Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovo K. L. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui K. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis.) Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkinamas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius 2018 m. rugpjūčio 28 d. Bigbank AS filialas ir atsakovas K. L. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1 1804047/15pa, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 4951,21 Eur dydžio vartojimo kreditas, o atsakovas įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas, galutinis vartojimo kredito grąžinimo terminas – 2023 m. lapkričio 2 d. Atsakovad įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, todėl pradinis kreditorius Bigbank AS filialas sutartį vienašališkai nutraukė nuo 2019 m. balandžio 19 d. Atsakovas liko skolingas 4 825,65 Eur kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėję ieškovui susidariusį skolą (CPK 178, 185 straipsniai).

Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, sudarytos 2018 m. lapkričio 8 d., pagrindu pradinis kreditorius Bigbank AS filialo perleido reikalavimą į atsakovą PlusPlus Baltic OU, Lietuvoje veikiančiam per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą, o 2018 m. lapkričio 8 d. reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisės į atsakovą buvo perleistos ieškovui PlusPlus Capital AS. Faktiškai reikalavimas perleistas 2019 m. gegužės 8 d., sudarant Porteflį Nr. 4 pagal 2018 m. lapkričio 8 d. reikalavimo perleidimo sutartį.

Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas 2019 m. gegužės 27 d. pranešimu. Be kita ko, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 str. 7 d. nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Tarp šalių susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai. Pagrindinė paskolos forma suteikto vartojimo kredito gavėjo pareiga yra nustatytu terminu grąžinti kreditoriui iš jo gautas pinigines lėšas ir sumokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.873 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos gavėjo pareigą grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Prisiimtas sutartines prievoles kiekvienas asmuo turi vykdyti laiku ir tinkamai, t. y. pagal sutartyje ir (ar) įstatymuose nustatytus reikalavimus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsakovas sutarties specialiosiose sąlygose įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis dalimis grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą 4951,21 Eur kreditą. Atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir liko skolingas 4 825,65 Eur suteikto kredito sumos. Bylos duomenimis, atsakovas neatsiskaitė nei su pradiniu kreditoriumi nei su ieškove (CPK 179 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovės reikalavimas tenkinamas ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 4 825,65 Eur negrąžinto kredito sumos.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 32,20 Eur sutarties administravimo mokestį ir 259,15 Eur sutarties sudarymo mokestį. Remiantis pagrindinės sutarties sąlygomis ir sutarties bendrųjų sąlygų 2.1 punktu kredito gavėjas be kitų pagal sutartį mokėtinų sumų įsipareigojo kredito davėjui mokėti mėnesinį sutarties administravimo mokestį ir sutartie sudarymo mokestį, kuris sutarties sudarymo dieną yra finansuojamas kredito davėjo ir yra kredito gavėjo grąžinamas sutarties mokėjimo grafike nustatytomis dalimis ir terminais. Nutraukus sutartį prieš terminą kredito gavėjas (atsakovas) įsipareigojo nedelsiant sumokėti priskaičiuotą sutarties sudarymo ir sutarties administravimo mokestį (Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktas), tačiau šio įsipareigojimo tinkamai neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovo 32,20 Eur sutarties administravimo mokestį ir 259,15 Eur sutarties sudarymo mokestį yra pagrįsti ir tenkinami.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1484,37 Eur negautų mokėjimo palūkanų kaip negautų pajamų iki ieškinio parengimo ir pateikimo teismui dienos ir 24,00 procentų dydžio metinių palūkanų, skirtų kompensuoti negautas pajamas, už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2023 m. lapkričio 2 d. (sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020, pažymėjo, kad vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą.

Nagrinėjamo byloje ieškovas nurodo, kad jo negautas pajamas sudaro 386,50 Eur pelno palūkanų suma, paskaičuota iki sutarties nutraukimo dienos 2019 m. balandžio 19 d., ir 1 097,87 Eur pelno palūkanų suma kaip negautos pajamos, paskaičuotos nuo reikalavimo perleidimo dienos 2019 m. gegužės 8 d. iki ieškinio pareiškimo teismui dienos 2020 m. balandžio 28 d., skaičiuojant nuo negrąžinto kredito sumos 4 825,65 Eur (4 825,65 Eur x 24,00 proc. x 346 d.). Ieškovas nurodo, kad pagrįstai galėjo tikėtis gauti pajamų (palūkanų 1 097,87 Eur), tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų šių pajamų negavo, todėl ši suma priteistina kaip nuostoliai, pasireiškiantys negautų pajamų forma.Taip pat ieškovas prašo priteisti 24,00 procentų dydžio metinių palūkanų, skirtų kompensuoti negautas pajamas, už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2023 m. lapkričio 2 d. (sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos).

CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Remiantis CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostata, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Atsižvelgiant į nustatytą reguliavimą, ieškovo reikalaviams dėl 386,50 Eur pelno palūkanų sumo, paskaičuotos iki sutarties nutraukimo dienos 2019 m. balandžio 19 d., laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Kitoje dalyje ieškovo reikalavimai atmetami. Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis) priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).

Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad negautų pajamų 1 097,87 Eur sumą sudaro pelno palūkanos, kurias atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui, jeigu sutartis nebūtų nutraukta. Ieškovo prašomos priteisti negautos pajamos apskaičiuotos nuo negrąžintos kredito sumos 4825,65 Eur, taikant sutartyje sutartų palūkanų 24,00 proc. dydį, skaičiuojant už 346 dienas. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad ieškovas nepateikė įrodymų (apskritai neįrodinėjo), kad pradinis kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis, jog suteikiant kreditą atsakovas tinkamai įvykdys sutartines prievoles, t.y. ar pradinis kreditorius įvykdė pareigą įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, kaip suteikdamas kreditą ieškovas įvertino atsakovo kreditingumą, ar elgėsi protingai, sąžiningai aiškindamas sutarties sąlygas ir pan. Įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šis reikalavimas atmestinas.

Ieškovo reikalavimas dėl 24,00 procentų dydžio metinių palūkanų, skirtų kompensuoti negautas pajamas, už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2023 m. lapkričio 2 d. (sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos) taip pat atmetamas. Teismo vertinimu, iš ieškinio ir sutarties turinio darytina išvada, jog ieškovas kompensacinėms palūkanoms prilygino sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 24,00 proc. metines mokėjimo (pelno) palūkanas, todėl iš esmės šis ieškovo reikalavimas yra reikalavimas įvykdyti prievolę pagal sutartį natūra. Pagal minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali, todėl ieškovo reikalavimas nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta apie 83,37 proc. reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo atitinkamai priteistina 40,85 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl tarp šalių nepaskirstomos ir nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Priimti atsakovo K. L. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo K. L. ieškovo PlusPlus Capital AS naudai 4 825,65 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus šešiasdešimt penkis euro centus) negrąžinto kredito, 386,50 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus penkiasdešimt euro centų) pelno palūkanų, 259,15 Eur (du šimtus penkiasdešimt devynis eurus penkiolika euro centų) sutarties sudarymo mokesčio, 32,20 Eur (trisdešimt du eurus dvidešimt euro centus) sutarties administravimo mokesčio, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 5 503,50 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. liepos 22 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 40,85 Eur (keturiasdešimt eurų aštuoniasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovas sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.