Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012-09-12 nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu:

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 10 (dešimt) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas R. J., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad jis 2012-02-07, apie 15.00 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. J., būdami apsvaigę nuo alkoholio, plėšimo tikslu per neužrakintas duris įsibrovė į A. J. priklausantį namą, esantį Kariotiškių k., Lentvario sen., Trakų r., kur V. K. tyčia pastūmė patalpoje buvusį A. J., gimusį 1934 m., dėl ko pastarasis atsitrenkė galva į sieną, tokiu būdu V. K. panaudojo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį A. J., dėl ko pastarasis patyrė fizinį skausmą, o R. J. pagrobė nuo stalo šlifavimo stakles EUROTEK BG 205 ir kartu su V. K. pabėgo, tai yra įvykdė plėšimą įsibraunant į gyvenamąją patalpą ir bendromis pastangomis pagrobė A. J. priklausantį turtą 150 Lt vertės, t.y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.

Taip pat V. K. 2012-02-07, apie 16.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo tėvui M. K. priklausančio namo, esančio Kariotiškių k., Lentvario sen., Trakų r., kambaryje, asmeninių nesutarimų pagrindu kilusio konflikto metu, tyčia sudavė metaliniu žarstekliu tėvui M. K. ne mažiau kaip penkis kartus į viršugalvį, veidą, dešinę ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajam muštines žaizdas viršugalvio srityje ir veide, kraujosruvas akių vokuose, dešinio alkūnkaulio lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p.

Apeliaciniu skundu V. K. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-09-12 nuosprendį.

Apelianto teigimu, teismas neteisingai kvalifikavo jo veiką pagal BK 180 str. 2 d. ir paskyrė jam per griežtą bausmę. Teigia, kad jokio smurto prieš nukentėjusįjį nevartojo, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, teigia, jog teismas neįvertino, kad gyvena su sugyventine ir augina mažametį sūnų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

V. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (LAT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

Dėl V. K. apeliacinio skundo argumentų

Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, neteisingai jo veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. teigia, kad smurto prieš nukentėjusįjį A. J. nevartojo.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. atsiranda tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.

Taigi, pa­gal BK 180 straips­nio 2 da­lį vienas iš plė­ši­mą kva­li­fi­kuo­jan­čių po­žy­mių yra įsi­bro­vi­mas į pa­tal­pą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką įsi­bro­vi­mas – tai slap­tas ar­ba at­vi­ras ne­tei­sė­tas pa­te­ki­mas į pa­tal­pą, sau­gyk­lą ar sau­go­mą te­ri­to­ri­ją. Įsi­brau­na­ma ga­li bū­ti įvei­kiant kliū­tis (pvz., iš­lau­žiant du­ris, iš­jun­giant sig­na­li­za­ci­ją) ir pa­ten­kant be kliū­čių (pvz., kai ob­jek­tai pa­lik­ti be ap­sau­gos ar ne­už­ra­kin­ti).

Pa­tal­pa – tai už­da­ra erd­vė, sta­ti­nys, pa­pras­tai tu­rin­tis sto­gą ir spe­cia­lų įė­ji­mą, skir­tas žmo­nėms lai­ki­nai ar nuo­lat gy­ven­ti ir dirb­ti ar­ba ma­te­ria­li­nėms ver­ty­bėms lai­ky­ti.

Pažymėtina, jog plė­ši­mo me­tu pa­nau­do­tas fi­zi­nis smur­tas yra ne nu­si­kals­ta­mos vei­kos tiks­las, o tik prie­mo­nė pa­grob­ti sve­ti­mą tur­tą. Fi­zi­nio smur­to pa­da­ri­niai ga­li bū­ti fi­zi­nio skaus­mo su­kė­li­mas, ne­žy­mus ar ne­sun­kus svei­ka­tos su­trik­dy­mas. Plė­ši­mo me­tu kal­ti­nin­kas fi­zi­nį smur­tą ar gra­si­ni­mą tuoj pat pa­nau­do­ti fi­zi­nį smur­tą nau­do­ja tam, kad pa­ša­lin­tų ir neut­ra­li­zuo­tų as­me­nį kaip kliū­tį, truk­dan­čią pa­grob­ti tur­tą.

Plė­ši­mas pa­da­ro­mas tik tie­sio­gi­ne ty­čia. Grob­da­mas sve­ti­mą tur­tą plė­ši­mo bū­du, kal­ti­nin­kas su­vo­kia, kad jį pa­gro­bia pa­lau­žęs nu­ken­tė­ju­sio­jo va­lią ar at­ėmęs ga­li­my­bę pa­si­prie­šin­ti, nu­ma­to nu­si­kals­ta­mos vei­kos pa­da­ri­nius ir jų no­ri. Vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal BK 180 straips­nį ir tuomet, kai jei as­mens su­ma­ny­mas pa­grob­ti tur­tą ky­la smur­to pa­nau­do­ji­mo me­tu.

Konstatuotina, jog, Trakų rajono apylinkės teismas teisingai kvalifikavo V. K. padarytą veiką.

Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad V. K., veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. J., būdami apsvaigę nuo alkoholio, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdami tiesiogine tyčia, tai yra suvokdami pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėdami pagrobti iš A. J. patalpos jam priklausančias stalo šlifavimo stakles EUROTEK BG 205, įsibrovė į A. J. priklausančias patalpas, kur V. K. panaudojo patalpoje buvusio nukentėjusio A. J. atžvilgiu fizinį smurtą – pastūmė jį, dėl ko nukentėjusysis atsitrenkė galva į sieną, tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą, o R. J. tuo metu pagrobė nuo staliuko šlifavimo stakles, po ko abu pabėgo

Byloje yra nustatytos aplinkybės: 1) kad fizinis skausmo sukėlimas yra susiję su nukentėjusiojo A. J. turto pagrobimu ir panaudotas fizinis smurtas buvo ne nusikalstamos veikos tikslas, o priemonė pagrobti turtą; 2) kad plėšimas padarytas įsibrovus į nukentėjusiojo A. J. patalpą.

Apelianto argumentai, kad jis pagrobdamas svetimą turtą, nenaudojo fizinio smurto prieš nukentėjusįjį A. J., neatitinka faktinių bylos aplinkybių, juos paneigia viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai: paties nuteistojo V. K. parodymai; kito nuteistojo R. J. parodymai; nukentėjusiojo A. J. parodymai; liudytojų V. B., J. L. parodymai; teismo posėdžio metu pagarsinti liudytojo N. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t.1, b.l. 106-107), įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b.l. 4-7), daiktų apžiūros protokolas (t.1, b.l. 17-18) parodymų patikrinimo vietoje protokolai (t. 1, b.l. 12-14, 54-60), kiti rašytiniai bylos įrodymai.

Dėl apelianto argumentų, kad jam paskirta per griežta bausmė, pažymėtina, jog teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs V. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 str. 1 d. 1 p. ir 9 p.) ir viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, jog V. K., būdamas baustas administracine tvarka, teistas 6 kartus, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, padarė naujus – sunkų (BK 11 str. 5 d.) ir apysunkį (BK 11 str. 4 d.) nusikaltimus, kas rodo, kad jis nedaro teisingų išvadų ir yra linkęs nusikalsti, vadovaudamasis BK 56 str. 1 d. nuostatomis, pagrįstai paskyrė jam laisvės atėmimo bausmes, kurios būdamos artimos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir 138 str. 2 d sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkiams, yra aiškiai ne per griežtos, galutinė bausmė yra tinkamai subendrinta, atitinka siekiamus bausmės tikslus.

Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad Trakų rajono apylinkė teismo 2012-09-12 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistojo V. K. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.