Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad konsulatas, atsisakydamas išduoti vizą, nurodė priežastis, t. y., kad nepateiktas buvimo tikslo pagrindimas, abejonės dėl pateiktų dokumentų patikimumo ir ketinimo išvykti iki vizos galiojimo pabaigos. Pareiškėjo nuomone, šios išvados yra nepagrįstos ir formalaus pobūdžio, nes visi reikalaujami dokumentai buvo pateikti, o duomenys apie kviečiančią įmonę patvirtinti Migracijos departamento sistemoje. Teigia, kad jo asmeninė situacija patvirtina ketinimą grįžti į Tadžikistaną: pareiškėjas turi šeimą, gyvenamąją vietą ir pastovias pajamas savo šalyje, niekada anksčiau nėra pažeidęs vizų režimo, todėl abejoti jo ketinimais nėra pagrindo.

Pažymi, kad vadovaujantis 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 810/2009, nustatančiu Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), atsisakymas išduoti vizą turi būti pagrįstas faktais, o ne spėjimais, tačiau šiuo atveju atsisakymas grindžiamas subjektyviomis abejonėmis, todėl pažeidžia proporcingumo principą.

Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2023 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-227 (toliau – ir Aprašas), 10 punktas numato, kad nagrinėdami prašymą Lietuvos vizų tarnybos užsienyje įgalioti darbuotojai gali pagrįstais atvejais surengti pokalbį su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu ir (ar) paprašyti pateikti papildomus dokumentus. Šiuo atveju, siekiant išsiaiškinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, su pareiškėju buvo surengtas tiesioginis pokalbis.

Visų pirma, pareiškėjas pateikė tarpininkavimo raštą dėl kvietimo atvykti su tikslu dalyvauti mokymuose, tačiau jokių dokumentų, kurie patvirtintų tokį tikrąjį atvykimo tikslą, nepateikė, t. y. nebuvo pateikta mokymų sutartis, programa, apmokėjimas už mokymus ir kt. Tarpininkavimo raštą pateikusi UAB „Desaitas“ yra įmonė, užsiimanti pastatų remontu ir renovacija, esamų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų pertvarkymu arba renovacija, remontu, taip pat UAB „Desaitas“ užsiima kelionių paslaugų veikla. Pagal viešai prieinamą informaciją UAB „Desaitas“ pagrindinė veikla – konsultuoti žmones įsidarbinant užsienyje, tačiau įmonė oficialiai neužsiima mokymų ir kvalifikacijos kėlimo veikla. Atsakovė pažymi, kad nebuvo pateikti jokie dokumentai, kurie patvirtintų tokią įmonės veiklą bei susitarimą su pareiškėju dėl mokymų organizavimo. Pokalbio metu pareiškėjas negalėjo papasakoti apie savo kelionės į Lietuvą tikslą, negalėjo atsakyti, į kokį Lietuvos miestą vyksta, kokia įmonė jį kviečia, ko jis Lietuvoje mokysis ir kas jį mokys, nežinojo, kur gyvens, atvykęs į Lietuvą. Pareiškėjas taip pat negalėjo pateikti jokios informacijos, kuri patvirtintų jo nurodomą atvykimo tikslą ir sąlygas.

Antra, pareiškėjas pateikė dokumentus, jog jis dirba Tadžikistano įmonėje tinkuotoju, tačiau pokalbio metu negalėjo paaiškinti, kur dirba, nežinojo įmonės pavadinimo, kas yra jo įmonės vadovas, negalėjo atsakyti, koks yra jo atlyginimas. Pareiškėjas negalėjo pateikti jokios informacijos, kuri patvirtintų jo realų darbą nurodomoje įmonėje. Be to, pareiškėjo dokumentai, susiję su jo darbine padėtimi Tadžikistane, yra analogiški kaip ir kito asmens, kuris kreipėsi dėl vizos išdavimo neva atvykti į tinkuotojų mokymus per įmonę UAB „Desaitas“, tik nurodytas kitoks įmonės / darbdavio pavadinimas (administracinė byla Nr. I2-20040-860/2025).

Trečia, pareiškėjas pateikė dokumentą, įvardintą kaip elektroninis bilietas skrydžiui iš Taškento į Vilnių. Atsakovė pažymi, kad šiame dokumente nurodyta įsigijimo data „29 AUG 2025“ (2025 m. rugpjūčio 29 d.), skrydžio iš Taškento laikas „17SEP 0830“ (rugsėjo 17 d. 08:30 val.), atvykimo į Stambulą laikas „ARRIVAL TIME:1200“ ir data „ARRIVAL DATE: 17SEP“, atvykimo į Vilnių laikas „ARRIVAL TIME: 1400“ ir data „ARRIVAL DATE: 17SEP“, kitoje vietoje atvykimo į Vilnių laikas „ARRIVAL TIME: 1600“, nurodytas įlaipinimo laikas „BOARDING TIME: 14AUGUST 07:50“ (rugpjūčio 14 d. 07:30 val.). Šie duomenys kelia pagrįstą abejonę, jog pateiktas dokumentas yra suklastotas, kadangi nurodyta įlaipinimo data yra ankstesnė nei skrydžio data, ir netgi ankstesnė nei bilieto įsigijimo data. Atvykimo laikas į Vilnių yra nurodytas skirtingas (tai 14 val., tai 16 val.). Be to, dokumente nėra nurodytas bilieto numeris „TICKET NUMBER: “. Vienoje vietoje „Vilnius“ rašoma lotyniška abėcėle, kitoje vietoje „Vilnius“ rašoma kirilica „??????? ??“. Be to, nepateiktas apmokėjimas už lėktuvo bilietą, taip pat nepateikta jokių įrodymų apie atgalinio bilieto turėjimą, rezervaciją, nors prašyme pareiškėjas nurodė, jog planuoja išvykti 2025 m. lapkričio 26 d.

Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus dokumentus ir į pokalbį su pareiškėju buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti Šengeno vizą, vadovaujantis konkrečia situacija, t. y. „nagrinėjant užsieniečio pateiktus dokumentus nustatyta, kad pareiškėjas teikia prieštaringus duomenis. Pareiškėjas prašyme išduoti Šengeno vizą nurodė, kad dabartinė profesinė veikla – tinkuotojas. Nagrinėjant užsieniečio pateiktus dokumentus paaiškėjo, kad pareiškėjas Šengeno erdve keliauja vienas, pirmą kartą. Dokumentų ar kitų faktų, patvirtinančių socialinius ir ekonominius ryšius su pilietybės valstybe, nepateikė. Pareiškėjas priklauso soc. grupei, kuri regione kelia didžiausią nelegalios migracijos riziką. Jaunas, nesusituokęs vyras. Pareiškėjo pateikti dokumentai ir asmeninė situacija kelia įtarimą dėl tikrojo kelionės tikslo ir nelegalios migracijos rizikos, todėl siekiant išsklaidyti abejones telefonu su pareiškėju buvo atliktas pokalbis-interviu. Pokalbio metu pareiškėjas teigė, kad Šengeno vizos prašo siekiant nuvykti į Lietuvą su tikslu mokytis. Tačiau pareiškėjas nežino, kur dirba, nežino įmonės, kurioje dirba, pavadinimo, nežino, koks jo atlyginimas, kas jo įmonės vadovas. Paklaustas pareiškėjas nurodė, kad kelionę planuoja jo įmonė, tačiau pokalbio metu negalėjo papasakoti apie savo kelionės planą, ką veiks nuvykęs į Lietuvą, nežino, į kokį Lietuvos miestą vyksta, kokia Lietuvos įmonė jį kviečia, nežino, ko mokys ir kas mokys. Nežino, kur gyvens atvykęs į Lietuvą. Įvertinus visą turimą informaciją, pateiktus dokumentus, taip pat atsižvelgus į regiono nelegalios migracijos tendencijas ir grėsmes, darytina išvada, kad pareiškėjo ketinimai ir kelionės tikslas kelia įtarimų. Yra įtarimas, kad tikrasis pareiškėjo kelionės tikslas yra ne studijos, o nelegalus buvimas vienoje iš ES šalių. Galima nelegali migracija. Įvertinus užsieniečio pateiktus dokumentus, paaiškinimus, informaciją, prieinamą Centrinėje informacinėje sistemoje VIS, taip pat informacijos visumą, konstatuotina, kad užsienietis nei pokalbio su konsuliniu pareigūnu metu, nei pateiktuose dokumentuose nenurodė argumentų dėl kelionės į Lietuvą pasirinkimo, pokalbio metu, siekdamas pagrįsti kelionės Lietuvą tikslą, nurodė bendras frazes, neindividualizavo savo pasirinkimo vykti į Lietuvą. Nustatytos faktinės aplinkybės (tikrovės neatitinkančių įrodymų pateikimas, siekis formaliai atitikti reikalavimus) akivaizdžiai ir aiškiai gali kelti pagristų abejonių, kad tikrieji pareiškėjo kelionės į Lietuvą tikslai gali būti visai kitokie nei oficialiai deklaravo pareiškėjas“. Dėl šių priežasčių buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui Šengeno vizą, o sprendimas atsisakyti išduoti Šengeno vizą grindžiamas šiomis priežastimis: informacija, kuri buvo pateikta, siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima; kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui; kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo pateiktų patvirtinamųjų dokumentų patikimumo ir autentiškumo arba dėl jų turinio teisingumo; nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas.

Nurodo, kad Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalis numato, kad apie sprendimą dėl atsisakymo ir jį pagrindžiančias priežastis prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešama naudojant VI priede nustatytą standartinę formą valstybės narės, kuri priėmė galutinį sprendimą dėl prašymo, kalba ir kita Sąjungos institucijų oficialiąja kalba. Atitinkamai pareiškėjui buvo įteikta standartinė forma apie atsisakymą išduoti Šengeno vizą. Nagrinėjamu atveju generalinis konsulatas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti Šengeno vizą, turėjo teisę vertinti pateiktus dokumentus, surinktus duomenis ir atitinkamai savo nuožiūra spręsti dėl pagrindų neišduoti Šengeno vizos konkrečioje situacijoje. Vizų kodekso II priedas numato neišsamų patvirtinamųjų dokumentų sąrašą, tačiau iš nurodyto reguliavimo matyti, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą yra priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikiami siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą. Vizą išduodantis subjektas vertina nustatytų aplinkybių visumą, įskaitant Vizų kodekso 21 straipsnio 8 dalyje numatytame pokalbyje su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu pateiktą informaciją, ir daro atitinkamas išvadas dėl vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti.

Remiantis Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalimi, prašymo išduoti vizą nagrinėjimas grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad kartu su prašymu pateikti duomenys nebuvo įtikinami ir patikimi, pareiškėjas pokalbio metu negalėjo pagrįsti savo kelionės tikslo, todėl Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Almatoje (Kazachstano Respublika) pagrįstai galėjo turėti abejonių dėl pateiktos informacijos patikimumo bei pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo pabaigos bei dėl pareiškėjo realių ketinimų mokytis Lietuvos Respublikoje. Įvertinus byloje esančius įrodymus, pareiškėjo dokumentus, pateiktus prašant išduoti Šengeno vizą nurodytu pagrindu, laikytina, kad Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Almatoje (Kazachstano Respublika) nustatė objektyvias priežastis, kurių pagrindu nusprendė neišduoti vizos pareiškėjui.

Atkreipia dėmesį, kad Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta, jog vizą išduoti atsisakoma, jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Taigi nereikalaujama, kad kompetentingos institucijos, siekdamos nustatyti, ar privalo išduoti vizą, įsitikintų, jog prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Priešingai, jos turi nustatyti, ar kyla pagrįstų abejonių dėl tokio ketinimo. Pagal Vizų kodekso 14 straipsnio 1 dalies d punktą prašymą išduoti vienodą vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, padedančią įvertinti, ar jis ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Iš to matyti, kad prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, kurios patikimumas patvirtinamas svarbiais ir patikimais dokumentais, galinčiais išsklaidyti abejones dėl jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kurių gali kilti visų pirma atsižvelgiant į bendrą situaciją jo gyvenamosios vietos šalyje arba migracijos srautą iš tos šalies į valstybes nares. Šiuo atveju nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Almatoje (Kazachstano Respublika) pagrįstai turėjo abejonių dėl pateiktos informacijos patikimumo bei pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo pabaigos ir būtent pareiškėjui teko pareiga pateikti informaciją, kurios patikimumas būtų patvirtinamas svarbiais ir patikimais dokumentais, galinčiais išsklaidyti tokias abejones, tačiau pareiškėjas to nepadarė.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Almatoje (Kazachstano Respublika) 2025 m. rugsėjo 17 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakyta išduoti vizą pareiškėjui, ir apie sprendimą dėl atsisakymo ir jį pagrindžiančias priežastis pareiškėjui pranešė naudojant VI priede nustatytą standartinę formą. Konsulinis pareigūnas, vadovaudamasis Vizų kodekso 32 straipsniu, surašė Standartinę pranešimo apie atsisakymo išduoti Šengeno vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežastis formą, kurioje specialiu žymėjimu „kryželiu“ pažymėjo Sprendimo dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą pagrindą/priežastis: „x informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima; x kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui; x kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo pateiktų patvirtinamųjų dokumentų patikimumo ir autentiškumo arba dėl jų turinio teisingumo; x nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas“. Pranešimas buvo įteiktas pareiškėjui, tokiu būdu informuojant jį apie konsulinio pareigūno priimtą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Almatoje (Kazachstano Respublika) teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą pareiškėjui, todėl nėra jokio pagrindo tokį sprendimą panaikinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Desaitas“ nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo nepateikė.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, 2025 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos Respublikos generaliniam konsulatui Almatoje (Kazachstano Respublika) pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą, prašyme nurodęs, jog kelionės tikslas – verslas; prašė leisti atvykti vieną kartą. Papildomai prašyme pažymėjo, kad atvykimo tikslas yra mokymai, skirti kelti kvalifikaciją profesionaliems dažytojams. Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti Šengeno vizą pateikė ir pasą, nuotrauką, paso kopiją, pažymas iš darbovietės, kelionės sveikatos draudimą, skrydžio rezervaciją, asmens tapatybės kortelės kopiją, išrašą iš „my.gov.uz“, pažymą ir išrašą iš banko, kvietimo kopiją, tarpininkavimo rašto kopiją, prašymo kopiją, neteistumo pažymą, liudijimo kopiją. Iš pateikto tarpininkavimo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „Desaitas“ kviečia jį atvykti, o atvykimo tikslas yra mokymai – kvalifikacijos kėlimo kursai profesionaliems dažytojams. Taip pat iš pateiktos pažymos matyti, kad pareiškėjas Tadžikistane dirba LLC „(duomenys neskelbtini)“ tinkuotoju-dažytoju.

Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Almatoje (Kazachstano Respublika) 2025 m. rugsėjo 17 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti išduoti Šengeno vizą. Sprendime nurodoma, kad nagrinėjant užsieniečio pateiktus dokumentus nustatyta, jog pareiškėjas teikia prieštaringus duomenis. Pareiškėjas prašyme išduoti Šengeno vizą nurodė, kad dabartinė profesinė veikla yra tinkuotojas, tačiau nagrinėjant užsieniečio pateiktus dokumentus paaiškėjo, jog pareiškėjas į Šengeno erdvę keliauja vienas, pirmą kartą. Dokumentų ar kitų faktų, patvirtinančių socialinius ir ekonominius ryšius su pilietybės valstybe, nepateikė. Pareiškėjas priklauso socialinei grupei, kuri regione kelia didžiausią nelegalios migracijos riziką, t. y. jaunas, nesusituokęs vyras. Pareiškėjo pateikti dokumentai ir asmeninė situacija kelia įtarimų dėl tikrojo kelionės tikslo ir nelegalios migracijos rizikos, todėl siekiant išsklaidyti abejones telefonu su pareiškėju buvo atliktas pokalbis-interviu, kurio metu pareiškėjas teigė, kad Šengeno vizos prašo siekdamas nuvykti į Lietuvą su tikslu mokytis. Tačiau pareiškėjas nežino, kur dirba, nežino įmonės, kurioje dirba, pavadinimo, taip pat nežino, koks jo atlyginimas ir kas yra jo įmonės vadovas. Paklaustas pareiškėjas nurodė, kad kelionę planuoja jo įmonė, tačiau pokalbio metu negalėjo papasakoti apie savo kelionės planą, ką veiks, nuvykęs į Lietuvą, nežino, į kokį Lietuvos miestą vyksta, kokia Lietuvos įmonė jį kviečia, nežino, ko mokys ir kas mokys. Taip pat pareiškėjas negalėjo atsakyti, kur gyvens, atvykęs į Lietuvą. Įvertinus visą turimą informaciją, pateiktus dokumentus, taip pat atsižvelgus į regiono nelegalios migracijos tendencijas ir grėsmes, generalinis konsulatas darė išvadą, kad pareiškėjo ketinimai ir kelionės tikslas kelia įtarimų, t. y. kyla įtarimas, kad tikrasis pareiškėjo kelionės tikslas yra ne studijos, o nelegalus buvimas vienoje iš ES šalių, taip pat galima nelegali migracija. Įvertinus užsieniečio pateiktus dokumentus, paaiškinimus, informaciją, prieinamą Centrinėje informacinėje sistemoje VIS, taip pat informacijos visumą, buvo konstatuota, kad pareiškėjas nei pokalbio su konsuliniu pareigūnu metu, nei pateiktuose dokumentuose nenurodė argumentų dėl kelionės į Lietuvą pasirinkimo, o pokalbio metu, siekdamas pagrįsti kelionės į Lietuvą tikslą, nurodė bendras frazes ir neindividualizavo savo pasirinkimo vykti į Lietuvą. Nustatytos faktinės aplinkybės, t. y., tikrovės neatitinkančių įrodymų pateikimas ir siekis formaliai atitikti reikalavimus, akivaizdžiai ir aiškiai gali kelti pagrįstų abejonių, kad tikrieji pareiškėjo kelionės į Lietuvą tikslai gali būti visai kitokie nei oficialiai deklaravo pareiškėjas.

Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus dokumentus, gautą informaciją, nagrinėjant paraišką, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksu, buvo priimtas Sprendimas atsisakyti išduoti Šengeno vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui R. M. ir apie priimtą sprendimą bei jo apskundimo tvarką informuoti jį, įteikiant Vizų kodekso 6 priedą. Sprendimas grindžiamas šia (šiomis) priežastimi (-is): informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima; kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui; kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo pateiktų patvirtinamųjų dokumentų patikimumo ir autentiškumo arba dėl jų turinio teisingumo; nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vizų kodeksas, 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), UTPĮ ir Aprašo nuostatos.

Pagal UTPĮ 12(1) straipsnio 1 dalį Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuris pagal šio Įstatymo 62(1) straipsnį gavo leidimą dirbti sezoninį darbą ne ilgesniam kaip 90 dienų laikotarpiui, šiuo pagrindu gali kreiptis dėl Šengeno vizos išdavimo.

Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

Vadovaujantis Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalimi, prašymo išduoti vizą nagrinėjimas grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Pagal Europos Sąjungos Tarybos patvirtintos Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (2005/C 326/01) (toliau – ir Instrukcija) nuostatas, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga pirmiausia patikrina pateiktus dokumentus, o paskui šiais dokumentais pagrindžia savo sprendimą dėl prašymo išduoti vizą. Prašymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į valstybes nares ir jose įsikurti (V skirsnis „Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“).

Kaip matyti iš byloje pateikto Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Almatoje (Kazachstano Respublika) 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti išduoti Šengeno vizą, toks sprendimas priimtas įvertinus visumą aplinkybių: (i) pareiškėjas pokalbio metu negalėjo paaiškinti, kur dirba, nežinojo įmonės, kurioje dirba, pavadinimo, taip pat nežinojo, koks jo atlyginimas ir kas yra jo įmonės vadovas; (ii) pokalbio metu nurodė, kad kelionę planuoja jo įmonė, tačiau negalėjo papasakoti apie savo kelionės planą, ką veiks, nuvykęs į Lietuvą, nežinojo, į kokį Lietuvos miestą vyksta, kokia Lietuvos įmonė jį kviečia, nežinojo, ko mokys ir kas mokys; (iii) taip pat pareiškėjas negalėjo atsakyti, kur gyvens, atvykęs į Lietuvą. Kaip matyti, tyrimo metu konsulatas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė mokymų sutarties, programos, apmokėjimo patvirtinimo už mokymus ir kitos reikšmingos informacijos. Nustatyta, kad tarpininkavimo raštą pateikusi UAB „Desaitas“ yra įmonė, užsiimanti pastatų remontu ir renovacija, esamų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų pertvarkymu arba renovacija, remontu, taip pat UAB „Desaitas“ užsiima kelionių paslaugų veikla, o pagal viešai prieinamą informaciją UAB „Desaitas“ pagrindinė veikla – konsultuoti žmones įsidarbinant užsienyje. Konsulatas nenustatė, kad UAB „Desaitas“ oficialiai užsiimtų mokymų ir kvalifikacijos kėlimo veikla, o tokių duomenų nepateikė nei pareiškėjas, nei pati įmonė. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių įmonės susitarimą su pareiškėju dėl mokymų organizavimo. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas pateikė dokumentus, pagrindžiančius, jog jis dirba Tadžikistano įmonėje tinkuotoju, tačiau pokalbio metu negalėjo paaiškinti, kur dirba, nežinojo įmonės pavadinimo, kas yra jo įmonės vadovas, negalėjo atsakyti, koks yra jo atlyginimas, negalėjo pateikti jokios informacijos, kuri patvirtintų realų darbą Tadžikistane. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad pareiškėjo dokumentai, susiję su jo darbine padėtimi Tadžikistane, yra analogiški kaip ir kito asmens, kuris kreipėsi dėl vizos išdavimo neva atvykti į tinkuotojų mokymus per įmonę UAB „Desaitas“, tik nurodytas kitoks įmonės / darbdavio pavadinimas (administracinė byla Nr. I2-20040-860/2025). Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjas pateikė dokumentą, įvardintą kaip elektroninis bilietas skrydžiui iš Taškento į Vilnių, tačiau jame nurodyta įsigijimo data „29 AUG 2025“ (2025 m. rugpjūčio 29 d.), skrydžio iš Taškento laikas „17SEP 0830“ (rugsėjo 17 d. 08:30 val.), atvykimo į Stambulą laikas „ARRIVAL TIME:1200“ ir data „ARRIVAL DATE: 17SEP“, atvykimo į Vilnių laikas „ARRIVAL TIME: 1400“ ir data „ARRIVAL DATE: 17SEP“, kitoje vietoje atvykimo į Vilnių laikas „ARRIVAL TIME: 1600“, nurodytas įlaipinimo laikas „BOARDING TIME: 14AUGUST 07:50“ (rugpjūčio 14 d. 07:30 val.). Šie duomenys konsulatui sukėlė abejonę, jog pateiktas dokumentas yra suklastotas, kadangi nurodyta įlaipinimo data yra ankstesnė nei skrydžio data, ir netgi ankstesnė nei bilieto įsigijimo data. Atvykimo laikas į Vilnių yra nurodytas skirtingas (tai 14 val., tai 16 val.), o dokumente nėra nurodytas bilieto numeris „TICKET NUMBER: “. Vienoje vietoje „Vilnius“ rašoma lotyniška abėcėle, kitoje vietoje „Vilnius“ rašoma kirilica „??????? ??“. Taip pat nepateiktas apmokėjimas už lėktuvo bilietą ir nepateikta jokių įrodymų apie atgalinio bilieto turėjimą ar rezervaciją, nors prašyme pareiškėjas nurodė, jog planuoja išvykti 2025 m. lapkričio 26 d.