- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- e2YT-27267-868/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21246-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Pareiškėjas
- V. T.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, VĮ „Turto bankas“, A. T.
- Advokatai
- Vilma Volkovienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, VĮ „Turto bankas“, A. T. dėl juridinio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. T., po tetos A. T. mirties, priėmė palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti bei atnaujinti terminą draudimo išmokai išmokėti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė patikslino antrą prašymą nurodė, kad prašo atnaujinti Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nustatytą 5 metų terminą kreiptis į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl 568,47 Eur draudimo išmokos išmokėjimo.
Šalies argumentai
Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjo V. T. teta, t. y. tėvo sesuo. 2008 m. vasario 5 d. Vilniaus rajono I-ajame notarų biure A. T. sudarė testamentą, pagal kurį, jai nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas su priklausančiais procentais, esančias tuometiniame AB banke „Snoras“ ir visas kitas pinigines lėšas, kurios priklausys jai mirties dienai, palieka L. E. N..
Nuosavybės teise priklausantį butą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), 30,36 kv.m. bendro ploto, statinyje, kurio unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), esantį, .(duomenys neskelbtini), paliko V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Taip pat visas nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, buvusias AB „Hansabankas“ paliko V. T..
Dar iki testatorės mirties, t. y. 2014-09-11, butas, nuosavybės teise priklausantis A. T. (unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini)), turintis 30,36 kv.m. bendro ploto, statinyje, kurio unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), adresu, (duomenys neskelbtini), rentos teisės pagrindais perleido V. T..
A. T. iki mirties gyveno aukščiau nurodytame bute, todėl visi buvę namų apyvokos daiktai, jos asmeniniai daiktai po jos mirties faktiškai buvo priimti ir toliau valdomi pareiškėjo V. T..
Po A. T. mirties V. T., kaip įpėdinis pagal testamentą nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės išdavimo, kadangi palikimo atsiradimo dieną testamente nurodytas turtas, t.y. butas, adresu (duomenys neskelbtini) ir piniginės lėšos AB „Hansabankas“ jau buvo faktiškai ir teisiškai jo valdomas.
Kitas testamentinis įpėdinis Linas E. N., palikimo nepriėmė, o 2016-02-18 notarų biure, atsisakė palikimo.
Kadangi turtas pagal testamentą nepriimtas, jis turi būti paveldimas pagal įstatymą.
Po A. T. mirties pareiškėjas elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ir kaip įstatyminis įpėdinis, turintis visas teises į palikimą. Po tetos mirties jis faktiškai priėmė jos asmeninius daiktus, be to, teikdamas teismui prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo siekia priimti ir po tetos mirties banke (po BAB bankas Snoras bankroto - VĮ Indėlių ir investicijų draudimas) likusias pinigines lėšas.
Kadangi nėra galimybės kitokia tvarka gauti paveldėjimo teisės liudijimo, todėl teismine tvarka nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas. Teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, t.y. kad V. T., po tetos A. T. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, Pareiškėjas turės galimybę priimti po tetos mirties BAB bankas Snoras likusį 568,47 Eur piniginį indėlį.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad tik teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. T. priėmė tetos A. T. palikimą, faktiškai jį valdydamas, jis įgis teisę kreiptis į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl indėlio susigrąžinimo, prašo teismo atnaujinti terminą draudimo išmokai išmokėti.
Suinteresuotas asmuo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjo pareiškimo dalį dėl juridinio fakto nustatymo spręsti teismo nuožiūra, pareiškėjo pareiškimo dalį dėl praleisto įstatyme nustatyto termino atnaujinimo netenkinti.
Nurodė, kad įstatyme numatyta indėlininko teisė gauti draudimo išmoką galioja 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos. Kadangi kreiptasi dėl draudimo išmokos gavimo praleidus įstatyme numatytą terminą, teisės į draudimo išmoką galiojimo terminas yra pasibaigęs ir draudimo išmoką mokėti nėra teisinio pagrindo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė prašė pareiškėjo prašymus tenkinti.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atstovė prašė pareiškėjo pareiškimo dalį dėl juridinio fakto nustatymo spręsti teismo nuožiūra, pareiškėjo pareiškimo dalį dėl praleisto įstatyme nustatyto termino atnaujinimo netenkinti.
Pareiškėjo reikalavimai tenkinami
Byloje nustatyta, kad A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo teta, t. y. tėvo sesuo. A. T. mirė (duomenys neskelbtini) ( e.l. b. 1 t., b. l. 6). 2008-02-05 Testamentu A. T. visas jai nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas su priklausančiais procentais, esančias AB bankas „Snoras“ ir visas kitas pinigines lėšas, kurios priklausys jai jos mirties dienai, ji paliko Linui E. N., laidotuvių ir kremavimo išlaidoms padengti, o butą, esantį (duomenys neskelbtini) pareiškėjui V. T.. Pagal 2011-08-19 Rentos sutartį rentos gavėja A. T. perdavė, o rentos mokėtojai V. T. ir J. T. bendrojon jungtinės sutuoktinių nuosavybėn priėmė butą, adresu (duomenys neskelbtini) ( el. b. 1 t., b. l. 29-32). L. E. N. palikimą po A. T. mirties atsisakė priimti ( el. b.1 t., b. l. 9).
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo atliktais veiksmais jį priėmė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 5.50, 5.51 straipsniai.
CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, t. y. valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan. Tai, kad pareiškėjas po tetos A. T. mirties priėmė jos likusį palikimą patvirtina byloje esantys įrodymai, t. y. 2011-08-19 Rentos sutartis, pagal kurią A. T. perdavė, o pareiškėjas gavo A. T. butą. Teismas sprendžia, kad būtent po A. T. mirties pareiškėjas gavo nuosavybės teise visus bute esančius jos asmeninius daiktus. Be to, kaip nustatyta iš atstovės paaiškinimų iki mirties pareiškėjas A. T. rūpinosi ir palaidojo.
Teismas įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, pareiškėjo atstovės paaiškinimus, sprendžia, kad pareiškėjas įrodė, jog priėmė palikimą po A. T. 2014-09-11 mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).
Pareiškėjas įrodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas jam sukels teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Kadangi pareiškėjas V. T. negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėjas galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įstatymų nustatyta tvarka paveldėtų po tetos A. T. mirties likusį turtą.
Dėl praleisto įstatyme nustatyto termino atnaujinimo
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo V. T. teta, tėvo sesuo, A. T., BAB banko Snoras turėjo 568,47 Eur indėlį.
Kaip žinia, 1992 m. kovo 17 d. įsteigtas AB bankas SNORAS (toliau – bankas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimu sustabdyta banko veikla, nušalinti jos vadovai dėl galimo banko kreditinių Įsipareigojimų nevykdymo bei dėl įtarimų banko vadovams neskaidria finansine veikla. Visos banko akcijos perimtos valstybės, banko veiklai koordinuoti Lietuvos bankas laikinai paskyrė administratorių. Lietuvos bankas 2011 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl banko bankroto iškėlimo, 2011 m. gruodžio 7 d. bankui iškelta bankroto byla, 2012 m. rugpjūčio 22 d. priimta nutartis likviduoti banką.
Pareiškėjo advokatė Vilma Volkovienė 2019 m. liepos 5 d. kreipėsi į suinteresuotą asmenį VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikti pažymą apie A. T. BAB banko SNORAS sąskaitoje buvusias pinigines lėšas. 2019-07-11 raštu Nr. 05-440 VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nurodė, kad A. T. priklausė draudimo išmoka už BAB SNORAS indėlį – 568,47 Eur bei atkreipė dėmesį, kad BAB banko SNORAS indėlininkai jiems priklausančias draudimo išmokas galėjo atsiimti iki 2016 m. lapkričio 24 dienos ( el. b. 1 t., b. l. 16).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi (redakcijos, galiojusios BAB banko „Snoras“ draudžiamojo įvykio dieną – 2011 m. lapkričio 24 d.), indėlininko ar investuotojo teisė gauti draudimo išmoką galioja 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos. Nagrinėjamu atveju draudimo išmokas už BAB banke „Snoras“ laikytus indėlius buvo galima atsiimti iki 2016 m. lapkričio 24 d. Kartu pažymėtina, jog teisė į draudimo išmokas pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą dėl sumų, sumokėtų už banko „Snoro“ indėlių sertifikatus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo pripažinta tik 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, tad nagrinėjamu atveju realiai teise į draudimo išmoką pareiškėjas galėjo pasinaudoti nuo 2015 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d. Pareiškėjas siekia atnaujinti terminą draudimo išmokai AB banke „Snoras“ atsiimti.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriaus nuostatos suteikia teismui galimybę atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, pripažinus, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-299/2007). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008).
Įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes bei byloje esančius rašytinius įrodymus, tai pat pareiškėjo advokatės paaiškinimus nustatytina, kad pareiškėjo teta A. T. buvo senyvo amžiaus, (duomenys neskelbtini) metais jai buvo (duomenys neskelbtini) metai, ji neturėjo teisinio išsilavinimo, taip pat neturėjo vaikų. Mirė A. T. (duomenys neskelbtini)metais nuo širdies ligų, iki mirties ją prižiūrėjo pareiškėjas. Taip pat pareiškėjas ją ir palaidojo. Pareiškėjas asmeniškai sužinojo apie tai, kad gali prašyti atnaujinti terminą tik po to, kai gavo informaciją, kad L. E. N. atsisakė palikimo po A. T. mirties. 2018 metais pareiškėjas kreipėsi į teisininkus, t.y. sudarė 2018-09-21 atstovavimo sutartį. Pats pareiškėjas nuo 2015 metų gyvena užsienyje. Kaip nurodė pareiškėjo atstovė advokatė, pareiškėjas teisinio raštingumo neturi.
Duomenų, jog A. T. būtų laiku informuota apie draudimo išmokos išmokėjimą, byloje nenustatyta. Nagrinėjamu atveju spręsti, kad pareiškėjas yra nesąžiningas ar sąmoningai vengė realizuoti savo teisę gauti draudimo išmoką, nėra jokio pagrindo. Priešingai, pareiškėjas dėjo pastangas sužinoti apie indėlį, sužinojęs apie draudimo išmoką, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę – pakankamai operatyviai kreipėsi į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ bei teismą.
Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visetą, t. y. A. T. amžių, išsilavinimą, sveikatos būklę, pareiškėjo darbinę veiklą, kuri nebuvo susijusi su draudimo ar teisiniais klausimais, taip pat tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, pasisakė, jog sumokėtos sumos už Snoro indėlių sertifikatus yra draudimo objektas, tačiau duomenų, jog A. T. būtų informuota apie draudimo išmokos išmokėjimą (kur ir kaip kreiptis), nenustatyta, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, spręstina, jog priežastys, dėl kurių pareiškėjas praleido terminą indėlio draudimo išmokai gauti, laikytinos svarbiomis, todėl atnaujintinas įstatymų nustatytas terminas indėlio draudimo išmokai gauti (CK 1.5 straipsnis, CPK 576 straipsnis). Duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog pareiškėjas yra nesąžininga ar sąmoningai vengė realizuoti savo teisę gauti draudimo išmoką, byloje nenustatyta. Priešingai, pareiškėjas sužinojęs apie atsisakymą išmokėti draudimo išmoką, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais nedelsiant siekė realizuoti savo teisę, kurios laiku nerealizavo dėl sąžiningo suklydimo (teisinio neišsprūsimo).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 443, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) po tetos A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.
Atnaujinti V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatytą 5 metų terminą kreiptis į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl 568,47 Eur draudimo išmokos išmokėjimo.
Atnaujinti terminą trims mėnesiams nuo nutarties įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.