- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- e2S-499-945/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19711-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „Frankas“
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Dogas“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Frankas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Dogas“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Frankas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. įsakymu nutarta išieškoti iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Frankas“ (toliau – skolininkė) kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Dogas“ (toliau – kreditorė) 17 513,34 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 99 Eur žyminį mokestį, 300 Eur advokato išlaidų atlyginimą.
2. 2021 m. sausio 4 d. kreditorė ir skolininkė pateikė teismui prašymą patvirtinti jų 2020 m. gruodžio 31 d. sudarytą taikos sutartį, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. įsakymą ir nutraukti civilinę bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartimi atmetė kreditorės ir skolininkės prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
4. Teismas nustatė, kad taikos sutartimi kreditorė ir skolininkė susitarė, jog 17 838,09 Eur skola kreditorei bus padengta perimant jos mokestines nepriemokas (forma FR0326) arba pervedant dalimis šalių sutarta tvarka ir terminais į kreditorės sąskaitą (laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. spalio 31 d.). Teismas sprendė, kad jis negali pakeisti mokesčių administratoriaus, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, leisti perimti mokestinę nepriemoką. Šalių siekis taikos sutartimi susitarti dėl mokestinių nepriemokų perėmimo negali būti susitarimo, kurį teismas tvirtina civilinio proceso tvarka, dalyku. Mokesčių administravimo teisinio santykio dalyviai nagrinėjamu atveju būtų mokesčių administratorius, mokesčių mokėtojas, asmuo perėmęs mokestinę nepriemoką. Taikos sutartį sudarė ir pasirašė kreditorė ir skolininkė, todėl, teismo vertinimu, taikos sutartimi šalys pasisakė dėl byloje nedalyvaujančio asmens, t. y. mokesčių administratoriaus, pareigų apimties.
5. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad taikos sutarties 1.1 punktu šalys susitarė, jog 2 000 Eur skolininkė kreditorei sumoka taikos sutarties pasirašymo dieną, t. y. 2020 m. gruodžio 31 d. Taikos sutartis teismui pateikta 2021 m. sausio 4 d. Teismas konstatavo, kad šalių susitarimo dėl prievolės įvykdymo dalyku negali būti veiksmai, kurių įvykdymo terminas yra suėjęs anksčiau nei teismas patvirtina šalių sudarytą taikos sutartį. Susipažinęs su taikos sutarties turiniu, teismas sprendė, kad šalių sudarytos taikos sutarties nuostatos neatitinka reikalavimo, jog šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos būtų aiškios, nedviprasmiškos, neprieštaraujančios tarpusavyje, besąlygiškos, nepriklausančios nuo įvairių aplinkybių ir šalių pasikeitusios valios (taikos sutartyje yra alternatyvi sąlyga: arba perima mokestinę prievolę, arba sumoka dalimis). Teismas sprendė, kad, patvirtinus tokią taikos sutartį, ateityje kiltų sunkumų dėl jos vykdymo priverstine tvarka (esant būtinybei).
6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 7 d. kreditorei išsiuntė vykdomąjį dokumentą – įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. įsakymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu skolininkė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti kreditorės ir skolininkės 2020 m. gruodžio 31 d. sudarytą taikos sutartį, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. įsakymą, nutraukti civilinę bylą, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. procesinį sprendimą išduoti vykdomąjį dokumentą Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. įsakymo pagrindu ir išspręsti klausimą iš esmės – neišduoti vykdomojo rašto. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Skolininkė panašiomis sąlygomis ir nuostatomis yra sudariusi nemažai taikos sutarčių su kitais kreditoriais, kurias patvirtino Kauno apylinkės teismas. Kauno apygardos teismas tvirtina taikos sutartis, pagal kurias pirmoji įmoka, kaip garantija dėl realių ketinimų vykdyti taikos sutartį, sumokama taikos sutarties pasirašymo dieną. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šalys, sudarydamos taikos sutartį, negali pasinaudoti įstatymuose įtvirtintu sutarties laisvės principu ir susitarti dėl konkrečių datų, kada bus vykdomi mokėjimai pagal taikos sutartį.
6.3. Taikos sutartimi nėra nustatomi įpareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) privalomai patvirtinti šalių sudarytinas mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis. Šalys tik susitarė, kad skola gali būti mažinama tokiu būdu.
6.4. Nepagrįsti teismo argumentai, kad taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, nedviprasmiškos, neprieštaraujančios tarpusavyje, besąlygiškos, nepriklausančios nuo įvairių aplinkybių ir šalių pasikeitusios valios, patvirtinus tokią taikos sutartį ateityje kiltų sunkumų dėl jos vykdymo priverstine tvarka (esant būtinybei). Taikos sutarties sąlygos paprastos ir aiškios – kiekvieną mėnesį iki nustatytos datos skolininkė turi sumažinti savo skolos dalį tam tikra suma, o tą gali padaryti arba perimdama kreditorės mokestinę nepriemoką, jeigu dėl to teigiamą sprendimą priima VMI, arba padaryti pavedimą į kreditorės atsiskaitomąją sąskaitą.
6.5. Nepagrįstas ir neteisėtas teismo 2021 m. sausio 7 d. procesinis sprendimas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi teismo įsakymas galėjo įsiteisėti tik pasibaigus nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti taikos sutartį, apskundimo terminui. Be to, skolininkės 2021 m. sausio 4 d. pateikto prašymo rezoliucinėje dalyje buvo prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. įsakymą ir nutraukti civilinę bylą, tačiau teismas neišnagrinėjo šio prašymo ir neatliko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 439 straipsnio 3 dalyje nurodytų veiksmų.
8. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Skolininkė kartu su atskiruoju skundu pateikė Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10255-713/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1863-254/2020, 2021 m. sausio 4 d. mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutarties Nr. 2021/01/04 FRA, 2021 m. sausio 4 d. mokėjimo nurodymo, 2020 m. gegužės 19 d. taikos sutarties kopijas. Taip pat skolininkė su 2021 m. sausio 11 d. prašymu pateikė papildomus įrodymus: VMI viršininko 2021 m. sausio 8 d. sprendimą dėl mokestinės nepriemokos perėmimo Nr. (23.21-08) 324-629, VMI elektroninį laišką. Skolininkės teigimu, pateikti įrodymai patvirtina taikos sutarties joje nurodytomis sąlygomis sudarymo galimybę, skolininkės vykdomas su kreditore sudarytos taikos sutarties sąlygas.
11. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Kadangi CPK 179 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, apeliacinės instancijos teismas kaip naujus įrodymus atsisako priimti skolininkės pateiktas Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutarčių kopijas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kiti skolininkės pateikti įrodymai yra susiję su atskirajame skunde nurodytais argumentais, šie įrodymai buvo pateikti reaguojant į skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo išdėstytus motyvus ir įrodinėjant jų nepagrįstumą, taip pat į tai, jog kreditorė turėjo galimybę su jais susipažinti bei pateikti savo nuomonę dėl jų reikšmės nagrinėjamam klausimui, priima skolininkės pateiktus įrodymus, prideda juos prie bylos ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).
15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, Kauno apylinkės teismui 2020 m. gruodžio 10 d. įsakymu nutarus išieškoti iš skolininkės skolą kreditorei, kreditorė ir skolininkė 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė taikos sutartį, kuria skolininkė įsipareigojo taikos sutarties nustatyta tvarka ir terminais sumokėti kreditorei 17 513,34 Eur skolą, atlyginti 300 Eur išlaidas už advokato pagalbą ir 24,75 Eur žyminio mokesčio dalį, iš viso 17 838,09 Eur, perimdama kreditorės mokestines nepriemokas pagal šalių sudarytinas sutartis (FR0326 forma) arba pervesdama pinigines lėšas į kreditorės atsiskaitomąją sąskaitą, ir 2021 m. sausio 4 d. pateikė ją patvirtinti pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas atsisakė patvirtinti kreditorės ir skolininkės sudarytą taikos sutartį. Su šiuo pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nesutinka skolininkė.
16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas galimybę kreditorei ir skolininkei taikos sutartimi susitarti dėl mokestinių nepriemokų perėmimo, neteisingai aiškino su tuo susijusias Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo ir poįstatyminių aktų nuostatas. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 86 straipsnyje numatyta, kad Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, mokesčių administratoriui leidus, gali perimti kiti asmenys. Vadovaujantis Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 51 (toliau – taisyklės), mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką gali perimti juridinis asmuo ar kita organizacija arba fizinis asmuo (toliau – trečiasis asmuo) (3 punktas); mokestinės nepriemokos perėmimas įforminamas Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartimi (toliau – Sutartis) tarp mokesčių mokėtojo ir trečiojo asmens (7 punktas); sutartis turi būti sudaryta raštu tarp mokesčių mokėtojo ir trečiojo asmens pagal centrinio mokesčių administratoriaus nustatytą tipinę Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties formą (14 punktas); mokesčių mokėtojas ar trečiasis asmuo, pasirašę Sutartį, kreipiasi į vietos mokesčių administratorių su prašymu duoti sutikimą (18 punktas); jeigu vietos mokesčių administratorius, įvertinęs prašymą ir pateiktus dokumentus, sutinka, kad trečiasis asmuo perimtų mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jis per 2 darbo dienas nuo vietos mokesčių administratoriaus viršininko ar jo įgalioto asmens sutikimo pasirašymo dienos išsiunčia registruotu laišku Sutikimą mokesčių mokėtojui ir trečiajam asmeniui (22 punktas). Aptarto teisinio reglamentavimo pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog, patvirtinus taikos sutartį joje nurodytomis sąlygomis, teismas perimtų Centrinio mokesčių administratoriaus funkcijas ir leistų skolininkei perimti kreditorės mokestines nepriemokas.
17. Kreditorės ir skolininkės sudarytoje taikos sutartyje numatyti alternatyvūs skolininkės prievolės kreditorei įvykdymo būdai – perimant kreditorės mokestines nepriemokas pagal šalių sudarytinas sutartis (FR0326 forma) arba pervedant pinigines lėšas į kreditorės atsiskaitomąją sąskaitą, tačiau dėl Centrinio mokesčių administratoriaus pareigų apimties taikos sutartyje nėra sprendžiama. Kaip minėta, sutikimą, kad skolininkė perimtų kreditorės mokestinę nepriemoką, priima vietos mokesčių administratorius, o sąlygas tokio sutikimo davimui numatytos taisyklėse. Taigi 2020 m. gruodžio 30 d. taikos sutartis tik numato galimybę pasinaudoti taisyklėse numatyta mokestinės nepriemokos perėmimo tvarka, kad tokiu būdu skolininkė padengtų skolą kreditorei, tačiau nesukuria jokių pareigų mokesčių administratoriui. Dėl to taikos sutarties sąlyga skolininkei įvykdyti savo įsipareigojimus kreditorei, perimant šios mokestines nepriemokas, teisės aktuose esant numatytai tokiai galimybei, negali būti pripažįstama neteisėta ar pažeidžiančia byloje nedalyvaujančio asmens teises. Skolininkės pateiktas VMI viršininko 2021 m. sausio 8 d. sprendimas dėl mokestinės nepriemokos perėmimo Nr. (23.21-08) 324-629 įrodo kreditorės ir skolininkės taikos sutarties sąlygos dėl mokestinės nepriemokos perėmimo įvykdymo galimumą.
18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis apie taikos sutarties sąlygų neaiškumą, dviprasmiškumą, vykdymo priverstine tvarka sunkumus. Taikos sutarties 1.1–1.11 papunkčiuose išdėstytos konkrečios sumos ir terminai, kuriais jos turi būti sumokėtos. Aplinkybė, kad taikos sutartyje yra numatyti du būdai, kuriais sumokamos paminėtuose papunkčiuose nurodytos sumos (perimant kreditorės mokestines nepriemokas arba pervedant pinigines lėšas į kreditorės atsiskaitomąją sąskaitą), nesudaro pagrindo spręsti, jog taikos sutarties sąlygos dėl tam tikrų sumų sumokėjimo tam tikru terminu yra neaiškios ar neįvykdomos. Galimybė skolininkei pasirinkti skolos sumokėjimo būdą nereiškia, kad ji vienu iš nurodytų būdų neturi sumokėti kreditorei tam tikros skolos dalies tam tikru terminu.
19. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nagrinėjamoje byloje taikos sutartis negali būti patvirtinta dėl to, jog taikos sutarties 1.1 papunkčiu susitarta, jog 2 000 Eur skolininkė kreditorei sumoka taikos sutarties pasirašymo dieną, t. y. 2020 m. gruodžio 31 d., o taikos sutartis teismui pateikta 2021 m. sausio 4 d. Nurodyta taikos sutarties sąlyga nepaneigia kreditorės ir skolininkės sudarytos taikos sutarties patvirtinimo teisme galimybės. Pirmosios instancijos teismas, darydamas priešingą išvadą, jos nepagrindė konkrečiomis teisės normomis, todėl ši pirmosios instancijos teismo išvada negali būti vertinama kaip pagrįsta ir teisėta.
20. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino kreditorės ir skolininkės prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis panaikintina. Vertinant apeliacinės instancijos teismo galimybę nagrinėjamoje byloje patvirtinti taikos sutartį ir išspręsti kitus su taikos sutarties patvirtinimu susijusius klausimus, svarbia pripažintina aplinkybė, kad kreditorė nepateikė atsiliepimo į skolininkės atskirąjį skundą, todėl, praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo taikos sutarties sudarymo, nėra žinoma kreditorės pozicija, ar jos interesas sudaryti taikos sutartį su skolininke nėra pasikeitęs, o tai laikytina kliūtimi klausimui apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje iš esmės išspręsti. Įvertintina ir aplinkybė, kad pagal kreditorės ir skolininkės sudarytoje taikos sutartyje nurodytą skolos mokėjimo grafiką skolininkė kreditorei šiuo metu turėtų būti sumokėjusi iš viso 4 338,09 Eur sumą (2 000 Eur įmoką taikos sutarties pasirašymo dieną ir 2 338,9 Eur įmoką iki 2021 m. sausio 31 d.). Skolininkė apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie visos šios sumos sumokėjimą kreditorei, todėl skolininkės valia patvirtinti taikos sutartį joje nurodytomis sąlygomis negali būti vertinama kaip aiškiai išreikšta. Skolininkės aktyvūs veiksmai mokant skolą kreditorei tam tikrais taikos sutartyje numatytais terminais arba taikos sutartyje numatytų terminų nesilaikymas gali turėti įtakos kreditorės apsisprendimui bylą baigti taikos sutartimi. Be to, kreditorė ir skolininkė turi galimybę pirmosios instancijos teismui pateikti pakoreguotą taikos sutartį, kurioje būtų nurodyta aktuali informacija apie skolą ir jos mokėjimo terminus. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas taikos sutarties patvirtinimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
21. Skolininkė apeliacinės instancijos teismo taip pat prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. procesinį sprendimą išduoti vykdomąjį dokumentą Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. įsakymo pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo įsakymas yra tiek vykdytinas, tiek ir vykdomasis dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 587 straipsnio 2 punktas), t. y. jo įsiteisėjimas faktas, o ne koks nors procesinis veiksmas (pvz., vykdomojo rašto išdavimas) yra pagrindas vykdymo procesui inicijuoti. Tiek tuo atveju, jeigu pakartotinai nagrinėdamas prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo teismas jį tenkintų, tiek ir konstatavęs, kad taikos sutarties tvirtinti nėra pagrindo, tačiau skolininkės procesinė pozicija vertintina kaip prieštaravimų dėl teismo įsakymo pareiškimas, teismas kartu panaikintų ir civilinėje byloje išduotą teismo įsakymą (CPK 439 straipsnio 5–6, 8 dalys). Kitų teisinių prielaidų teismo įsakymui panaikinti įstatymas nenumato, aptartas skolininkės prašymas nepatenka į apeliacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, todėl dėl jo pagrįstumo nepasisakoma.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti taikos sutarties tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.