Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.2; 1.1.8.10.5; 1.1.8.13; 1.2.14.5.1; 2.4.2.1; 2.4.6.1.

2020 m. lapkričio 12 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų ir Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. R. paskirta 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir M. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 MGL dydžio (225,90 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmę įskaityta bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendį.

Nukentėjusiosios I. N. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. R. priteista 5 000 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. R. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. gegužės 3 d., apie 11.42 val., veikdamas su nenustatytu asmeniu kartu, nenustatytam asmeniui paskambinus nukentėjusiajai I. N. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius policijos pareigūnu ir pranešus, kad nuo 2015 metų įvedus eurą yra išmokėtos pensijos netikrais banknotais ir atliekamas patikrinimas, todėl reikia įleisti į namus už durų stovintį kolegą ir duoti patikrinti visus netikrus pinigus, kuris tikrus pinigus grąžins, o netikrus iš karto pakeis į tikrus, paskambino į durų skambutį ir I. N. įleidus jį į butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), parodęs pažymėjimą su nuotrauka, M. R. melagingai prisistatė esąs iš policijos komisariato ir tikrina išmokėtas pensijas netikrais banknotais, todėl liepė I. N. duoti patikrinti pinigų banknotus, kuriuos reikia nufotografuoti automobilyje, dėl to I. N. tuo patikėjusi atidavė M. R. pinigus – 5 000 eurų, ir taip M. R. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą: nukentėjusiajai I. N. priklausančius pinigus – 5 000 eurų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. R. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

2.1. Skunde nurodoma, kad teismas skyrė pernelyg griežtą bausmę, nes nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, netrukdė tyrimui. Pažada daugiau niekada nekartoti. Taip pat nesutinka su teismo parinktu bausmių bendrinimo būdu.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras Arūnas Laukaitis prašo nuteistojo M. R. apeliacinį skundą atmesti.

3.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu M. R. akivaizdžiai siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, pasinaudojo savo teise atsisakyti duoti parodymus ir su ikiteisminio tyrimo įstaiga nebendradarbiavo, todėl ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas daugiau kaip metus, buvo paskirtos užduotys ir atliekami objektų daktiloskopiniai, rašysenos, biologinis ir odorologinis tyrimai, didelės apimties telefonų išklotinių analizės. Tik priremtas surinktų duomenų, bylą nagrinėjant teisme M. R. prisipažino kaltu. Taip jis pasielgė tik susipažinęs su visais ikiteisminio tyrimo surinktais įrodymais ir supratęs, kad jo kaltė visiškai įrodyta. Teisme duoti parodymai kelia abejonių dėl jų nuoširdumo ir teisingumo, nes M. R. nurodė aplinkybes, kurių praktiškai negalima patikrinti, nenurodė savo bendrininkų, sau priskyrė antraeilį vaidmenį, taip švelnindamas savo atsakomybę, todėl jo prisipažinimas negali būti laikomas nuoširdžiu. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad M. R. teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu.

3.2. Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, kad paskirdamas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę teismas įvertino nuteistojo asmenybę (M. R. anksčiau teistas 18 kartų, nusikaltimą padarė pirmais metais po paleidimo iš pataisos įstaigos, neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka), nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį (padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, senyvo amžiaus nukentėjusioji neteko didelės sumos savo santaupų, nusikaltimu padaryta žala neatlyginta), nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas), todėl pagrįstai teismas jam skyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Nustatytas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo terminas yra tik nežymiai didesnis nei straipsnio sankcijos vidurkis (vidurkis – 1 (vieni) metai 7 (septyni) mėnesiai). Bendrindamas bausmes už kelias nusikalstamas veikas, teismas gali pasirinkti bausmių bendrinimo būdą, t. y. visiškai ar iš dalies sudėti paskirtas bausmes. Įstatymas nenumato taisyklių, kada taikyti visišką sudėjimo, o kada dalinį bausmių sudėjimo būdą. M. R. nusikalstamą veiką padarė prieš priimant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendį, kuriuo be laisvės atėmimo bausmės, jam buvo paskirta ir 6 MGL dydžio (225,90 eurų) bauda, kurios jis nėra sumokėjęs. Taigi, teismas, nusprendęs bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu, nepažeidė BK 63 straipsnio reikalavimų.

4. Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. R. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą.

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vieni iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

7. Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo nuosprendžio turinį matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo ir 6 MGL dydžio (225,90 eurų) bauda, įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 1 dalis), į kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), kad nusikalstama veika padaryta žala neatlyginta, taip pat į kaltininko asmenybę: nevedęs, nedirbantis (2 t., b. l. 103), ne kartą baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 100–102), aštuoniolika kartų teistas (2 t., b. l. 39–60, 61–70, 71–85, 86–90, 91–95, 96–99), teistumas neišnykęs, nusikaltimą padarė nepraėjus nė metams po to, kai atliko ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę (2018 m. birželio 7 d. paleistas iš pataisos namų, o 2019 m. gegužės 3 d. padarė nusikaltimą), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad M. R. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kaltininkas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinęs visumą šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas už padarytą nusikaltimą M. R. skyrė terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas didesnį nei straipsnio sankcijos vidurkis. Atsižvelgęs į tai, kad byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, į bausmę įskaitė pagal ankstesnį nuosprendį atliktą bausmę. Nesutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, parenkant švelnesnę bausmės rūšį, trumpinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

8. Atmestinas kaip nepagrįstas nuteistojo prašymas pripažinti, kad egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nors nuteistojo prisipažinimas dėl padaryto nusikaltimo buvo įvertintas skiriant bausmę, t. y. taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas jam paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, tai savaime nereiškia, kad turėjo būti nustatyta ir jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką vertinamas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai asmuo savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-495/2019, 12 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-628/2019, 9 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Jei kaltininkas duodamas parodymus neigia esmines įvykio aplinkybes, kritiškai nevertina savo elgesio, arba nors ir pripažįsta esmines įvykio aplinkybes, bet tik verčiamas surinktų įrodymų, tuomet pripažįstama, kad nėra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis Nr. 2K-326-303/2019, 24 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu M. R. pasinaudojo teise neduoti parodymų ir tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pripažino savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo (2 t., b. l. 118–120; 3 t., b. l. 39–44). Vertinant nuteistojo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme matyti, kad jis savanoriškai neatskleidė visų padaryto nusikaltimo aplinkybių, neatskleidė savo bendrininkų, siekė sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Visos bylai reikšmingos aplinkybės buvo nustatytos kitais įrodymais (t. y. nukentėjusiosios parodymais, specialisto išvadomis ir kt.), todėl daroma išvada, kad nuteistasis prisipažino ne laisva valia, o verčiamas byloje esančių įrodymų. Be to, tik atsakydamas į gynėjo klausimą nuteistasis nurodė, kad gailisi nusikaltęs. Visa tai nerodo jo nuoširdumo, kritiško savo elgesio vertinimo, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad M. R. prisipažinimas padarius inkriminuojamą nusikaltimą negali būti vertinamas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Įvertinus ankstesnių teistumų skaičių (aštuoniolika kartų), M. R. teiginiai daugiau nenusikalsti laikytini deklaratyviais.

9. Nors nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo pasirinktu bausmių bendrinimo būdu ? bausmes visiškai sudėti, t. y. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę ? 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo su 6 MGL dydžio (225,90 eurų) bauda (BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalys), teisėjų kolegija pripažįsta, kad baudžiamasis įstatymas nedetalizuoja, kokį bausmių sudėjimo būdą konkrečiu atveju reikia pasirinkti, t. y. visiškai ar iš dalies sudėti bausmes (BK 63 straipsnio 5 dalyje išvardijami atvejai, kuomet bausmės turėtų būti bendrinamos apėmimo būdu, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti bausmių apėmimo, nes tiek BK 182 straipsnio 1 dalyje, tiek ir BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos priskiriamos tai pačiai nusikaltimų kategorijai). Tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pasirinkti bausmių bendrinimo būdą įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (BK 63 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad neišnykus teistumui M. R. šeštą kartą patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus geriausiai užtikrins visiškas bausmių sudėjimas.

10. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant nuteistajam paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas galutinę subendrintą bausmę ? 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo su 6 MGL dydžio (225,90 eurų) bauda. Paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54 straipsniai), todėl apeliacinis skundas atmestinas.

11. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kad nuteistojo skundas atmestas, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinktas gynėjas, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalvos tarnyba informavo, kad M. R. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 108 eurų sumą, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi iš nuteistojo priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo M. R. apeliacinį skundą.

Priteisti iš nuteistojo M. R. 108 (vieną šimtą aštuonis) eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti, kad ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjai Boleslovas Kalainis Zigmas Kavaliauskas Vidmantas Mylė