Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.5.1;1.1.7.1.2.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1;1.2.4.6.3;1.2.14.3.2.1;1.1.10.1

2012 m. rugsėjo 12 d.

nukentėjusiesiems A. J. ir M. K.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Trakų r., lietuvis, LR pilietis, 9 klasių išsilavinimo, moksleivis, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini)

V. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lenkas, LR pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 1995-11-23 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 16 str. 2d., 271 str. 2d., La. 2 m; 1997-02-14 , Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2d., l.a. 2 m 6 mėn.; 1998-10-30 Trakų r. apyl. teismo pagal LR BK272 str. 2d., l.a. 4 m. 6 mėn.; 2003-11-27 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 180 str. ld., l.a. 2 m 4 mėn.; 2007-11-06 Vilniaus m. 1 apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., l.a. 3 m ; 2009-08-13 Trakų r. apyl. teismo pagal LR BK 286 str. l.a. 9 mėn.; teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. ir R. J. 2012-02-07, apie 15 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai grupėje, plėšimo tikslu per neužrakintas duris įsibrovė į A. J. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), V. K. tyčia pastūmė kambaryje buvusį A. J., (duomenys neskelbtini) m.g., dėl to jis atsitrenkė galva į sieną, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, R. J. pagrobė nuo stalo šlifavimo stakles EUROTEK BG 205 ir kartu su V. K. pabėgo, tai yra įvykdė plėšimą įsibraunant į gyvenamąją patalpą ir bendromis pastangomis pagrobė A. J. priklausantį turtą 150 Lt vertės, t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 180 str. 2d.

Taip pat V. K. 2012-02-07, apie 16 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo tėvui M. K. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų kilusio konflikto metu, metaliniu žarstekliu tyčia sudavė tėvui M. K. ne mažiau kaip penkis kartus į viršugalvį, veidą, dešinę ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajam muštines žaizdas viršugalvio srityje ir veide, kraujosruvas akių vokuose, dešinio alkūnkaulio lūžį, taip yra nesunkų sveikatos sutrikdymą t.y. padarę nusikalstamą veiką numatytą LR BK 138 str. 2 d.,3p.

R. J. teisiamojo posėdžio metu dėl įvykdytų nusikaltimų prisipažino ir parodė, kad 2012-02-07 apie 12 val. jis ėjo iš mokyklos namo ir susitiko V. K., V. B. ir N. A.. Jie vežėsi karučiu priduoti metalo laužą. Pasiūlė eiti kartu, nes už gautus pinigus žadėjo nusipirkti išgerti, jam duoti taip pat išgerti. Pridavus metalo laužą, nusipirko alaus ir traukiniu nuvažiavo į Kariotiškių kaimą pas V. K. giminaitę. Ten visi keturi gėrė alų. Tame kaime gyvena ir V. K. tėvas. V. K. iš giminaitės sužinojo, kad jo tėvas yra pas vieną kaimyną, kur jie dviese vartoja alkoholį. V. K. jam (J.) pasiūlė kartu nueiti pas tą žmogų,` kad paimti iš savo tėvo raktus ir pasakyti, kad jis eitų namo. Buvo apie 15-16 val., abu atėjo prie A. J. namo durų, jos nebuvo užrakintos. V. K. užėjo pirmas jis iš paskos. Tik užėjus į namo priestatą, kuriame ant staliuko stovėjo šlifavimo staklės, V. K. pirštu parodė į tas stakles ir pasakė, kad jas reiks paimti. Iš karto po to abu užėjo į virtuvę, kurioje prie stalo sėdėjo V. K. tėvas ir namo šeimininkas A.. V. priėjo prie stalo, išgėrė stikliuką degtinės, užkando ir pareikalavo pas tėvą raktelių nuo sandėlio. Jis pagriebė tėvą už drabužių ir pakratė, pradėjo šaukti, kad jis eitų namo. Ar iš karto po to M. K. išėjo iš A. namų, neprisimena. Kai jis su V. K. išėjo iš namo, tik nuėjus už namo kampo, kažkuris tai iš jų, lyg V. K. apsisuko eiti atgal ir jis (J.) nuėjo iš paskos. Grįžo, kad pavogti šlifavimo stakles. Užeinant į A. namą antrą kartą, jis neturėjo tikslo panaudoti fizinį smurtą prieš A. J. ir jo nepanaudojo. Užėjus į priestatą pamatė, kad prie vamzdžio pasilenkęs A.. V. K. A. pastūmė, kaip tiksliai jis nepastebėjo, nes iš karto pradėjo kelti nuo staliuko stakles. Jos buvo pritvirtintos, todėl nesugebėjo jų atitraukti. Tada V. K. pastūmė stakles ir jos atitrūko nuo stalo. Jis paėmė stakles ir su V. K. išėjo iš A. namų. Jis nešė stakles iki asfaltuoto kelio, po to jas perdavė V. K.. Grįžo pas V. giminaitę, kur prie jos namų jas paliko kurioje vietoje jis nežino ir taip jos kažkur dingo. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

V. K. teisiamojo posėdžio metu dėl įvykdytų nusikaltimų prisipažino ir parodė , kad 2012-02-07 apie 12 val. jo sugyventinės sūnus V. B. jam pasakė, kad turi pinigų ir pakvietė važiuoti į Kariotiškių kaimą, kad ten išgerti alkoholio. Traukiniu nuvažiavo į Kariotiškių kaimą. Su juo važiavo V. B., N. A., R. J.. Pastarieji du yra V. B. draugai. Kai atvažiavo į Kariotiškes, atėjo prie jo tėvo namų. Tėvo namuose nebuvo. Netoliese gyvena jo sugyventinės sesuo J., pavardės jos nežino, todėl atėjo pas ją. J. pasakė, kad tėvas išėjo gerti pas tame pačiame kaime gyvenantį A. J.. Jis pasiūlė R. J. eiti kartu pas A.. Tik užėjus į A. J. namo vidų, patenkama į prieškambarį, kurio dešinėje yra priestatas, o kairėje durys į virtuvę. Namo durys nebuvo užrakintos. Užėjus į prieškambarį, jis pamatė priestate ant staliuko pastatytas šlifavimo stakles. Jas parodė R. ir pasakė, kad stakles galima paimti. R. iš karto, nedvejodamas sutiko su pasiūlymu stakles paimti. Sakydamas „paimti", turėjo galvoje „pavogti". Tada iš priestato abu užėjo į virtuvę. Ten prie stalo sėdėjo jo tėvas ir A. J.. Jie gėrė degtinę. Jis (V. K.) supyko, kad tėvas geria, griebė jį už striukės ir pakratė, liepė eiti namo. Tėvas pakilo ir išėjo iš A. J. namų. Netrukus jis su R. J. išėjo iš namo, jam iš paskos. Tik nuėjus iki namo kampo, R. pasiūlė grįžti atgal paimti staklės. Jie vėl užėjo į priestatą. Ten jau buvo A. J.. Jis buvo nusisukęs nuo durų, tai yra buvo pasilenkęs nugara į juos. V. K. pastūmė A. J., kad jis netrukdytų ir kad R. J. greičiau paimtų stakles. Kai A. pastūmė, jis lyg rankomis atsirėmė į sieną. Tuo metu R. J. patraukė už staklių. Jos buvo pritvirtintos prie staliuko ir R. J. negalėjo jų atitraukti. V. K. jam padėjo, stumtelėjo stakles ir tada R. J. jas pakėlė nuo stalo. Abu išėjo į kiemą. Stakles nešė R. J.. Abu grįžo pas Jadvygą namo. Stakles padėjo kieme prie namo lango ir toliau gėrė. Neužilgo visi keturi nuėjo link tėvo namų. R. J. nešėsi šlifavimo stakles. Kur jis jas padėjo, kai atėjo prie tėvo namų, V. K. nematė. Tėvo namo durys buvo užkabintos kabliuku. Jis patraukė tas duris į save ir jos atsidarė. Pirmas užėjo į tėvo namus. Ką veikė kiti, neprisimena. Neprisimena, kaip prasidėjo konfliktas tarp jo ir tėvo, tik prisimena, kad jis sėdėjo ant lovos šalia tėvo, tėvui iš kairės ir dešinės rankos kumščiu sudavė į kairįjį petį. Tada pakilo nuo lovos, sugriebė metalinį žarsteklį, kuris stovėjo prie pečiaus tame pačiame kambaryje ir juo sudavė tėvui. Kur tiksliai sudavė, nebeprisimena ir kiek kartų sudavė, nežino. Sudavė ne vieną kartą. Tėvas dengėsi rankomis nuo jo smūgių. Kaip baigė mušti tėvą, nebeprisimena. Vienu metu pamatė V. B.. Jis lyg jam kažką tai sakė, gerai neprisimena ką. Netrukus į namus įėjo A. J. žentas su vyriškiu, kurio vardas „V.". Žentas buvo piktas. Jis puolė priėjo, sudavė jam į veidą, pataikė į lūpą, tada paklausė, kur jie padėjo stakles. Jis jam neprisipažino, kad pavogė su Remigijumi stakles. Tada A. J. žentas kartu su R. J., N. A. ir V. B. nuėjo ieškoti staklių. Jis su tėvu bei „V." liko namuose. Iš kalbos suprato, kad staklių jie neberado. Netrukus atvyko policijos darbuotojai, jį sulaikė ir atvežė į Trakų r. PK.

Nukentėjusysis A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2012-02-07 apie 15 val. pas jį namuose buvo M. K.. Jie abu sėdėjo virtuvėje prie stalo. M. K. buvo atsinešęs degtinės. Tuo metu į namus užėjo M. K. sūnus V. ir dar vienas jaunuolis, kaip vėliau sužinojo tai R. J.. Jaunuolis atsistojo prie jo (A. J.) , o V. paėmė nuo stalo stikliuką su degtinę ir išgėrė tą degtinę. Tada V. priėjo prie tėvo, griebė jį už drabužių, pradėjo kratyti jį, šaukti, kad jis eitų namo. Netrukus tėvas pakilo ir išėjo. Iš paskos jo išėjo ir V. su R. J.. A. J. neužrakino namo durų. Iš karto nuėjo į priestatą, kad uždengti čiaupą. Buvo dideli šalčiai, nenorėjo, kad čiaupas užšaltu. Buvo pasilenkęs prie čiaupo, nusisukęs nuo durų, kai į priestatą įėjo V. su R. J.. V. pastūmė A. J. iš nugaros, nukentėjusysis galva nukrito į priekį, atsitrenkė į sieną. Nesusižalojo. Tuo metu R. J. griebė nuo staliuko šlifavimo stakles ir abu išbėgo iš namo. A. J. pakilo, taip pat išbėgo į kiemą ir pamatė, kaip V. su R. J. jau eina prie asfaltuoto kelio, gal 60 m nuo jo namo. A. J. matė tik du žmones. Aplink kitų žmonių nebuvo. Jis su kaltinamuoju R. J. susitaikė jam atleido ir jam materialinių nei kitokių pretenzijų neturį, iš R. J. gavo 75 litus turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusysis M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2012-02-07, po pietų jis nuėjo pas savo kaimyną A. J., kad padėti jam pasitvarkyti namuose. Po to abu susėdo virtuvėje, išgėrė po porą stikliukų degtinės. Tuo metų pas A. J. į namą užėjo jo sūnus V. K. ir vaikinas kaip vėliau paaiškėjo tai R. J.. V. K. liepė tėvui eiti namo. M. K. išėjo, o V. K. su R. J. liko. Atėjęs namo jis iš vidaus užsikabino duris ir sėdėjo ant lovos. Apie 16 val. į namus įsiveržė V. K. ir pradėjo reikalauti pas jį pinigų. M. K. pinigų neturėjo. Tada V. K. pagriebė metalinį žarsteklį, kuris srovėjo prie pečiaus tame pačiame kambaryje ir sudavė juo M. K. per galvą. Kas toliau vyko, M. K. nepamena, mano, kad buvo praradęs sąmonę. Kai sąmonę atgavo, pajuto, jog skauda dešinę ranką ir sumušta galva. Tuo metu į namą užėjo kaimynas J. L. ir policijos pareigūnai, M. K. buvo iškviesta greitoji med. pagalba.

Liudytojas V. B. teisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-02-07 ryte pas jį atėjo kaimynas N. A. ir jie abu išėjo į lauką. Turėjo prisirinkę metalo laužo, todėl nutarė jį priduoti. Apie 12 val. susitiko R. J. jam pasiūlė eiti kartu priduoti metalą. Gavus pinigus grįžo prie V. B. namų. Ten jų laukė V. B. mamos sugyventinis V. K.. Nusipirko alaus ir visi keturi traukiniu nuvažiavo į Kariotiškių kaimą. V. K. tėvo namas buvo užrakintas, kabėjo spyna, todėl visi nuėjo pas V. B. mamos seserį, kuri taip pat gyvena Kariotiškių kaime. Ten gėrė alų. Po kurio laiko, būdamas visiškai girtas, V. K. pasakė, kad eina ieškoti savo tėvo ir išėjo. Netrukus, iš paskos jo nuėjo R. J.. Gal po pusvalandžio jie abu grįžo. Per langą V. B. matė, kad V. K. rankose nešėsi stalines šlifavimo stakles. Jas padėjo prie tetos namo ir abu užėjo į vidų. Apie stakles V. K. pasakė, kad jas pavogė pas savo tėvo draugą. Visiems būnant pas mamos seserį, V. K. pasakė, kad žino, kur yra daug vario ir pasiūlė vėl eiti iki jo tėvo namų. V. K. su R. J. nuėjo pirmi, o V. B. su N. A. iš paskos. Sustojus ant keliuko prie namo, pamatė, kad spynos ant durų nėra, todėl V. K. pasakė, kad eina pas tėvą. Pirmosios durys iš vidaus buvo užkabintos kabliuku. V. K. pagaliuku atkėlė kabliuką ir durys atsidarė. Tik V. K. užėjus į namo vidų, pasigirdo jo tėvo balsas. Jis sudejavo. V. B. suprato, kad vyksta kažkas negero. Pirmas į namą įbėgo R. J., o V. B. iš paskos jo. Pamatė, kad tėvas sėdi pusiau ant grindų, pusiau ant lovos. Lova žema. Ant jo priklaupęs V. K.. Jis su viena ranka prie grindų prispaudęs žarsteklį. R. nustūmė V. K. nuo tėvo ir V. K. nukrito į kampą, tuo pačiu metu išmesdamas iš rankos žarsteklį. Pasigirdo į grindis atsitrenkiančio metalo garsas. V. B. pribėgo prie sėdinčio tėvo. Jis pats atsisėdo ant lovos. Jo galva buvo kruvina. V. B. davė jam kažkokį tai megztinį, kad apsivalyti kraują. Įbėgęs N. A. jam taip pat padėjo nusivalyti kraują. Tuo metu į namą užėjo du vyriškiai. Vienas iš jų spyrė koja V. K. į veidą. Pradėjo klausinėti, kur yra šlifavimo staklės. Vaikinai nuėjo į lauką parodyti, kur guli staklės. Ten jų jau nebuvo. Liko tik įspaustas sniegas. V. B. pamatė, kad atvažiuoja policijos darbuotojai todėl jų išsigando ir pabėgo. Išsigando, nes buvo girtas, o yra dar nepilnametis. Jis atbėgo pas savo tetą, palaukė iki 18 val. ir traukiniu grįžo į namus.

Liudytojas N. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-02-07 jis, V. B., R. J. ir V. K. traukiniu nuvažiavo į Kariotiškių kaimą. Ten gyvanančio V. K. tėvo namas buvo užrakintas, kabėjo spyna, todėl visi nuėjo pas V. B. mamos seserį, kuri taip pat gyvena Kariotiškių kaime. Ten gėrė alų. Po kurio laiko, būdamas visiškai girtas, V. K. pasakė, kad eina po kaimą ieškoti savo tėvo ir išėjo. Netrukus, iš paskos jo nuėjo R. J.. Gal po pusvalandžio jie abu grįžo. Per langą N. A. matė, kad R. rankose nešėsi stalines šlifavimo stakles. Jas padėjo prie tetos namo ir abu užėjo į vidų. Apie stakles nieko nesakė. ( b.l. 11. 106-107 )

Būnant pas V. B. tetą pokalbio metu V. K. pasakė, kad žino kur yra daug vario ir pasiūlė eiti iki jo tėvo namų. N. A. atsakė, kad nenori niekur eiti, važiuos traukiniu namo, tačiau traukinys buvo tik 18 val. V. K. su R. J. nuėjo pirmi link tėvo namų, o jis su V. B. iš paskos. Sustojus ant keliuko prie tėvo namo pamatė, kad spynos ant durų nėra. V. K. pasakė, kad eina pas tėvą. Pirmosios durys iš vidaus buvo užkabintos kabliuku. V. K. pagaliuku atkėlė kabliuką ir durys atsidarė. Tik V. K. užėjus į namo vidų, pasigirdo jo tėvo basas. Jis sudejavo. N. A. suprato, kad vyksta kažkas negero. Pirmas į namą įbėgo V. B., iš paskos jo R. J.. N. A. dar būnant lauke, jis išgirdo, kad kažkoks tai metalinis daiktas nukrito ant grindų ir tada N. A. užėjo į vidų. Jis pamatė ant lovos sėdintį V. K. tėvą, jam ant galvos buvo užmestas kažkoks tai skuduras. V. B. pastūmė V. K., o R. J. prispaudė jį į kampą. Tai jie darė, kad V. K. daugiau nebemuštų savo tėvo. N. A. suprato, kad V. K. tėvą mušė kažkokiu tai metaliniu daiktų ir kuris, kaip girdėjo, nukrito ant žemės. Užėjus į namą to daikto jis nepastebėjo, nes namuose buvo prieblanda. Tai galėjo būti žarsteklis. ( b.l. 106-107)

Liudytojas J. L. teisminio tyrimo metu parodė , kad 2012-02-07 apie 16 vai. telefonu sužinojo, kad jo žmonos tėvą A. J. apvogė, tai yra pavogė stalinį šlifuoklį ( galąstuvą ). J. L. iš karto atvažiavo pas A. J. į namus, į (duomenys neskelbtini). A. J. jam papasakojo, kad buvo užėję dviese: V. K. su nepažįstamu jaunuoliu. M. L. automobiliu nuvažiavo pas V. K. tėvą M. K. į namus. Jo namuose buvo V. K. ir dar trys jaunuoliai. Tris jis sulaikė, o V. B. pabėgo. J. L. iškvietė policiją ir pareigūnams perdavė jo sulaikytus asmenis.

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis R. J. parodė vietoje jo įvykdyto nusikaltimo aplinkybes, kurios visiškai sutapo su ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis ( b.l. 11. 54-60)

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis A. J. parodė, prie kurių aplinkybių buvo pagrobtos šlifavimo staklės ( b.l. It. 12-14 )

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra A. J. priklausantis namas, esantis (duomenys neskelbtini) Užėjus į namą patenkama į koridorių. Jo dešinėje yra anga be durų, per kuria patenkama į 3x4 m priestatą. Jo viduje stovi staliukas, ant jo popierinė dėžė nuo šlifavimo staklių su naudojimosi instrukcija. ( b.l. I t. 4-7 ). Naudojimosi instrukcija ir dėžė apžiūrėtos ( b.l. It. 17-18 ) ir grąžinta nukentėjusiajam A. J. (b.l. It. 19)

Iš specialisto išvados Nr. G350/12 (01) nustatyta, kad M. K. padaryta: muštinės žaizdos viršugalvio srityje ir veide, kraujosruvos akių vokuose, dešinio alkūnkaulio lūžis, paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl alkūnkaulio lūžio. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti metaliniu žarstekliu. ( b.l. 1.1 83-84)

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis M. K. parodė, prie kurių aplinkybių jis buvo sumuštas ( b.l. 11. 93-95)

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas V. B. parodė vietoje prie kurių aplinkybių buvo sumuštas M. K. ( b.l. 1 1. 99-104)

2012-02-09 nukentėjusysis M. K. pateikė metalinį žarsteklį ( b.l. I t. 85), kuris buvo apžiūrėtas ( b.l. 1 1. 86-88) ir prijungtas prie ikiteisminio tyrimo bylos ( b.l. 11. 89)

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.(LR BPK 20 str.)

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visos bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad V. K. ir R. J. įvykdė jiems inkriminuojamus nusikaltimus. Jų veika yra tinkamai kvalifikuota.

Kaip plėšimas kvalifikuojami veiksmai, kai svetimas turtas pagrobiamas grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ar kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Plėšimo metu grasinimas gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais, taip pat be grasinančių žodžių ar veiksmų, pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ar saugumo trūkumą nukentėjusiajam. Situacijos grėsmingumas suvokiamas įvertinus užpuoliko pranašumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimas, užpuolimo netikėtumas bei grasinimui ir (ar) smurto panaudojimui palankios aplinkybės. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą.

Plėšimas padarytas įsibraunant į patalpą, rodo kaltininkų įžūlumą ir agresyvumą siekiant užsibrėžto tikslo. Įsibrovimu suprantamas atviras ar slaptas neleistinas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją tiek negyvenamąją patalpą. Nors šiuo atveju kaltininkai įsibrovė per neužrakintas A. J. priklausančio namo duris, tačiau šis faktas vis vien yra vertintinas kaip įsibrovimas į patalpas, kadangi kaltinamųjų patekimas į A. J. namą vertinamas kaip neteisėtas, neleistinas veiksmas t.y. patekimas be savininko leidimo.

Be nukentėjusiųjų ir kaltininkų parodymų tiek plėšimo tiek nesunkaus sveikatos sutrikdymo faktas yra įrodytas įvykio vietos apžiūros protokolais, liudytojų parodymais, parodymų patikrinimo vietoje aplinkybių konstatavimu, specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad M. K. padaryta: muštinės žaizdos viršugalvio srityje ir veide, kraujosruvos akių vokuose, dešinio alkūnkaulio lūžis, paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl alkūnkaulio lūžio. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti metaliniu žarstekliu.

Bylos nagrinėjimo metu yra gautas nukentėjusiojo A. J. ir kaltinamojo R. J. susitaikymo protokolas, kuriame nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu pripažintas A, J. pareiškia, kad susitaikė su kaltinamuoju R. J. jam atleido, materialinių pretenzijų jam neturi ir prašo baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

BK 93 str. nustato, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamos atsakomybės, jeigu jis: nukentėjusiojo asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą; pripažintas ribotai pakaltinamu arba prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 19 straipsnis nustato, kad asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas.

R. J. formaliai atitikdamas BK 93 straipsnio nuostatų reikalavimams vadovaujantis BK 19 straipsniu negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,52‰ (promilių) girtumas.(b.l.22)).

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54, 80 str.), taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Sunkinančia R. J. atsakomybe aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, ir apsvaigęs nuo alkoholio, lengvinančia atsakomybę aplinkybe teismas laiko tai, kad prisipažino dėl nusikaltimo įvykdymo ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimą įvykdė būdamas nepilnametis pirmą kartą, nusikaltimas yra tyčinis priskiriamas prie sunkių nusikaltimų, VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Trakų psichikos sveikatos centro stebimų pacientų grupei nepriklauso, į narkologinę įskaitą neįrašytas, jis mokosi, baustas administracine tvarka, neteistas.

Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumais (LR BK 91 str.), bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalies sankcija, kuri numato tik vieną iš bausmės rūšių tai laisvės atėmimo bausmę, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant R. J. laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant paskiriant BK 82 str. numatytą auklėjimo poveikio priemonę nepilnamečiui – elgesio apribojimą.

Skiriant bausmę V. K. teismas lengvinančia kaltinamojo atsakomybe aplinkybe laiko jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, o sunkinančiom laikytina tai, kad nusikaltimą pagal LR BK 180 str. 2 d. padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. V. K. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas vieną kartą, tačiau skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga , VšĮ Trakų psichikos sveikatos centro stebimų pacientų grupei nepriklauso, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, nedirbantis, baustas administracine tvarka , teistas . Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad V. K. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą pagal BK 180 str. 2 . (BK 11 str. 5 d.) ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą pagal BK 138 str. 23 d. 3 p. (BK 11 str. 4d.), jis žalos nukentėjusiajam A. J. neatlygino, jau yra teistas šešis kartus, teistumas nėra išnykęs . Kaip matyti kaltinamasis reikiamų išvadų nepadarė, tačiau dėl įvykdytų nusikaltimų gailisi. Todėl teismas mano, kad V. K. turi būti skirta laisvės atėmimo bausmė artima numatytų straipsnių sankcijos vidurkiui. .

Civilinio ieškovo A. J. ieškinys dėl 75 litų neatlygintos dalies yra tenkintinas ir žala priteistina iš V. K..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: metalinis žarsteklis patalpintas į Trakų r. PK daiktų saugojimo kamerą nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R.P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymą R. J. atidėti 2 (dviem) metams, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą įpareigojant nuteistąjį 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuo 21.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto būti namuose jei tai nesusiję su mokslu ar darbu.

Kardomąją priemonę R. J. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendis, palikti tą pačią, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės atlikimo pradžią R. J. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V.K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 2 ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 ( dviem) metam ir 6 (šešiem) mėnesiams.

V.K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3 p. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dviem) metams ir 3 (trim) mėnesiams. .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir V.K. subendrintą bausmę paskirti 3 (tris) metus ir 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2012-09-12.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012-02-09 d. iki 2012-09-12 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą V.K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. K. nukentėjusiojo A. J. naudai 75 litų turtinės žalos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: metalinį žarsteklį patalpintą į Trakų r. PK daiktų saugojimo kamerą nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.