Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. G. (J. G.) skundą dėl antstolio A. B. veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui A. B., UAB „Kulpės slėnis“, bankrutuojančiai individualiajai įmonei „(duomenys neskelbtini)“, administruojamai bankroto administratoriaus V. M., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas prašo pripažinti 2019 m. sausio 16 d. priimtą nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-25-1629/1074 neteisėtu, įpareigoti antstolį nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus ir priteisti iš antstolio visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad yra IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. 2019 m. sausio 17 d. pastebėjo, kad buvo areštuota IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu neišduoti vykdomieji raštai, nėra užvesta jokių vykdomųjų bylų, todėl antstolis nukreipti išieškojimo į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtą neturi pagrindo. Be to, antstolis visus klausimus, kylančius vykdomajame procese, išsprendžia priimdamas motyvuotą patvarkymą. Vien dėl šios aplinkybės, kad antstolis priėmė nurodymą, o ne patvarkymą, veiksmai yra neteisėti. Todėl įmonės banko sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms taikytas areštas turėtų būti panaikintas. Įmonės ir jos dalyvio turtas yra atskirtas. Įmonei priklauso tik tas turtas, kurį jai perdavė įmonės dalyvis arba įmonė tą turtą užsidirbo. Savininkui perduodamas tik tas turtas, kurį jam perdavė įmonė teisės aktuose nustatyta tvarka. Antstolis nesiaiškino kam priklauso areštuotos piniginės lėšos, kitų svarbių aplinkybių ir taip pažeidė interesų pusiausvyrą bei kitų kreditorių interesų apsaugą. Pažymėjo, kad kiekviena įmonė turi mokėti mokesčius valstybei, darbo užmokestį ir vykdyti kitus įsipareigojimus, o jei antstolis siekė išieškojimą nukreipti į pareiškėjui priklausantį turtą, jis (antstolis) turėjo areštuoti įmonę, kaip turtinį kompleksą, bet ne individualios įmonės atsiskaitomoje sąskaitoje esančias pinigines lėšas.

Antstolis A. B. 2019 m. vasario 4 d. patvarkymu skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla Nr. 0025/11/02677 perdavė nagrinėti teismui.

Antstolis nurodo, kad priverstinio vykdymo metu 2019 m. sausio 16 d. priimtas nurodymas areštuoti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ lėšas bendrai 151608,26 Eur sumai. Pažymi, kad J. G. yra IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, kito likvidaus turto, į kurį pagal įstatymus būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi (turimas nekilnojamas turtas yra įkeistas, arba pirmiau areštuotas kitų antstolių). Nustačius, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savo atsiskaitomojoje sąskaitoje disponuoja piniginėmis lėšomis, buvo priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Nurodo ir tai, kad priimtas nurodymas atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau SVI) numatytą dokumento formą. Skolininkas (individualiosios įmonės savininkas) turi galimybę pats paimti įmonės turtą ir atsiskaityti su kreditoriumi ar padengti įsiskolinimą kitu turtu. To nepadarius antstolis gali nukreipti išieškojimą į individualią įmonę. Šiuo atveju įmonės turtas paimamas ne kaip iš savarankiško juridinio asmens, bet kaip iš įmonės savininko turto vieneto, į kurio sudėtį įeina įmonei priklausantis turtas. Antstolis pažymi, kad visos įmonės kaip turtinio komplekso neareštavo, nes tokie priverstinio vykdymo veiksmai būtų nepalankūs ir įmonei ir jos savininkui, nes tokiu atveju antstolis, net išieškodamas nedidelę fizinio asmens skolą, turėtų areštuoti visą įmonę ir ją visą realizuoti kaip fizinio asmens turto vienetą.

Bankrutuojančios individualiosios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius V. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundą tenkinti. Pažymi, kad 2019 m. sausio 31 d. kreditorių susirinkimas iškėlė bankroto bylą IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Bankrutuojančios IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas – J. G.. Nurodo, kad antstolio priverstinai nurašytos piniginės lėšos nuosavybės teise priklausė IĮ „(duomenys neskelbtini)“, o ne J. G.. Areštuoti pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, ir iki jų paskirstymo momento nuosavybės teisė į pinigines lėšas išliks pinigų savininkui – IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Pabrėžia, kad nuo bankroto bylos IĮ „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo visas su išieškojimu susijusias procedūras atlieka bankroto administratorius, o ne antstolis. Nurodo, kad antstolis turėtų vykdymo veiksmus sustabdyti ir vykdomąją bylą bei vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui arba bankroto administratoriui. Kadangi bankroto byla iškelta neteismine tvarka, visas funkcijas atlieka kreditorių susirinkimas. Disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu teisę turi tik bankroto administratorius, tačiau įmonės turtui pritaikius ribojimus (areštavus pinigines lėšas), bankroto administratorius to daryti negali, todėl areštas turi būti naikinamas, o areštuotos piniginės lėšos grąžinamos į bankrutuojančios įmonės banko sąskaitą. Administratorius nurodo ir tai, kad išieškotoja UAB „Kulpės slėnis“ turi teisę kreiptis su finansiniu reikalavimu į bankroto administratorių.

Suinteresuotas asmuo UAB „Kulpės slėnis“ apie bylos nagrinėjimą informuota, atsiliepimas negautas (b. l. 19, 22).

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad antstolio A. B. žinioje J. G. atžvilgiu yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0025/11/02677, pagal 2010 m. gruodžio 17 d. vykdomąjį raštą dėl 145 565,52 Eur (502 608,62 Lt) išieškojimo solidariai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. G. ir S. G., kreditorės AB „Invetex“ (dabar UAB „Kulpės slėnis“) naudai (v. b., t. 1, b. l. 2-3). 2011 m. lapkričio 7 d. patvarkymais AB „Swedbank“, AB SEB bankas ir Panevėžio kredito unija įpareigotos areštuoti J. G. banko sąskaitose esančias pinigines lėšas (v. b., t. 1, b. l. 57-61, 64). 2011 m. lapkričio 15 d. patvarkymu dėl piniginių lėšų arešto panaikinimo panaikinti visi piniginių lėšų areštai J. G. AB SEB banko sąskaitai Nr.(duomenys neskelbtini), kuriuos įregistravo antstolis A. B. (v. b., t. 1, b. l. 65). Skolininkas savo vardu registruotų transporto priemonių neturi (v. b., t. 1, b. l. 50, 70, t. 2, b. l. 17, t. 3, b. l. 51). 2013 m. gruodžio 16 d. patvarkymais dėl skolos išieškojimo pareikalauta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (v. b., t. 1, b. l. 109-110). 2014 m. gruodžio 18 d. turto arešto aktu areštuota J. G. disponavimo teisė jam priklausančiomis negyvenamosiomis patalpomis, butu, žemės sklypu ir ūkiniu pastatu (t. 2, b. l. 58-63, 67-68). 2014 m. gruodžio 18 d. pasiūlyta AB „Swedbank“ ir AB SEB bankas duoti sutikimą leisti vykdyti išieškojimą iš skolininkui J. G. nuosavybės teise priklausančio hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto (v. b., t. 2, b. l. 71-72, 74). AB SEB bankas pateikė duomenis, kad jau pradėtas priverstinis išieškojimas iš skolininko J. G. įkeisto turto (v. b., t. 2, b. l. 80). 2015 m. sausio 15 d. patvarkymu dėl prisijungimo prie išieškojimo prisijungta prie antstolės V. Š. vykdomo išieškojimo iš J. G. (v. b., t. 2, b. l. 81).

2015 m. rugpjūčio 4 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikalauta iš skolininko J. G. darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (v. b., t. 3, b. l. 47). 2017 m. rugpjūčio 4 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikalauta iš skolininko J. G. darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (v. b., t. 4, b. l. 27-28), 2018 m. sausio 2 d. patvarkymu – IĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (v. b., t. 4, b. l. 40-41). 2019 m. sausio 16 d. patvarkymais dėl skolos išieškojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareikalauta iš skolininko J. G. darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (v. b., t. 4, b. l. 53-60).

IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas – J. G. (v. b., t. 4, b. l. 70-71). 2019 m. sausio 16 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-25-1629/1074 antstolis areštavo 151 608,26 Eur dydžio pinigines lėšas, esančias J. G. ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose (b. l. 5, v. b., t. 4, b. l. 72, 80-81, 83). IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise jokios transporto priemonės ar kitas registruotinas turtas nepriklauso (v. b., t. 4, b. l. 76-77). 2019 m. sausio 16 d. reikalavimu antstolis pareikalavo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikti visus duomenis apie turimą turtą (v. b., t. 4, b. l. 78). 2019 m. sausio 16 d. patvarkymu panaikintas areštas J. G. priklausančiai sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b., t. 4, b. l. 123).

2019 m. sausio 31 d. dieną įvykusio kreditorių susirinkimo protokolo pagrindu IĮ „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, o nuo 2019 m. vasario 5 d. viešame registre įregistruotas įmonės teisinis statusas „bankrutuojanti“ (b. l. 26-29, 30).

Iš „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-362-544/2019, kurioje UAB „Kulpės slėnis“ prašo pripažinti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą ne teismo tvarka neteisėtu.

Pareiškėjas antstolio veiksmus skundžia dėl areštuotų šiuo metu bankrutuojančios IĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų už įmonės savininko (pareiškėjo) prievoles kreditoriams vykdomojoje byloje, kuri vykdoma ne įmonės, o jos savininko atžvilgiu.

Dėl antstolio teisės individualios įmonės areštuotomis lėšomis tenkinti individualios įmonės savininko kreditorių reikalavimus

Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kuri remiantis Civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.110 straipsnio 1 dalimi, yra civilinių teisių objektas, nuosavybės teise priklausantis jos savininkui fiziniam asmeniui (Individualių įmonių įstatymo (toliau ir IĮĮ) 2 str., 6 str. 2 d.). Kai įmonės savininko kito turto nėra, išieškojimas taip pat gali būti nukreipiamas ir į individualios įmonės turtą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2014).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. G. yra IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Skolininkui J. G. priklausantis kitas turtas yra apsunkintas, transporto priemonių skolininkas neturi, duomenų apie J. G. banko sąskaitose esančias pinigines lėšas ar kitą turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad vykdomi išieškojimai iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų nėra efektyvūs, t. y. išieškomų sumų nepakanka išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, o nepateisinamai ilgas vykdomojo dokumento neįvykdymas (vykdomoji byla pradėta vykdyti dar 2011 m.) teismo įsitikinimu pažeidžia kreditorės interesus (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 12 str., 185 str.).

Teismas sutinka su antstolio A. B. teiginiais, kad individualios įmonės savininkas (pareiškėjas) turi galimybę pats įgyvendinti jam priklausančią teisę paimti iš įmonės turtą ir juo atsiskaityti su kreditoriumi arba skolą padengti ne individualios įmonės turtu, o kitu jam priklausančiu turtu. To nepadarius, vykdydamas išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – turto priverstine tvarka, antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį turtą, įskaitant jo individualią įmonę.

Pareiškėjo skundo argumentus, kad antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į individualios įmonės turtą, nes įmonės atžvilgiu neišduotas vykdomasis dokumentas, įmonės ir jos savininko turtas yra atskirtas, o jos savininkui priklauso tik tas turtas, kurį įmonė savininkui perdavė, todėl antstolis privalėjo išsiaiškinti, kam priklauso areštuotas įmonės turtas, teismas atmeta (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Skolos išieškojimo iš fizinio asmens, kuris yra individualios įmonės savininkas, atveju individuali įmonė vertinama tik kaip turto objektas, todėl nekyla jos subjektinio savarankiškumo ir atskirumo nuo savininko bei individualios įmonės atsakomybės už jos savininko skolas klausimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2014).

Kaip jau minėta duomenų apie tai, kad skolininkas turi kito turto, kuris nėra apsunkintas, nėra (CPK 12 str., 178 str.). CPK 634 straipsnis įpareigoja antstolį imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Vykdomojoje byloje esantys duomenys taip pat nepatvirtina fakto, kad skolininkas įgyvendino savo teisę iš įmonės paimti turtą ir atsiskaityti su kreditore. Konstatuotina, kad antstoliui A. B. negalint įvykdyti vykdomojo dokumento nukreipiant išieškojimą į skolininko J. G. turtą, tačiau skolininkui, kaip fiziniam asmeniu, turint individualiąją įmonę, turinčią lėšų, antstolis turėjo pagrindą išieškojimą nukreipti į skolininkui priklausantį individualiosios įmonės turtą (nagrinėjamu atveju IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas).

Be to, pareiškėjas nepateikė jokių leistinų įrodymų, kurie suponuotų spręsti priešingai ir patvirtintų jo teiginius, kad nagrinėjamu atveju areštuotos ne individualiai įmonei priklausiusios lėšos. Remiantis tuo, antstolis nustatęs, kad įmonė turi piniginių lėšų banko sąskaitoje, teisingai šias lėšas vertino kaip skolininkui priklausantį turtą ir jį areštavo.

Įstatymų leidėjas įtvirtina individualios įmonės savininko subsidiarią atsakomybę įmonės kreditoriams, todėl vadovaujantis išdėstytu, pareiškėjui J. G. neturint jokio kito turto ir antstoliui A. B. nukreipus išieškojimą į įmonės banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad yra pažeidžiami IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių interesai, nes jie galės reikšti atskirus reikalavimus J. G. (CK 2.50 str. 4 d., CPK 673 str.).

Dėl individualios įmonės kaip turtinio komplekso arešto

CPK 664 str. nurodytas išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eiliškumas, pagal kurį pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, antrąja – iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, trečiąja – skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, ir iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena (į šį turtą išieškojimą galima nukreipti ketvirtąja ir penktąja eile).

Nagrinėjamu atveju, kai išieškojimas nukreipiamas į individualios įmonės areštuotas lėšas už įmonės savininko įsiskolinimo dengimą kitoje vykdomojoje byloje, sprendžiant dėl išieškojimo iš skolininko turto eilės, turi būti taikomos išieškojimo iš skolininko fizinio asmens, o ne juridinio asmens (CPK 665 str.), turto eiliškumą reglamentuojančios CPK 664 straipsnio nuostatos.

Kasacinis teismas plėtodamas praktiką šiuo klausimu yra nurodęs, jog aiškinimas, kad antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą tik į įmonę, o jos turto, kaip savarankiškam subjektui priklausančios nuosavybės, negali panaudoti įmonės savininko skoloms padengti, būtų nepalankus ir įmonei, ir jos savininkui, nes tokiu atveju antstolis, net išieškodamas nedidelę fizinio asmens skolą, turėtų areštuoti visą jo įmonę ir ją visą realizuoti kaip fizinio asmens turto vienetą. Be to, įmonės kaip visumos realizavimas priverstinio vykdymo procese paprastai būtų nepraktiškas skolos išieškojimo būdas bei, atsižvelgiant į nedidelę išieškomą sumą, gali reikšti neproporcingą skolininko nuosavybės teisės suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2014).

Kaip ir minėta aukščiau, vykdomojoje byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad J. G. nuosavybės teise turi kitą likvidų turtą. Šiuo atveju taip pat nežinomas pirmesnės eilės turtas, iš kurio būtų galima išieškoti skolą. Esant šioms aplinkybėms antstolis A. B., teismo vertinimu, pagrįstai išieškojimą nukreipė į skolininkui priklausančios individualios įmonės sąskaitoje esančias pinigines lėšas ir netaikė įmonės, kaip turtinio komplekso, arešto (CPK 12 str., 178 str., 185 str., 662 str. 4 d., 664 str.).

Dėl antstolio veiksmų teisėtumo priėmus nurodymą priverstinai nurašyti lėšas, o ne patvarkymą

CPK 613 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Nagrinėjamu atveju, 2019 m. sausio 16 d. priimtas nurodymas priverstinai nurašyti lėšas, esančias IĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje. Teismas pažymi, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas (SVI 7¹ str.). SVI 2 straipsnio 2.8. papunktis numato, kad vykdydamas sprendimus antstolis privalo naudoti nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, šio nurodymo forma pateikiama SVI prieduose.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir bylos faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad imperatyvios antstolio pareigos priimti patvarkymą, sprendžiant klausimą dėl piniginių lėšų priverstinio nurašymo iš banko sąskaitos, teisės aktai nenumato, todėl antstolio veiksmai priimant ginčijamą nurodymą vertintini kaip atitinkantys SVI keliamus reikalavimus ir juos pripažinti neteisėtais nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 185 str.).

Dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ neteismine tvarka iškelto bankroto

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimas iškėlė bankroto bylą IĮ „(duomenys neskelbtini)“ neteismine tvarka.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau ĮBĮ) ketvirtas skirsnis reglamentuoja bankroto procesą ne teismo tvarka. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis ĮBĮ, o teismo kompetencijai priskirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas.

Nustatyta, kad skundžiamas antstolio veiksmas atliktas 2019 m. sausio 16 d., o IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimas bankrotą įmonei iškėlė 2019 m. sausio 31 d., 2019 m. vasario 5 d. bankrotas išviešintas registre. „Liteko“ duomenimis kreditorių susirinkimo nutarimas dėl bankroto bylos IĮ „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo apskųstas ir byla šiuo metu nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme.

Šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas - antstolio A. B. veiksmų teisėtumas, o bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia skolininko J. G. pateiktas skundas, kurio pagrindu ir yra iškelta nagrinėjama civilinė byla. Nagrinėjamu atveju sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumą vertintina buvusi faktinė situacija ginčijamų vykdomųjų veiksmų atlikimo metu. Byloje nustatyta, kad skundžiami veiksmai (2019 m. sausio 16 d. nurodymas nurašyti pinigines lėšas) buvo atlikti iki IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankroto ne teismo tvarka iškėlimo, todėl remiantis aukščiau išdėstytu, konstatuotina, kad antstolio veiksmai skundo pateikimo metu buvo teisėti ir pagrįsti, pripažinti juos neteisėtais nėra teisinio pagrindo. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad nagrinėdamas pareiškėjo skundą ir priimdamas 2019 m. vasario 2 d. patvarkymą, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti skundą, antstolis būtų turėjęs informaciją apie IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą ne teismo tvarka.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, skundas atmestinas (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).

Teismas taip pat nurodo, kad vykdomosios bylos sustabdymo klausimas yra priskirtinas antstolio kompetencijai, todėl šį klausimą, vykdomojo dokumento persiuntimo kreditorių susirinkimui, bei kitus klausimus spręstinus vykdymo procese esant duomenims apie IĮ „(duomenys neskelbtini)“ iškeltą ne teismo tvarka bankrotą, privalo spręsti antstolis grąžinus jam vykdomąją bylą Nr. 0025/11/02677 (CPK 626 str. 1 d. 3 p., 632 str.) ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie jų patyrimą neteikė (CPK 178 str.). Be to, pareiškėjo skundas atmestinas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 str.).

Iš pareiškėjo priteistinos pašto išlaidos valstybės naudai – 5,70 Eur (CPK 96 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510, 513 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti pareiškėjo J. G. (J. G.) 2019 m. sausio 28 d. skundą.

Priteisti iš pareiškėjo J. G. (J. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) 5,70 Eur (penkių eurų ir 70 ct) pašto išlaidas valstybės naudai, įmokos kodas 5660.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0025/11/02677 grąžinti antstoliui A. B..

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.