- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-31
- Bylos Nr.
- 1A-266-312/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-65388-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Aiva Survilienė, Artūras Šumskas
- Nuteistasis
- H. J. X.
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. J. X. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo H. J. X. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir jam paskirta 100 MGL (3 766,00 Eur) dydžio bauda, taip pat jis pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir jam paskirta 100 MGL (3 766,00 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, H. J. X. paskirtos bausmės subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir H. J. X. paskirta 150 MGL (5 649,00 Eur) dydžio bauda. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas ir iš H. J. X. priteista Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 36,21 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
H. J. X. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 22 d., apie 15.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, namo laiptinėje, prasilenkęs su nukentėjusiuoju T. A. ir jo šunimi, pradėjo garsiai rėkti anglų kalba, vartodamas necenzūrinius žodžius, sakydamas „Put your fucking dog on a leash“ (prisek savo sušiktą šunį), po ko, nukentėjusiajam T. A. išėjus į kiemą, praėjus bromą, vėl vartojo necenzūrinius žodžius anglų kalba, priėjo prie nukentėjusiojo ir abiem savo rankomis jį pastūmė, dėl ko nukentėjusysis susvirduliavo, nukentėjusiajam T. A. jį pastūmus atgal, jis nieko nesakydamas, prasegė savo striukę, kur nuo kelnių diržo, priekio, dešinės pusės, savo dešine ranka išsitraukė dujų balionėlį ir nieko nesakydamas, neperspėjęs pradėjo purkšti dujas nukentėjusiajam T. A. į veidą, nukentėjusiajam bandant apsiginti (apkabino H. J. X. per sprandą, palenkiant ir bandant atimti dujų balionėlį), H. J. X. įkando nukentėjusiajam T. A. į dešinę ranką, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nukentėjusiajam T. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, abiejų akių ragenos ir junginės II-o laipsnio cheminiu nudeginimu (specialisto išvada Nr. G 4018/15(01)). Šiais savo veiksmais H. J. X. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.Taip pat H. J. X. nuteistas už tai, kad 2015 m. lapkričio 24 d., apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, namo laiptinėje, antrame aukšte, užgesinęs šviesą, savo dešinėje rankoje laikydamas didelį plaktuką, kairėje rankoje laikydamas atkištą dujų balionėlį, nieko nesakęs ir neperspėjęs, be jokios priežasties pradėjo purkšti dujas nukentėjusiajam T. A., tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nukentėjusiajam T. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį abiejų akių I-II laipsnio cheminiu nudegimu (specialisto išvada Nr. G 940/2017(01)). Šiais savo veiksmais H. J. X. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistasis H. J. X. ir jo gynėjas advokatas Mindaugas Paukštė prašo išteisinti H. J. X. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl abiejų nusikaltimų), o nenustačius išteisinimo pagrindų, švelninti bausmę bei kreiptis į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo T. A. pradėjimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vertindamas 2015 m. lapkričio 22 d. įvykį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi niekuo nepatvirtintais liudytojų parodymais. Nukentėjusiojo T. A. teigimu, H. J. X. pastūmė jį dviem rankomis, tačiau nei vienas liudytojas nematė šio fakto. Liudytojas R. L. nurodė, kad matė kaip H. J. X. šaukė ir aiškinosi, mojuodamas rankomis, taip pat, kaip T. A. pastūmė nuteistąjį kaire ranka, tačiau po šių veiksmų grumtynės nekilo. Teisiamojo posėdžio metu R. L. pakeitė savo parodymus ir teigė, jog nematė ir neprisimena minėtos situacijos pradžios, tačiau sutiko su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, atsisakė atsakinėti į jam užduodamus klausinius. Atsižvelgiant į tai, šio liudytojo parodymai kelia abejonių, pirmosios instancijos teismas šių abejonių nepašalino. R. L., apžiūrinėdamas nuotraukas, nurodė vietą, kurioje stovėjo jis ir L. K.. Ši vieta sutapo su H. J. X. ir L. K. nurodoma vieta. Būtent iš nurodyto taško R. L. ir L. K. negalėjo matyti, kur tiksliai prasidėjo konfliktas, nes vaizdą užstojo medžiai ir automobiliai. Liudytojas L. K. nurodė, kad girdėjo, kaip H. J. X. šaukė ir mojavo rankomis, tačiau negali pasakyti, kad matė, kaip H. J. X. trenkė nukentėjusiajam T. A.. L. K. parodymuose gausu abstrakčių frazių, kurios netiksliai apibūdina konfliktą. Be to, L. K. parodymai nesutapo su T. A. parodymais. Pasak L. K., prasidėjus grumtynėms, H. J. X. buvo pargriovęs T. A., tačiau nukentėjusiojo parodymai yra priešingi – jis teigia pats sugriebęs H. J. X. už kaklo ir lenkęs jį žemyn. Anot L. K., H. J. X. pabėgo iš įvykio vietos, tačiau policijos pareigūnė N. R. nurodė, kad H. J. X., stovėdamas kieme, laukė policijos. Būtent tai taip pat pagrindžia faktą, jog L. K. pateikti duomenys negali būti vertinami kaip įrodymai, nes jie kelia daug abejonių. Liudytoja I. P. įvykio nematė, tik iškvietė policiją. Teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad visi įvykyje dalyvavę asmenys pateikė skirtingas įvykio versijas ir taip ji susidarė nuomonę apie konfliktą. I. P., siekdama pabloginti H. J. X. reputaciją, teigė, kad jis, grasindamas jai, panaudojo pipirinių dujų balionėlį, tačiau niekas negali patvirtinti šio fakto. Policijos pareigūnų apie tokius H. J. X. veiksmus I. P. neinformavo, kas dar kartą patvirtiną faktą, kad jos parodymai yra nepatikimi. Teisiamojo posėdžio metu T. A. nurodė, kad H. J. X. paprašė jo uždėti šuniui pavadėlį ir jis vėliau sutiko tai padaryti. T. A. pripažino, jog savo merginai pasakojo apie konfliktą ir jautė neapykantą H. J. X., nebesutvardė pykčio, kai pastarasis paprašė uždėti šuniui pavadėlį. Iškart po tokio prašymo T. A. rankomis pastūmė ir trenkė akmeniu, siekdamas sužaloti H. J. X.. Tai reiškia, kad T. A. jautė išankstinį priešiškumą užsienio piliečiui ir, nesuvaldęs pykčio, išprovokavo tolimesnį konfliktą.Apeliaciniame skunde pažymima, kad liudytojas L. K. nurodė, jog matė, kai 2015 m. lapkričio 24 d., apie 17 val., H. J. X. su žmona ėjo Seinų gatve, po 10 minučių šalia savo biuro pastebėjo T. A. pipirinių dujų pripurkštu veidu. 10 minučių laikotarpis yra per trumpas, siekiant pagrįsti L. K. parodymus. Atstumas nuo Seinų g. iki Šv. Stepono g. (duomenys neskelbtini) yra daugiau nei 800 metrų, kas reiškia, jog asmuo, eidamas vidutiniu 5 km/h greičiu, vien 10 minučių užtruktų įveikti visą atstumą, todėl akivaizdu, kad H. J. X. fiziškai nebūtų sugebėjęs nueiti nurodytą atstumą, sudalyvauti konflikte su T. A. ir pripurkšti jam pipirinių dujų. Teisiamojo posėdžio metu T. A. parodė, jog nematė L. K. po to, kai jam buvo pripurkšta pipirinių dujų, jie su L. K. buvo susitikę prieš incidentą. Dar vienas L. K. parodymus kvestionuojantis faktas yra tai, jog bendrasis pagalbos centras 20 val. 12 min. gavo pranešimą apie incidentą, o L. K. H. J. X. matė apie 17 val. R. F. teigimu, jis, važiuodamas automobiliu link Pusko gatvės, per veidrodėlį matė, kaip H. J. X. vejasi vyrą ir moterį. Paklausus, kaip jis galėjo matyti susiklosčiusią situaciją per automobilio veidrodėlį, R. F. pakeitė savo poziciją ir nurodė, jog visą tai matė pro vartų tunelį. Šis liudytojas negalėjo prisiminti, nei kokiais rūbais buvo apsirengę minimi asmenys, nei kitų įvykio detalių. Liudytojas nurodė, kad įvykį matė apie 15-16 val., nes buvo šviesu, gatvių apšvietimas nebuvo įjungtas. Kaip jau minėta, skambutis bendrajame pagalbos centre buvo registruotas 20 val. 12 min., todėl R. F. negalėjo matyti incidento. Taigi, R. F. parodymai yra nenuoseklūs ir keliantys abejonių, nebuvo nustatytas tikslus laikas ir kitos aplinkybės, susijusios su minėtu įvykiu, todėl tokie duomenys negali būti pripažinti įrodymais. T. A. ir I. P. teigė, kad jie 2015 m. lapkričio 24 d., apie 7 val. 30 min., kalbėjo su L. K. kieme, jų pokalbis truko maždaug 15 min. L. K. parodė, jog su T. A. ir I. P. kalbėjo tik po incidento. Tokia situacija parodo, kad L. K. bei T. A. ir I. P. parodymai nesutampa, liudytojai pateikia išgalvotus faktus, siekdami suklaidinti teismą. Liudytojai T. A. ir I. P. taip pat teigė, jog matė R. F. po įvykio apie 20 val., tačiau pastarasis nurodė, jog įvykį matė apie 15 val., kai sugrįžo iš darbo, todėl galima daryti išvadą, kad R. F. įvykio metu nebuvo. Be to, nei vienas liudytojas nematė I. P., todėl kyla klausimas, ar ji taip pat buvo įvykio vietoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistajam ir jo gynėjui akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje neatliko liudytojų ir nuteistojo parodymų vertinimo, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas ir turi būti naikinamas, o H. J. X. išteisinamas.Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad H. J. X. veiksmuose nėra ir subjektyviųjų požymių t. y. H. J. X. nesiekė savo tyčiniais veiksmais sutrikdyti viešosios tvarkos. Tiesioginė tyčia pasireiškia tiek suvokimu, kad daroma nusikalstama veika, tiek ir siekiu ją daryti. Tuo tarpu H. J. X. norėjo tik paprašyti savo kaimyno, kad pastarasis užsegtų savo augintiniui pavadėlį ir neturėjo tikslo veltis į konfliktą, o ašarines dujas panaudojo tik savigynos tikslais. Vilniaus miesto apylinkės teismas nuosprendyje kaltės klausimo atskirai neanalizavo. Apeliantų teigimu, H. J. X. veiksmuose nėra BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, todėl jis turi būti išteisintas.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta 150 MGL dydžio bauda yra neproporcinga. H. J. X. finansinė padėtis yra itin sunki, jis šiuo metu dirba nepriklausomu vertėju, todėl jo pajamos yra nedidelės. Dėl susiklosčiusios situacijos ir teisminio proceso H. J. X. atlikti savo pareigas tapo dar sunkiau, todėl jo pajamos dar labiau sumažėjo. Nuteistasis turi sutuoktinę, yra dviejų vaikų tėvas, kuriuos išlaiko iš savo darbo užmokesčio. Laisvalaikiu jis sportuoja, žaidžia krepšinį. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į 1999 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 23 išdėstytus nurodymus dėl bausmės skyrimo, tinkamai neatskleidė H. J. X. asmenybės ir neišanalizavo jo polinkio nusikalsti. Rinkdamas duomenis apie kaltininko asmenybę ir juos vertindamas, teismas turi atsižvelgti į padaryto nusikaltimo pobūdį, nes priklausomai nuo padaryto nusikaltimo pobūdžio ta pati kaltininką charakterizuojanti aplinkybė gali turėti skirtingą reikšmę asmenybės pavojingumui ir bausmės skyrimui.Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad T. A. savo tyčiniais veiksmais pastūmė nuteistąjį ir vėliau akmeniu smogė į gyvybiškai svarbų organą – H. J. X. galvą. Tokiais veiksmais jis padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Po šio konflikto H. J. X. neteko daugiau nei 5% darbingumo, negalėjo dirbti, nes turėjo gydytis patirtas traumas. Tokiu atveju teismas turėtų kreiptis į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo T. A. pradėjimo.Vilniaus apygardos teisme 2018 m. kovo 7 d. gautas 2018 m. kovo 5 d. nuteistojo H. J. X. apeliacinio skundo papildymas (apeliacinio skundo priedas). Kadangi šiuo papildymu, be kita ko, yra keliami ir nauji reikalavimai, o jis paduotas praleidus įstatymo numatytą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apskundimo terminą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 313 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas šio apeliacinio skundo papildymo nepriima ir nenagrinėja. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Nuteistojo H. J. X. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo (2015 m. lapkričio 22 d.)
BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nuteistasis 2015 m. lapkričio 22 d. viešoje vietoje, namo laiptinėje, pradėjo garsiai ant nukentėjusiojo rėkti anglų kalba, vartodamas necenzūrinius žodžius, o nukentėjusiajam išėjus į kiemą (adresu Vilniuje, Šv. Stepono g. 31), vėl vartojo necenzūrinius žodžius anglų kalba, priėjo prie nukentėjusiojo ir abiem rankomis jį pastūmė, išsitraukė dujų balionėlį ir pradėjo purkšti dujas nukentėjusiajam į veidą, o jam bandant apsiginti, įkando nukentėjusiajam į dešinę ranką. Toks nuteistojo elgesys pagrįstai pripažintas įžūliu. Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55/2011, 2K-450/2010 ir kt.). Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, teismų praktikoje atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek laiko truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, purškiamos ašarinės dujos, nuteistasis garsiai šūkavo necenzūrinius žodžius, kilo triukšmas, toks konfliktas truko pakankamai ilgą laiką, atkreipė pašalinių dėmesį, aplinkiniai ėmė skirti konfliktuojančius asmenis, jiems nuteistasis taip pat pagrasino dujų balionėliu, atvyko policijos pareigūnai ir greitosios pagalbos automobilis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad aptartais veiksmais nuteistasis H. J. X. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nukentėjusiajam T. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.Apeliaciniame skunde kritiškai vertinami baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų parodymai, nurodant, kad nėra pagrindo jų laikyti įrodymais, nes jie nepatikimi. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1, 2 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-396/2014 ir kt.).Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. L. nurodė, kad matė, kaip 2015 m. lapkričio 22 d. kieme, adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam T. A. praėjus bromą, nuteistasis H. J. X. kaire ranka pastūmė jį iš nugaros, garsiai kalbėjo anglų kalba, reiškė emocijas, vėliau matė, kaip abu vyrai grumiasi, nukentėjusysis laiko nuteistąjį apkabinęs per kaklą, nuteistasis rankoje laiko dujų balionėlį ir purškia dujas nukentėjusiajam į veidą. Liudytojui R. L. su kolega L. K. ėmus šiuos asmenis skirti, nuteistasis H. J. X. buvo labai agresyvus, stengėsi prasiveržti iki nukentėjusiojo, jiems grasino dujų balionėliu, šūkavo anglų kalba. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas R. L. pakeitė parodymus, tačiau, išanalizavus šių parodymų turinį, tokios išvados daryti nėra teisinio pagrindo. Teisme liudytojas nurodė, kad jis nematė konflikto pradžios, konflikto eigą matė tik epizodiškai, nes buvo užsiėmęs pasiruošimu ekspedicijai, nuolat judėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat buvo nurodęs, kad visos situacijos nestebėjo, nes ji iš pradžių neatrodė grėsminga. Taip pat R. L. teisiamojo posėdžio metu kelis kartus pakartojo, kad nuo įvykio praėjo jau dveji metai, jis visko neprisimena, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir prašė jais vadovautis, nes tuo metu viską prisiminė geriau. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas nemato jokio pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais. Jis pagrįstai nurodė, kad konflikto pradžios nematė, nes, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo prasidėjo dar namo laiptinėje, taip pat natūralu, kad praėjus dvejiems metams po įvykio, žmogus neprisimena visų jo detalių.Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. K. nurodė, kad 2015 m. lapkričio 22 d. kieme, adresu (duomenys neskelbtini), girdėjo triukšmą, matė, kaip paskui nukentėjusįjį T. A. ėjo nuteistasis H. J. X. ir garsiai šaukė anglų kalba, po to nuteistasis ėmė mojuoti rankomis, pradėjo purkšti dujas nukentėjusiajam į veidą, tada abu susikibo. Liudytojas L. K. patvirtino, kad nuteistasis buvo agresyvus, jis pradėjo konfliktą, nukentėjusysis tik gynėsi. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad L. K. nepatvirtino, kad matė, kaip nuteistasis trenkė nukentėjusiajam, tačiau joks smūgis nuteistajam ir nėra inkriminuotas. Be to, skirtingai nei teigia apeliantai, liudytojas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nenurodė, kad nuteistasis buvo pargriovęs nukentėjusįjį. Išanalizavęs liudytojo parodymus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad juose daug abstrakčių frazių, atvirkščiai, L. K. pakankamai tiksliai apibūdino tai, ką matė konflikto metu, tokie parodymai neprieštarauja nukentėjusiojo nurodytoms aplinkybėms, o su jomis sutampa ir jas papildo. Abejonių liudytojo L. K. parodymais nekelia ir tai, kad jis nurodė, jog po konflikto nuteistasis H. J. X. pasišalino. Liudytoja I. P. patvirtino, kad, iškvietusi policiją, ji leidosi laiptais iš namų į lauką ir laiptinėje sutiko nuteistąjį H. J. X., kuris buvo įsiutęs, blaškėsi, ant jo kaktos buvo kraujo dėmė, jis įėjo į savo butą. Tai reiškia, kad po konflikto nuteistasis iš tiesų buvo pasišalinęs iš kiemo, tačiau vėliau į įvykio vietą sugrįžo ir bendravo su policijos pareigūnais ir medikais.Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad liudytoja I. P. paties konflikto nematė. Pati liudytoja tai patvirtino. Ji tik pro langą išgirdo nukentėjusiojo balsą ir jo prašymą kviesti policiją, ką padariusi, pati nusileido į kiemą, kur tarp jos ir nuteistojo H. J. X. įvyko žodinis konfliktas. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, liudytoja I. P. apklausų metu nurodė, kad nuteistasis jai grasino dujų balionėliu, o ne jį panaudojo. Kad nuteistasis grasino dujų balionėliu, patvirtino ir liudytojas R. L..Taigi, aptarti liudytojų parodymai pagrįstai pripažinti patikimais, laikyti įrodymais ir jais vadovautasi, pagrindžiant H. J. X. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų parodymų visuma paneigia apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusysis T. A., jausdamas išankstinį priešiškumą užsienio valstybės piliečiui, išprovokavo konfliktą. Atvirkščiai, nukentėjusysis, žinodamas, kad nuteistasis yra konfliktiška asmenybė, vengė su juo kontakto, tačiau H. J. X. jį pastūmus, pastūmė pastarąjį atgal, o nuteistajam pripurškus dujų į akis, nukentėjusysis trenkė pastarajam po ranka pasitaikiusiu akmeniu, nes buvo išsigandęs, nieko nematė. Pažymėtina, kad nuteistasis, manydamas, kad nukentėjusiojo veiksmais yra pažeisti jo teisėti interesai, turi teisę savarankiškai kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.Nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), gali būti padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Viešosios tvarkos pažeidimo padarymas tiesiogine tyčia reiškia, kad pažeidėjas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). H. J. X. viešoje vietoje, gyvenamojo namo kieme, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, purkšdamas ašarines dujas ir grasindamas dujų balionėliu aplinkiniams, garsiai vartodamas necenzūrinius žodžius, suvokė, kad tokie jo veiksmai trikdo visuomenės rimtį ir tvarką bei demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir to norėjo. Turėdamas visas galimybes nutraukti konfliktą, jis toliau jį tęsė. Kritiškai vertinami apeliacinio skundo argumentai, kad ašarines dujas nuteistasis panaudojo savigynos tikslais. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai patvirtina, kad aptariamo konflikto metu gynėsi nukentėjusysis. Siekiant, kad kaimynas laikytųsi nustatytų taisyklių ir šunį vedžiotų su pavadėliu, smurtinių veiksmų panaudojimas nėra pateisinamas.
Dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo (2015 m. lapkričio 24 d.)
Kalbant apie 2015 m. lapkričio 24 d. padarytą nusikaltimą, apeliaciniame skunde taip pat vertinami liudytojų parodymai, siekiant patvirtinti jų prieštaringumą ir nepatikimumą. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. K. parodė, kad 2015 m. lapkričio 24 d., antroje dienos pusėje, kelinta tai buvo valanda, neprisimena, atvažiavo prie savo biuro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tačiau automobilį pasistatė Seinų gatvėje, kur pamatė šaligatviu praeinantį nuteistąjį H. J. X., liudytojas išsikrovė daiktus, nuėjo į biurą, po maždaug 10 minučių prie biuro durų pamatė nukentėjusįjį T. A. su drauge ir dar dviem asmenimis, nukentėjusysis jau buvo užpultas, jam buvo pripurkšta ašarinių dujų į akis. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde pateikti paskaičiavimai, kiek laiko užtrunka nueiti nuo Seinų gatvės iki Šv. Stepono gatvės yra preliminarūs, neobjektyvūs, todėl nėra pagrindo jais vadovautis. Apeliantai nurodo, kad atstumas tarp šių vietų yra 800 m ir jį nueiti užtrunka 10 minučių, tuo tarpu teisme apklausiamas L. K. nurodė, kad atstumas tarp vietos, kur jis matė nuteistąjį, ir vietos, kur buvo nukentėjusysis po įvykio, yra 15-30 m ir jį nueiti neužtrunka net minutės. Vertinant šio liudytojo parodymų patikimumą svarbu pažymėti ir tai, kad jis tiksliai nenurodė, kad nuteistąjį H. J. X. matė 17 val., liudytojas teigė neprisimenantis, koks tai tiksliai buvo laikas, galėjo būti 16-17 val., galėjo būti ir vėliau, buvo šiek tiek pritemę. Faktas, ar nukentėjusysis su liudytoju L. K. kalbėjo iki ar po įvykio, jokios reikšmės nuteistojo kaltės nustatymui neturi. Be to, L. K. teisme nurodė, kad jis neprisimena, ar kalbėjo su T. A. prieš jo konfliktą su nuteistuoju.Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. F. nurodė, kad 2015 m. lapkričio 24 d. išvažinėjo iš arkos, adresu (duomenys neskelbtini), ir pamatė prabėgančius merginą (I. P.) ir vaikiną (T. A.) bei vyrą (H. J. X.) jiems iš paskos, vėliau H. J. X. pabėgo, o T. A. papasakojo, kad pastarasis jam pripurškė ašarinių dujų į akis. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas nurodė, kad jis neprisimena, koks paros laikas tai buvo, tačiau tikrai žino, kad laikas jau po darbo, neprisimena, kokiais drabužiais buvo apsirengę asmenys, tačiau situacijos esmę R. F. nupasakojo iš esmės taip pat, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Tiksliai nurodė, kokiu kampu matė bėgančius asmenis, kur tuo metu jie buvo, kur judėjo ir kur buvo liudytojo automobilis. Natūralu, kad praėjus dvejiems metams po įvykio, asmuo neprisimena tokių detalių, kaip tikslaus paros laiko ar konflikto dalyvių aprangos. Šios aplinkybės abejonių liudytojo R. F. parodymais nekelia, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino juos įrodymu.Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, liudytojai L. K., R. F. ir A. Ž. patvirtino, kad matė gatve bėgančius vaikiną ir merginą, todėl laikoma vienareikšmiškai įrodytu, kad konflikto metu dalyvavo ir I. P..Taigi, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymai, o taip pat ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad 2015 m. lapkričio 24 d. tarp T. A. ir H. J. X. vėl buvo kilęs konfliktas, kurio metu nukentėjusiajam buvo pripurkšta ašarinių dujų į akis. Vis dėlto padarytos veikos kvalifikaciją pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) apsprendžia dėl veikos kilę padariniai – sutrikdyta viešoji tvarka ar visuomenės rimtis. Kiekvienu straipsnio dispozicijoje nurodytu būdu demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-696/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad vertinama veika privataus konflikto ribų neperžengė. Konfliktas tarp asmenų kilo ir baigėsi laiptinėje, ten buvo panaudotos ir ašarinės dujos, tačiau jokie pašaliniai asmenys šių veiksmų nematė, L. K., R. F. ir A. Ž. matė tik gatve bėgančius asmenis, tačiau jokie smurtiniai ar kitokio pobūdžio įžūlūs veiksmai jiems matant atlikti nebuvo, liudytojai nenurodė, kad jie būtų buvę pažeminti ar šokiruoti, todėl nėra pagrindo laikyti, jog buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.Taip pat, kaip jau minėta, nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), gali būti padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Laikytina, kad nagrinėjamu atveju H. J. X. nesiekė sutrikdyti visuomenės rimties ir tvarkos, šis įvykis buvo privataus pobūdžio konfliktas su T. A., susijęs su praeityje tarp asmenų vykusiais nesutarimais. Tai, kad nuteistasis nenorėjo demonstruoti nepagarbos aplinkiniams, patvirtina faktas, jog T. A. ir I. P. išbėgus į gatvę ir atsiradus pašaliniams asmenims, H. J. X. konflikto netęsė, o iš įvykio vietos pasišalino.Esant išdėstytoms aplinkybėms, H. J. X. veiksmų kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) nėra teisinio pagrindo. Vis dėlto H. J. X. savo smurtiniais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, todėl jo veikoje yra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Nuteistojo tyčia ir buvo nukreipta būtent į T. A. sveikatą, purkšdamas ašarines dujas pastarajam į akis, H. J. X. suvokė, kad tokiu būdu nukentėjusiajam bus sutrikdyta sveikata ir to norėjo. Juo labiau, kad prieš kelias dienas jau buvo atlikęs analogiškus veiksmus ir matė to pasekmes. Be to, praeityje jis yra teistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad, be kita ko, viešoje vietoje papurškė asmeniui ašarinių dujų į akis ir sukėlė pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas laiko įrodytu, kad H. J. X. 2015 m. lapkričio 24 d., apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, namo laiptinėje, antrame aukšte, užgesinęs šviesą, savo dešinėje rankoje laikydamas didelį plaktuką, kairėje rankoje laikydamas atkištą dujų balionėlį, nieko nesakęs ir neperspėjęs, be jokios priežasties pradėjo purkšti dujas nukentėjusiajam T. A., taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį abiejų akių I-II laipsnio cheminiu nudegimu (specialisto išvada Nr. G 940/2017(01)). Tokiais savo veiksmais H. J. X. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, todėl jo veika perkvalifikuojama iš BK 284 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės
Teismas, skirdamas H. J. X. bausmę pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (smurtinis nusikaltimas), pavojingumo laipsnį (padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą (veikė tyčia), asmenybę (praeityje teistas du kartus pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, per kelias dienas padarė dvi nusikalstamas veikas prieš tą patį asmenį, administracine tvarka nebaustas). H. J. X. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šių H. J. X. asmenybę ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta jam skiriant viešųjų darbų bausmę, įpareigojant H. J. X. tris mėnesius neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jo finansinė padėtis sunki, jis dirba nepriklausomu vertėju, pajamos nedidelės, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikia. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad H. J. X. yra dviejų vaikų tėvas, kuriuos išlaiko iš darbo užmokesčio, pažymėtina, kad pagal įstatymą pareiga išlaikyti vaiką tenka abiems tėvams, jokių duomenų, kad nuteistasis vaikais rūpinasi vienas, nepateikta. Teigiamai vertinama tai, kad H. J. X. laisvalaikiu sportuoja, tačiau tai neturi jokios įtakos skiriant bausmę. Tokiu būdu, apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių pagrindu nuteistajam pirmosios instancijos teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) paskirta bausmė (100 MGL dydžio bauda) negali būti švelninama.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, H. J. X. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) pirmosios instancijos teismo paskirta 100 MGL dydžio bauda visiško sudėjimo būdu bendrintina su pagal BK 140 straipsnio 1 dalį skiriama trijų mėnesių viešųjų darbų bausme ir H. J. X. skirtina galutinė trijų mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant H. J. X. neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, ir 100 MGL dydžio bauda. BK 65 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, subendrindamas bausmes BK 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Nuteistojo H. J. X. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nuosprendį pakeisti.
H. J. X. 2015 m. lapkričio 24 d. padarytą nusikaltimą perkvalifikuoti iš BK 284 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti trijų mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant H. J. X. neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, H. J. X. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) paskirta 100 MGL, t. y. 3 766,00 (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių) Eur, dydžio bauda visiško bausmių sudėjimo būdu bendrinama su pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta trijų mėnesių viešųjų darbų bausme ir H. J. X. skiriama galutinė subendrinta trijų mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant H. J. X. neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, ir 100 MGL, t. y. 3 766,00 (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių) Eur, dydžio bauda.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.