- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-11
- Bylos Nr.
- 2A-1297-232/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12590-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Liuda Uckienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- UADB “Ergo Lietuva”
- Atsakovas
- UAB “Skuvita”
- Trečiasis asmuo
- UAB „Sanistal“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UADB „Ergo Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UADB “Ergo Lietuva” ieškinį atsakovui UAB “Skuvita” dėl draudiko išmokėtų sumų priteisimo regreso tvarka iš atsakingo už padarytą žalą asmens, trečiasis asmuo UAB „Sanistal“ (UAB “Hidruva” teisių perėmėja)
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ( b.l. 2-6) prašydamas priteisti iš atsakovo 62 891 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, jog draudimo sutartimi buvo apdraustas nebaigtas statyti gyvenamasis namas, esantis g., Žalesos k., Vilniaus rajone, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis G. K. ir I. K., apdraustas turtas hipotekos lakštu buvo įkeistas bankui, kuris sutartyje buvo nurodytas kaip naudos gavėjas. 2007-03-24 įvyko vandentiekio avarija, dėl kurios apdraustajam turtui buvo padaryta 63 391 Lt žala. Teismo ekspertizės centro ekspertai pateikė išvadą, jog kranelio ventilio įvorės lūžio (atsidalijimo) priežastis yra nuovarginių įtrūkimų susidarymas ir laipsniškas didėjimas dėl pastoviai veikusių eksploatacinių įtempimų, ekspertizės metu pašalinio mechaninio poveikio, galėjusio būti atsidalijimo priežastimi, požymių detalei nenustatyta. Ekspertize nustatyta, jog vandentiekio avariją apdraustame turte sukėlęs vandentiekio kranelis lūžo neveikiant jokioms išorinėms jėgoms, neatlaikęs eksploatacinių apkrovimų. Ieškovas nurodė jog UAB “Skuvita” atliktų darbų pobūdis ir vertė, lyginant su parduotos vonios verte, buvo nedideli, todėl šalių teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip pirkimo-pardavimo santykiai (LR CK 6.645 straipsnio 4 dalis). Masažinės vonios pirkimas ir jos sumontavimas skirtas išimtai pirkėjo poreikiams tenkinti, todėl tarp šalių kilę teisiniai santykiai laikytini vartojimo pirkimo-pardavimo santykiais. LR CK 6.333 straipsnio 3 dalis, nurodo, jog pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui. LR CK 6.363 straipsnio1dalyje nustatyta garantija pagal įstatymą, t.y. laikoma, kad daiktų pardavėjas visais atvejais garantuoja parduotų daiktų kokybę, to paties straispnio 5 d. įtvirtinta nuostata, jog pirkėjas visais atvejais turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Ekspertizės aktu nustatyta, kad kranelis neturi išorinio poveikio požymių, todėl ieškovo teigimu, kranelis lūžo ne dėl tų aplinkybių, kurioms esant pardavėjas galėtų būti atleistas nuo atsakomybės. Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.112 straipsnio 1punktu, 6.280 straipsnio 1 dalimi, bei 6.1015 straipsnio1dalimi, kaip draudikas, atlyginęs žalą, subrogacijos tvarka perėmęs pirkėjo teises ir pareigas prašo priteisti iš atsakovo 62 891 Lt nuostolių.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ( b.l. 81-84). Atsakovas nurodė, jog nėra jo neteisėtų veiksmų, bei kaltės, kadangi žala atsirado ne dėl atsakovo netinkamai suteiktų paslaugų. Pagal CK 6.363 straipsnį, pardavėjas iš tikrųjų garantuoja daikto kokybę garantuoja pagal įstatymą, tačiau CK 6.333 straipsnio 3dalis nustato atvejus, kada pardavėjas yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės už daikto trūkumus. Taigi, teisės normos pardavėjo atsakomybę už daikto trūkumus nustato tik esant abiem šioms sąlygoms: yra nustatyti daikto kokybės trūkumai, nėra atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygų, nustatytų CK 6.333 straipsnio 3 dyje. Ekspertize nustatyta, jog nėra jokio išorinio poveikio ventiliui požymių, tačiau nėra nustatyta ir jokių ventilio kokybės trūkumų, nes ekspertas nesprendė ir neatsakė į klausimą, ar ventilis atsidalijo dėl to, kad jis yra netinkamos kokybės. Atsakovo atstovas nurodė jau po įvykio girdėjęs, kad toje gyvenvietėje, kur G. K. priklausančiame name buvo sumontuota masažinė vonia, vandens slėgis gyvenvietės vandentiekio sistemoje, būna nevienodas, todėl avarija galėjo įvykti dėl hidraulinio smūgio, t.y. staigaus didelio vandens slėgio pakilimo. Pastačius masažinę vonią buvo atlikti bandymai ir nustatyta, jog ji veikia tinkamai. Taip pat atsakovas nurodė, jog jis kreipėsi į ieškovą, kad jis atsiųstų vandens kranelį, dėl kurio įvyko vandens avarija, kad akredituoti firmos „Remmer“ ekspertai galėtų nustatyti šio kranelio sulūžimo priežastis, tačiau ieškovas į šį prašymą nesureagavo. Todėl, nenustačius, kad montavimo darbai atlikti nekokybiškai, atsakovas nėra atsakingas už šią žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-02-14 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog ieškovas turi teisę į regresinį reikalavimą iš kalto už žalą padaryto asmens, tačiau, byloje nenustatyta, kad atsakovas yra kaltas dėl šios kilusios žalos. CK 6. 333 str.3 d. nustatyta, kad, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Teismas nurodė, jog vandens kranelio ekspertizės akte nustatyta eksploatacinė vandens kranelio sugedimo kilmė, Italų Firmos “Remer” eskizų analizėje nurodytos sugedimo priežastys - viršnorminis slėgio impulsas vandentiekio sistemoje, iš esmės leidžia daryti išvadą, kad ir Italų firmos “Remer” ekspertas nurodo detalės sugedimo priežastį - eksploatavimo priežastį, ekspertizės akte eksperto nensutatyta, kad atsakovas pardavė nekokybišką daiktą, nes ekspertas dėl dokumentacijos neturėjimo, šios priežasties netyrė, tai ir yra tos priežastys, kai atsakovas, kaip pardavėjas pagal CK 6.333 str. 3 d. nuostatas turi būti atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, nes prielaidomis kaltė negali būti įrodinėjama.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-871-734-2011, priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį dėl draudiko išmokėtų sumų priteisimo regreso tvarka iš atsakingų už žalą asmenų tenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal jas patvirtinančius dokumentus. Nurodė, jog teismas neištyrė visų byloje esančių ir jos išnagrinėjimui esminės reikšmės turinčių aplinkybių, netinkamai vertino įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias pirkimo pardavimo santykius, todėl priėmė nepagrįstą, neteisėtą ir dėl to naikintiną sprendimą. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų padaryti išvadą jog ventilis buvo kokybiškas, tačiau sulūžo dėl netinkamo jo naudojimo, trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad ventilis sulūžo dar net nepradėjus eksploatuoti gyvenamojo namo, pašalinio mechaninio poveikio, galėjusio būti detalės atsidalijimo priežastimi, požymių nenustatyta. Minėti duomenys duoda pakankamą pagrindą preziumuoti, kad atsakovas, kaip pardavėjas perdavė netinkamos kokybės daiktą – ventilį. Pažymėjo, jog teismas be jokio pagrindo ventilio lūžimo aplinkybes siejo išimtinai tik su jo eksploatavimu ir draudėjo veiksmais - jo naudojimu. Teismas visiškai nesiaiškino, kokie buvo (jei buvo) tie veiksmai ir ar konkrečiai jie buvo ventilio lūžimo priežastis. Be to teismas be jokio pagrindo rėmėsi byloje esančiu Italijos firmos „Remer" raštu, šis italų firmos „Remer" raštas nėra jokia objektyviu tyrimu pagrįsta specialisto išvada, nes „Remer" šį raštą rašė kaip galimas atsakingas už gaminio kokybės trūkumą asmuo, t.y. jis šiuo atveju nebuvo nepriklausomas ir nešališkas asmuo. Tai, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai netyrė ar ventilis buvo kokybiškas ar ne, negalėjo būti faktiniu pagrindu teismui padaryti išvadą, jog ventilis buvo kokybiškas, nes atsakovas tokios aplinkybės neįrodė. Taigi atsakovas nepaneigė CK 6.333 str. 3 dalyje nustatytos pardavėjo atsakomybės prezumpcijos. Atsakovas neįrodė, jog yra pagrindas, panaikinantis jo atsakomybę pagal įstatymą, o teismas be jokio faktinio ir teisinio pagrindo atsakovą atleido nuo jam pagal įstatymą tenkančios įrodinėjimo pareigos, todėl priėmė sprendimą, faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė apelianto apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo teigimu, tai, jog avarija įvyko dar nepradėjus eksploatuoti namo ir yra viena iš avarijos priežasčių, nes statomas namas buvo prijungtas prie vietinės vandens tiekimo sistemos, kuri tuo metu dar nebuvo priduota ir joje vyko bandymai, kurių metu būna padidinamas vandens padavimo slėgis siekiant patikrinti sistemos sandarumą. Atliekant šiuos bandymus matomai slėgis buvo padidintas per smarkiai ir kranelis neatlaikė vidinio vandens spaudimo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas perdavė nekokybišką daiktą, ekspertui nepateikė reikiamos techninės dokumentacijos, todėl pastarasis negalėjo atsakyti į dalį klausimų. Atsakovo teigimu ieškovas yra pats išimtinai kaltas dėl to, kad neįrodė žalos atsiradimo priežastinio ryšio, nes elgėsi neapdairiai ir neatsakingai, nepateikdamas reikiamų duomenų ekspertizei, dėl ko ekspertizė neatsakė į svarbiausius klausimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Ginčas byloje yra kilęs dėl pardavėjo atsakomybės už parduotą prekę, pirkėjui bei pirkėjo draudiko, atlyginusio pirkėjo turėtus nuostolius, subrogacijos teisės į daikto pardavėją.
Byloje pateikti rašytiniai duomenys 2006 12 22 PVM sąskaitos – faktūros SKUL,Nr. 84, 2006 12 29 pinigų priėmimo kvito Nr. 0466552 bei atsakovo pranešimo kopijos (b.l. 54-55) patvirtina pirmosios instancijos nustatytą faktą, kad G. K. 2006 12 22 iš atsakovo pirko masažinę vonią (duomenys neskelbtini)(L), sumokėdamas 7268,01 ir, kad atsakovas 2006 12 29 atliko vonios montavimo (pastatymo) darbus už 774 Lt G. K. nebaigtame statyti name Šilo g., Žalesos kaime, Vilniaus rajone, juos pridavė užsakovui 2006 12 27 (b.l.86), bei suteikė 24 mėnesių garantiją (b.l.87). Montuojant vonią panaudotas kampinis ventilis R128L1210, kurį atsakovas įsigijo iš trečiojo asmens UAB „Sanistal“ (buvusi UAB „Skuvita“) (b.l85). Atsakovas į bylą taip pat yra pateikęs firmos „Remer“ atsakymą (b.l.109) trečiajam asmeniui ir ieškovui jog jo nuomone avarijos priežastimi tapo viršnorminis slėgio impulsas, todėl norint ateityje išvengti šio tipo problemų rekomendavo sureguliuoti vandens tiekimo tinklą.
Ieškovo pateikta draudimo liudijimo Nr. 710-341-100001 kopija patvirtina, jog ieškovas ir namo bendrasavininkė I. K. bei AB bankas Hansabankas, kuriam G. K. buvo įkeitęs savo statomą namą buvo sudarę draudimo sutartį, pagal kurią apdraustas savininkams nuosavybės teise priklausantis ir draudėjui įkeistas nekilnojamasis turtas (b.l.8-13). Draudimas galiojo nuo 2006 03 24 iki 2009 03 24. Draudimo galiojimo metu G. K. pranešė (b.l.11) draudikui (ieškovui), kad 2007 03 24 jam ir I. K. priklausančiame gyvenamajame name Žalesos kaime Vilniaus rajone įvyko vandentiekio avarija, kurios metu buvo sugadintas apdraustas turtas. Gyvenamojo namo esančio g., Žalesos kaime, Riešės seniūnijoje avarijos padarinių ekspertizės ataskaitoje (b.l.15-19) užfiksuota, jog nutrūkus 2 aukšte esančios vonios prijungimo jungčiai, buvo užlietos visos 2 aukšto patalpos, dalis vandens per balkono vitriną ir duris ištekėjo į lauką. Kita dalis vandens per laiptinę sutekėjo į pirmą aukštą. Buvo atliktos ekspertizės (b.l.15-22, 25-51) žalos dydžiui nustatyti ir Hansabankui sutikus, namo savininkams išmokėtas 63 391 Lt (b.l.53) žalos atlyginimas. Atsakydamas į ieškovo pretenziją dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, atsakovas nurodė jog atliko masažinės vonios prijungimo darbus, vonios prijungimui prie vidaus vandentiekio sistemos naudojo firmos „Remer“, kranelį (ventilį) įsigytą iš trečiojo asmens UAB „Hidruva“ (pavadinimas pakeistas į UAB „Sanistal“), vienintelio firmos „Remer“ atstovo Lietuvoje (b.l.56). Paėmus (b.l.57-66) ir pateikus ekspertizei lūžusį kranelį (ventilį) ekspertė jo paviršiuje mechaninio poveikio požymių (smūgių, nubrozdinimų) galėjusių būti atsidalijimo (lūžio) priežastimi nenustatė (b.l.69-71). Ekspertė nustatė jog ventilis atsidalijo nulūžus jo vidinei įvorei ir kad atsidalijimo priežastis buvo nuovarginių įtrūkimų susidarymas ir laipsniškas jų didėjimas vidinės įvorės metale dėl pastoviai veikusių eksploatacinių įtempimų. Ekspertė į klausimą ar lūžusios detalės pagaminimo kokybė atitinka galiojančias technologines sąlygas ir valstybinius šios detalės gamybos standartus negalėjo atsakyti, nes atsakovas nepateikė techninių reikalavimų šiam gaminiui. Ieškovo darbuotojas liudytojas N. V. tyręs žalos atlyginimo bylą nurodė, kad prašė atsakovo ekspertei pateikti techninius kranelio duomenis bei sertifikatus tačiau jie nebuvo pateikti (b.l.159), šiuos liudytojo parodymus patvirtina jo atsakovui siųsto rašto kopija pateikta į bylą (b.l. 162).
Pažymėtina, kad atsakovo atstovas, įmonės vadovas V. S. teismo posėdyje vykusiame 2010 11 17 (b.l.157,158) parodė jog tokie įrenginiai kaip masažinės vonios daugiabučiuose namuose negali būti montuojamos dėl per mažo tik 3 atmosferų vandens slėgio. Tuo tarpu privačiuose namuose toks montavimas galimas tik prieš tai įvertinus įrengimo galimybes, klientas būna perspėjamas jei vandens slėgis yra per didelis ir kad apsisaugoti tokiais atvejais galima pastačius įvadinius ribotuvus, jei techninės sąlygos netinkamos atsakovas prijungti įrenginį atsisako. Jo nuomone avarija atsitiko ištikus hidrauliniam smūgiui (apie 25 atmosferų slėgio). Tuo tarpu 2011 01 31 posėdyje pakeitė savo poziciją (b.l.207) ir nurodė jog nustatinėti koks vandens slėgis gyvenvietėje, kur montuojamas įrenginys nėra atsakovo pareiga, nes jis tik parduoda ir sumontuoja gaminį.
Taigi, byloje nustatyta, kad tarp atsakovo (pardavėjo) ir namo savininko G. K. (pirkėjo) susiklostė vartojimo pirkimo – pardavimo santykiai, atsakovui pardavus buitinį įrenginį (masažinę vonią) (CK 6.350 straipsnio 1 dalis) ir tam tikra dalimi rangos sutartiniai santykiai atsakovui sumontavus prijungus kilnojamąjį daiktą, masažinę vonią pirkėjui fiziniam asmeniui priklausančiame name, pirkėjo G. K. jo asmeniniams, šeimos poreikiams tenkinti.
Kadangi pirkėjas buvo apdraudęs savo nekilnojamąjį turtą, kuris buvo sugadintas, dėl to, kad garantinio termino metu įvyko avarija, neatlaikius atsakovo sumontuotam ventiliui, draudikas (ieškovas) atlygino namo savininkui (pirkėjui) jo turtui vandens užliejimu padarytą žalą todėl teisė į žalos atlyginimą yra perėjusi ieškovui sutinkamai su CK 6.1015 straipsnio 1,2 dalių nuostatomis, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens ir kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi šalių ginčas sprendžiamas taikant bendrąsias pirkimo – pardavimo, specialiąsias vartojimo pirkimo – pirkimo pardavimo bei iš dalies vartojimo rangos santykius reguliuojančias teisės normas.
Kaip jau minėta atsakovas ne tik pardavė pirkėjui masažinę vonią, bet ir sumontavo, atlikdamas tam tikrus darbus kaip rangovas. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje pateikiama rangos sutarties samprata numato, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Pagal vartojimo rangos sutartį (CK 6.672 straipsnio 1,2 dalys) rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis taikomos šio kodekso 6.188, 6.350–6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės.
CK 6.645 straipsnio 4 dalis numato, kad jei atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi. Taigi, šalių ginčui spręsti taikytinos bendrosios pirkimo pardavimo santykius reguliuojančio CK normos bei specialiosios vartojimo pirkimo – pardavimo taisyklės suformuluotos CK šeštosios knygos XXIII skyriaus ketvirtojo skirsnyje.
Atsakovas yra suteikęs ginčo objektui 24 mėnesių garantiją CK 6.333 straipsnio 1-3 dalyse numatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Taigi pareiga įrodyti jog žala namo savininkui atsirado ne dėl jo kaltės šiuo atveju tenka atsakovui.
CK 6.353 straipsnio 1 dalyje suformuluota pardavėjo pareiga informuoti pirkėją, nustatant, kad pardavėjas nurodydamas parduodamo daikto etiketėse ar kitokiu būdu privalo suteikti pirkėjui būtiną, teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamus daiktus: jų kainą (įskaitant visus mokesčius), kokybę, vartojimo būdą ir saugumą, kokybės garantijos terminą, tinkamumo naudoti terminą bei kitas daiktų ir jų naudojimo savybes, atsižvelgiant į daiktų pobūdį, jų paskirtį, vartotojo asmenį bei mažmeninės prekybos reikalavimus. Pardavėjas, pažeidęs šią pareigą, turi atlyginti dėl to pirkėjo patirtus nuostolius. Minėto straipsnio 10 dalis numato kad pardavėjas, nesudaręs galimybės pirkėjui gauti atitinkamą informaciją apie daiktus, atsako už daiktų trūkumus, atsiradusius po daiktų perdavimo pirkėjui, jeigu pirkėjas įrodo, kad trūkumai atsirado dėl to, kad jis neturėjo atitinkamos informacijos.
CK 6.363 straipsnio 1 dalis numato kad parduodami daiktai turi būti saugūs. Daiktų saugos reikalavimus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Laikoma, kad pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą).
Taigi šioje byloje pareiga įrodyti, kad jo parduotas įrenginys ir jo montavimo paslaugos buvo atliktos tinkamai, o avarija įvyko ne dėl pardavėjo kaltės atiteko atsakovui pardavėjui. Kolegijos nuomone tas faktas, kad kranelio gamintojas savo rašte (b.l. 109) yra nurodęs kaip vieną iš priežasčių yra nurodęs viršnorminį slėgio impulsą vandentiekio tinkle, neįrodo pirma kad toks faktas buvo, kad gyvenvietėje vandentiekio slėgis iš tikrųjų viršnorminis, antra atsakovas pats montuodamas įrenginį, turėjo pareigą informuoti vartotoją apie tokią grėsmę ir imtis atitinkamų apsaugos priemonių, kad tokios grėsmės galimybė atsakovui buvo žinoma matyti iš atsakovo vadovo pasisakymo pirmame teismo posėdyje kur jis nurodė, kad privačių namų gyvenvietėse vandens slėgis dažnai būna užaukštintas ir kad neigiamų padarinių galima išvengti pastačius name slėgio ribotuvą. Kad tokių priemonių buvo imtasi atsakovas neįrodė. Todėl apeliacinis skundas tenkinamas, panaikinant pirmosios instancijos sprendimą dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir materialinės teisės normų taikymo.
Ieškinį patenkinus remiantis CPK 93 straipsnio nuostatomis ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos. 1887 Lt žyminio mokesčio už ieškinio padavimą (b.l.77), gražinant ieškovui permokėtą žyminio mokesčio dalį 2493 Lt – 1887 = 606 Lt, bei priteisiant iš atsakovo 1887 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą. Viso iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 3774 Lt ir 40 Lt pašto išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDŽIA:
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Sanistel“ (buvusi UAB „Skuvita“), įmonės kodas 2350416, registracijos adresas Šeškinės g.79-10, Vilniuje, UADB „Ergo Lietuva“, įmonės kodas 110012799, buveinė Geležinio vilko g. 6a, Vilniuje naudai 62 891 Lt (šešiasdešimt du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną litą) nuostolių atlyginimo, 3774 (tris tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio), 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo 2009 07 27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Gražinti UADB „Ergo Lietuva“, įmonės kodas 110012799, buveinė Geležinio vilko g. 6a, Vilniuje 606 Lt (šešis šimtus šešis litus) permokėto žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo UAB „Sanistel“ (buvusi UAB „Skuvita“), įmonės kodas 2350416, registracijos adresas Šeškinės g.79-10, Vilniuje valstybės naudai 40 Lt (keturiasdešimt litų) pašto išlaidų.