- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-25
- Bylos Nr.
- e2S-1999-560/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18612-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- V. T.
- Atsakovas
- M. C. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei M. C. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų išsprendimo ir atsakovės M. C. S. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių klausimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė:
1.1 nutraukti šalių (duomenys neskelbtini)sudarytą santuoką (įrašo numeris (duomenys neskelbtini)) dėl mišrios abiejų sutuoktinių kaltės;
1.2 po santuokos nutraukimo palikti ieškovui pavardę „T.“, atsakovei – „S.“;
1.3 bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą turtą padalinti tokiu būdu – 16029/81311 dalis pastato (gyvenamojo namo), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo dalinama tokiomis dalimis: 5343/81311 (?) tenka V. T. ir 10686/81311 (?) dalis tenka M. C. S.; 1379/20000 dalis žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas 0101/0089:278, adresas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo dalinama tokiomis dalimis: 459/20000 (?) dalis tenka V. T. ir 920/20000 (?) dalis tenka M. C. S.;
1.4 namų apyvokos daiktus po santuokos nutraukimo padalinti tokiu būdu – po santuokos nutraukimo M. C. S. priteisti šiuos kilnojamuosius daiktus: G. K. paveikslo „Bučinys“ reprodukcija, likutinė vertė 27,30 Eur; sofa 1 vnt. „Magrės baldai“, likutinė vertė 1 120,00 Eur; „Ikea“ batų lentyna, likutinė vertė 70 Eur; sieninė spinta (prie lauko durų dešinėje nišoje), likutinė vertė 560 Eur; burbulinis šviestuvas 1 vnt. kaina, likutinė vertė 518 Eur (už abu); pakabinama lentyna tamsiajame skalbimo kambarėlyje, likutinė vertė 560 Eur (1 vnt.); „Siemens“ džiovyklė 1 vnt., likutinė vertė 466 Eur; „Miele“ skalbyklė (1 vnt.), likutinė vertė 664,30 Eur; veidrodis vonios kambario 1 vnt., likutinė vertė 70 Eur; vonios spintelė (praustuvui) 1 vnt., likutinė vertė 120 Eur; „Hansgrohe“ vonios kambario maišytuvas 1vnt., likutinė vertė 105 Eur; gyvatukas, likutinė vertė (už abu 599,20 Eur); veidrodinė spintelė su LED apšvietimu 1 vnt., likutinė vertė 128,10 Eur (1 vnt.); vonios spintelė (dušo patalpoje) 1 vnt., likutinė vertė 190,40 Eur; „Hansgrohe“ vonios kambario maišytuvas 1 vnt., likutinė vertė 105 Eur; natūralaus ąžuolo medžio valgomojo stalas su 4 vnt. kėdžių, likutinė vertė 700 Eur; tamsaus kambarėlio daiktų laikymo sistema (lentyna) 1 vnt., likutinė vertė 560 Eur; sieninis laikrodis 1 vnt., likutinė vertė 21 Eur; šviestuvas „Ikea“ 1 vnt., likutinė vertė 14 Eur; orkaitė „Allenzi“ 1 vnt., likutinė vertė 210 Eur; virtuvės kriauklė „Fanke“ 1 vnt., likutinė vertė 33,60 Eur; kaitlentė „Allenzi“, likutinė vertė 174,30 Eur už vnt.; gartrauktis „Allenzi“ 1 vnt., likutinė vertė 66,50 Eur; virtuvės „Hansgrohe“ maišytuvas, likutinė vertė apie 146,30 Eur už vnt.; svetainės šviestuvai (3 vnt.), likutinė vertė 123,90 Eur už visus; lubinis svetainės šviestuvas „Futura“ 1 vnt., likutinė vertė 350 Eur; lova 1 vnt., likutinė vertė 840 Eur; čiužinys 1vnt., likutinė vertė 140 Eur; patalynės komplektas „Ikea“, likutinė vertė (2 vnt.) už abu 56 Eur; pagalvė 2 vnt., likutinė vertė 28 Eur; miegamojo komoda 1 vnt., likutinė vertė 210 Eur; apvalusis miegamojo šviestuvas 1 vnt., likutinė vertė 140 Eur; miegamojo šviestuvai prie lovos (už 2 vnt.), likutinė vertė 37,80 Eur; miegamojo spinta drabužiams 1 vnt., likutinė vertė 560 Eur; miegamojo spintelė prie lovos (už 2 vnt.), likutinė vertė 70 Eur; ūkinė spintelė vonios kambaryje, likutinė vertė 96,60 Eur; virtuvės baldų komplektas, likutinė vertė 2 100 Eur; koridoriaus lempa (stačiakampė) 1 vnt., likutinė vertė 49 Eur; 8 vnt. „ruletų“, likutinė vertė 280 Eur (už visus);
1.5 priteisti V. T. naudai iš M. C. S. 6 155,15 Eur kompensaciją už kilnojamųjų namų apyvokos daiktų palikimą jos asmeninėn nuosavybėn;
1.6 priteisti V. T. asmeninėn nuosavybėn transporto priemonę (motociklą) YAMAHA, pirmos registracijos data: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN numeris: (duomenys neskelbtini), transporto priemonės techninio registracijos liudijimo (duomenys neskelbtini), liudijimo išdavimo data: (duomenys neskelbtini).
1.7 už motociklo po santuokos nutraukimo palikimą V. T. asmeninėn nuosavybėn M. C. S. priteisti iš V. T. kompensaciją – 550 Eur (½ turto vertės);
1.8 nustatyti, kad ištuokos teisinės pasekmės kilo nuo tada, kai šalys pradėjo gyventi skyriumi ir neveda bendro ūkio kartu, t. y. nuo (duomenys neskelbtini).
2. Atsakovė M. C. S. pareiškė priešieškinį, kuriuo teismo prašė:
2.1 nutraukti tarp M. C. S. ir V. T. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), ir pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės;
2.2 priteisti iš ieškovo V. T. atsakovės M. C. S. naudai 2 000 Eur dydžio kompensaciją neturtinei žalai atlyginti;
2.3 dalijant santuokoje įgytą turtą, ieškovui asmenine nuosavybės teise natūra priteisti motociklą YAMAHA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 3 000 Eur;
2.4 priteisti iš ieškovo V. T. atsakovės M. C. S. naudai 1 500 Eur dydžio kompensaciją už jai tenkančią mažesnę santuokinio turto dalį;
2.5 pripažinti 16029/81311 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1379/20000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovės M. C. S. nuosavybe;
2.6 tuo atveju, jei teismas netenkintų reikalavimo dėl turto pripažinimo asmenine atsakovės nuosavybe, dalijant šį santuokoje įgytą turtą, nukrypti nuo lygių dalių principo, priteisiant atsakovei M. C. S. 100 procentų santuokoje įgyto nekilnojamojo turto: 16029/81311 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1379/20000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), natūra šį turtą priteisiant atsakovei, neišmokant ieškovui piniginės kompensacijos;
2.7 pripažinti asmenine atsakovės nuosavybe šiuos kilnojamuosius daiktus: paveikslą „Bučinys“ – 40 Eur; sofą „Bravo“ „Magrės baldai“ –1 570 Eur, IKEA batų komodą (koridoriuje) –149 Eur; sieninę spintą koridoriuje – 297 Eur; du šviestuvus koridoriuje – 49,34 Eur; pakabinamą lentyną skalbimo kambarėlyje – 300 Eur; džiovyklą „Siemens“ – 540,99 Eur; veidrodį vonios kambaryje – 60 Eur; vonios spintelę su praustuvu „Mocca“ (ruda) – 84,70 Eur; vonios spintelę „Mocca“ aukštą (ruda) – 130,20 Eur; rankšluosčių džiovintuvas vonios kambaryje – 109 Eur x 2 vnt. = 218 Eur; veidrodinę spintelę virš kriauklės vonios kambaryje baltą – 84,75 Eur; vonios spintelę su praustuvu baltą – 111,75 Eur; maišytuvas praustuvui „Focus“ – 61,80 Eur; tamsaus kambarėlio lentyną – 100 Eur; sieninį laikrodį su romėniškais skaitmenimis – 30 Eur; šviestuvą virtuvėje IKEA – 12,99 Eur; orkaitę „Allenzi“ – 279 Eur; virtuvės kriauklę „Franke“ – 38,99 Eur; įmontuojamą dujinę kaitlentę „Allenzi“ –199 Eur; gartraukį „Allenzi“ – 86,99 Eur; maišytuvą virtuvėje – 69,43 Eur; tris sieninius šviestuvus „Lamkur“ svetainėje – 114 Eur; lubinį svetainės šviestuvą – 164,25 Eur; miegamojo lovą – 630,99 Eur; miegamojo lovos čiužinį – 284,44 Eur; du komplektus patalynės iš IKEA – 70 Eur; miegamojo komodą IKEA – 199 Eur; du miegamojo šviestuvus „Eye sport black“ – 19,48 Eur; lubinį šviestuvą miegamajame – 60 Eur; miegamojo spintą – 400 Eur; dvi spinteles prie miegamojo lovos – 100 Eur; sieninę lempą koridoriuje – 70 Eur; sieninę spintą koridoriuje (be veidrodžio) – 300 Eur; virtuvės baldų komplektą – 2 500 Eur; aštuonis „roletus“ ant langų – 240 Eur;
2.8 alternatyviai, jei teismas netenkintų atsakovės reikalavimo dėl kilnojamojo turto pripažinimo jos asmenine nuosavybe, šį kilnojamąjį turtą dalijant kaip bendrą jungtinę nuosavybę, nukrypti nuo lygių dalių principo, atsakovei priteisiant 100 proc. šio ginčo turto natūra, neišmokant ieškovui kompensacijos;
2.9 iš ieškovo atsakovės naudai priteisti 3 962,41 Eur kompensaciją už ieškovo nepanaudotas lėšas, kurias atsakovė skyrė būsto įrengimui;
2.10 po santuokos nutraukimo palikti atsakovei iki santuokinę pavardę – S.
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-120-372/2025 nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
4. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui ieškovas pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę M. C. S. netrukdyti ieškovui V. T. naudotis bendrosios jungtinės nuosavybės teise jam priklausančiu turtu - nekilnojamuoju turtu - dalimi gyvenamojo namo 16029/81311 ir dalimi žemės sklypo 1379/20000, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esančiais daiktais.
5. Nurodė, kad minėtas nekilnojamasis turtas priklauso abiem sutuoktiniams, ieškovas šiuo turtu naudojosi visą laiką, jame gyveno, laikė savo asmeninius daiktus. Turto priklausymą abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise taip pat yra konstatavęs ir apeliacinės instancijos teismas. Ieškovas tvirtina, kad iki tol, kol Vilniaus miesto apylinkės teismas nepriėmė sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacine tvarka, ieškovas galėjo naudotis ir naudojosi savo turtu ir jame esančiais daiktais. Po ieškovui nepalankaus teismo sprendimo priėmimo atsakovė sudarė dirbtines sąlygas, kliudančias ieškovui naudotis savo turtu – nepranešusi atsakovui pakeitė namo, kuriame gyveno atsakovas, spyną, kartu sulaikydama ieškovo daiktus bei drausdama ieškovui naudotis bendru turtu. Ieškovas kreipėsi į policiją dėl atsakovės savivaldžiavimo, tačiau policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodama tuo, kad turtas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl ginčas turi būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis bendros kompetencijos teisme.
Atsiliepimas
6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka. Atsakovė prašymą vertina kaip kenkėjišką, nesąžiningą ir neatitinkantį įstatyme nustatytų pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes nagrinėjamu atveju nėra jokių realių grėsmių, kad ateityje galėtų būti pažeistos ieškovo teisės. Ieškovas iš namo (duomenys neskelbtini) išsikraustė dar prieš civilinei bylai pasibaigiant pirmosios instancijos teisme, t. y. 2024 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, kartu išsinešdamas visus savo asmeninius daiktus. Prieš išsikraustydamas ieškovas elgėsi itin kenkėjiškai ir neteisėtai, padarė žalą name buvusiam atsakovės turtui ir atsakovei, paliko betvarkę, nukirpo skalbimo mašinos laidą, tokiu būdu sugadindamas teismo sprendimu atsakovei paliktą turtą. Ieškovas taip pat išmetė iš šaldytuvo atsakovės maistą, žadėjo padaryti atsakovės gyvenimą nepakeliamu. Būtent dėl šios priežastis atsakovė pakeitė buto spynas, darydama prielaidą, kad ieškovas po išsikraustymo neturi ką veikti bute. Apie tai buvo pranešta ir ieškovui, kai šis atvyko į butą pasiimti pinigų komunalinių paslaugų apmokėjimui. Ieškovui buvo pranešta, kad likus bute kokių nors ieškovo asmeninių daiktų, pastarasis gali patekti į butą su kaimynų pagalba, kuriems atsakovė yra palikusi buto raktų kopiją. Ieškovas nebandė susisiekti su atsakove dėl patekimo į butą. Jis iš buto pats savanoriškai išsikraustė ir turi kitą gyvenamąją vietą. Jokių objektyvių priežasčių patekti į butą ieškovas nenurodė ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Jei ieškovas paliko bute savo asmeninius daiktus, jis gali kreiptis atsakovę dėl šių daiktų paėmimo ir patekti į butą dalyvaujant atsakovei. 2024 m. lapkričio 16 d. kaimynas pranešė atsakovei, kad jos buto durų spynoje išgręžta skylė, šiuos veiksmus atliko ieškovas, ketindamas pakenkti atsakovei. Atsakovė kreipėsi į policiją, kuri nurodė, jog atsakovė turi pasikeisti buto durų užraktus, taip pat informuoti V. T., kad be atsakovės leidimo pastarasis negali įeiti į jos namus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 2 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino.
8. Teismas nurodė, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, be kita ko, priklauso nekilnojamasis gyvenamosios paskirties turtas - 16029/81311 dalis pastato (gyvenamojo namo), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini). Byloje yra kilęs ginčas dėl minėto nekilnojamojo turto, sprendžiant ne jo padalijimo natūra, o priteisiant piniginę kompensaciją. Byloje nėra ginčo, kad bendras sutuoktinių gyvenimas baigėsi 2021 m. lapkričio 19 d., apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šių pirmos instancijos teismo išvadų šalys nekvestionavo. Atsakovės teigimu, ieškovas iš minėto būsto išsikraustė dar 2024 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje ir turi kitą gyvenamąją vietą.
9. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas Vilniaus mieste – butas (duomenys neskelbtini). Ieškovas teigia, kad name (duomenys neskelbtini), ieškovas gyvena ir jame yra likę ieškovo asmeniniai daiktai. Ieškovas nepateikė įrodymų apie jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir turto buvimą (duomenys neskelbtini), o pagal šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus teismas sprendė, jog šiuo metu minėtu adresu yra ne ieškovo, o atsakovės gyvenamoji vieta. Iš šalių susirašinėjimo, pridėto prie atsakovės atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo matyti, kad atsakovė neprieštarauja ieškovo patekimui į patalpą, dalyvaujant atsakovei. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog iki atsakovei pakeičiant namo (duomenys neskelbtini), spynas ieškovas būtų naudojęs šį turtą kaip savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsakovas nenurodė, koks minėtame name esantis turtas priklauso atsakovui, kokie jam asmeniniame gyvenime reikalingi daiktai yra likę name. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių santykiai yra konfliktiški, atsakovei grįžus į savo gyvenamąją vietą, būsto įėjimo durų spyna rasta sugadinta, abi šalys santykius sprendžia pasitelkdami policijos pareigūnus. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo interesą nedelsiant naudotis nurodyta gyvenamąja patalpa, o reikalaujamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali dar labiau pagilinti šalių konfliktus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovas V. T. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2025 m. gegužės 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
11. Nurodė, kad nekilnojamojo turto objektas yra registruotas abiejų sutuoktinių vardu. Kiekvienas bendraturtis turi susilaikyti nuo veiksmų, kurie pažeistų kito bendraturčio teises ar teisėtus interesus. Teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, rėmėsi deklaratyviais ir melagingais atsakovės teiginiais, o ne objektyviu bylos medžiagos ištyrimu. Ieškovas yra pareiškęs reikalavimą dėl turto padalijimo natūrinėmis dalimis, o atsakovė yra pareiškusi priešinį reikalavimą pripažinti šį turtą jos asmeniniu. Atsakovė neturi teisės vienašališkai kurti techninių kliūčių bendrasavininkui naudotis jo turtu pakartotinai keisdama durų spynos užraktą be bendraturčio sutikimo. Faktas, kad atsakovas turi asmeninės nuosavybės teise kitą nekilnojamąjį turtą nekeičia aplinkybės, kad atsakovė neteisėtai, atvirai ir pakartotinai kuria neteisėtas kliūtis ieškovui patekti į jo, kaip bendrasavininko, nekilnojamąjį turtą. Objekte buvo palikti ir faktiškai šiuo momentu yra likę ieškovo asmeniniai daiktai. Atsakovė atsiliepime aiškiai pripažino, kad komunalinius mokesčius mokėjo ieškovas, ji faktiškai bylos pradžioje negyveno Lietuvos Respublikoje. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas pakartotinai patiria tęstinius turtinius praradimus, gyvenimiškus nepatogumus.
Atsiliepimas
12. Atsakovė M. C. S. 2025 m. rugsėjo 23 d. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui, tokiu būdu nėra išspręstas šio atsiliepimo į atskirąjį skundą priėmimo klausimas. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybių jai pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovo atskirąjį skundą, 2025 m. gegužės 12 d. priėmė rezoliuciją: „priimti, siųsti nagrinėti apeliacinės instancijos teismui“, kas patvirtina, jog atsakovei nebuvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą. Dėl šių priežasčių atsakovės atsiliepimą į atskirąjį skundą priima apeliacinės instancijos teismas.
13. Atsakovė M. C. S. pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirojo skundo netenkinti.
14. Nurodė, kad ieškovas turi visas galimybes įeiti į butą ir tai darė, pats apeliantas nusprendė kreiptis į policijos pareigūnus ir patirti raktininko išlaidas, kadangi nesikreipė į atsakovę su jokiais prašymais dėl naudojimosi patalpomis ar asmeninių daiktų pasiėmimu. Atsakovė niekada neišreiškė atsisakymo bendradarbiauti - ieškovas pats nesikreipė, nebandė susitarti, pasirinko agresyvų ir manipuliatyvų santykių modelį, kuris jokiu būdu nesuponuoja būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė jokių tyčinių veiksmų nesiėmė, o priešingai, jos veiksmai buvo atsakingi, apdairūs ir pagrįsti objektyvia būtinybe užtikrinti savo ir turto saugumą po to, kai ieškovas, išsikraustydamas 2024 m. rugsėjo pabaigoje, ėmėsi destruktyvių, kerštingų veiksmų (nukirpo skalbimo mašinos laidą; išmetė iš šaldytuvo maisto produktus, kaip pats grasino - „padaryti jos gyvenimą nepakeliamu“; paliko bute netvarką ir demonstravo agresyvų elgesį). Ieškovas savanoriškai išsikėlė, neturėjo realaus poreikio grįžti į butą, o vėliau tik imitavo „kliūčių buvimą“, kad galėtų pateikti formalų pagrindą reikalauti laikinųjų apsaugos priemonių. Šiuo metu nėra objektyvaus, realaus ir skubaus poreikio taikyti laikinas priemones, nesusijusias su byla. Ieškovas faktiškai negali pagrįsti jokio būtino, realaus ar neatidėliotino poreikio naudotis (duomenys neskelbtini), esančiu nekilnojamuoju turtu. Jis iš turto išsikraustė savo iniciatyva, kartu išsinešdamas visus jam reikalingus asmeninius daiktus. Atsakovė niekada neneigė, kad laikinai lankosi Tailande pas savo šeimą, tačiau tai nereiškia, kad būtų nustojusi naudotis ginčo turtu ar atsisakiusi teisių į jį. Ieškovo teiginiai apie tariamą patiriamą žalą ir nepatogumus yra deklaratyvūs - jis nepateikė jokių įrodymų nei apie turtinius nuostolius, nei apie būtiną būtinybę skubiai naudotis ginčo turtu. Jis nei gyvena ginčo turte, nei bendradarbiauja tvarkant su turtu susijusius klausimus (pvz., atsisako perrašyti komunalinių paslaugų sutartis).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų
16. Ieškovas teikia į bylą naujus įrodymus: duomenis apie atsakovės paiešką, komunalinių paslaugų mokėjimo įrodymus, gyvenamosios vietos deklaraciją, pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo (su registravimo policijoje žyma), NTR išrašą, trukdymo naudotis turtu įrodymus ir prašo šiuos rašytinius įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju ieškovas teikiamus naujus įrodymus galėjo teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus būtų atsisakęs priimti. Ieškovas nenurodo, kodėl būtinybė teikti šiuos duomenis iškilo vėliau ir kodėl jų neteikė pirmosios instancijos teismui, todėl, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pagrindo priimti ieškovo teikiamus naujus įrodymus nėra.
Dėl atskirojo skundo argumentų
17. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas netenkino jo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas prašė įpareigoti Atsakovę M. C. S. netrukdyti ieškovui V. T. naudotis bendrosios jungtinės nuosavybės teise jam priklausančiu turtu - nekilnojamuoju turtu - dalimi gyvenamojo namo 16029/81311 ir dalimi žemės sklypo 1379/20000, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esančiais daiktais.
18. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas, todėl daro išvadą, jog egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
19. Vertinant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtiną sąlygą – grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui, pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie šalies jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
20. Šiuo atveju ieškovas galimos grėsmės būsimo teismo sprendimo neįvykdymui nepagrindė. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neužtikrintų ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymo. Atsakovė nurodo, jog ieškovas iš šalims priklausančio būsto išsikraustė dar 2024 m. rugsėjo mėnesį. Ieškovas, teigdamas, jog jis negali patekti į ginčo būstą nenurodo kokiu tikslu jis nori patekti į būstą. Atsakovė nurodo, jog ji sutinka, kad ieškovas į būstą patektų su atsakovės arba kaimynų pagalba, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas būtų šia galimybe pasinaudojęs. Ieškovas teigia, kad būste yra likę jo daiktai, tačiau konkrečiai nenurodo kokie tai yra daiktai, atsakovė gi nurodo, jog ji neprieštarauja ieškovo daiktų grąžinimui, tačiau ieškovas į ją nesikreipė. Šiuo metu šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys kviečia policiją, rašo pareiškimus, atsakovė teigia, kad ieškovas sugadino buto durų spyną, kas patvirtina, jog ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir leidimas jam nevaržomai naudotis būstu, kuriame šiuo metu gyvena atsakovė, tik dar labiau pagilintų ir taip konfliktiškus šalių santykius. Byloje nėra ginčo, kad bendras sutuoktinių gyvenimas baigėsi 2021 m. lapkričio 19 d., kas patvirtina, jog šiuo metu jie kartu nebegyvena, ginčo būste gyvena atsakovė, ieškovas turi kitą gyvenamąją vietą. Ieškovas byloje neįrodė atsakovės nesąžiningumo, byloje nėra pagrindo manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
21. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-990/2010). Kaip nagrinėjamu atveju pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo interesą nedelsiant naudotis nurodyta gyvenamąja patalpa, o reikalaujamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali dar labiau pagilinti šalių konfliktus.
22. Šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas. Tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi prejudicinės galios bylos išsprendimui, nes ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, pateikti naujus įrodymus ir t. t., todėl į klausimą, ar ieškovo reikalavimai iš tiesų yra pagrįsti, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl teismas dėl šalių argumentų, susijusių su šalių nuosavybės teisėmis į ginčo būstą, mokėjimais už komunalinius patarnavimus nepasisako ir jų nevertina, kadangi šių argumentų pagrįstumas bus įvertintas bylą nagrinėjant iš esmės.
23. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutarties naikinti nėra pagrindo, dėl ko atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Ieškovo V. T. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.