- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-10
- Bylos Nr.
- 2SA-34-881/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-09836-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- IĮ „Vairopolis“
- Kreditorius
- E. L.
- Kategorijos
- 129.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo IĮ „Vairopolis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-13195-781/2011 pagal pareiškėjo IĮ „Vairopolis“ skundą dėl antstolio Valdo Čegliko veiksmų, išieškotojas – E. L., kuria skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas IĮ „Vairopolis“ kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio V. Čegliko 2011 m. gegužės 11 d. bei 2009 m. lapkričio 2 d. turto arešto aktus ir vykdomąją bylą užbaigti pareiškėjui visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Nurodė, kad 2011 m. gegužės 10 d. antstolis surašė turto arešto aktą, kuriuo areštavo daiktus, pareiškėjo IĮ „Vairopolis“ 2010 m. gruodžio 28 d. perduotus išieškotojui E. L. kaip atsiskaitymą už skolą, vykdant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-13475-803. Pareiškėjo manymu, turto arešto aktas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Išieškotojas 2010 m. gruodžio 28 d. surašė raštą antstoliui, kad neturi skolininkui (pareiškėjui) jokių pretenzijų, pareiškėjas su skolininku ir antstolių kontora yra visiškai atsiskaitęs, todėl negali būti skolingas sumos, nurodytos 2011 m. gegužės 10 d. turto arešto akte.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. liepos 18 d. nutartimi pareiškėjo IĮ „Vairopolis“ skundą dėl antstolio Valdo Čegliko veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 punktu, vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo. Nagrinėjamu atveju, antstolis gavo du išieškotojo raštus. Visų pirma, jam buvo pateiktas išieškotojo 2010 m. gruodžio 30 d. raštas, kuriuo jis prašė nenutraukti vykdymo veiksmų iš skolininko IĮ „Vairopolis“. Vėliau gautas išieškotojo anksčiau rašytas, t. y. 2010 m. gruodžio 28 d., raštas, kuriame jis nurodė, kad pretenzijų skolininkui neturi ir prašė vykdomąją bylą nutraukti. Teismas padarė išvadą, kad 2010 m. gruodžio 30 d. raštas paneigia ankstesnį išieškotojo 2010 m. gruodžio 28 d. raštą ir išieškotojas išieškojimo vykdymo neatsisakė, todėl antstolis neturėjo teisės nutraukti vykdomąją bylą. Atsižvelgdamas į minėtą 2010 m. gruodžio 30 d. raštą, antstolis areštavo išieškotojo iš skolininko perimtą turtą 2011 m. gegužės 10 d. turto arešto aktu ir paskyrė išieškotoją šio turto saugotoju. Teismas sprendė, jog šie veiksmai neprieštarauja CPK 683 straipsniui, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad prireikus antstolis bet kurioje proceso stadijoje gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui, kuris tokiu atveju atlieka turto saugotojo pareigas. Remiantis CPK 702 straipsniu, išieškotojui, pareiškusiam norą pasiimti turtą natūra, turtas perduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, kuris tvirtinamas teisėjo. Teismas pažymėjo, kad šioje vykdomojoje byloje atitinkamo akto dėl 2010 m. gruodžio 28 d. perimtų daiktų nebuvo, todėl savininku išliko pareiškėjas, t. y. IĮ „Vairopolis“.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Pareiškėjas IĮ „Vairopolis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartį ir dėl procesinių normų pažeidimo perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pareiškėjas IĮ „Vairopolis“ perdavė išieškotojui E. L. tam tikrą turtą kaip atsiskaitymą už skolą, vykdant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-13475-803. Turtas buvo perduotas dalyvaujant antstolio V. Čegliko antstolių kontoros darbuotojams, kurie dėl turto perdavimo procedūros neturėjo jokių pasiūlymų ir pastabų, tuo tarpu išieškotojas E. L. parašė raštą, kuriuo patvirtino, kad jokių pretenzijų dėl skolos IĮ „Vairopolis“ neturi. Taigi vadovaujantis 2010 m. gruodžio 28 d. šalių surašytais aktais dėl galutinio atsiskaitymo pagal vykdomąją bylą antstolis privalėjo nutraukti vykdomąją bylą, šią bylą užbaigti bei panaikinti visus turto arešto aktus.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 702 straipsnį. Šio straipsnio nuostata turėtų būti taikoma antstolio areštuotam turtui, kuris neparduodamas iš varžytynių ir kurį išieškotojas sutinka pasiimti natūra. Šalių susitarimu skolininkas IĮ „Vairopolis“ priteistą pinigų sumą išieškotojui grąžino įmonės turtu, o ne turtu, neparduotu iš varžytynių.
Atsiliepimas
3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 153 str. nuostatas, nes neinformavo pareiškėjo apie rašytinį procesą, neįteikė antstolio bei skolininko atsiliepimų į pareiškimą.
4. 2010 m. gruodžio 28 d. išieškotojo ir skolininko surašyti procesiniai dokumentai traktuotini kaip skolos padengimo sutartis (CK 6.436 str.) (CPK 629 str. 1 d. 8 p.), todėl vadovaujantis CPK 632 str. 1 d. 3 p. antstolis turėjo vykdomąją bylą užbaigti ir panaikinti visus areštus.
Antstolis Valdas Čeglikas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Apeliantas praleido nutarties apskundimo terminą – skundžiama nutartis buvo priimta 2011 m. liepos 18 d., tuo tarpu atskirasis skundas paduotas 2011 m. spalio mėnesį. Skolininkas turėjo pakankami laiko ir privalėjo pasidomėti civiline byla, kurią pats buvo inicijavęs.
2. 2010 m. gruodžio 30 d. išieškotojas patvirtino, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. vykdomasis raštas Nr. 2-13475-803 įvykdytas nebuvo ir vykdymo veiksmai turi būti tęsiami, kadangi perduoto turto vertė yra mažesnė nei skolos dydis.
3. Įstatymai nenustato, kad jeigu turtą, priklausantį skolininkui, turi išieškotojas, tai toks turtas negali būti areštuotas. Vadovaujantis CPK 683 str., antstolis areštuotą turtą paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo, tačiau prireikus antstolis bet kurioje proceso stadijoje gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui, todėl surašius turto arešto aktą, turtas buvo paliktas saugoti E. L..
Išieškotojas E. L. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Apeliantas praleido nutarties apskundimo terminą – skundžiama nutartis buvo priimta 2011 m. liepos 18 d., tuo tarpu atskirasis skundas paduotas 2011 m. spalio mėnesį. Iš atskirojo skundo nematyti svarbios priežasties, kodėl skolininkas negalėjo pasidomėti civiline byla, kurią pats buvo inicijavęs, nors tam turėjo pakankamai laiko ir privalėjo tai padaryti.
2. Parsivežęs namo iš pareiškėjo perimtą turtą ir tinkamai viską apžiūrėjęs, išieškotojas suprato, kad buvo apgautas IĮ „Vairapolis“ savininko J. P., todėl 2010 m. gruodžio 30 d. nuvyko į antstolių kontorą ir parašė raštą, kuriame prašė vykdomosios bylos nenutraukti, o perimto turto saugotoju paskirti išieškotoją, iki turtas bus parduotas. Daiktais, kuriuos įsipareigojo saugoti, išieškotojas nesinaudoja.
4. Užbaigti vykdomąją bylą nėra teisinio ir faktinio pagrindo, nes skolininkas pagal vykdomąjį dokumentą nėra visiškai atsiskaitęs su išieškotoju.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
CPK 335 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcija) buvo nustatyta, kad jeigu skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka, todėl pareiškėjas IĮ „Vairopolis“ galėjo apskųsti šią nutartį atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas skundžiamos nutarties nuorašą gavo 2011 m. spalio 7 d. (b. l. 30), o atskirąjį skundą padavė 2011 m. spalio 14 d., t. y. nepraleidęs CPK 335 straipsnyje nustatyto 7 dienų termino.
Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, antstolis Valdas Čeglikas, vykdantis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-13475-803/2009, 2011 m. sausio 12 d. gavo išieškotojo E. L. 2010 m. gruodžio 28 d. raštą, kuriame išieškotojas nurodė jokių pretenzijų skolininkui IĮ „Vairopolis“ neturįs ir prašė vykdomąją bylą užbaigti, tačiau prieš tai, 2011 m. sausio 4 d., antstolis gavo kitą 2010 m. gruodžio 30 d. išieškotojo raštą, kuriame šis prašė vykdomosios bylos pagal jo rašytą raštą nenutraukti ir paskirti jį iš skolininko perimto turto saugotoju. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 2010 m. gruodžio 30 d. raštas paneigia ankstesnį išieškotojo 2010 m. gruodžio 28 d. raštą, todėl išieškotojui neatsisakius išieškojimo veiksmų, antstolis neturėjo pagrindo nutraukti vykdomosios bylos. Šios išvados nepaneigia pirmosios instancijos teismo nuorodos į CPK 702 straipsnį, kuris nagrinėjamu atveju netaikytinas.
Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad 2010 m. gruodžio 28 d. išieškotojo ir skolininko surašyti procesiniai dokumentai laikytini skolos padengimo sutartimi (CK 6.436 str.), todėl antstolis turėjo vykdomąją bylą užbaigti ir panaikinti visus areštus pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir 632 straipsnio 1 dalies 3 punktą. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jokie atskirajame skunde minimi 2010 m. gruodžio 28 d. šalių surašyti aktai dėl galutinio atsiskaitymo pagal vykdomąją bylą teismui nebuvo pateikti. Vienintelis byloje esantis 2010 m. gruodžio 28 d. dokumentas yra išieškotojo vienašalis pareiškimas, kurį, kaip minėta, išieškotojas atšaukė 2010 m. gruodžio 30 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad apelianto argumentas, jog šalys sudarė skolos padengimo sutartį, laikytinas neįrodytu.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas 2011 m. birželio 21 d. nutartimi pareiškėjo IĮ „Vairopolis“ skundą nutarė nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2011 m. liepos 18 d. 16.30 val. Šios nutarties nuorašas buvo išsiųstas pareiškėjo atstovei, tačiau dėl klaidingai nurodyto adreso nutartis grįžo neįteikta, pareiškėjo atstovė ją atsiėmė tik 2011 m. spalio 7 d. CPK 153 straipsnyje numatyta, kad į rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami, teismo posėdis vyksta jiems nedalyvaujant, todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad nepranešimas apie rašytinio proceso metu priimamų dokumentų laiką ir vietą nesudaro absoliutaus šių dokumentų negaliojimo pagrindo, nurodyto CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartį c. b. Nr. 3K-3-69/2006). Nepranešimas apie teismo posėdį nagrinėjamu atveju taip pat nenulėmė neteisingo bylos išnagrinėjimo, todėl pagrindo naikinti skundžiamą nutartį dėl CPK 153 straipsnio pažeidimo nėra (CPK 329 str. 1 d.).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.