- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-26
- Bylos Nr.
- e2-645-642/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- J. V.
- Advokatai
- Darius Krencius
- Kategorijos
- 2.3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.1Nuosavybės teisės samprata, jos rūšys ir formos, nuosavybės teisių turinys
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Danutė Žvinklytė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui J. V., tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų akcinei bendrovei Luminor bank (buvęs pavadinimas AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyrius), antstoliui Jonui Petrikui, dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad butas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso E. V.. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-8374-639/2017 buvo nustatyta, jog skolininkui J. V. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės E. V., vardu registruoto turto: buto, esančio (duomenys neskelbtini) bei kelių transporto priemonės VW TOURAN, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis sutuoktinės E. V. piniginių lėšų, patekusių iki 2017 m. vasario 22 d. (iki povedybinės sutarties sudarymo) į jos vardu atidarytose Nordea bank AB Lietuvos skyriuje banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini). Toje pačioje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2VP-8374-639/2017 teismas nurodo, kad sprendimą dėl buto padalinimo po ½ sutuoktiniams priėmė vadovaudamasis tuo, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo. Minėta nutartis nėra įsiteisėjusi, pateikus atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos teismui. Ieškovė nesutinka su tuo, kad skolininkui J. V. priklauso ½ areštuoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), nes šis butas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės nuosavybė, nes yra registruotas ieškovės vardu, turtas įgytas 1996 m. sausio 3 d. Mainų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, nes jį ieškovė išmainė su L. P. į anksčiau ieškovės turėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Mainų sandoryje atsakovas ieškovės sutuoktinis nepasirašė. 1992 m. vasario 29 d. sutartimi ieškovė anksčiau turėtą butą (duomenys neskelbtini) įsigijo asmeninės nuosavybės teise ir buto dalis atsakovui nepriklauso. Buto, esančio (duomenys neskelbtini) pėda 8/25 dalys įsigytos pagal 1992-02-11 potvarkį Nr.62. E. V. už perkamą turtą sumokėjo vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis. 1992 m. kovo 4 d. ieškovė nusipirko likusią (duomenys neskelbtini) esančio buto dalį iš A. B., kurią sandorio metu atstovavo ieškovės sutuoktinis, t.y. atsakovas. Jokia buto, esančio (duomenys neskelbtini) dalis atsakovui nepriklauso, nes ieškovė – atsakovo sutuoktinė pirko dalį buto iš valstybės, o likusią dalį pirko iš fizinio asmens, kurios atstovu buvo jos sutuoktinis.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškovės ieškinį sutiko su ieškovės reikalavimais, nurodė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra ieškovė, nes pirko už asmenines lėšas. Ieškovė minėtą butą išmainė į kitą butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl ir šis butas asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei.
Šalies argumentai
Atsakovas taip pat pateikė pareiškimą dėl ieškinio pripažinimo, kuriuo pripažino ieškovės ieškinį.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų antstolis Jonas Petrikas atsiliepimu į ieškovės ieškinį nesutiko su ieškovės reikalavimais, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jis vykdomojoje byloje Nr. 0172/17/00073 vykdo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. vykdomąjį raštą Nr.e2-1003-613/2016 dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko J. V. išieškotojo Nordea Bank akcinė bendrovė Lietuvos skyriaus naudai. Gyventojų registro duomenimis skolininkas J. V. (duomenys neskelbtini) yra įregistravęs santuoką su E. V.. Duomenų apie santuokos nutraukimą nėra. Sutuoktiniai 2017 m. vasario 22 d. sudarė Povedybinę sutartį. Santuokos metu pagal 1996 m. sausio 3 d. Mainų sutartį įsigytas butas (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas E. V. vardu. Kadangi butas (duomenys neskelbtini), įsigytas santuokos metu, jis laikomas bendrąją jungtine nuosavybe. Nors skolininkas J. V. ir dirba, bet jo gaunamo darbo užmokesčio skolai padengti nepakanka. Nesant skolininko J. V. turto ir lėšų, į ką galimas išieškojimo nukreipimas, antstolio siūlymu išieškotojas Nordea Bank AB Lietuvos skyrius kreipėsi pareiškimu į teismą dėl skolininko J. V. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-8274-639/2017 nustatyta, kad skolininkui J. V. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės E. V. vardu registruoto turto: buto esančio (duomenys neskelbtini), bei kelių transporto priemonės VW TOURAN ir ½ dalis sutuoktinės E. V. piniginių lėšų, patekusių iki 2017 m. vasario 22 d., t.y. iki povedybinės sutarties sudarymo, į jos vardu atidarytose Nordea bank akcinė bendrovė Lietuvos skyriuje banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini)? Nr.(duomenys neskelbtini)?Nr.(duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe teismui pateikė tik Klaipėdos miesto apylinkės teismui priėmus 2017 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-8274639/2017, t.y. ieškovė ieškinį teikia turėdama tikslą neleisti vykdyti skolos bankui išieškojimą iš skolininko J. V. jam pagal įstatymą priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė Nagrinėjamu atveju su ieškiniu pateikiami rašytiniai įrodymai visiškai neįrodo, kad butas (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės nuosavybė nesant nutrauktai santuokai su skolininku J. V.. Antstolis neginčija, kad butas (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas E. V. vardu. Antstolis nesutinka su teiginiu, kad E. V. sutuoktinis J. V. nedalyvavo sandoryje. Civilinius bei turtinius santykius (iki 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo), atsirandančius šeimoje tarp sutuoktinių, reguliavo 1960 m. Santuokos ir šeimos kodeksas ir sandoriai turėjo būti įforminami 1964 m. civilinio kodekso nustatyta tvarka. Sandoriams sudaryti dėl turto, kuriam reikalingas privalomas notarinis tvirtinimas ar registracija atitinkamuose organuose, perleidimo arba įkeitimo, kito sutuoktinio sutikimas sandoriui sudaryti turi būti išreikštas raštu. Mainų sutarčiai taikomos 1964 m. civilinio kodekso 253–255, 257–267 straipsniuose nustatytos taisyklės. Šiuo atveju kiekvienas iš mainų sutarties dalyvių laikomas jo duodamo turto pardavėju ir jog gaunamo turto pirkėju (1964 m. civilinio kodekso 279 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu (1960 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis) ir turtas, priklausąs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė (1960 m. Santuokos ir šeimos kodekso 22 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, mainų sutartis privalėjo būti tvirtinama notaro (1964 m. civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalis) ir be J. V. raštiško sutikimo notaras negalėjo tvirtinti 1996 m. sausio 03 d. Mainų sutarties, t.y. be J. V. raštiško sutikimo mainų sutarties sudaryti buvo neįmanoma. Taip pat 1960 m. Santuokos ir šeimos kodekso 22 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas turto, kuris gali būti asmenine sutuoktinio nuosavybe, o to paties kodekso 21straipsnyje be išlygų nurodyta, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką. 1992 m. vasario 29 d. ieškovė pagal tuo metu galiojusį butų privatizavimo įstatymą savo vardu privatizavo (įsigijo) 17/25 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini). 1992 m. kovo 4 d. ieškovė nusipirko iš A. B. likusią 8/25 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). 1996 m. sausio 3 d. Mainų sutarties pagrindu ieškovė savo vardu išmainė butą, esantį (duomenys neskelbtini) į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris viešajame registre įregistruotas ieškovės vardu. 2017 m. gegužės 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2VP-8274-639/2017 nustatė, kad skolininkui J. V. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės E. V. vardu registruoto turto. 2017 m. spalio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas atsisakė tvirtinti ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, motyvuojant tuo, kad pateikta taikos sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus.
Minėta, 1992 m. vasario 29 d. ieškovė pagal tuo metu galiojusį butų privatizavimo įstatymą savo vardu privatizavo (įsigijo) 17/25 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką bei apibrėžė, kokios valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti parduodamos, kas turi teisę jas pirkti. Šio įstatymo 4straipsnyje nustatyta, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai turi lygias teises pirkti jų nuomojamą gyvenamąją patalpą, o 5 straipsnyje nurodytos šios teisės įgyvendinimo sąlygos. Pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, turėjo susitarti dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais).Toks susitarimas turėjo būti patvirtintas notariškai. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaroma. Sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą namą ar butą buvo nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas.
Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalyje, galiojusioje 1992 m. vasario 29 d. 17/25 buto dalies privatizavimo sandorio sudarymo metu, buvo nurodyta, kad įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Kadangi ieškovė ir atsakovas santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini)., darytina išvada, kad ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise 1992 m. vasario 29 d. privatizavo (įsigijo) 17/25 dalis buto, esančias (duomenys neskelbtini). Ieškovė neįrodė, kad šią buto dalį pirko iš asmeninių lėšų.
Minėta, 1992 m. kovo 4 d. ieškovė nusipirko iš A. B. likusią 8/25 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tiriant 1992 m. kovo 4 d. buto dalies pirkimo-pardavimo sandorį, matyti, kad 8/25 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei pardavė ne pati buto savininkė - A. B., bet jos įgaliotas asmuo – atsakovas, ieškovės sutuoktinis. Taigi, atsakovas, būdamas „pardavėjos“ įgaliotas asmuo, žinojo apie perkamą buto dalį, o už perkamą buto dalį ieškovė sumokėjo santuokoje įgytomis lėšomis. Ieškovė neįrodė, kad šią buto dalį pirko iš asmeninių lėšų.
1992 m. kovo 4 d. sandorio sudarymo metu galiojusio civilinio kodekso 131 straipsnyje buvo pasakyta, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrą jų turtą reguliuoja Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos įstatymai.
Dar kartą pažymėtina, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu (1960 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis).
1996 m. sausio 3 d. Mainų sutarties pagrindu ieškovė savo vardu išmainė butą, esantį (duomenys neskelbtini) į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris viešajame registre įregistruotas ieškovės vardu. Kaip nustatyta, butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas už abiejų sutuoktinių, t.y. ieškovės ir atsakovo lėšas, o jo teisinis režimas – bendroji jungtinė nuosavybė. 1996 m. sausio 3 d. Mainų sutartyje nurodyta, kad mainomas butas, esantis (duomenys neskelbtini), privačios nuosavybės teise priklauso ieškovei. Su tokia formuluote teismas sutinka, nes minėtas butas privačios (ne valstybės) nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, tačiau, kaip minėta, ši formuluotė nepaneigia bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos (1960 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis). Tai, kad Mainų sutartyje atsakovas nepasirašė, negalima daryti išvados, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės nuosavybė.
Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, ieškovės atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, negali daryti išvados, kad ieškovė butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninės nuosavybės teise, todėl ieškovės ieškinys negali būti tenkinamas. Šią teismo išvadą patvirtina ir tas argumentas, kad 2017 m. spalio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas atsisakė tvirtinti ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, kuria ieškovė ir atsakovas prašė pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas, jai nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų antstolis Jonas Petrikas pateikė rašytiniais įrodymais pagrįstas 200 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų antstolis Jonas Petrikas iš ieškovės priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės E. V. trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų antstoliui Jonui Petrikui 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.