Alytaus apylinkės teismo sprendimas

atsakovo atstovams A. K., advokatei E. K.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Voltaga“ ieškinį dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ami technologijos“ priešieškinį dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad tarp šalių 2016 m. sausio 4 d. pasirašyta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 201/01/04 (toliau Sutartis) dėl darbų atlikimo ekskavatoriniu krautuvu CAT 428F, vikšriniu ekskavatoriumi CASE CX 210C, teleskopiniu krautuvu Manitou (duomenys neskelbtini)137 PC (t.1 b. l. 53, 67-68).. Atsakovė neapmokėjo už 2016 m. gegužės – spalio mėn. suteiktas paslaugas išrašytų PVM sąskaitų faktūrų bendrai 14 573,89 Eur sumai (t. 1 b. .l. 16-15, 97-100). Atsakovės teigimu, Paslaugų sutartis nuo 2016 m. nebuvo vykdomą, paslaugos neteiktos, PVM sąskaitos faktūros išrašytos nepagrįstai, Sutartis nutraukta 2017m. liepos 29d. (t. 1b.l. 69), juolab, ieškovė neteisėtai valdė atsakovei nuosavybės teise priklausantį daiktą (planiravimo kaušą CX210C (kodas 24111), greitąją jungtį ((duomenys neskelbtini) ir tvirtinimo detales, bendra vertė 8 013,99 Eur), todėl iš dalies mokėtina suma už suteiktas paslaugas sulaikyta siekiant užtikrinti nuosavybės teisės gynimą – įpareigojimą grąžinti netiesėtai valdomą daiktą arba jo vertę pinigais.

Ginčas tarp šalių kilo dėl Sutarties tinkamo sąlygų vykdymo – apmokėjimo už atliktas paslaugas, atitinkamai dėl atsakovės nuosavybės teisės pažeidimo – daikto grąžinimo iš neteisėto valdymo natūra ar ekvivalentu pinigais.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pagal CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis joms turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Kilus ginčui dėl tam tikros sutarties vykdymo, pirmiausia būtina identifikuoti tarp šalių susiklosčiusius santykius bei taikytinas teisės normas. Pažymėtina, kad susiklosčiusius šalių teisinius santykius lemia ne sutarties pavadinimas ar forma, o jos turinys, kuriame išdėstytos šalių teisės ir pareigos, sutarties sąlygos, kurios teisiškai kvalifikuojamos kaip būdingos tam tikrai Civiliniame kodekse reglamentuojamai sutarčių rūšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2015).

Nagrinėjamu atveju, tarp šalių pasirašyta sutartis įvardyta kaip Paslaugų. Sutarties nuostatose nėra nurodyta, kokios rūšies sutarties teisinis reglamentavimas bus taikomas. Pagal Sutartį ieškovė (vykdytojas) įsipareigojo atlikti darbus atsakovės (užsakovo) objektuose, atsakovė (užsakovė) – už atliktas paslaugas pagal nustatytus įkainius apmokėti sąskaitą kiekvieną mėnesį per 5 kalendorines dienas (Sutarties 1.1., 2.2., 2.2., 2.3.). Pažymėtina, kad sutarties turinys neatitinka Paslaugų teisinių santykių (CK 6.716-6.724 straipsniai). Paaiškėjo, kad Sutarties vykdymo metu darbus atsakovės objektuose atlikinėjo iš esmė ieškovės darbuotojai, sutarties vykdymui atsakovei laikinai valdyti ir naudoti buvo perduoti tik ieškovei prikausiantys daiktai. Sutarties nuostatos nebuvo keistos, duomenų apie tai, kad atsakovė reiškė pretenzijas dėl sutarties galimo netinkamo vykdymo ieškovės atžvilgiu, nėra. Pagal nustatytas aplinkybes tarp šalių susiklostę santykiai iš esmės atitiko labiau nuomos teisinius santykius (CK 6.477 straipsnis).

Nuomos sutartis yra sutartis dėl daikto perdavimo laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Nuomos mokestis pagal Sutartį atitinka paslaugos kainą paskaičiuotą vadovaujantis technikos išdirbtomis moto valandomis (Sutarties 2.1 punktas) (CK 6.487 straipsnis), apmokėjimas per penkias kalendorines dienas (Sutarties 2.4 punktas) (t.1 b. l. 53, 67-68). Atkreiptinas dėmesys, kad konkreti PVM sąskaitų apmokėjimo tvarka Sutartyje nenumatyta. Pagal Pateiktus dokumentus PVM sąskaitos faktūros apmokėjimui ieškovei siunčiamos elektroniniu paštu info@ami.lt atitinkamai iš elektorinio pašto raminta@srauditas.lt - ieškovei buhalterines paslaugas teikiančios įmonės UAB „S. R. konsultacijos“ įgalioto asmens R. B. (t. 2 b.l.20,22,24,26,30,32,33,36,38,58,60,62,66,68,78). Ginčo dėl PVM sąskaitų faktūrų siuntimo nebuvo, atsakovės atstovas pripažino nusistovėjusią tvarką.

Ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. atsakovei pagal ginčo Sutartį apmokėjimui pateikė PVM sąskaitų faktūrų bendrai 22 595,95 Eur sumai, pateikė įmonės 2016 metų buhalterinius dokumentus, t. y. bankroto administratoriui perduotas apyvartos sąskaitą Nr. 2411 pirkėjai žiniaraštį, pagal kurį neapmokėta atsakovės sąskaitų suma 14 573,89 Eur (t. 1 b. l. 16-18,27-28, 34, 39,43,45-47, 52-53, 63-64, 70, 75, 79, 81-83). Ieškovas nurodytas aplinkybės įrodinėjo pateiktais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Vien tai, kad išrašytos ir įmonės buhalterinėje apskaitoje įtrauktos PVM sąskaitos-faktūros nebuvo apmokėtos savaime neįrodo ieškovės reikalavimo pagrįstumo.

Įmonės buhalterinėje apskaitoje esantys duomenys yra tik išvestiniai ir sudaryti pirminių dokumentų pagrindu. PVM sąskaitos - faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2004; 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1040/2003). Išrašyta PVM sąskaita faktūra pati savaime neįpareigoja apmokėti joje nurodytą sumą, nes prievolei atsirasti būtinos papildomos sąlygos – įrodymai apie sutarties vykdymą, konkrečios ūkinės operacijos atlikimą ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2004). PVM sąskaita-faktūra kaip pakankamais įrodymas, galėtų būti laikoma tik tuo atveju, pasirašyta abiejų šalių arba šalies, kuri nepripažįsta sandorio, parašu, arba joje nurodyti duomenys būtų patvirtinami kitais rašytiniais įrodymais.

Bylos nagrinėjimo metu nustatytos patvirtina, kad ginčo laikotarpiu PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos ir siunčiamos šalims iki tol nusistovėjusia tvarka, t. y. pagal faktiškai išdirbtas technikos valandas, elektroniniu būdu (elektoriniu adresu info@ami.lt) (t. 2 b.l. 33,37,69,73,78). Iki 2016 m. gegužės mėn. technikos išdirbtos moto valandos buvo nustatomos fiziškai nurašant duomenis (kaip nurodė liudytoju apklaustas B. J.) (t. 2 b. l. 49,85), tuo tarpu, 2016 m. gegužės-spalio mėnesiais pagal technikos GPRS duomenis (kaip paaiškino liudytojas Č. B.) (t. 2 b.l. 58,60,62,66,68,72,74). Pagal pateiktus dokumentus matyti, kad iki 2016 m. gegužės-birželio mėn. atsakovės darbuotojai elektroniniu būdu patvirtindavo apie išrašytų PVM sąskaitų faktūrų gavimą (paskutinis patvirtintinas 2016 m. birželio 3 d. už 2016 m. gegužės mėn. paslaugų suteikimą dėl PVM sąskaitos faktūros VOLT 1605 suma 1888,57 Eur) (T 2 b. l. 69,73,78). PVM sąskaitų faktūrų už 2016 m. birželio-spalio mėn. sumai 12 685,32 Eur atsakovės darbuotojų patvirtinimo apie gavimą nėra. Duomenų apie ieškovui teikusios buhalterinės įmonės nurodytų PVM sąskaitų išsiuntimą pagal nusistovėjusią tvarką, t. y. elektroniniu paštu info@ami.lt atitinkamai iš elektorinio pašto raminta@srauditas.lt buhalterines paslaugas teikiančios įmonės UAB „S. R. konsultacijos“ įgalioto asmens R. B., nepateikta. Ieškovės bankroto administratoriaus pateiktuose buhalteriniuose dokumentuose padarytos tik atitinkamai atžymos apie išsiuntimą elektroniniu paštu info@ami.lt (T 2. b. l. 55,57,59,61,65). Ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, teisminio bylos nagrinėjimo metu bendradarbiavo ir aktyvai teikė įrodymus reikalavimams dėl skolos pagrįsti, tuo tarpu, atsakovė atsikirtimams dėl skolos, PVM sąskaitų faktūrų neteisėto išrašymo neteikė papildomų duomenų dėl Sutarties su ieškove vykdymo, kaip pvz. buhalterinės apskaitos dokumentų ar kitokių duomenų (elektorinio pašto info@ami.lt susirašinėjimo istorijos), kurie galėtų patvirtinti, kad minėtos sąskaitos nebuvo gautos ir neįtrauktos į buhalterinę apskaitą.

Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008).

Įvertinus visumoje bylos duomenimis nustatytas aplinkybes yra pagrindas daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog aktualiu laikotarpiu atsakovei paslaugos buvo suteiktos, todėl ieškovė pagrįstai išrašė ginčo PVM sąskaitas-faktūras. Priešingu atveju, kiltų klausimas dėl ieškovei galimos atsakomybės taikymo už neteisingos buhalterinės apskaitos vedimą, dokumentų klastojimą ar sukčiavimą. Atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonės nepaneigė paslaugų suteikimo ir PVM sąskaitų-faktūrų duomenų teisėtumo (CPK 178 straipsnis).

Atsakovės atstovo paaiškinimais, atsiskaitymas pagal PVM sąskaitas-faktūras buvo dalinis, be kita ko, dalies sumos (8 013,99 Eur) mokėjimas galėjo sustabdytas (sulaikytas) siekiant užtikrinti nuosavybės teisės gynimą ieškovei valdant atsakovei nuosavybės teise priklausantį daiktą (planiravimo kaušą CX210C (kodas 24111), greitąją jungtį ((duomenys neskelbtini) ir tvirtinimo detales). Pažymėtina, kad Sutarties nuostatos nenumatė prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas vykdymo sulaikymą. Įstatyme numatyta galimybė stabdyti prievolės įvykdymą ar atsisakyti ją vykdyti tik tiek, kiek jos neįvykdė šalis, privalėjusi įvykdyti pirma (CK 6.46, 6.58, 6.207 straipsniai). Duomenų apie tai, kad ieškovė turėjo vykdytiną priešpriešinę prievolę atsakovės atžvilgiu, nebuvo pateikta. Akivaizdu, kad savigynos priemone pasinaudota nesant teisėto pagrindo, peržengiant savigynos ribas, todėl yra nepateisinama ir neginama.

Savininkas, pasinaudodamas CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta teise, turi teisę pareikšti vindikacinį ieškinį, kaip savo nuosavybės teisių gynimo būdą, išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, savininkas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017 ).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė 2014 m. sausio 14 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. GS1-2014/01/14 iš UAB „Geordrilling Systems“ įsigijo hidraulinį ekskavatorių CASE CX210C, Serijos Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2013, kuris perduotas buvo 2014 m. vasario 10 d. Pagal pirkimo pardavimo sutarties priedą Nr. 1 kaušas 1 000 Ltr, be kita ko, komplektuojamas su 1 m³ kasimo kaušu ir vartomu 1,5 m pločio 1 m³ kaušu (t. 2 b. l. 2-12. Ginčo daiktus (planiravimo kaušą CX210C (kodas 24111), greitąją jungtį ((duomenys neskelbtini) ir tvirtinimo detales) atsakovė įgijo 2015 m. gruodžio 16 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija AAA Nr. 266143 už 7 260 Eur, atitinkamai 2015 m. gruodžio 31 d. sumokėjo 753,99 Eur už montavimą ir pajungimą greitosios jungties ir vartomo kaušo UAB „Intrac Lietuva“ aptarnaujamai technikai NDEAH1207 CASE CX210C LC, 2013 ekskavatorius (t. 1 b. l. 149, 152). 2016 m. sausio 5 d. išrašyta ieškovei išrašyta išankstinė PVM sąskaita faktūra 8 013,99 Eur sumai už planiravimo kaušą CX210C su greitąja jungtimi, nurodyta apmokėjimo data – 2016 m. sausio 30 d. (t.1 b. l. 153, 154), siųsta B. J. el. paštu bernardsteam@gmail.com. Duomenų apie tai, kad mokėjimo nurodymas pagal išankstinę sąskaitą buvo įtrauktas į atsakovės apskaitą, pasirašytas daikto perdavimo priėmimo aktas, nepateikta. Pagal ieškovės bankroto administratoriaus pateiktus bankroto procese perimtus dokumentus debitoriumi UAB „Ami technologijos“ nebuvo įtrauktas. Nors tarp šalių atskirai rašytinio susitarimo dėl ginčo daikto įgijimo, atitinkamai apmokėjimo ir nuosavybės teisės perleidimo nebuvo, tačiau pagal šalių atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje pateiktus įrodymus tikėtina, kad tarp šalių galėjo būti sudarytas žodinis susitarimas dėl Ginčo daikto iki sutarties dėl Paslaugų sutarties pasirašymo įsigijimo. Be kita ko, sugretinus šalių pateiktus įrodymus (ieškovės 2014 m. sausio 14 d. Nr. pirkimo pardavimo sutartį GS1-2014/01/14 iš UAB „Geordrilling Systems“ technikos ir atsakovės 2015 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija AAA Nr. 266143 dėl montavimo ir pajungimo darbų apmokėjimo) neabejotina, kad Ginčo daiktas sumontuotas ir pajungtas ant ieškovei nuosavybės teise priklausančio hidraulinio ekskavatoriaus CASE CX210C, Serijos Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad išrašant UAB „Intrac Lietuva“ atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą aptarnaujamos technikos identifikacija galimai buvo sutrumpinta – NDEAH1207. Duomenų apie perdavimo-priėmimo aktą sudarymą ir pasirašymą nėra. Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 5 d. išrašyta ieškovei išrašyta išankstinė PVM sąskaita faktūra 8 013,99 Eur sumai už planiravimo kaušą CX210C su greitąja jungtimi siųsta ne ieškovei, tačiau B. J. el. paštu bernardsteam@gmail.com. Ieškovė išrašytos išankstinės sąskaitos neakceptavo, nustatyta, kad neįtraukė į apskaitą. Nors minėtos PVM sąskaitos apmokėjimo data – 2016 m. sausio 30 d., iki pat bankroto bylos ieškovei iškėlimo (beveik du metus), vėliau bankroto procese atsakovė neteikė pretenzijų dėl reikalavimo apmokėti išankstinę sąskaitą ir/ar ginčo daikto grąžinimo pareikšimą, nors, jos teigimu, laikė savo nuosavybe. Teismo posėdžio atsakovės vadovas paaiškino, kad ėmėsi visų galimų priemonių surasti ginčo daiktą (planiravimo kaušą), ieškojo antstolio galimai dalyvavusio technikos perėmime, reiškė pretenzijas dėl galimo svetimo daikto pasisavinimo ikiteisminio tyrimo institucijoms, tačiau nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas ne kartą buvo atidėtas sudarant atsakovės atstovams galimybes rinkti ir pateikti papildomus įrodymus pareikštiems reikalavimas pagrįsti.

Nustatyta, kad tarp šalių daugiau sutarčių nebuvo, daikto perdavimo priėmimo aktas, nepasirašytas. Žinoma, kad technika (tame tarpe ginčo daiktą) pagal Sutartį faktiškai iki perdavimo bankroto administratoriui valdė atsakovė. Po Sutarties nutraukimo technika (nuomos objektas) buvo paimta iš atsakovės aikštelės. Atsakovės atstovas – vadovas ar kitas darbuotojas, nedalyvavo, tačiau teismo posėdžio metu atsakovės vadovas patvirtino, kad buvo informuotas apie ieškovės atstovų atvykimą pasiimti techniką. Teismo vertinimu, atsakovė, kaip daikto savininke, esamojoje situacijoje elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, kadangi žinodama apie galimą technikos perėmimą, nedalyvavo perdavime, tuo iš esmės pasyviai leido prarasti ginčo daikto valdymo teisę savo valia. Akivaizdu, kad tokiu elgesiu prisiėmė riziką, dėl ko negali remtis savo kaip savininko nuosavybės teisės pažeidimu.

Kaip žinia, savininkas nuosavybės teise priklausantį turtą valdo naudoja bei disponuoja savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (CK 4.20 straipsnis). Savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti) (CK 4.37 straipsnis). Neabejotina, kad daikto perdavimo faktas turi būti atitinkamai įtvirtinamas sutarties nuostatuose ar atskiru perdavimo priėmimo aktu (pvz. CK 6.477, 6.483 straipsniai).

Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas pripažino, kad elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, tinkamai netvarkė ir nereikalavo tvarkyti dokumentų dėl technikos, tame tarpe planiravimo kaušo, priėmimo perdavimo, aplinkybių. Įvertinus atsakovo, kaip įmonės vadovo, pareigos laikytis tam tikrų elgesio reikalavimų, veiksmai (neveikimas) vertintini kaip didelis neatsargumas, kadangi atsakovas nesielgė taip, kaip turėtų elgtis sąžiningas, atidus ir rūpestingas bendrovės vadovas, laikydamasi paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių. Pagal pateiktus įrodymus negalima daryti pakankamai pagrįstos išvados, kad prasidėjus ieškovės bankroto procesui atsakovei nuosavybės teise priklausantis Ginčo turtas kartu su technika be jokio pagrindo galėjo būti ir buvo perduotas bankroto administratoriui, atitinkamai vėliau bankroto administratoriaus perdavinėjamas varžytinėse, ko pasėkoje neįvykus varžytinėms perduotas hipotekos kreditoriui.

Atsakovė pateiktais įrodymais bei nurodytomis aplinkybės nepagrindė priešieškinio reikalavimų, kad ginčo daikto valdymo teisę prarado be savo valios, atitinkamai galimai ieškovė ginčo daiktus įgijo nesąžiningai ir valdo neteisėtai (CK 4.23 straipsnio 3 dalis). Atsakovei neįrodžius, kad ginčo daiktą valdo ar valdė ieškovė, atitinkamai vėliau galimai prarado, nėra pagrindo tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl daikto grąžinimo iš svetimo neteisėto valdymo, atitinkamai svarstyti galimybę priteisti daikto ekvivalentą pinigais.

Tokiu būdu visumoje apibendrinus byloje esančiais įrodymais nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad atsakovė be teisėto pagrindo vienašališkai atsisakė vykdyti piniginę prievolę, tuo pažeidė sutartinus įsipareigojimus, todėl geranoriškai neapmokėjus PVM sąskaitų-faktūrų, ieškovė pagrįstai įgijo teisę kreiptis į teismą dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo (CK 6.1 straipsnis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 6.63 straipsniai, 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.256, 6.260, 6.261, 6.477 straipsniai)

Sutarties 2.6 punktu šalys susitarė, kad šalis praleidusi terminą moka kitai šaliai 0,02 proc. delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos. Pareikštus reikalavimus atsakovė pažeidė 1 888,57 Eur dydžio piniginės prievolės vykdymo terminą, ieškovė pagrįstai gali šioje dalyje reikalauti sumokėti sutartimi nustatytas netesybas – 524,66 Eur (14 573,89 Eur x 0,02 proc. x 180 d.) (t. 1 b. l. 16) (CK 6.71, 6.73 straipsniai).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos iš antrosios šalies išlaidos už pagalbą advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Išlaidos priteisiamos pagal pateiktą prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė patyrė 4 630 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, t. y. pasiruošimas bylai ir atstovavimas teisme, procesinių dokumentų rengimas, susipažinimas su teismų praktika. Abejonių dėl suteiktų teisinių paslaugų fakto ir atsiskaitymo už jas, nekyla, pateikti pinigų priėmimo dokumentai (2018 m. rugsėjo 23 d. 3 630 Eur sumai, 2019 m. lapkričio 13 d. 1 000 Eur sumai. Pažymėtina, kad pagal bylos medžiagą procesinius dokumentus rengė ir ieškovę teisme atstovavo bankroto administratorius, be kita ko, atlikti tam tikrus veiksmus įgaliojo byloje dalyvavusį atstovą – advokatą (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, procesiniuose dokumentuose analizuojamas faktines bei teisines aplinkybes, parengtų procesinių dokumentų kiekį ir apimtis, advokato dalyvavimą teisminiame bylos nagrinėjime, išlaidos advokato teisinei pagalbai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau- Rekomendacijos) 8.2, 8.15, 8.16, 8.18 punktuose nurodytus maksimalius dydžius, tačiau įvertinus aplinkybę, kad ieškovė teisme taip pat buvo atstovaujama bankroto administratoriaus, prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti vertinant būtinumo aspektu negali būti pripažintos protingomis ir pagrįstomis. Nagrinėjamu atveju protingomis ir pagrįstos išlaidos už advokato teisinę pagalbą 2 315 Eur (4 630 Eur x 50 proc.).

Įvertinus tai, kad ieškinio reikalavimai tenkinti visiškai (100 proc.), atlygintinos 2 315 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 20,59 Eur. Atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 , 263-265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Ami technologijos“ ieškovei BUAB „Voltaga“ 14 573,89 Eur skolą, 524,66 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. sausio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 315 Eur Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Ami technologijos“ 332,44 Eur žyminio mokesčio, 20,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.