adresu (Lieporių g. 25, Šiauliai) bei tarpininkavimo raštu, pateiktu per Migracijos departamentą.
Paaiškina, kad konsulatas, atsisakydamas išduoti vizą, nurodė priežastis, t. y., kad nepateiktas buvimo tikslo pagrindimas, abejonės dėl pateiktų dokumentų patikimumo ir ketinimo išvykti iki vizos galiojimo pabaigos. Pareiškėjo nuomone, šios išvados yra nepagrįstos ir formalaus pobūdžio, nes visi reikalaujami dokumentai buvo pateikti, o duomenys apie kviečiančią įmonę patvirtinti Migracijos departamento sistemoje. Teigia, kad jo asmeninė situacija patvirtina ketinimą grįžti į Tadžikistaną: pareiškėjas turi šeimą, gyvenamąją vietą ir pastovias pajamas savo šalyje, niekada anksčiau nėra pažeidęs vizų režimo, todėl abejoti jo ketinimais nėra pagrindo.
Pažymi, kad vadovaujantis 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 810/2009, nustatančiu Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), atsisakymas išduoti vizą turi būti pagrįstas faktais, o ne spėjimais, tačiau šiuo atveju atsisakymas grindžiamas subjektyviomis abejonėmis, todėl pažeidžia proporcingumo principą.
Atsiliepimas
Atsakovė Ministerija atsiliepime su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos Respublikos generaliniam konsulatui Almatoje (Kazachstano Respublika) pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą, nurodydamas, jog jo kelionės tikslas yra verslas (profesionalių dažytojų mokymo kursai), todėl prašė leisti atvykti vieną kartą. Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ arba Įstatymas) nustatyta, kad užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos Reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – ir Vizų režimo reglamentas), nuostatos. Vizų režimo reglamento 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reglamento I priede išvardytų trečiųjų šalių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą. I priede „Trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizas, sąrašas“ numatyta trečioji šalis – Tadžikistanas.
Šalies argumentai
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateiktame prašyme išduoti Šengeno vizą nurodė, jog jo kelionės tikslas yra verslas – profesionalių dažytojų mokymo kursai. Pareiškėjas pateikė tarpininkavimo raštą, kuriame nurodoma, jog UAB „Desaitas“ kviečia jį atvykti, o atvykimo tikslas yra mokymai – kvalifikacijos kėlimo kursai profesionaliems dažytojams. Pareiškėjas taip pat pateikė pažymą, kurioje nurodoma, jog pareiškėjas dirba LLC „(duomenys neskelbtini)“ tinkuotoju. Pareiškėjas pateikė „elektroninį bilietą“ atvykimui į Lietuvą.
Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2023 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-227 (toliau – ir Aprašas), 10 punktas numato, kad nagrinėdami prašymą Lietuvos vizų tarnybos užsienyje įgalioti darbuotojai gali pagrįstais atvejais surengti pokalbį su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu ir (ar) paprašyti pateikti papildomus dokumentus. Šiuo atveju, siekiant išsiaiškinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, su pareiškėju buvo surengtas tiesioginis pokalbis.
Visų pirma, pareiškėjas pateikė tarpininkavimo raštą dėl kvietimo atvykti su tikslu dalyvauti mokymuose, tačiau jokių dokumentų, kurie patvirtintų tokį tikrąjį atvykimo tikslą, nepateikė, t. y. nebuvo pateikta mokymų sutartis, programa, apmokėjimas už mokymus ir kt. Tarpininkavimo raštą pateikusi UAB „Desaitas“ yra įmonė, užsiimanti pastatų remontu ir renovacija, esamų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų pertvarkymu arba renovacija, remontu, taip pat UAB „Desaitas“ užsiima kelionių paslaugų veikla. Pagal viešai prieinamą informaciją UAB „Desaitas“ pagrindinė veikla – konsultuoti žmones įsidarbinant užsienyje, tačiau įmonė oficialiai neužsiima mokymų ir kvalifikacijos kėlimo veikla. Atsakovė pažymi, kad nebuvo pateikti jokie dokumentai, kurie patvirtintų tokią įmonės veiklą bei susitarimą su pareiškėju dėl mokymų organizavimo. Pokalbio metu pareiškėjas negalėjo papasakoti apie savo kelionės į Lietuvą tikslą, negalėjo atsakyti, į kokį Lietuvos miestą vyksta, kokia įmonė jį kviečia, ko jis Lietuvoje mokysis ir kas jį mokys, nežinojo, kur gyvens, atvykęs į Lietuvą. Pareiškėjas taip pat negalėjo pateikti jokios informacijos, kuri patvirtintų jo nurodomą atvykimo tikslą ir sąlygas.
Antra, pareiškėjas pateikė dokumentus, jog jis dirba Tadžikistano įmonėje tinkuotoju, tačiau pokalbio metu negalėjo paaiškinti, kur dirba, nežinojo įmonės pavadinimo, kas yra jo įmonės vadovas, negalėjo atsakyti, koks yra jo atlyginimas. Pareiškėjas negalėjo pateikti jokios informacijos, kuri patvirtintų jo realų darbą nurodomoje įmonėje. Be to, pareiškėjo dokumentai, susiję su jo darbine padėtimi Tadžikistane, yra analogiški kaip ir kito asmens, kuris kreipėsi dėl vizos išdavimo neva atvykti į tinkuotojų mokymus per įmonę UAB „Desaitas“, tik nurodytas kitoks įmonės / darbdavio pavadinimas (administracinė byla Nr. I2-20040-860/2025).
Trečia, pareiškėjas pateikė dokumentą, įvardintą kaip elektroninis bilietas skrydžiui iš Taškento į Vilnių. Atsakovė pažymi, kad šiame dokumente nurodyta įsigijimo data „29 AUG 2025“ (2025 m. rugpjūčio 29 d.), skrydžio iš Taškento laikas „17SEP 0830“ (rugsėjo 17 d. 08:30 val.), atvykimo į Stambulą laikas „ARRIVAL TIME:1200“ ir data „ARRIVAL DATE: 17SEP“, atvykimo į Vilnių laikas „ARRIVAL TIME: 1400“ ir data „ARRIVAL DATE: 17SEP“, kitoje vietoje atvykimo į Vilnių laikas „ARRIVAL TIME: 1600“, nurodytas įlaipinimo laikas „BOARDING TIME: 14AUGUST 07:50“ (rugpjūčio 14 d. 07:30 val.). Šie duomenys kelia pagrįstą abejonę, jog pateiktas dokumentas yra suklastotas, kadangi nurodyta įlaipinimo data yra ankstesnė nei skrydžio data, ir netgi ankstesnė nei bilieto įsigijimo data. Atvykimo laikas į Vilnių yra nurodytas skirtingas (tai 14 val., tai 16 val.). Be to, dokumente nėra nurodytas bilieto numeris „TICKET NUMBER: “. Vienoje vietoje „Vilnius“ rašoma lotyniška abėcėle, kitoje vietoje „Vilnius“ rašoma kirilica „??????? ??“. Be to, nepateiktas apmokėjimas už lėktuvo bilietą, taip pat nepateikta jokių įrodymų apie atgalinio bilieto turėjimą, rezervaciją, nors prašyme pareiškėjas nurodė, jog planuoja išvykti 2025 m. lapkričio 26 d.
Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus dokumentus ir į pokalbį su pareiškėju buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti Šengeno vizą, vadovaujantis konkrečia situacija, t. y. „nagrinėjant užsieniečio pateiktus dokumentus nustatyta, kad pareiškėjas teikia prieštaringus duomenis. Pareiškėjas prašyme išduoti Šengeno vizą nurodė, kad dabartinė profesinė veikla – tinkuotojas. Nagrinėjant užsieniečio pateiktus dokumentus paaiškėjo, kad pareiškėjas Šengeno erdve keliauja vienas, pirmą kartą. Dokumentų ar kitų faktų, patvirtinančių socialinius ir ekonominius ryšius su pilietybės valstybe, nepateikė. Pareiškėjas priklauso soc. grupei, kuri regione kelia didžiausią nelegalios migracijos riziką. Jaunas, nesusituokęs vyras. Pareiškėjo pateikti dokumentai ir asmeninė situacija kelia įtarimą dėl tikrojo kelionės tikslo ir nelegalios migracijos rizikos, todėl siekiant išsklaidyti abejones telefonu su pareiškėju buvo atliktas pokalbis-interviu. Pokalbio metu pareiškėjas teigė, kad Šengeno vizos prašo siekiant nuvykti į Lietuvą su tikslu mokytis. Tačiau pareiškėjas nežino, kur dirba, nežino įmonės, kurioje dirba, pavadinimo, nežino, koks jo atlyginimas, kas jo įmonės vadovas. Paklaustas pareiškėjas nurodė, kad kelionę planuoja jo įmonė, tačiau pokalbio metu negalėjo papasakoti apie savo kelionės planą, ką veiks nuvykęs į Lietuvą, nežino, į kokį Lietuvos miestą vyksta, kokia Lietuvos įmonė jį kviečia, nežino, ko mokys ir kas mokys. Nežino, kur gyvens atvykęs į Lietuvą. Įvertinus visą turimą informaciją, pateiktus dokumentus, taip pat atsižvelgus į regiono nelegalios migracijos tendencijas ir grėsmes, darytina išvada, kad pareiškėjo ketinimai ir kelionės tikslas kelia įtarimų. Yra įtarimas, kad tikrasis pareiškėjo kelionės tikslas yra ne studijos, o nelegalus buvimas vienoje iš ES šalių. Galima nelegali migracija. Įvertinus užsieniečio pateiktus dokumentus, paaiškinimus, informaciją, prieinamą Centrinėje informacinėje sistemoje VIS, taip pat informacijos visumą, konstatuotina, kad užsienietis nei pokalbio su konsuliniu pareigūnu metu, nei pateiktuose dokumentuose nenurodė argumentų dėl kelionės į Lietuvą pasirinkimo, pokalbio metu, siekdamas pagrįsti kelionės Lietuvą tikslą, nurodė bendras frazes, neindividualizavo savo pasirinkimo vykti į Lietuvą. Nustatytos faktinės aplinkybės (tikrovės neatitinkančių įrodymų pateikimas, siekis formaliai atitikti reikalavimus) akivaizdžiai ir aiškiai gali kelti pagristų abejonių, kad tikrieji pareiškėjo kelionės į Lietuvą tikslai gali būti visai kitokie nei oficialiai deklaravo pareiškėjas“. Dėl šių priežasčių buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui Šengeno vizą, o sprendimas atsisakyti išduoti Šengeno vizą grindžiamas šiomis priežastimis: informacija, kuri buvo pateikta, siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima; kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui; kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo pateiktų patvirtinamųjų dokumentų patikimumo ir autentiškumo arba dėl jų turinio teisingumo; nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas.
Motyvuojamoji dalis
Nurodo, kad Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalis numato, kad apie sprendimą dėl atsisakymo ir jį pagrindžiančias priežastis prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešama naudojant VI priede nustatytą standartinę formą valstybės narės, kuri priėmė galutinį sprendimą dėl prašymo, kalba ir kita Sąjungos institucijų oficialiąja kalba. Atitinkamai pareiškėjui buvo įteikta standartinė forma apie atsisakymą išduoti Šengeno vizą. Nagrinėjamu atveju generalinis konsulatas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti Šengeno vizą, turėjo teisę vertinti pateiktus dokumentus, surinktus duomenis ir atitinkamai savo nuožiūra spręsti dėl pagrindų neišduoti Šengeno vizos konkrečioje situacijoje. Vizų kodekso II priedas numato neišsamų patvirtinamųjų dokumentų sąrašą, tačiau iš nurodyto reguliavimo matyti, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą yra priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikiami siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą. Vizą išduodantis subjektas vertina nustatytų aplinkybių visumą, įskaitant Vizų kodekso 21 straipsnio 8 dalyje numatytame pokalbyje su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu pateiktą informaciją, ir daro atitinkamas išvadas dėl vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti.
Remiantis Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalimi, prašymo išduoti vizą nagrinėjimas grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad kartu su prašymu pateikti duomenys nebuvo įtikinami ir patikimi, pareiškėjas pokalbio metu negalėjo pagrįsti savo kelionės tikslo, todėl Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Almatoje (Kazachstano Respublika) pagrįstai galėjo turėti abejonių dėl pateiktos informacijos patikimumo bei pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo pabaigos bei dėl pareiškėjo realių ketinimų mokytis Lietuvos Respublikoje. Įvertinus byloje esančius įrodymus, pareiškėjo dokumentus, pateiktus prašant išduoti Šengeno vizą nurodytu pagrindu, laikytina, kad Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Almatoje (Kazachstano Respublika) nustatė objektyvias priežastis, kurių pagrindu nusprendė neišduoti vizos pareiškėjui.
Atkreipia dėmesį, kad Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta, jog vizą išduoti atsisakoma, jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Taigi nereikalaujama, kad kompetentingos institucijos, siekdamos nustatyti, ar privalo išduoti vizą, įsitikintų, jog prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Priešingai, jos turi nustatyti, ar kyla pagrįstų abejonių dėl tokio ketinimo. Pagal Vizų kodekso 14 straipsnio 1 dalies d punktą prašymą išduoti vienodą vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, padedančią įvertinti, ar jis ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Iš to matyti, kad prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, kurios patikimumas patvirtinamas svarbiais ir patikimais dokumentais, galinčiais išsklaidyti abejones dėl jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kurių gali kilti visų pirma atsižvelgiant į bendrą situaciją jo gyvenamosios vietos šalyje arba migracijos srautą iš tos šalies į valstybes nares. Šiuo atveju nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Almatoje (Kazachstano Respublika) pagrįstai turėjo abejonių dėl pateiktos informacijos patikimumo bei pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo pabaigos ir būtent pareiškėjui teko pareiga pateikti informaciją, kurios patikimumas būtų patvirtinamas svarbiais ir patikimais dokumentais, galinčiais išsklaidyti tokias abejones, tačiau pareiškėjas to nepadarė.
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Almatoje (Kazachstano Respublika) 2025 m. rugsėjo 17 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakyta išduoti vizą pareiškėjui, ir apie sprendimą dėl atsisakymo ir jį pagrindžiančias priežastis pareiškėjui pranešė naudojant VI priede nustatytą standartinę formą. Konsulinis pareigūnas, vadovaudamasis Vizų kodekso 32 straipsniu, surašė Standartinę pranešimo apie atsisakymo išduoti Šengeno vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežastis formą, kurioje specialiu žymėjimu „kryželiu“ pažymėjo Sprendimo dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą pagrindą/priežastis: „x informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima; x kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui; x kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo pateiktų patvirtinamųjų dokumentų patikimumo ir autentiškumo arba dėl jų turinio teisingumo; x nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas“. Pranešimas buvo įteiktas pareiškėjui, tokiu būdu informuojant jį apie konsulinio pareigūno priimtą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Almatoje (Kazachstano Respublika) teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą pareiškėjui, todėl nėra jokio pagrindo tokį sprendimą panaikinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Desaitas“ nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo nepateikė.
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Almatoje (Kazachstano Respublikoje) 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui R. M. atsisakyta išduoti vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, 2025 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos Respublikos generaliniam konsulatui Almatoje (Kazachstano Respublika) pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą, prašyme nurodęs, jog kelionės tikslas – verslas; prašė leisti atvykti vieną kartą. Papildomai prašyme pažymėjo, kad atvykimo tikslas yra mokymai, skirti kelti kvalifikaciją profesionaliems dažytojams. Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti Šengeno vizą pateikė ir pasą, nuotrauką, paso kopiją, pažymas iš darbovietės, kelionės sveikatos draudimą, skrydžio rezervaciją, asmens tapatybės kortelės kopiją, išrašą iš „my.gov.uz“, pažymą ir išrašą iš banko, kvietimo kopiją, tarpininkavimo rašto kopiją, prašymo kopiją, neteistumo pažymą, liudijimo kopiją. Iš pateikto tarpininkavimo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „Desaitas“ kviečia jį atvykti, o atvykimo tikslas yra mokymai – kvalifikacijos kėlimo kursai profesionaliems dažytojams. Taip pat iš pateiktos pažymos matyti, kad pareiškėjas Tadžikistane dirba LLC „(duomenys neskelbtini)“ tinkuotoju-dažytoju.
Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Almatoje (Kazachstano Respublika) 2025 m. rugsėjo 17 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti išduoti Šengeno vizą. Sprendime nurodoma, kad nagrinėjant užsieniečio pateiktus dokumentus nustatyta, jog pareiškėjas teikia prieštaringus duomenis. Pareiškėjas prašyme išduoti Šengeno vizą nurodė, kad dabartinė profesinė veikla yra tinkuotojas, tačiau nagrinėjant užsieniečio pateiktus dokumentus paaiškėjo, jog pareiškėjas į Šengeno erdvę keliauja vienas, pirmą kartą. Dokumentų ar kitų faktų, patvirtinančių socialinius ir ekonominius ryšius su pilietybės valstybe, nepateikė. Pareiškėjas priklauso socialinei grupei, kuri regione kelia didžiausią nelegalios migracijos riziką, t. y. jaunas, nesusituokęs vyras. Pareiškėjo pateikti dokumentai ir asmeninė situacija kelia įtarimų dėl tikrojo kelionės tikslo ir nelegalios migracijos rizikos, todėl siekiant išsklaidyti abejones telefonu su pareiškėju buvo atliktas pokalbis-interviu, kurio metu pareiškėjas teigė, kad Šengeno vizos prašo siekdamas nuvykti į Lietuvą su tikslu mokytis. Tačiau pareiškėjas nežino, kur dirba, nežino įmonės, kurioje dirba, pavadinimo, taip pat nežino, koks jo atlyginimas ir kas yra jo įmonės vadovas. Paklaustas pareiškėjas nurodė, kad kelionę planuoja jo įmonė, tačiau pokalbio metu negalėjo papasakoti apie savo kelionės planą, ką veiks, nuvykęs į Lietuvą, nežino, į kokį Lietuvos miestą vyksta, kokia Lietuvos įmonė jį kviečia, nežino, ko mokys ir kas mokys. Taip pat pareiškėjas negalėjo atsakyti, kur gyvens, atvykęs į Lietuvą. Įvertinus visą turimą informaciją, pateiktus dokumentus, taip pat atsižvelgus į regiono nelegalios migracijos tendencijas ir grėsmes, generalinis konsulatas darė išvadą, kad pareiškėjo ketinimai ir kelionės tikslas kelia įtarimų, t. y. kyla įtarimas, kad tikrasis pareiškėjo kelionės tikslas yra ne studijos, o nelegalus buvimas vienoje iš ES šalių, taip pat galima nelegali migracija. Įvertinus užsieniečio pateiktus dokumentus, paaiškinimus, informaciją, prieinamą Centrinėje informacinėje sistemoje VIS, taip pat informacijos visumą, buvo konstatuota, kad pareiškėjas nei pokalbio su konsuliniu pareigūnu metu, nei pateiktuose dokumentuose nenurodė argumentų dėl kelionės į Lietuvą pasirinkimo, o pokalbio metu, siekdamas pagrįsti kelionės į Lietuvą tikslą, nurodė bendras frazes ir neindividualizavo savo pasirinkimo vykti į Lietuvą. Nustatytos faktinės aplinkybės, t. y., tikrovės neatitinkančių įrodymų pateikimas ir siekis formaliai atitikti reikalavimus, akivaizdžiai ir aiškiai gali kelti pagrįstų abejonių, kad tikrieji pareiškėjo kelionės į Lietuvą tikslai gali būti visai kitokie nei oficialiai deklaravo pareiškėjas.
Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus dokumentus, gautą informaciją, nagrinėjant paraišką, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksu, buvo priimtas Sprendimas atsisakyti išduoti Šengeno vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui R. M. ir apie priimtą sprendimą bei jo apskundimo tvarką informuoti jį, įteikiant Vizų kodekso 6 priedą. Sprendimas grindžiamas šia (šiomis) priežastimi (-is): informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima; kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui; kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo pateiktų patvirtinamųjų dokumentų patikimumo ir autentiškumo arba dėl jų turinio teisingumo; nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas.
Pareiškėjas su tokiu Sprendimu nesutinka ir prašo teismo jį panaikinti kaip nepagrįstą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vizų kodeksas, 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), UTPĮ ir Aprašo nuostatos.
Pagal UTPĮ 12(1) straipsnio 1 dalį Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuris pagal šio Įstatymo 62(1) straipsnį gavo leidimą dirbti sezoninį darbą ne ilgesniam kaip 90 dienų laikotarpiui, šiuo pagrindu gali kreiptis dėl Šengeno vizos išdavimo.
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr., pvz., ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje išaiškinta, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.). Aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuri suformuota 2025 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-716-789/2025, pažymima, kad viešojo administravimo subjektas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti vizą, turi vertinti pareiškėjo pateiktus dokumentus, surinktus duomenis ir atitinkamai spręsti dėl pagrindų neišduoti vizą buvimo konkrečioje situacijoje. Vis dėlto, ši kompetentingos institucijos diskrecija nėra absoliuti – turi egzistuoti objektyviais duomenimis grindžiama abejonė pareiškėjo pateikta informacija (šiuo aspektu žr. LVAT 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-326-629/2025).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1249-968/2023, kurioje sprendimas neišduoti nacionalinės vizos panaikintas dėl netinkamo motyvavimo, išaiškinta, kad plati kompetentingų institucijų diskrecija, joms nagrinėjant prašymus išduoti Šengeno vizą, nėra causa sui (savo paties priežastis, savaime sukelta priežastis), o yra siejama, be kita ko, su atitinkamai institucijai tenkančia pareiga kruopščiai išnagrinėti kiekvieno užsieniečio, pateikusio prašymą išduoti Šengeno vizą, individualią situaciją ir atliekant išsamų įvairių konkrečiai situacijai reikšmingų aplinkybių vertinimą, nustatyti, ar tuo konkrečiu atveju egzistuoja Vizų kodekse įtvirtinti atsisakymo išduoti Šengeno vizą pagrindai; sprendimas dėl vizos panaikinimo ar atšaukimo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą, nereiškia, kad sprendimą atšaukti išduotą vizą priimanti institucija neturi pareigos tinkamai ir aiškiai jį pagrįsti; Vizų kodekso VI priede nustatyta standartinė forma naudojama ir pranešant apie atsisakymą išduoti vizą pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, todėl ir šiuo atveju galioja pareiga kompetentingai institucijai pagrįsti savo sprendimą objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-716-789/2025 pažymėta, kad pagal Europos Sąjungos teisminių institucijų jurisprudenciją, su kuria darnos siekia Lietuvos administracinė justicija, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokį pažeidimą paprastai nėra galima ištaisyti teismo proceso metu. Ši praktika formuojama taip pat atsižvelgiant į konstitucinius teisės principus – teisinės valstybės, gero administravimo ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą užtikrinimą. Tam tikrais išimtiniais atvejais, viešojo administravimo subjektui papildžius administracinio sprendimo motyvus ar pateikus administracinį sprendimą su motyvais tik inicijavus teisminį ginčą, teismas galėtų vertinti priežastis, lėmusias ir praktiškai apsunkinusias išsamių motyvų nepateikimą suinteresuotam asmeniui, taip pat objektyvų jų egzistavimą iki kreipimosi į teismą, kartu įvertinant tokios situacijos poveikį šalių lygybei ir pareiškėjo teisei į gynybą, teismo proceso stadiją, kurios metu buvo pateikti papildomi motyvai, ir kitus reikšmingus aspektus. Tačiau tai neturėtų būti vertinama kaip priemonė, pateisinanti viešojo administravimo subjekto veiksmus, kurie iš esmės apsunkina asmens teisę į teisminę gynybą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą neišduoti jam Šengeno vizos informuotas standartine pranešimo apie atsisakymo išduoti vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežastis forma, kurioje nurodyta, kad: informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima; kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui; kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo pateiktų patvirtinamųjų dokumentų patikimumo ir autentiškumo arba dėl jų turinio teisingumo; nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas. Į bylą pateiktame Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Almatoje (Kazachstano Respublika) 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti išduoti Šengeno vizą plačiau paaiškinta, kad nagrinėjant užsieniečio pateiktus dokumentus nustatyta, jog pareiškėjas teikia prieštaringus duomenis, t. y. pareiškėjas prašyme išduoti Šengeno vizą nurodė, kad dabartinė profesinė veikla yra tinkuotojas, tačiau nagrinėjant užsieniečio pateiktus dokumentus paaiškėjo, jog pareiškėjas į Šengeno erdvę keliauja vienas ir pirmą kartą, o dokumentų ar kitų faktų, patvirtinančių socialinius ir ekonominius ryšius su pilietybės valstybe, nepateikė. Pareiškėjas priklauso socialinei grupei, kuri regione kelia didžiausią nelegalios migracijos riziką, t. y. jaunas, nesusituokęs vyras. Pareiškėjo pateikti dokumentai ir asmeninė situacija kelia įtarimų dėl tikrojo kelionės tikslo ir nelegalios migracijos rizikos, todėl siekiant išsklaidyti abejones telefonu su pareiškėju buvo atliktas pokalbis-interviu, kurio metu pareiškėjas teigė, kad Šengeno vizos prašo siekdamas nuvykti į Lietuvą su tikslu mokytis. Tačiau pareiškėjas nežino, kur dirba, nežino įmonės, kurioje dirba, pavadinimo, taip pat nežino, koks jo atlyginimas ir kas yra jo įmonės vadovas. Paklaustas pareiškėjas nurodė, kad kelionę planuoja jo įmonė, tačiau pokalbio metu negalėjo papasakoti apie savo kelionės planą, ką veiks, nuvykęs į Lietuvą, nežino, į kokį Lietuvos miestą vyksta, kokia Lietuvos įmonė jį kviečia, nežino, ko mokys ir kas mokys. Taip pat pareiškėjas negalėjo atsakyti, kur gyvens, atvykęs į Lietuvą. Įvertinus visą turimą informaciją, pateiktus dokumentus, taip pat atsižvelgus į regiono nelegalios migracijos tendencijas ir grėsmes, generalinis konsulatas darė išvadą, kad pareiškėjo ketinimai ir kelionės tikslas kelia įtarimų, t. y. kyla įtarimas, kad tikrasis pareiškėjo kelionės tikslas yra ne studijos, o nelegalus buvimas vienoje iš ES šalių, taip pat galima nelegali migracija. Įvertinus užsieniečio pateiktus dokumentus, paaiškinimus, informaciją, prieinamą Centrinėje informacinėje sistemoje VIS, taip pat informacijos visumą, buvo konstatuota, kad pareiškėjas nei pokalbio su konsuliniu pareigūnu metu, nei pateiktuose dokumentuose nenurodė argumentų dėl kelionės į Lietuvą pasirinkimo, o pokalbio metu, siekdamas pagrįsti kelionės į Lietuvą tikslą, nurodė bendras frazes ir neindividualizavo savo pasirinkimo vykti į Lietuvą. Nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. tikrovės neatitinkančių įrodymų pateikimas ir siekis formaliai atitikti reikalavimus, akivaizdžiai ir aiškiai gali kelti pagrįstų abejonių, kad tikrieji pareiškėjo kelionės į Lietuvą tikslai gali būti visai kitokie nei oficialiai deklaravo pareiškėjas.
Vadovaujantis Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalimi, prašymo išduoti vizą nagrinėjimas grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Pagal Europos Sąjungos Tarybos patvirtintos Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (2005/C 326/01) (toliau – ir Instrukcija) nuostatas, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga pirmiausia patikrina pateiktus dokumentus, o paskui šiais dokumentais pagrindžia savo sprendimą dėl prašymo išduoti vizą. Prašymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į valstybes nares ir jose įsikurti (V skirsnis „Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“).
Kaip matyti iš byloje pateikto Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Almatoje (Kazachstano Respublika) 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti išduoti Šengeno vizą, toks sprendimas priimtas įvertinus visumą aplinkybių: (i) pareiškėjas pokalbio metu negalėjo paaiškinti, kur dirba, nežinojo įmonės, kurioje dirba, pavadinimo, taip pat nežinojo, koks jo atlyginimas ir kas yra jo įmonės vadovas; (ii) pokalbio metu nurodė, kad kelionę planuoja jo įmonė, tačiau negalėjo papasakoti apie savo kelionės planą, ką veiks, nuvykęs į Lietuvą, nežinojo, į kokį Lietuvos miestą vyksta, kokia Lietuvos įmonė jį kviečia, nežinojo, ko mokys ir kas mokys; (iii) taip pat pareiškėjas negalėjo atsakyti, kur gyvens, atvykęs į Lietuvą. Kaip matyti, tyrimo metu konsulatas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė mokymų sutarties, programos, apmokėjimo patvirtinimo už mokymus ir kitos reikšmingos informacijos. Nustatyta, kad tarpininkavimo raštą pateikusi UAB „Desaitas“ yra įmonė, užsiimanti pastatų remontu ir renovacija, esamų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų pertvarkymu arba renovacija, remontu, taip pat UAB „Desaitas“ užsiima kelionių paslaugų veikla, o pagal viešai prieinamą informaciją UAB „Desaitas“ pagrindinė veikla – konsultuoti žmones įsidarbinant užsienyje. Konsulatas nenustatė, kad UAB „Desaitas“ oficialiai užsiimtų mokymų ir kvalifikacijos kėlimo veikla, o tokių duomenų nepateikė nei pareiškėjas, nei pati įmonė. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių įmonės susitarimą su pareiškėju dėl mokymų organizavimo. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas pateikė dokumentus, pagrindžiančius, jog jis dirba Tadžikistano įmonėje tinkuotoju, tačiau pokalbio metu negalėjo paaiškinti, kur dirba, nežinojo įmonės pavadinimo, kas yra jo įmonės vadovas, negalėjo atsakyti, koks yra jo atlyginimas, negalėjo pateikti jokios informacijos, kuri patvirtintų realų darbą Tadžikistane. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad pareiškėjo dokumentai, susiję su jo darbine padėtimi Tadžikistane, yra analogiški kaip ir kito asmens, kuris kreipėsi dėl vizos išdavimo neva atvykti į tinkuotojų mokymus per įmonę UAB „Desaitas“, tik nurodytas kitoks įmonės / darbdavio pavadinimas (administracinė byla Nr. I2-20040-860/2025). Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjas pateikė dokumentą, įvardintą kaip elektroninis bilietas skrydžiui iš Taškento į Vilnių, tačiau jame nurodyta įsigijimo data „29 AUG 2025“ (2025 m. rugpjūčio 29 d.), skrydžio iš Taškento laikas „17SEP 0830“ (rugsėjo 17 d. 08:30 val.), atvykimo į Stambulą laikas „ARRIVAL TIME:1200“ ir data „ARRIVAL DATE: 17SEP“, atvykimo į Vilnių laikas „ARRIVAL TIME: 1400“ ir data „ARRIVAL DATE: 17SEP“, kitoje vietoje atvykimo į Vilnių laikas „ARRIVAL TIME: 1600“, nurodytas įlaipinimo laikas „BOARDING TIME: 14AUGUST 07:50“ (rugpjūčio 14 d. 07:30 val.). Šie duomenys konsulatui sukėlė abejonę, jog pateiktas dokumentas yra suklastotas, kadangi nurodyta įlaipinimo data yra ankstesnė nei skrydžio data, ir netgi ankstesnė nei bilieto įsigijimo data. Atvykimo laikas į Vilnių yra nurodytas skirtingas (tai 14 val., tai 16 val.), o dokumente nėra nurodytas bilieto numeris „TICKET NUMBER: “. Vienoje vietoje „Vilnius“ rašoma lotyniška abėcėle, kitoje vietoje „Vilnius“ rašoma kirilica „??????? ??“. Taip pat nepateiktas apmokėjimas už lėktuvo bilietą ir nepateikta jokių įrodymų apie atgalinio bilieto turėjimą ar rezervaciją, nors prašyme pareiškėjas nurodė, jog planuoja išvykti 2025 m. lapkričio 26 d.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuota, kad informacija, kuri buvo pateikta, siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima; kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui; kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo pateiktų patvirtinamųjų dokumentų patikimumo ir autentiškumo arba dėl jų turinio teisingumo; nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su tokia atsakovės išvada. Be to, nors pareiškėjas ir pateikė skrydžių informacijos patvirtinimą, tačiau, kaip minėta, tokia informacija savaime nesudaro prielaidų daryti išvadą, kad pareiškėjas iš tiesų įsigijo minėtų skrydžių bilietus. Šios ir kitos byloje nustatytos aplinkybės sudaro prielaidas pripažinti, kad konsulatui ir atsakovei pagrįstai kilo abejonė dėl numatomo pareiškėjo buvimo tikslo ir sąlygų bei galėjo kilti abejonė dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumo, o pokalbio-interviu metu pareiškėjas kilusių abejonių neišsklaidė. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėją kviečianti įmonė UAB „Desaitas“ nepateikė teismui atsiliepimo ar jokių papildomų duomenų, leidžiančių manyti priešingai, t. y., kad ji iš tiesų kviečia pareiškėją mokymosi tikslais, organizuoja tokius mokymus, mokymai yra apmokėti ir pan. Juo labiau, kad, remiantis viešai prieinama Juridinių asmenų registro informacija, pareiškėją kviečiančio subjekto pagrindinė veikla nuo 2018 metų pakeista į statybų, išaugus statybų apimčiai, o taip pat įmonė turi licenciją teikti turizmo tarpininko paslaugas (kelto bilietai, poilsinės kelionės). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė pagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę ir vertino ją kaip vieną iš esminių sprendžiant dėl Šengeno vizos pareiškėjui išdavimo. Sprendime atsakovė taip pat aptarė nustatytus duomenis ir juos apibendrino, kas sudarė pagrindą kilti abejonėms dėl tikrojo pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo joje sąlygų. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsiliepime nurodyti duomenys, sprendžiant klausimą dėl vizos išdavimo kitam jos prašančiam asmeniui, iš esmės nėra surinkti sprendžiant pareiškėjo prašymo dėl Šengeno vizos išdavimo klausimą šioje byloje, tačiau nurodytos aplinkybės vertintinos kaip papildomai sudarančios prielaidas abejoti pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslu, taip pat jo buvimo Lietuvoje sąlygomis.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumą, sprendžia, kad atsakovė šiuo atveju tinkamai nustatė ir įvertino pareiškėjo prašymui išduoti Šengeno vizą išspręsti svarbias aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog, nors šiuo atveju atsakovė tik pareiškėjui jau padavus skundą teismui pateikė išsamius sprendimo atsisakyti išduoti vizą argumentus, tačiau, kaip matyti iš teismui pateikto skundo, toks informavimas apie Sprendimą nesutrukdė pareiškėjui laiku ir tinkamai kreiptis teisminės gynybos, todėl tai nesudaro pagrindo išvadai dėl procedūrinių pažeidimų.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, ginčo santykių pobūdį reglamentuojančius teisės aktus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad konsulatas teisingai taikė teisės normas, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų remiantis skunde išdėstytais argumentais. Esant šioms aplinkybėms patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestas visa apimtimi, todėl jis neturi teisių į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsakovė Ministerija pateikė prašymą atlyginti jos bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 900 Eur už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus byloje ir 140 Eur už vertimo paslaugas. Nurodo, kad Užsienio reikalų ministerijoje veikia Veiklos valdymo ir teisinių klausimų grupė, kurios nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2023 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. V-278. Grupė pagal savo kompetenciją yra atsakinga už ministerijos veiklos valdymo ir ministerijos veiklos teisinių klausimų sprendimą. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2021 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. V-409 yra patvirtintas Teisminių procesų, kuriuose dalyvauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, koordinavimo tvarkos aprašas, kuris numato, kad ministerija pasitelkia advokatą bylose, kuriose dalyvauja atsakovo pozicijoje. Veiklos valdymo ir teisinių klausimų grupė yra sudaryta iš 5 darbuotojų/tarnautojų ir grupės vadovės. Pagrindinės Grupės funkcijos yra susiję su ministerijos politikos jos veiklos valdymo ir vidaus administravimo srityse formavimu; Vyriausybės pavedimų vykdymu; sprendimų įgyvendinimo proceso organizavimu, veiklos procesų valdymu; teisės aktų įgyvendinimo ir taikymo užtikrinimu; ministerijos ir diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų veiklos valdymo klausimų ir teisinių klausimų sprendimu; vidaus teisės aktų atitikties Konstitucijai, įstatymams, Vyriausybės nutarimams bei teisėkūros reikalavimams užtikrinimu; ministerijos sudaromų sutarčių atitikties teisės aktams užtikrinimu. Ministerija nuolat turi nuo 40 iki 50 atvirų bylų teismuose, kuriose dalyvauja atsakovo ir trečiojo asmens statusu, o dėl didelio bylų, kuriose ministerija dalyvauja įvairiais statusais, skaičiaus ši Grupė yra per maža, kad galėtų atstovauti teismuose visose bylose. Dėl šios priežasties Grupės darbuotojai/tarnautojai atstovauja Ministerijai bylose, kuriose ji dalyvauja trečiuoju suinteresuotu asmeniu, o bylose, kuriose dalyvauja kaip atsakovė, Ministerijai atstovauja advokatai. Šioje byloje Ministerija dalyvauja atsakovės statusu, byloje kilęs ginčas dėl Ministerijos veiksmų, kurie yra skundžiami Europos Sąjungos ir migracijos teisės Lietuvoje kontekste. Teikiant atsiliepimą į skundą ginamasi užsieniečių teisinės padėties teisė aktų nuostatomis, o migracijos teisė nėra ministerijos kompetencija viešojo administravimo srityje.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-143-375/2008 yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
Vertinant atsakovės vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog iš viešai prieinamos oficialios Ministerijos interneto svetainės matyti, jog Ministerijoje yra įsteigti teisinių klausimų skyriai, to neneigia ir pati atsakovė, tačiau nurodo, jog dėl padidėjusio krūvio ir nepakankamo vidinių resursų skaičiaus teko kreiptis į advokatus dėl atstovavimo jos interesams teismuose. Vis dėlto, teisėjų kolegija pastebi, kad panašaus pobūdžio bylų teisme yra ne viena, iš esmės bylose keičiasi tik proceso šalys, jų argumentai, tačiau ginčo esmė yra ta pati ir atsakovės pozicija greičiausiai nesikeičia visose panašaus pobūdžio bylose. Todėl ši byla, teisėjų kolegijos nuomone, nėra niekuo išskirtinė, lyginant su kitomis analogiško pobūdžio bylomis, kuriose yra suformuota jurisprudencija, todėl lieka neaišku, dėl kokių priežasčių šioje byloje Ministerijos interesams negalėjo atstovauti jos teisininkai. Teismas atkreipia dėmesį, kad proceso dalyviai turi galimybę prašyti teismo pratęsti terminą atsiliepimui ar kitiems dokumentams pateikti, nurodydami motyvuotas priežastis, o šiuo atveju Ministerija teismui tokio prašymo nepateikė ir net nebandė prašyti pratęsti nustatytų terminų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Ministerija būtų teikusi duomenis dėl posėdžių datos tinkamumo, užimtumo kitose bylose ar pan. Atsakovė nurodė, kad jai nepakanka darbuotojų pajėgumų atstovauti bylose, tačiau ji nepateikė teismui duomenų, jog yra paskelbusi papildomų konkursų į laisvas vietas, siekia didinti etatų skaičių ar kitaip bando spręsti darbuotojų trūkumą. Atsakovė nurodė, kad yra ženkliai išaugęs jos darbo krūvis, tačiau tai pagrindžiančių duomenų taip pat nepateikė. Teismas atkreipia dėmesį, kad Ministerijos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra gana didelė, o pareiškėjas šiuo atveju yra užsienietis, kuris netgi nėra atstovaujamas advokato ar profesionalių teisininkų. Be to, pažymėtina, kad Užsienio reikalų ministerija taip pat nepateikė duomenų, jog neturėjo galimybių atlikti dokumentų vertimų vidiniais įstaigos resursais. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovė turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. M. patikslintą skundą atmesti.
Atsakovės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.