Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. K. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad jis visiškai prisipažįsta pavogęs 15 kompiuterių, tačiau kaltinime nurodytų 54 kompiuterių jis tikrai nepavogė ir tiek negalėjo pavogti. Viskas prasidėjo tada kai kaltinamasis įsidarbino toje įmonėje UAB „T.“ 2021 m. sausio 5 d. Tuomet jis ir pradėjo vogti kompiuterius, kažkur nuo birželio mėnesio. Vogė kompiuterius todėl, kad turėjo didelę skolą, reikėjo pinigus atiduoti, nežinojo ką daryti ir surado vienintelę tokią išeitį. Dėl įvykdyto kaltinamasis labai gailisi. 2021 metų nuo birželio iki rugsėjo mėnesio jis pavogė kažkur 15 kompiuterių. Daug būdavo atvejų, kai jis paimdavo kompiuterį, užstatydavo lombarde ir paskui išpirkinėdavo. Tuomet jis gražindavo kompiuterį į vietą, suinstaliuodavo ir atiduodavo. Tai čia tas kiekis, kuris pavogtas ir priduotas į lombardą. Kai pridavinėjo kompiuterius, galvojo gaus atlyginimą, išpirks ir niekas nepastebės. Kažkaip gavosi, kad nesigaudavo išpirkti, paskui po mėnesio lombardas parduodavo ir nebuvo galimybės išpirkti. Po to darbovietė pradėjo pastebėti, kad yra kompiuterių trūkumas ir kaltinamasis buvo įtariamas dėl kai kurių kompiuterių dingimo. Per rytinį susirinkimą klausinėjo pastoviai kur dingo tie kompiuteriai, jis visada sakydavo, kad atidavė, bet neatsimena kam, nes neužrašė ant popieriuko. Kaltinamasis galvojo, kad išpirks 4 kompiuterius, atiduos kompiuterius klientams ir surašys excell lentelėje, kur tie kompiuteriai yra. Pridavinėjo tuos kompiuterius kažkur už 350 - 450 eurų, būdavo ir 600 eurų, svyruodavo tos kainos nuo 350 eurų. Tuo metu užsiminėjo ir kompiuterių pardavimu. Per „skelbiu. lt“ ir per visokius kitus portalus, pažįstamus, supirkinėjo kompiuterius, supirkinėjo sulaužytus kompiuterius, turėdavo žmones, kurie taisydavo arba pats pataisydavo ir žmonėms parduodavo. Jei mato, kad kompiuteris yra naujas, yra skelbimuose labai gera kaina ir neturėdavo pinigų, tai nešdavo jau suremontuota senesnį kompiuterį į lombardą ir pridavinėjo. Užstatydavo, kad po to išpirkti ir brangiau parduoti. Po to kai jį pakvietė vadovas ir pasakė, kad parašytų prašymą išeiti iš darbo, tai jau iki to laiko, kai jau pats galvojo išeiti, nes turėjo kitą pasiūlymą. Nupirko bilietus į (duomenys neskelbtini), susitarė ten padaryti dokumentus visus ir spalio mėnesį išskrido į (duomenys neskelbtini) savaitei, po savaitės grįžo ir po 3 dienų paskambino iš naujos darbovietės, pasakė, kad jau paruošti visi jo dokumentai ir kad gali jau dirbti. Jam atsiuntė bilietą į (duomenys neskelbtini) ir iš karto išskrido į darbą. Pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) įmonė jį siuntinėjo po visą pasaulį, darydavo darbo centrus, tokius specialus kur GOOGLE, Microsoft. Viskas buvo gerai, dirbo toje įmonėje, keliaudavo su ta įmone į (duomenys neskelbtini). Iš karto po (duomenys neskelbtini) jį išsiuntė į (duomenys neskelbtini) po to į (duomenys neskelbtini) Iš (duomenys neskelbtini) jis jau susirado geresnį darbą ir pradėjo dirbti švediškoje įmonėje, maždaug šiais metais birželio ar liepos mėnesį. Atskirdo į (duomenys neskelbtini), buvo iš pat pradžių (duomenys neskelbtini), pasirašė sutartį ir išskrido į (duomenys neskelbtini). Švedijoje dirbo 2 mėnesius ir užsidirbo atostogų, nes ten reikia dirbi 1,5-2 mėnesius ir duoda 3-4 savaites būti namuose. Kaltinamasis nupirko kelionę į (duomenys neskelbtini) galvojo ramiai nuvažiuoti pailsėti ir oro uoste policija jį sustabdė pasų kontrolėje ir pasakė, kad yra sulaikomas, parodė kuo kaltinamas ir uždarė į kalėjimą. UAB „T.“ niekas nevedė kompiuterių apskaitos, buvo paprastas failiukas, bet kas gali pasiimti raktą jei D. M. kabinete nėra, paima raktą, nueina į sandėlį ir paima dėžę su kompiuteriu. Jis priduodavo naujus, senus kompiuterius, visokius, planšetes, visokius modelius. Naujus kompiuteris imdavo iš sandėlio, iš UAB „T.“. Kompiuterius priduodavo į visus lombardus Vilniuje. Jis pasirašė su „A.“ darbo sutartį, nes ketino, kad, kai pasibaigs UAB „T.“ laikas, kaltinamasis liks toliau dirbti „A.“, jų pastate. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, sutinka atlyginti žalą už 15 kompiuterių, už tai kiek jis pavogė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. M. parodė, kad jis anksčiau ir dabar yra UAB „T.“ darbuotojas. Žino, kad iš bendrovės dingo kompiuteriai. Jis vedė kompiuterių sąrašą, jų kiekį, nes tuo metu labai daug buvo kompiuterių. Tas tikrinimas buvo plius minus kas mėnesį, kad sutikrintų likučius. Vieną mėnesį buvo, kad dingo 8 kompiuteriai. K. K. paminėjo, kad „greičiausiai aš atidaviau, bet pamiršau suvesti“. Tada paprašė serijinių numerių, tačiau tai jie buvo visai ne tų kompiuterių, o kažkokių senų, esmė, kad ne tie. Tada liudytojas išėjo atostogų, o kai grįžo, vis tiek trūko tų 8 kompiuterių. Tuose sąrašuose buvo daug informacijos, ne tik serijinis numeris, bet ir data, kas užsakovas, kada paimtas, kada grąžintas, kas jį paėmė ir t.t. Pas juos buvo galima tarpusavyje viduje keistis kompiuteriais, kaita žmonių padaliniuose didelė. Tiksliai nepamena datos, gal liepos mėnesį, kai K. K. jau nebuvo, vėlgi po kaltinamojo stalu buvo rastos tuščios dėžės, kurias pradėjo tikrinti, pastebėjo, kad dėžės yra, o įrangos nėra. Tada sutikrino, kas yra sandėliuose, sulygino kiek sąrašuose, sulygino kiek yra kompiuterių, kiek nėra. Kompiuteriai buvo išduodami tiesiai į rankas darbuotojui. Darbuotojas kompiuterį grąžina savo vadovui ir jeigu jis buvo išduotas, tai sistemoje iš karto yra. Jis negali pasakyti, ar darbuotojai, kuriems buvo suteikiami kompiuteriai, buvo tik UAB „T.“ darbuotojai, nes jų įmonė teikdavo paslaugas ir kitoms įmonėms. K. K. buvo ne jų bendrovės darbuotojas, o iš UAB „A.“. Jis buvo jų įmonės pagalbinis darbuotojas, jiems reikėjo pagalbos. Žmonių buvo apie 2000, o jie dirbo trise, tai vieniems susitvarkyti buvo sunku. Kompiuterius reikia paruošti, o patalpų nelabai buvo, todėl jie buvo išmėtyti per kabinetus dideliais kiekiais. Kabinetai nėra rakinami, jis galėjo patekti, o pašaliniai ten neužeina, tik informatikai. Pašaliniai tai kito padalinio darbuotojai, o K. K. buvo informatikų padalinyje, todėl užeiti galėjo. Dėl kompiuterių paieškos, tai pirma mintis liudytojui buvo, kur K.gali padėti tuos kompiuterius. Tuomet įėjo į google, patikrino lombardus. Tada nuvyko į lombardą, sutikrino serijinius numerius, ir jie atitiko. Tada į kitą lombardą nevažiavo, o tik paskambino, pasakė, kad tas pats serijinis numeris, vėl atitiko. Po to jau kitus kompiuterius su policija surado. Dėl naujai saugomų kompiuterių, tai jie buvo saugojami informatikų patalpose, t. y. kur V., tada jo kabinetas, tada kur K. sėdėjo buvo dalis kompiuterių, iš viso buvo apie 5 kabinetai, kur buvo laikoma visa įranga. Pvz., atkeliavo apie 100 kompiuterių, 100 monitorių, dopingų ir t. t., tai tos vienos patalpos niekaip neužtekdavo, jų daug, nebuvo kur sudėti. Jiems paskambino vadovas, pasakydavo, kad reikia tokio ir tokio kiekio, tiek ir tiek kompiuterių. Tada teikia užklausimą, atlieka darbą per programą, surašo viską, ir užklausą uždaro. Oficialiai nepasirašydavo, tik per užklausą. Inventorizaciją atliko jis vienas. Kada atliko inventorizaciją, datos tiksliai nepasakys. Bet užtenka pusdienio suskaičiuoti kiek, kokio modelio kompiuterių likę. Spalio 13 dienai, iki iškvietimo pas tyrėją, jau turėjo būti atlikta inventorizacija. Bet negali dabar tiksliai pasakyti. Ten, kur sėdėjo K. K., į tą kabinetą galėjo patekti visi. Pas jį kabinete buvo rastos 9 dėžės. Ar vėliau atsirado dar dėžių, tiksliai pasakyti negali. Kai jam trūksta kompiuterių sistemoje, tai jeigu pas juos jų nėra, tai fiziškai tų kompiuterių greičiausiai nėra įmonėje, nes visi kompiuteriai, kurie paruošti, yra sistemoje. Toji sistema yra „ACTIVE“. Jeigu ten nėra kompiuterio, jeigu jis neparuoštas, tai darbuotojas su juo dirbti negali, jis tiesiog plikas kompiuteris, niekas nesugeneruota. Kai pastebėjo, kad trūksta kompiuterių, tai buvo vasara. Bet panašiu metu, kai buvo jo atostogos. Nepamena, ar gavo iš tiesioginio vadovo nurodymą, aiškintis, kur yra kompiuteriai. Kai ruoši kompiuterį, į tą sistemą viskas sukrenta automatiškai. Paprastas žmogus ten nemokės suvesti. Ten tie kompiuteriai, toje sistemoje, užsibūna apie 1-2 metus. Tai užsienio įmonė, kuri valdo šią sistemą, jie tik gali persižiūrėti, o valdyti negali ir tokios įmonės, kuri galėtų valdyti, Lietuvoje nėra. Kaip perduodami kompiuteriai, tai yra užklausa, darbuotojas jį suinstaliuoja, perduoda. Dėl 54 kompiuterių dingimo, kurios valdė kaltinamasis, tai buvo rastos dėžės jo kabinete, pats K. K. buvo pasakęs apie 8 kompiuterius, po to jie buvo rasti lombarde. Ar tikrai visas kiekis yra pavogtas K. K., liudytojas negali teigti. Prisiminė dabar, kad apklausos protokole buvo paminėta apie 20 kompiuterių. K. K. paminėjo, kad paėmė 8 kompiuterius. Tų 20 kompiuterių kiek pamena rasti nepavyko. Tas tuščias dėžes greičiausiai paskutinę dieną ir pamatė prieš apklausą. 20 kompiuterių trūkumas tai jau daug. Jų įmonei UAB „A.“ turėjo atsiųsti „Excel“ variantą dėl kompiuterių dingimo. Kai jis atnešė į apsaugą K. K. kuprinę, jam apsaugos darbuotojai pranešė, kad K. K. keistai elgėsi. Ar taip jis anksčiau elgdavosi, liudytojas nesidomėjo, o apsauga neinformavo. Dėl apsaugos, jis nieko negali pasakyti, kokia ten apsauga. Dėl pačios sistemos „ACTIVE“, tai pirmiausia jie žiūrėjo „Excel“, po to jau į šią sistemą. Padalinyje galėjo darbuotojas pasikeisti kompiuterį seną į naują. Bet tai vis tiek yra toje sistemoje „ACTIVE“ užfiksuotas faktas, kad jis atiduotas. Tačiau tai reikėdavo suderinti su vadovu, bet galima paimti ir naudoti. Ar buvo tokių atvejų, kad negrąžina vadovui kompiuterio, tai dažniausiai jį pasilieka pas save, padalinyje.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. M. parodė, kad jis dirba UAB „T.“, dirba apie 2 metus, dauguma darbuotojų yra samdomi. Jo vadovas dirba (duomenys neskelbtini) metų. Liudytojas pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Vieną dieną kolegos jam pasakė, kad dingo didelis kiekis kompiuterių. Priėjimą prie kompiuterių turėjo tik informatikų komanda. Jis priklauso taip pat informatikų komandai ir jo kolegos, kaip ir kaltinamasis. Liudytojas sėdėjo su kaltinamuoju K. K. vienam kabinete. Informatikų patalpos yra rakinamos, yra tokios kortelės. Jo kabinetas buvo Nr. (duomenys neskelbtini), o šalia Nr. (duomenys neskelbtini), kur kiti kolegos sėdėjo. Iš esmės, darbas toks, kad kolegos gauna bilietą paruošti kompiuterį. Tai kolegos nesinešioja po vieną kompiuterį, atsineša apie 10 kompiuterių ir paruošia iki tos dienos, kada tas darbuotojas pradeda dirbti. Liudytojas tiesiogiai nedirba su kompiuterių dalinimu. D. M. jam pasakė, kad trūksta kompiuterių. Jis su D. M. tikrino tuos kompiuterius, kiek dingo, buvo sąrašas. Jie turi sistemą „Active direktor“, kur fiksuojami kompiuteriai, ir taip rado trūkstamą kiekį. Paskui D. M. įvedė kompiuterio pavadinimą per google.lt, ir išmetė tokį pat pavadinimą viename iš lombardų. Nuvykę į lombardą rado jų kompiuterį pagal serijinį numerį. Kompiuterių trūkumas buvo virš 50 vienetų. Liudytojas nedalyvavo inventorizacijoje, nes jo kitos pareigos, yra sistemų analitikas. Jis, ar kolegos, galėdavo užeiti į tą kompiuterių sandėlį, paimti jį, suinstaliuoti ir atiduoti kolegoms. Kažkokio oficialaus leidimo tam nereikia. Tie dingę kompiuteriai buvo nesuinstaliuoti, neparuošti darbui, kitaip jie būtų „ACTIVE“ sistemoje. Ar iki liepos mėnesio buvo pastebėta, kad trūksta kompiuterių, tai negali pasakyti, nes nedirba tiesiogiai su kompiuteriais. Dėl 54 kompiuterių dingimo, tai jie patikėti buvo visai komandai, o ne K. K.. Bet, kai atsirado kompiuterių trūkumas, pagal visas susidariusias šitas aplinkybes, daro prielaidą, kad K. K. galėjo paimti tuos kompiuterius. Dėl tuščių dėžių jų kabinete, tai negali pasakyti, kada jos atsirado, nes daug laiko praėjo, dirbo iš namų, dirbo ir darbe. Fiziškai negalėjo būti tie kompiuteriai dėžėse, nes jos buvo tuščios. Bet tie kompiuteriai galėjo būti iš tų dėžių. Kiekvienas turi savo informacinių technologijų kortelę, niekas jomis nesikeičia. Jeigu ją namie pamiršti, tai apsauga išduota laikiną kortelę.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas I. M. parodė, kad jis su K. K. dirbo kartu UAB „A.“, jie tą pačią dieną atėjo į tą įmonę, o po savaitės jau buvo UAB „T.“ komandoje. UAB „A.“ vadovas T. J. pasakė, kad jis eitų ir į UAB „T.“. V. J. buvo tiesioginis jo vadovas. Ar šis vadovas davė kokį raštišką nurodymą, negali prisiminti šito fakto. Jis pats ruošė kompiuterius, taip pat atlikinėjo užduotis. Jis su K. K. buvo skirtingose kabinetuose. Be jie su K. K. buvo informatikų grupėje. Liudytojas ir K. dirbo formaliai UAB „A.“. Kad dingo kompiuteriai, tai liudytojas sužinojo jau policijos komisariate. Tyrėja jam papasakojo apie įtariamąjį ir pateikė jam klausimus apie K. K.. Pats K. K. jam nieko nepasakojo apie tuos kompiuterius, apie jų dingimą. Kompiuteriai įmonėje buvo saugomi dviejose vietose: sandėlis ir dar palėpėje. Į tas patalpas galėjo patekti visi informacinių technologijų nariai. Ar galėjo apsauga patekti, šito nežino. Kai paimdavo kompiuterį, tokį faktą jie turėjo fiksuoti sistemoje, faile, kai atiduodavo taip pat. Pas jį darbe buvo pakeliamas stalas, tai jeigu atitinkamai pakelsi, tai daug dėžių gali tilpti nuo kompiuterių. Kiek jų galėjo tilpti po K. stalu, tai liudytojas nežino, gal kokių 15, žiūrint koks stalas. T. J., kaip tiesioginis jo vadovas, galėjo su juo susisiekti, paklausti ir pan. Liudytojas buvo supažindintas su įmonės taisyklėmis, tvarkomis. Tvarkose parašyta, kad kilus problemai, pavojui, kreiptis į savo tiesioginį vadovą, kuriuo buvo V. J.. Dėl failų, tai jis juos galėjo ištrinti, o ar kiti galėjo negali pasakyti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. J. parodė, kad nuo 2015 metų dirba aptarnavimo padalinio vadovu UAB „A.“. Buvo žmogus, kurį jam teko samdyti. K. K. buvo pasamdytas UAB „A.“. Po to UAB „A.“ pasirašė sutartį su UAB „T.“ dėl dviejų žmonių nuomos. Tos sutarties įvykdymui pasamdė du žmones, vienas I. M., kitas K. K.. Po sutarties pasirašymo su UAB „T.“ buvo paleista personalo paieška dviejų žmonių, atrinko informacinių technologijų inžinierius, su jais buvo pasirašyta darbo sutartis. Pirma buvo sutartis tarp UAB „A.“ ir UAB „T.“, po to buvo sutartis tarp UAB „A.“ ir K. K.. Jeigu nebūtų sutarties su UAB „A.“ ir UAB „T.“, UAB „A.“ nebūtų ieškojusi inžinierių. Kiek atsimena V. J. minėjo, kad jų įmonei buvo poreikis turėti didesnį informacinių technologijų specialistų skaičių, bet neturėjo laisvų etatų, todėl pasirinko tokį modelį per jų įmonę. Pirminiai pokalbiai kandidatų buvo su UAB „A.“ personalu, kituose pokalbiuose dalyvavo jis, galutiniuose pokalbiuose dalyvavo ir UAB „T.“ atstovas V. J.. Po kiekvieno pokalbio apsitardavo tuos kandidatus, jeigu būtų prieštaravimai, tai kandidatai būtų atmesti. Bendru sutarimu priėmė darbuotojus. Per bandomąjį laikotarpį ir po bandomojo laikotarpio skambindavo V. J., klausdavo ar galima pratęsti darbo sutartis. Atsakymas būdavo teigiamas. Jie gal labiau turėjo abejonių dėl antro įdarbinto žmogaus I. M., nes jis buvo labiau uždaras, negu kad dėl K. K., nes jis buvo atviras, bendraujantis. Darbo sutartis su K. K. buvo nutraukta nes jis pasikeitė, iš bendraujančio su komanda pasidarė labiau uždaras, taip pat dėl punktualumo. V. J. paskambino ir pasakė dėl tų 4 kompiuterių dingusių. Prašydavo K. K. pateikti dėl to informaciją. K. K. ruošdavo kompiuterius, jam buvo suteikti 8 kompiuteriai ir 10 diskų iš kurių jis pateikė informaciją, kur jie buvo patalpinti, tik apie 4 kompiuterius iš 8, taip pat iš 10 diskų pateikė informaciją tik dėl 3 diskų. Po sutarties nutraukimo su K. K., buvo gavęs laišką iš UAB „T.“, kad kolegos surado įtartinus kompiuterius. Tam tikru momentu informacinių technologijų specialistai iš UAB „T.“ nuvyko į lombardus patikrinti kompiuterių serijinius numerius, ar tai nebūtų tie patys kompiuteriai kuriuos įsigijo UAB „T.“. Kai pasitvirtino, kad tai yra UAB „T.“ kompiuteriai, jis pirmiausiai pats nuvyko į Pašilaičių komisariatą, kad yra tokia situacija. Jam pasakė, kad tai ne jo turtas, ne jam padaryta žala. Sakė tada V. J., kad jis pats kreiptųsi į pareigūnus. Sekančią dieną pareigūnai darė kratas lombarduose. Paaiškėjo, kad tų kompiuterių buvo daugiau nei 4. Tada UAB „T.“ atstovai kreipėsi į jų valdybą su prašymu pateikti kompiuterius ir jų serijas, kuriuos jie įsigijo. Jie pateikė sąrašą kompiuterių su serijiniais numeriais nuo sausio pirmos dienos, kadangi K. K. buvo įdarbintas nuo sausio 1 d. UAB „T.“ atliko inventorizaciją ir sužinojo, kad UAB „T.“ neranda apie 50 kompiuterių. Visi šie veiksmai buvo atlikti po K. K. darbo sutarties nutraukimo. Kaip baigėsi su diskais, liudytojas nežino. Tik žino, kad K. K. surašė paaiškinimą, bet net ir jame jis nenurodė kur yra tie diskai. Tuo metu kai K. K. buvo įdarbintas, UAB „A.“, nebuvo įtraukta į sutartį kaip laikino įdarbinimo įmonė. K. K. nevykdė jokių užduočių UAB „A.“. Jis viską dirbo UAB „T.“ patalpose. Nebuvo reikalavimų dėl kompiuterių saugumo sutartyje tarp UAB „A.“ ir UAB „T.“ buvo tik dėl darbuotojų nuomos.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. B. parodė, kad jis yra UAB „B.“ savininkas, vykdo lombardinę veiklą. K. K. buvo jų klientas, kuris įkeitinėjo daiktus, vėliau dalį jų išsipirkinėjo, o kiti tie daiktai likdavo pas lombarde. Tai buvo kompiuteriai. Jie su broliais turi atskirus lombardus. K. K. lankėsi ir pas brolius A. B. ir S. B. lombarduose. K. K. vienus kompiuterius atneša, išsiperka, išsineša. Gali būti, kad tas pats kompiuteris ėjo kelis kartus. K. K. būdavo išsipirkdavo tuos kompiuterius, būdavo ir palikdavo. Palikti kompiuteriai būdavo parduodami, nurašomi. Jam teko bendrauti su broliais dėl K. K.. Pareigūnai per visus lombardus darė kratas, ieškojo kompiuterių. Pas S. B. rado daugiausiai kompiuterių. Kompiuteriai dauguma buvo jau išpirkti. Kompiuteriai buvo „Dell“ firmos. K. K. pristatydavo ir senus ir naujus kompiuterius. Kainą nustatydavo pagal rinkos kainą, žiūrėjo kokie kompiuterio parametrai. Taip pat kiek klientas pats nori, žiūri, vertina ar ta prekė tinka. Nebūdavo, kad naują kompiuterį įkeisdavo už 100 eurų. Kompiuterius K. K. nešiodavo nuo pavasario. K. K. lankėsi nuo pavasario, tada nešiojo palaužytus kompiuterius, o rudenį nešiojo visiškai naujus kompiuterius. Būdavo, kad tą patį kompiuterį kelis kartus užstatinėdavo. Lombarde rašydavo kompiuterio modelį ir skaičius. Viskas buvo ant lombardų kvitų parašyta, kurie paimti pareigūnų. Ant tų kvitų buvo nurodyti kompiuteriai kurie buvo nurašyti, kurių neišpirko.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. parodė, kad jis yra UAB „L.“ direktorius, turi apie 8 lombardus. Kaltinamąjį iš matymo pažįsta. Kaip lombardo klientas jis irgi matytas, periodiškai ateidavo, užstatydavo daiktus. Žino, kad vėliau kad pradėta byla dėl kompiuterių, kurių policija intensyviai ieškojo. Daugiau nelabai ką atsimena, prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kokius kompiuterius atnešdavo, tai negali pasakyti, ar senus, ar naujus. Pamena, kad buvo naudoti, bet jis užstatinėdavo, po to išpirkdavo, po to vėl periodiškai prasitęsdavo užstatinėjimą. Kaltinamasis tikrai dažnai išsipirkdavo kompiuterius lombarde, bet jis kažkokio vagies įspūdžio nesudarė. Dėl kompiuterių kainos, tai žiūri rinkos kainą, tada duoda pusę kainos naujam kompiuteriui. O jeigu naudotas, tai apie 30 proc. nuo daikto vertės.

Kada paskutinį kartą K. K. apsilankė lombarde, negali pasakyti. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis parodė, kad dirba UAB „L.“ vadybininku apie (duomenys neskelbtini) metų. Įmonės veikla yra lombardo veikla, telefonų, kompiuterių remontas. Asmuo vardu ir pavarde K. K. yra įvestas į įmonės duomenų bazę, kadangi pirmą kartą, t. y. 2021-05-19 atnešė įkeisti kompiuterį „Dell“, tada pildė anketą, kurioje nurodė savo duomenis, pateikė asmens dokumentą, šiuo atveju vairuotojo pažymėjimą. Anketa (duomenys) apie lombardo klientą pridedama prie apklausos protokolo. Tada 2021-05-21 tas pats asmuo K. K. grįžo ir kompiuterį atsiėmė. Prideda prie apklausos lombardo įkeitimo bilieto ir sutarties įvykdymo patvirtinimo akto kopijas (2 lapai). 2021-06-07 K. K. atnešė du nešiojamus kompiuterius „Dell“, kompiuterių serijinių numerių nėra įvesta, įkeitė juos už 170 eurų, buvo užpildytas lombardo įkeitimo bilietas Nr. 2.1629. Kompiuterių K. K. neatsiėmė, todėl jie buvo nurašyti, perkelti į lombardo nuosavybę, išstatyti į pardavimą ir parduoti. Pirkėjų duomenų nekaupia. 2021-06-08 tas pats asmuo, t. y. K. K. atnešė nešiojamą kompiuterį „Dell“, kompiuterio serijinis numeris nėra įvestas, įvesti duomenys „Dell“ senesnis., pridavė jį už 80 eurų, buvo užpildytas lombardo įkeitimo bilietas Nr. 2.1643, kurio neatsiėmė. Po to, 2021-06-15 tas pats asmuo K. K. atnešė nešiojamą kompiuterį „Dell“, kompiuterio serijinio numerio nėra įvesta, įvesti duomenys „Dell5510“, pridavė jį už 400 eurų, buvo užpildytas lombardo įkeitimo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio neatsiėmė. Po to, 2021-07-26, apie 10.00 val., tas pats asmuo K. K. atnešė nešiojamą kompiuterį „Dell“, kompiuterio serijinio numerio nėra įvesta, pridavė jį už 120 eurų, buvo supildytas lombardo įkeitimo bilietas Nr. 2.2006, kurio neatsiėmė. Tada 2021-07-26, apie 13.40 val., K. K. atnešė nešiojamą kompiuterį „Dell“, kompiuterio serijinio numerio nėra įvesta, įvesti duomenys „Dell e7270“, pridavė jį už 120 eurų, buvo užpildytas lombardo įkeitimo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio neatsiėmė. Patalpa, kurioje priimami daiktai, yra filmuojama, tačiau įrašai saugomi iki mėnesio laiko, dėl to, minėtų datų įrašų pateikti nėra galimybės. Turimais duomenimis asmuo K. K. daugiau kitų jokių daiktų nebuvo atnešęs. Liudytojas visiškai palaikė savo parodymus (t. 2, b. l. 48-50).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. B. parodė, kad jis dirba UAB „F.“ vadovu. K. K. yra matęs keletą kartų. Pažįsta jį iš senų laikų, nes užaugo viename rajone, tik bendrauti nebendravo. Nelabai ką pamena šioje byloje, bet į lombardą buvo priduoti kompiuteriai, sumų nepamena, buvo naudoti ir nauji. Daug laiko prabėgo. Dėl priduodamų kompiuterių kainų, tai labai skirtingai, kai naujas kompiuteris, tada apie pusę kainos, o naudotas apie trečdalį kainos nuo rinkos vertės. Pagarsinus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad dirba UAB „F.“ vadovu apie 10 metų. Įmonė užsiima mobiliojo ryšio telefonų prekyba, lombardo veikla. Asmuo prisistatęs bei pateikęs savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, K. K., 2021-07-01 atnešė nešiojamą kompiuterį „Dell“, kompiuterio serijinio numerio nėra įvesta, pridavė jį už 400 eurų, kur buvo supildytas lombardo įkeitimo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio neatsiėmė. Po to, 2021-07-05 tas pats asmuo, t. y. K. K. atnešė nešiojamą kompiuterį „Dell“, kompiuterio serijinio numerio nėra įvesta, pridavė jį už 400 eurų, kur buvo supildytas lombardo įkeitimo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini) kurio neatsiėmė. Po to, 2021-07-08 tas pats asmuo, t. y. K. K. atnešė nešiojamą kompiuterį „Dell“, kompiuterio serijinio numerio nėra įvesta, pridavė jį už 350 eurų, kur buvo supildytas lombardo įkeitimo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini) kurio neatsiėmė. Po to, 2021-07-13 tas pats asmuo, t. y. K. K. atnešė nešiojamą kompiuterį „Dell“, kompiuterio serijinio numerio nėra įvesta, pridavė jį už 350 eurų, kur buvo supildytas lombardo įkeitimo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio neatsiėmė. Patalpa, kurioje priimami daiktai, yra filmuojama, tačiau įrašai saugomi 12 val., dėl to, minėtų datų įrašų pateikti nėra galimybės. Liudytojas visiškai palaikė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 33-36).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. M. parodė, kad jis yra UAB „D.“ direktorius, jie turi lombardų tinklą Vilniaus mieste. Liudytojas kaltinamąjį prisiminė prieš posėdį, kai jį pamatė. K. K. prieš porą metų buvo atnešęs į lombardą kompiuterius, jų pavadinimų liudytojas šiuo metu nepamena. Už kompiuterius kaltinamasis gavo paskolą, galimai apie 350 eurų už kiekvieną kompiuterį. Kiek liudytojas prisimena, K. K. per nustatyta terminą kompiuterių neatsiėmė, todėl jų dalis buvo parduota, o kitą dalį paėmė policijos pareigūnai. Kompiuteriai buvo nauji, jie buvo priduoti į Sodų g. 18 ir Ševčenkos g. 9, Vilniuje, esančius lombardus. Liudytojas šiuo metu tiksliai pasakyti negali, kiek kompiuterių buvo atnešęs K. K., tačiau galėjo būti 6 kompiuteriai. Kai paklausė iš kur tie kompiuteriai, K. K. atsakė, kad jis užsiima veikla.

Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas E. R. paaiškino, kad civilinis ieškovas visiškai palaiko savo civilį ieškinį. Civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Kas dėl ieškinio sumos ir ieškinio dydžio, jis yra grindžiamas sąskaitomis faktūromis kurios buvo išduotos pardavėjo UAB „A.“, to paties asmens, kuris turėjo darbo santykį su kaltinamuoju šioje byloje. Ieškinio dydis grindžiame pagal pirkimo-pardavimo sutartį ir pagal sąskaitas, kokia buvo vertė. Buvo įmonėje atlikta inventorizacija. Iš esmės buvos gautas iš „A.“ pilnas kompiuterių sąrašas, kiek buvo įsigyta per aktualų laikotarpį. Bendrovė pasižiūrėjo kokį faktiškai turi likutį įmonėje, tai yra faktines dėžes. Žmogus žiūrėjo, skaičiavo ir galiausiai kai įsiveda naują kompiuterį į įmonės vidinę sistemą, jis sistemoje gauna numerį, identifikacinį informacinėse sistemose. UAB „T. “ matosi tas numeris informacinių technologijų sistemoje, jei kompiuteris yra atiduotas, tai yra užfiksuotas sistemoje. Šituos duomenis sulyginus, jie rado 54 kompiuterių trūkumą, kuris susidarė per kaltinamojo darbo laikotarpį. Dabar kalbant apie darbo santykius. Buvo užsiminta, kaltinamojo klausta kaip supranta kur dirba ir panašiai, tai civilinis ieškovas norėtų aiškiai pažymėti, kad darbo santykių su kaltinamuoju neturėjo, ne tai, kad neturėjo, bet IT paslaugų teikimo sutartis, kuri buvo sudaryta tarp civilinio ieškovo ir UAB „A.“ griežtai draudė, bet koki pobūdžio santykius, sudaryti darbo santykius UAB „T.“, šiuo atveju civilinis ieškovas, net ir negalėjo pagal sutartinius santykius kviesti dirbti kaltinamąjį. Kad suprasti kokio pobūdžio buvo santykis, tai UAB „T.“, civilinis ieškovas buvo sudaręs sutartį su civiliniu atsakovu, tai yra su „A.“. Sutartis buvo apie informacinių technologijų paslaugų teikimą. Tos sutarties apimtyje buvo įvairios informacinių technologijų paslaugos. Viena iš jų sudedamųjų dalių yra darbuotojų nuoma. „A;“ duoda kompiuterį, taip pat duoda ir personalą, kuris ateina pas civilinį ieškovą į ofisą ir pasirūpina tuo kompiuteriu, suveda, suinstaliuoja reikiama programinę įrangą ir ją atiduoda UAB „T.“ darbuotojams. Reikia suprasti, kad tuo momentu buvo pandemija, šita bendrovė prisideda prie vakcinos gamybos, reikėjo labai didelių resursų tam, kad būtų aptarnautas visas personalas. Buvo reikalinga papildomai dar informacinių technologijų personalo, kuris aptarnauja būtent personalą, kuris dirba įvairiuose skyriuose. Kiek žino pagal tą sutartį su „ A.“ dirbo UAB „T.“ du darbuotojai, kaltinamasis ir dar vienas. Nenori kartotis, bet iš esmės darbo santykių nebuvo. Dabar kas turėtų atsakyti pagal civilinio ieškovo ieškinį. Buvo gynėjo prašymas įtraukti civilinio atsakovo UAB „A.“, teismo nutartis 2022 m. rugpjūčio 9 d., kurioje buvo pripažinta įtraukti civilinio atsakovu „A.“ ir civilinis ieškovas palaiko savo pozicija ir prašo priteisti žalą iš „A.“ kaip civilinio atsakovo. Kalbant apie teisinį pagrindą, tai CK 6.264 straipsnis numato, kad samdantis darbuotojas asmuo privalo atlyginti žalą atsirandančią dėl jo darbuotojų einančių savo pareigas kaltės, kitaip tariant įtvirtina netiesioginė darbdavio atsakomybė, tuo atveju, kai darbuotojas, kuris veikia jo kontrolėje, pavedimu, padaro galimai nusikalstamais veiksmai padaro žalą. Taip pat civilinio kodekso straipsnis plačiai ir nuosekliai išaiškintas Lietuvos aukščiausiojo teismo praktikoje, kuomet tokia žalą priteisia būtent iš darbdavio. Keletą bylų galėtų paminėti 3K-3-261/2007, 3K-3-59-/2010 3K-3-114/2011. Ieškovo įmonė visiškai palaiko savo civilinį ieškinį ir prašo tenkinti pilna apimtimi ir prašo priteisti iš darbdavio jų prašomą žalą skaičiuojamą pagal pirkimo - pardavimo dokumentus, pagal sąskaitas, kuriose nurodyta kompiuterių vertė.