Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Danutė Kregždienė, kretoaujan Agnei Ridikaitei, parengiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ patikslintą ieškinį atsakovui M. E., tretysis asmuo Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, dėl skolos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, todėl yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Byloje nustatyta, kad 2013 m. kovo 25 d. ieškovė ir Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 40-IL-1021 (2014 m. sausio 20 d. pasirašytas susitarimas dėl sutarties pratęsimo) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Iš transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad automobilį Renault 19, valst Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. rugsėjo 28 d. įsigijo M. E.. 2013 m. rugsėjo 28 d. ieškovė pagal Šiaulių apskrities VPK pareigūnų iškvietimą atvyko į įvykio vietą ir priverstinai nuvežė automobilį Renault 19, valst Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimui į ieškovės sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią Plento g. 9, Norgėlai, Raseinių r. sav. Iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų matyti, kad transporto priemonės Renault 19, valst Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra atsakovas. Iš gyventojų registro išrašo matyti, kad atsakovas 2012 m. gruodžio 7 d. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) 2014 m. gegužės 8 d., 2014 m. rugsėjo 16 d. ir 2017 m. gruodžio 18 d. ieškovė siuntė pranešimus atsakovui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1126-237/2013, dalyvaujant M. E., jis buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, kurioje nubaustas bauda be transporto priemonės konfiskavimo. Iš mokėjimo nurodymų matyti, kad ieškovė sumokėjo 162 Eur žyminio mokesčio.

Sutarties 4.3 punkte numatyta, kad jei transporto priemonė saugoma ilgiau kaip 6 mėnesius, ieškovė turi teisę reikalauti iš Šiaulių apskrities VPK informacijos apie tolesnę būtinybę ją saugoti. Sutarties 4.4 punkte numatyta, kad gavusi iš Šiaulių apskrities VPK informacijos apie tai, kad saugoti nuvežtos transporto priemonės nebereikia, ieškovė turi teisę savo lėšomis vykdyti sumokėjimo už nuvežimą ir saugojimą išieškojimą ar kitaip spręsti tokių transporto priemonių klausimą su jų savininkais, valdytojais ar įgaliotais asmenimis.

Ieškovę ir atsakovą sieja teisiniai santykiai, atitinkantys pasaugos pagal įstatymą prasmę (CK 6.850 straipsnis), kadangi įstatyme, konkrečiai Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimus. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, privalo atlyginti transporto priemonės savininkas – atsakovas. Ieškovė tinkamai vykdė 2013 m. kovo 25 d. Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – gavus Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK pareigūnų iškvietimą, ieškovė priverstinai nuvežė į saugojimo aikštelę ir iki šiol saugo automobilį Renault 19, valst Nr. (duomenys neskelbtini) todėl ieškovė turi teisę reikalauti atlyginimo už suteiktą paslaugą.

Tačiau, taip pat, būtina atsižvelgti į tai, kad nors ieškovė atsakovui pirmąjį pranešimą dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą išsiuntė 2014 m. gegužės 8 d., t. y. praėjus daugiau nei septyniems mėnesiams nuo transporto priemonės priverstinio nuvežimo dienos. Pakartotinį pranešimą ieškovė parengė ir atsakovui išsiuntė 2014 m. rugsėjo 16 d., o kitą pranešimą siuntė tik 2017 m. gruodžio 18 d., t. y. praėjus daugiau nei trejiems metams po paskutinio pranešimo išsiuntimo. Nepaisant tokių pranešimų, ieškovė teismui ieškinį pateikė tik 2018 m. vasario 6 d., t. y. praėjus beveik ketveriems metams nuo atsakovui priklausančios transporto priemonės perdavimo ieškovei saugoti momento. Byloje nėra duomenų, kad nuo 2014 m. rugsėjo 16 d. pranešimo iki kreipimosi į teismą dienos ieškovė būtų ėmusis kokių nors aktyvių veiksmų dėl saugojimo išlaidų atlyginimo gavimo iš atsakovo, t. y. elgėsi pasyviai, kas sąlygojo skolos augimą. Ieškovė itin ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų išsiieškoti iš atsakovo susidariusį įsiskolinimą ir buvo nepateisinamai pasyvi. Dėl to, teismas konstatuoja, kad toks ieškovės elgesys neabejotinai neatitiko rūpestingam civilinių santykių dalyviui keliamų elgesio reikalavimų. Iš išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad pati ieškovė nesiekė spręsti saugomos transporto priemonės grąžinimo klausimo, taip didindama savo nuostolius - daikto saugojimo išlaidas (Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-807-368/2017).

Iš byloje esančio Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto matyti, kad atsakovo automobilis į ieškovės sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę ieškovės buvo nuvežtas 2013 m. rugsėjo 28 d., Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutarimu atsakovas M. E. buvo nubaustas, posėdyje dalyvavo ir žinojo, kad automobilis nebuvo konfiskuotas, todėl turėjo galimybę atsiimti iš ieškovės automobilį bei sumokėti jai už automobilio saugojimą. Teismas daro išvadą, kad ir atsakovas – automobilio savininkas – taip pat nesiėmė jokių veiksmų saugomai jo transporto priemonei susigrąžinti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovės prašoma priteisti įsiskolinimo suma – 7227,60 Eur, paskaičiuota beveik už ketverius metus, pripažįstama akivaizdžiai per didele ir yra mažintina, priteisiant iš atsakovo skolą už transporto priemonės saugojimą ieškovės aikštelėje už vienerių metų laikotarpį (už 6 mėnesių laikotarpį, numatytą ieškovei Sutartyje ir tokios pat trukmės laikotarpį, nes jokių veiksmų nesiėmė ir pats atsakovas) nuo transporto priemonės nuvežimo dienos – 2013 m. rugsėjo 28 d., t. y. už 365 dienas, skaičiuojant po 4,56 Eur už dieną, viso 1 664,40 Eur. Ši suma pripažintina atitinkančia protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 162 Eur žyminio mokesčio. Kadangi tenkintina ieškinio reikalavimų dalis sudaro 23,03 procentus, iš atsakovo ieškovei priteistina 37,30 Eur žyminio mokesčio suma.

Teismo turėtos pašto išlaidos nepriteistinos, nes jos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo M. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1 664,40 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 40 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. vasario 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 37,30 Eur (trisdešimt septynis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“, į. k. 302308932, buveinė V. K. pr. 64-84, Kaunas, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), L. B. AB, banko kodas 40100, naudai.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.