Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Indrei Skorochodovei, atsakovės V. N. atstovui advokatui Valdui Bivainiui,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-2647-839/2022 pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos ieškinį atsakovei V. N., trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šatrovienės šeimyna, dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, priteisto išlaikymo padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo. Ją atstovaujantis atstovas nurodė, jog iš atsakovės išsakytos nuomonės, galima teigti, kad atsakovė bendrauti su vaiku nori, tačiau, jos teigimu, globėja nuteikinėja vaiką prieš ją; atsakovė norėtų, jog vaikas gyventų su ja; didesnio išlaikymo mokėti ji negali, nes nėra darbų jos gyvenamojoje vietoje. Prašo pratęsti laikiną motinos valdžios ribojimą ir nepriteisti didesnio išlaikymo, nes atsakovės gaunamos pajamos socialinė pašalpa.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šatrovienės šeimyna, atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad atsakovė V. N. yra nepilnamečio vaiko A. N., gim. (duomenys neskelbtini), motina. 2016-11-14 Utenos rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1261-839/2016, kuriuo nuspręsta atsakovei laikinai apriboti motinos valdžią dukros atžvilgiu.

Teismas, terminuotai apribodamas motinos valdžią, konstatavo, jog „ kad atsakovei trūksta įgūdžių, patirties ir suvokimo, kad vaiko auginimas ir ugdymas negali apsiriboti vaiko fiziologinių poreikių tenkinimu; atsakovė pati savarankiškai nesugebėdavo pasirinkti tinkamų bendravimo su vaiku, vaiko auklėjimo, ugdymo priemonių dėl vaiko higienos, bendravimo su kitais asmenimis, lavinimosi ir kt. įgūdžių formavimo; atsakovė taip pat pilnai nesinaudojo jai teikiamomis socialinėmis paslaugomis, kurios turėjo padėti jai geriau suprasti savo, kaip motinos, vaidmenį vaiko gyvenime, išsiaiškinti dukters poreikius ir galimybes, juos tinkamai tenkinti“. Laikinos motinos valdžios ribojimas taikytas, nes Taigi tokios aplinkybės neleidžia teigti, jog atsakovės V. N. atžvilgiu situacija ateityje negali pasikeisti, jeigu ji priimtų teikiamą socialinę (taip pat psichologinę ir kitų specialistų) pagalbą, tačiau tam būtinas tam tikras laikas, kuris parodytų atsakovės pastangų nuolatinumą ir pasiektų rezultatų stabilumą, todėl jos atžvilgiu nustatytinas laikinas valdžios ribojimas.

2016-11-14 teismo sprendimu vaiko globėja paskirta Šatrovienės šeimyna, kur vaikas gyvena iki šiol.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis yra aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Išanalizavus byloje surinktus įrodymus: išklausius ieškovės atstovę, atsakovės atstovą; 2017-12-01, 2018-05-12, 2019-07-04, 2020-06-25, 2021-05-31, 2022-05-11 Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktų, 2020-08-24, 2021-05-31, 2022-05-11 Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktų duomenimis; Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro, Utenos rajono savivaldybės administracijos Saldutiškio seniūnijos pateikta informacija apie atsakovę, Aukštakalnio progimnazijos pateikta vaiko charakteristika, darytina išvada, kad atsakovė visiškai nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku, nerodo noro ir nededa jokių pastangų atnaujinti ir užmegzti ryšį su vaiku, nerodo realaus noro pati auginti savo vaiką, su vaiku pati savo iniciatyva praktiškai nebendrauja ir jo neaplanko, neteikia išlaikymo, neieško ir nepriima teikiamos pagalbos, tarpininkavimo paslaugų ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 3 d.). Toks motinos elgesys yra žalingas vaiko vystymuisi.

Globojamo vaiko aplankymo aktuose fiksuoti duomenys patvirtina, jog artimesnis emocinis ir socialinis ryšys tarp vaiko ir motinos po minėto teismo sprendimo priėmimo neatsirado, o tik dar sumažėjo, atsakovė iniciatyvos dėl ryšio su vaiku palaikymo nerodo, ji vaiku aktyviai nesidomi, bendravimas epizodinis. 2021-05-31 Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte užfiksuota vaiko pozicija dėl bendravimo su tėvais ir vaikas nurodė „jog su jais bendrauja, kai yra galimybė ir pati nori. Motina retkarčiais paskambina telefonu“. 2022-05-11 Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte jau užfiksuoti vaiko paaiškinimai, jog su mama bendrauju gan retai, mamos gyvenamojoje vietoje nesilanko, pamačius mieste prie mamos neprieina, nes nenori bendrauti, neturi mamai ką pasakyti.

Taigi, bylos duomenimis po 2016-11-14 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo laikinai apribotos atsakovės motinystės teisės, atsakovė nerodo iniciatyvos bendrauti ir padėti savo vaikui, rūpintis ir domėtis jo mokslais bei sveikata, nesidomi jo pasiekimais, kasdieniais užsiėmimais, pomėgiais, jo savijauta, nesudaro sąlygų pabūti kartu su vaiku, gyventi kartu. Vaiko motina neišreiškė susirūpinimo ir noro pati rūpintis ir auginti savo vaiką. Ji pastovaus darbo neturi, nors yra darbingo amžiaus; Užimtumo tarnybos duomenų bazės duomenimis ji nėra registruota Užimtumo tarnyboje, 2021-09-24 be pateisinamos priežasties atsisakė siūlomo darbo; duomenų, jog ji teiktų vaikui priteistą išlaikymą, nėra pateikta; socialinių darbuotojų pagalbos neprašo; vaiko nelanko ir juo nesidomi, nes iš vaiko išsakytų nuomonių matyti, jog ryšys su motina kasmet mažėja.

Iš esmės būtent tokios aplinkybės buvo pagrindas dėl ko atsakovei buvo laikinai apribotos motinystės teisės, tačiau iki šiol, praėjus daugiau nei 5 metų po laikino motinos valdžios ribojimo, neatsirado ir nėra pateikiama jokių objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, jog atsakovės elgesys pasikeis. Taip pat nėra nustatyta objektyvių priežasčių, kurios neleido atsakovei pakeisti ir imtis visų priemonių auginti, išlaikyti dukrą pačiai. Pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad laikino motinos valdžios apribojimo tikslo – pakeisti motinos elgesį vaiko atžvilgiu nepavyko iš esmės dėl atsakovės kaltės ir abejingumo.

Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, pagrįstai galima konstatuoti, kad atsakovė šalinasi nuo vaiko auklėjimo ir auginimo, nesiekia sudaryti ir nesudaro tinkamų sąlygų vaikui augti kartu su ja, nesiekia užmegzti ir išlaikyti ryšio su vaiku, nerodo jokių pastangų keisti savo gyvenimo būdą bei sąlygas, kas leidžia konstatuoti, jog ateityje situacija negali pasikeisti. Suteiktas tam tikras laikas, per kurį atsakovė galėjo ir turėjo įrodyti savo požiūrio bei elgesio pasikeitimą, pastangų nuolatinumą ir stabilumą, nebuvo rezultatyvus, todėl atsakovės motinos valdžia ribotina neterminuotai (LR CK 3.180 str. 1, 3, 4 dalys).

Atsakovei apribojus motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo paskyrimo klausimai išspręsti Utenos rajono apylinkės teismo 2016-11-14 priimtu sprendimu. Duomenų, jog atsižvelgiant į vaiko interesus šiuo metu yra poreikis priimtus sprendimus, nutartis keisti, nėra pateikta.

Ieškovė, motyvuodama tuo, jog dėl vaiko amžiaus, ekonominės situacijos pasikeitimo (išaugo vaiko poreikis maistui, drabužiams, laisvalaikiui, pomėgiams ir kitiems būtiniausiems poreikiams, padidėjo maisto ir pramoninių prekių, paslaugų kainos), prašo padidinti iš atsakovės priteistą išlaikymą vaikui.

Teismo vertinimu, nuo 2016-11-14 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikui, praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas ir ieškovė iš dalies pagrindė, jog nustatytas priteistas 60 EUR dydžio išlaikymas tokio amžiaus vaikui (13 metų) nėra pakankamas ir yra pagrindas jį peržiūrėti. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo konkrečiai kokie ir kiek padidėjo vaiko poreikiai, tačiau išlaikymo padidėjimą iš esmės galima susieti su pasikeitusiu vaiko amžiumi (išlaikymo dydis priteistas, kai vaikui buvo 7 metai) bei besikeičiančia ekonomine situacija, kai padidėjo tiek maisto produktų, pramoninių prekių, tiek ir paslaugų kainos. Taip pat pagal civilinės bylos Nr. e2-1261-839/2016 ir šios bylos duomenis galima konstatuoti, jog pasikeitė pačios atsakovės turtinė padėtis, nes 2016-11-14 teismo sprendimo nustatyta, jog pagal 2016-09-20 Nekilnojamojo turto registro išrašą, esantį civilinėje byloje Nr. e2-1261-839/2016, atsakovė nekilnojamojo turto savo vardu neturėjo, tačiau šiuo metu turi įgijusi nekilnojamojo turto.

Byloje pateiktais duomenimis atsakovė darbinga, tačiau niekur nedirba; turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto (dalinės nuosavybės teise turi ¼ dalį 3,9700 ir 7,4600 ha žemės sklypus, statinius); registravosi Užimtumo tarnyboje, jai buvo siūlytas darbas, tačiau ji be pateisinamos priežasties siūlomo darbo atsisakė; atsakovės gaunamos 80,85 EUR socialinė pašalpa. Duomenų apie turimus kitus atsakovė išlaikytinius nėra.

Iš ieškinyje nurodytų duomenų yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad padidėjusias vaiko išlaikymo būtinas išlaidas sudaro išlaidos už jam perkamą maistą, drabužius, avalynę, higienos priemones, lavinimo priemones, išlaidos sveikatos priežiūrai, būsto dalies išlaikymo išlaidos ir kt. Taigi, išlaidų poreikis iš esmės yra būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti ir, teismo vertinimu, jos yra pagrįstos.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.

Teismo vertinimu, objektyvių duomenų, kurie leistų konstatuoti, jog atsakovė, būdama darbingo amžiaus, deda visas įmanomas pastangas įsidarbinti, gauti didesnes pajamas, keisti kvalifikaciją, siekiant padidinti savo galimybes įsidarbinti, nėra. Tai, jog atsakovės gaunamos pajamos šiuo metu yra tik socialinė pašalpa iš esmės yra jos neveiklumo ir elgesio pasekmė, nes ji atsisakė Užimtumo tarnybos siūlo darbo, o kitokių objektyvių duomenų apie jos negalėjimą įsidarbinti nėra. Duomenų, jog turimas nekilnojamasis turtas yra maksimaliai išnaudojamas pajamoms ar kitokiai naudai gauti, išskyrus savo poreikiams auginamas daržoves, taip pat nėra. Vertinant atsakovės turtinę padėtį atsižvelgtina į tai, kad turimas nekilnojamasis turtas yra bendroji nuosavybė, todėl disponavimas juo yra sudėtingesnis nei nesant bendrosios nuosavybės, o turimo turto dalies vertė nėra didelė (apie 3300 EUR pagal pateiktą nekilnojamojo turto registro išrašą).

Teismo nuomone, pagal byloje pateiktus duomenis apie turtinę atsakovės padėtį, yra pakankamas pagrindas atsakovės mokamą išlaikymą šiuo metu padidinti iki 100 EUR dydžio nuo kreipimosi į teismą dienos, nes prie vaiko išlaikymo taip pat turi prisidėti ir vaiko tėvas bei vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).

Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Atsakovei 2022-07-05 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr.(8.4 Mr)ATP-C-2022-01915 teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba 100 proc. atleidžiant ją nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 269, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovei V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros A. N., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Pakeisti 2016-11-14 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1261-839/2016 iš atsakovės V. N. priteisto išlaikymo vaikui dydį ir priteisti iš atsakovės V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikui A. N., gim. (duomenys neskelbtini), po 100 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022-05-18 iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.