Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovams Valerijai Prichodko, Evaldui Bruzgai, Stasei Kvederienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. V. ir D. D. skundus dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-5012-2023 (ROIK 23199403355) ir 2023 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-6522-2023 (ROIK 23200931881).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau - ir institucija) 2023 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-5012-2023 (toliau – ir nutarimas 1) I. V. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 360 straipsnio 5 dalyje už statinių techninės priežiūros taisyklėse nustatytų priemonių netaikymą, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė, priemonių žmonėms apsaugoti, avarijai išvengti nesiėmimą ar Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų prievolių nevykdymą įvykus naudojamo statinio avarijai, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, ir nubausta 900 Eur bauda.

Nutarime nurodyta, kad patikrinus valstybės įmonės Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenis (toliau – ir JAR), nustatyta, kad JAR sprendimu juridinis asmuo 640-oji daugiabučio namo J. J. g. (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija 2022 m. rugsėjo 8 d. likviduota ir išregistruota. Nekilnojamojo turto registro duomenimis (toliau – ir NTR) pastatas J. J. g. (duomenys neskelbtini) yra gyvenamasis namas (dviejų butų) pastatas (toliau – ir Pastatas). Pastate yra dvi gyvenamosios patalpos ir 7 negyvenamosios patalpos, kurios nuosavybės teise priklauso 4 juridiniams ir fiziniams asmenims. Pastato butas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso I. V. ir R. V.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 48 straipsnio 2 dalimi nesudėtingųjų statinių, vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių, taip pat įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų techninę priežiūrą gali atlikti patys naudotojai, nepaskirdami statinio techninio prižiūrėtojo. Šioje dalyje nurodytų statinių naudotojams kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami. Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas) 32 punkte nustatyta, kad dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų ar jų sklypų priklausinių, techninę priežiūrą gali atlikti patys pastato patalpų savininkai, neskirdami statinio techninio prižiūrėtojo ir jiems kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami, statinių ar atskirų jų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos nuolatiniai stebėjimai ir kasmetinės apžiūros neprivalomos. V. R. 102.3 papunkčiu gyvenamųjų namų ir kitų statinių (išskyrus išvardytus Reglamento 102.1 ir 102.2 papunkčiuose) naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. NTR duomenimis Pastato plotas yra 1101,04 kv. m, statinio kategorija - neypatingasis.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vadovaujantis Reglamento 107 punktu Vilniaus savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Būsto administravimo skyriaus (toliau – ir Skyrius) specialistas 2022 m. gruodžio 8 d. atliko Pastato techninės priežiūros vykdymo patikrinimą ir, atsižvelgdamas į Pastato apžiūros metu Pastato savininkų pateiktą MB „(duomenys neskelbtini)“ gyv. namo J. J. g. (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 27 d. Dalinės statinio ekspertizės akte Nr. 20-677-ESR (toliau – ir Ekspertizės aktas), V. B. E. parengtame 2022 m. spalio 3 d. Statinio statybinių tyrinėjimų akte (toliau – ir Tyrinėjimo aktas) užfiksuotas Pastato pažaidas, vizualiai apžiūrėjęs Pastatą įvertino Pastato techninę būklę, surašė statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. A357-545/22(2.9.2.8-BŪS) (toliau – ir Aktas), kuriame aprašė apžiūros metu pastebėtus defektus ir teikė reikalavimus Pastato savininkams.

I. E. aktą ir Tyrinėjimų aktą bei apžiūros metu įvertinus Pastato galimos avarinės būklės konstrukcijų požymius, darytinos išvados, kad 2020 m. vasario 27 d. Ekspertizės akto privalomose pastabose nurodytos pažaidos nepašalintos, Pastato konstrukcijų būklė nuo 2020 metų toliau žymiai blogėja. Tai atspindi ir eksperto V. B. E. 2022 m. spalio 3 d. parengtame Tyrinėjimų akte. Apžiūros metu nustatyta, kad ypač sudėtinga situacija yra su stogo konstrukcijomis ir pastogės perdanga. Medinės konstrukcijos pažeistos puvinio, jungimo mazgai deformuoti ir yra realus konstrukcijų griūties pavojus dėl papildomos sniego apkrovos ant stogo. Skyriaus specialistas apžiūros metu nustatė, kad antro aukšto Pastato patalpose vizualiai nustatytos 5 vietos, kai medinės perdangos įgriuvusios, kritiškai įlinkusios ir įlūžusios, galimos avarinės būklės, vizualiai vertinant iš J. J. gatvės pusės stogo dalis yra išlinkusi. Virš (duomenys neskelbtini) buto patalpų esančios stogo medinės laikančios konstrukcijos dalinai sutvirtintos išramstytos, įrengti statramsčiai. Pastogėje ant perdangų įrengta plėvelė. Butas Nr. (duomenys neskelbtini) naudojamas, jame gyvenama, apžiūrėjus butą vizualiai perdangų deformacijų nenustatyta.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir į tai, kad Ekspertizės akte vertinamos Pastato išorinės sienos, perdangos virš antro aukšto, stogo konstrukcijos turi galimos avarinės būklės požymių ir į Tyrinėjimų akte nurodytas Pastato konstrukcijų pažaidas, Skyrius A. P. savininkams teikė reikalavimą atlikti Pastato konstrukcijų ekspertizę. N. E. akto parengimo 2020 m. vasario 27 d. praėjo trys metai, per šį laikotarpį Pastato deformacijos ir pažaidos toliau didėja.

V. S. įstatymo 47 straipsnio nuostatomis Pastato savininkai turi pareigą suremontuoti, rekonstruoti Pastatą, jeigu tolesnis jo naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. V. R. 11 ir 12 punktais Pastato savininkai privalo užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai; siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai.

A. P. techninės priežiūros vykdymo patikrinimą, įvertinus Ekspertizės akte ir Tyrinėjimų akte bei apžiūros metu įvertinus Pastato galimos avarinės būklės konstrukcijų požymius, institucija padarė išvadą, kad Pastato bendrasavininkė I. V., neatlikdama (neorganizuodama) Pastato bendrojo naudojimo konstrukcijų turinčių galimos avarinės būklės požymių remonto darbų, nevykdė Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų nuostatų, laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus ir statinio naudotojui nustatytos prievolės suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai ir Reglamento 12.5 papunktyje nustatytą prievolę, siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai.

Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-6522-2023 (toliau – ir nutarimas 2) D. D. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje už statinių techninės priežiūros taisyklėse nustatytų priemonių netaikymą, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė, priemonių žmonėms apsaugoti, avarijai išvengti nesiėmimą ar Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų prievolių nevykdymą įvykus naudojamo statinio avarijai, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, ir nubaustas 900 Eur bauda.

Nutarime nurodyta, kad pastate J. J. g. (duomenys neskelbtini) esančios patalpos: butas (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), administracinė patalpa (duomenys neskelbtini), kavinės patalpos (duomenys neskelbtini)), negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) ir parduotuvės patalpos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Toliau nutarime 2 dėstomos iš esmės tos pačios aplinkybės, kaip ir 2023 m. balandžio 17 d. nutarime 1, taip pat nurodyta, kad atlikus Pastato techninės priežiūros vykdymo patikrinimą, įvertinus Ekspertizės akte ir Tyrinėjimų akte bei apžiūros metu įvertinus Pastato galimos avarinės būklės konstrukcijų požymius, kurie yra fiksuojami ir UAB „duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančioje pastato dalyje, institucija padarė išvadą, kad Pastato bendrasavininkės UAB „(duomenys neskelbtini“ generalinis direktorius D. D., nuo 2020 m. vasario 27 d. turėdamas informaciją apie Pastato konstrukcijų galimos avarinės būklės požymius, neatlikdamas (neorganizuodamas) Pastato bendrojo naudojimo konstrukcijų turinčių galimos avarinės būklės požymių remonto darbų, nevykdė Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų nuostatų, laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus ir statinio naudotojui nustatytos prievolės suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai ir Reglamento 12.5 papunktyje nustatytą prievolę, siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai.

Nesutikdama su priimtu nutarimu 1 I. V. (toliau – ir pareiškėja), pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2023 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimą Nr. SAVAD-13-ANRN-5012-2023 ir administracinę nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, jog su pareiškėjos atžvilgiu priimtu Nutarimu ji nesutinka ir mano, kad pareiškėją administracinėn atsakomybėn patraukęs subjektas, priimdamas skundžiamą Nutarimą 1, neužtikrino pareiškėjos teisės žinoti, kuo ji yra kaltinama, ir nesudarė jai galimybės tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą nuo jai pareikšto kaltinimo. Juo labiau, kad pareiškėja net nebuvo tinkamai informuota apie protokolo, o vėliau ir nutarimo jos atžvilgiu surašymą. Tokiu būdu Nutarimą 1 priėmęs subjektas pažeidė (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies, (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies ir (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas, t. y. asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu ir asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, tik kai nustatomas ir įrodomas pažeidimo faktas (vieta, laikas, esmė) bei būtini pažeidimo sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia administracinės atsakomybės instituto taikymą. Pareiškėjai nei iš administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 23199403355 esančio 2023 m. sausio 28 d. protokolo Nr. SAVAD-13-ANR_P-21785-2023 (toliau tekste – ir Protokolas 1), nei iš Nutarimo 1 turinio nėra aišku, koks pagal pareiškėjos tariamai teisei prieštaraujančius veiksmus administracinis nusižengimas (jo sudėtis) jai yra inkriminuotas. T. P. 1, tiek Nutarime 1 lakoniškai yra nurodoma, kad pareiškėja „padarė administracinį pažeidimą už kurį Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 360 straipsnio 5 dalyje (Statinių techninės priežiūros taisyklėse nustatytų priemonių netaikymas, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė, priemonių žmonėms apsaugoti, avarijai išvengti nesiėmimas ar Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų prievolių nevykdymas įvykus naudojamo statinio avarijai, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai) yra numatyta administracinė atsakomybė“.

Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalies blanketinės normos, nukreipiančios į kitus teisės aktus, konstrukcija sąlygoja, kad asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn dvejais savarankiškais pagrindais. Pirmasis pagrindas yra siejamas su statinių techninės priežiūros taisyklėse nustatytu priemonių netaikymu, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė, nesiėmimu priemonių žmonėms apsaugoti, avarijai išvengti. Antrasis pagrindas yra siejamas su Statybos įstatyme nustatytų prievolių nevykdymu įvykus naudojamo statinio avarijai, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančiu žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Taigi, (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje yra numatyti iš esmės skirtingas administracinio nusižengimo sudėtis turintys teisės pažeidimai. Kiekvienu atveju asmenį siekiant patraukti atsakomybėn šios normos pagrindu, subjektas, traukiantis atsakomybėn, turi aiškiai kvalifikuoti teisės pažeidimą, t. y. konkrečiai įvardinti administracinį nusižengimą (jo sudėtį), kuris yra inkriminuojamas teisę pažeidusiam asmeniui. Šiuo atveju pareiškėja mano, kad tiek Protokole 1, tiek Nutarime 1 formalus (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalies nurodymas, nesudaro galimybės pareiškėjai žinoti, kokia administracinio nusižengimo sudėtis, numatyta (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje, administracinėn atsakomybėn patraukusio subjekto yra nustatyta pareiškėjos veiksmuose. Nutarimą 1 priėmusiam subjektui neįvardinus konkretaus teisės pažeidimo, kuris lėmė administracinės atsakomybės taikymą pareiškėjos atžvilgiu, buvo pažeista jos teisė žinoti kuo ji yra kaltinama ir teisė į veiksmingą teisinę gynybą.

Pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjos administracinė atsakomybė pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalį už Statybos įstatyme nustatytų prievolių nevykdymą apskritai yra negalima. Iš (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalies normos turinio yra suprantama, kad asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už Statybos įstatyme nustatytų prievolių nevykdymą, įvykus naudojamo statinio avarijai, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, nurodančių ir patvirtinančių, kad yra įvykusi Pastato avarija, ir nėra nustatyta, kad dėl to Pastato būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Akcentuotina, kad tokių duomenų byloje objektyviai ir negali būti, kadangi jokios Pastato avarijos faktas nėra užfiksuotas. Pati Vilniaus miesto savivaldybės administracija dar tik yra įpareigojusi atlikti pastato konstrukcijų ekspertizę ir atsakyti į klausimus, ar statinys yra avarinis ir ar statinys kelia grėsmę asmenims.

Taip pat pareiškėja pažymi, kad nepaisant to, kad Protokole 1 yra nurodyta administracinio nusižengimo padarymo laiko aplinkybė (nuo 2022 m. gruodžio 8 d. iki 2023 sausio 28 d.), Nutarime 1 ji nėra nurodoma. Pareiškėją atsakomybėn patraukusiam subjektui skundžiamame Nutarime 1 nenurodžius administracinio pažeidimo padarymo laiko, buvo pažeisti (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies reikalavimai. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. S. N. 1 administracinio pažeidimo padarymo laiko nenurodymas yra laikytinas esminiu netikslumu, nes tai sudaro paties nusižengimo esmę, jo sudėtį, tai yra objektyvusis nusižengimo požymis. Be to, tuo atveju, jeigu skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinės teismas, pažymėtina, kad jam nėra suteikta teisė keisti nusižengimo padarymo faktinių aplinkybių (padarymo vietos, laiko ir kt.) ir/ar jų nustatinėti, todėl Nutarimas 1 yra naikintinas. Šioje konkrečioje situacijoje, administracinio nusižengimo padarymo laikas turi esminę reikšmę ir teisingam teisės pažeidimo inkriminavimui. Pažymėtina, kad iki 2022 m. rugsėjo 8 d. Pastate buvo įregistruota 640-oji daugiabučio namo J. J. g. (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau tekste - Bendrija). T. N. 1 nenurodžius administracinio pažeidimo laiko apskritai yra neaišku, ar pareiškėją patraukęs administracinėn atsakomybėn subjektas tinkamai nustatė administracinio nusižengimo bylos šalį.

N. P. 1, nei Nutarime 1 nėra konkrečiai įvardinami pareiškėjos veiksmai ir/ar neveikimas, kuris lėmė administracinės atsakomybės pareiškėjos atžvilgiu taikymą. Apsiribojama deklaratyviais teiginiais, jog pareiškėja neatliko (neorganizavo) Pastato bendrojo naudojimo konstrukcijų, turinčių galimos avarinės būklės požymių remonto darbų, ir tariama pareiškėjos atsakomybė yra kildinama iš Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punkte bei STR. 1.07.03:2017 12.5 papunktyje numatytų pareigų netinkamo vykdymo/nevykdymo. Pareiškėjos nuomone, Nutarimą 1 priėmusiam subjektui neįvardinus konkrečių pareiškėjos teisės prieštaraujančių veiksmų ir/ar neveikimo bei nenukreipus į atitinkamus teisės aktus (normatyvinius statybinius techninius dokumentus ar normatyvinius statinio saugos dokumentus), kurie tokio veikimo ir/ar neveikimo pareigą numato, nėra aišku, kokias įstatymines pareigas pareiškėja turėjo ir kokias pareiškėją administracinėn atsakomybėn patraukusio subjekto teigimu, tariamai ji pažeidė.

Iš Nutarimo 1 turinio galima suprasti, kad pareiškėjos atsakomybė yra kildinama ir iš Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 4 punkto, kuriame yra įtvirtinama pareiga suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, pažeidimo. Su tokiu Nutarimą 1 priėmusio subjekto nurodomu pareigų pažeidimu pareiškėja nesutinka. Atkreipia dėmesį, kad atitinkama Pastato konstrukcijų ekspertizė dar nėra atlikta, Pastatas nėra pripažintas avarinės būklės. P. N. 1 priėmusio subjekto parengtame Akte yra nurodoma alternatyva, kad jei Pastato ekspertizės akte bus pateikta išvada, kad Pastatas pripažįstamas avariniu, Pastato naudotojai, vadovaudamiesi teisės aktais ir statinio ekspertizės akte pateikta išvada, nedelsiant privalo imtis priemonių pastato avarinei būklei pašalinti arba nuspręsti Pastatą nugriauti teisės aktų nustatyta tvarka, arba, jei Pastato ekspertizės akte bus pateikta išvada, kad Pastatas nėra avarinis, statinio naudotojai privalo nedelsiant imtis priemonių, kurios nurodytos ekspertizės akte, tam, kad būtų pašalinti nustatyti avarinės būklės požymiai. Pareiškėja mano, kad šiuo atveju objektyviai negalėjo būti konstatuotas konkrečiu pareigu pažeidimas, jei net nėra žinoma, kokias konkrečias pareigas (kokius konkrečius veiksmus) turėjo (turi) atlikti pareiškėja, kaip Pastato bendrasavininkė.

2023 m. vasario 21 d. įvykusio Pastato savininkų susirinkimo metu Pastato savininkai vienbalsiai nusprendė įpareigoti UAB „M. B. V.“ (ankstesnis pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Pastato administratorių ir subjektą faktiškai vykdantį Pastato techninę priežiūrą) per 7 dienas organizuoti pastato konstrukcijų ekspertizę, atsakant į klausimus: Ar pastatas J. J. g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra avarinės būklės? Ar pastatą/jo dalis J. J. g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), galima saugiai naudoti? Pastato savininkai taip pat nusprendė, jog aukščiau nurodytu terminu UAB „M. B. V.“ neorganizuojant Pastato ekspertizės atlikimo, šią ekspertizę pavesti atlikti savininkų pasirinktam ekspertui. Apie priimtą sprendimą buvo nedelsiant informuota UAB „M. B. V.“. UAB „M. B. V.“ nepateikus jokios informacijos apie ekspertizės organizavimą, 2023 m. kovo 22 d. įvykusiame savininkų susirinkime (atkreiptinas dėmesys į tai, kad atskiri Pastato savininkai negali vienašališkai priiminėti su namo bendrosiomis konstrukcijomis susijusius klausimus. Šių klausimų sprendimui įstatymų nustatyta tvarka turi būti organizuojami savininkų susirinkimai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsnis)) buvo nuspręsta Pastato ekspertizės atlikimą pavesti MB „(duomenys neskelbtini)“. Tik atlikus ekspertizę ir gavus jos išvadas, bus aiški Pastato tikroji būklė, galimų priemonių taikymo ir konkrečių veiksmų vykdymo būtinumas.

Iš Nutarimo 1 turinio galima suprasti, kad pareiškėjos atsakomybė yra kildinama ir iš STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 12.5 papunkčio, kuris numato vieną iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių - siekį, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai, pažeidimo. Su tokiu Nutarimą 1 priėmusio subjekto nurodomu pareigų pažeidimu pareiškėja nesutinka. Nutarime 1 nėra įvardinta, kokiais konkrečiais veiksmai ir/ar neveikimu pareiškėja tariamai pažeidė siekį, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai.

Taip pat, administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, nurodančių ir patvirtinančių, kad Pastatas daro žalą žmonių sveikatai ir aplinkai. Nenustačius šios pareigos netinkamo vykdymo ar nevykdymo padarinių, t. y. žalos žmonių sveikatai ir aplinkai, nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėja pažeidė teisės akte įtvirtintą siekį.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad priešingai nei nurodoma Nutarime 1, pareiškėja, kartu su kitais Pastato bendrasavininkais, yra atlikusi visus veiksmus, siekdama užtikrinti tinkamą Pastato priežiūrą ir naudojimą. Šiam tikslui užtikrinti yra paskirtas Pastato techninis prižiūrėtojas, kuris privalo imtis veiksmų siekiant užtikrinti esminius statinio reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę. Pareiškėja, būdama tik dalies Pastate esančių patalpų savininke, objektyviai negali apriboti kitų patalpų naudojimo ir užtikrinti jose esančių žmonių ir turto apsaugos. Tokia teisė yra numatyta tik viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statinio naudojimo priežiūrą. Pastato savininkams gavus duomenų apie galimus Pastato avarinės būklės požymius, nedelsiant buvo imtasi visų, nuo jų priklausančių veiksmų žmonėms ir turtui apsaugoti. Iš UAB „M. B. V.“, kaip Pastato administratoriaus ir techninio prižiūrėtojo, buvo pareikalauta imtis priemonių išvengti galimos avarijos pasekmių. A. P. būklę buvo informuotas ir VMSAD, kurio buvo prašoma imtis priemonių žmonėms apsaugoti. Šiuos veiksmus atliko Pastato bendrasavininkai, nors atitinkama pareiga priskirtina Pastato techniniam prižiūrėtojui, t. y. UAB „M. B. V.“ (STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ 18 punktas).

Pareiškėja pažymi ir tai, kad Pastato susidėvėjimas pats savaime negali užtraukti atsakomybės. Pastatas yra daugiau nei šimto metų senumo. Nors nekilnojamojo turto registro duomenyse nurodyti pastatymo metai 1940, visgi Pastatas faktiškai yra kur kas senesnis. Akivaizdu, kad daugiau nei šimto metų pastatas yra natūraliai nusidėvėjęs, net jį tinkamai prižiūrint. Todėl pareiškėjos atsakomybė už savaiminį Pastato, kurio teorinė gyvavimo trukmė yra pasibaigusi, susidėvėjimą nėra galima.

Atsakomybė pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalį yra numatyta pastato naudotojui arba statinio techniniam prižiūrėtojui. Šiuo atveju, siekiant užtikrinti tinkamą Pastato priežiūrą ir naudojimą, Pastato techninės priežiūros vykdymas faktiškai yra deleguotas Pastato administratoriui UAB „M. B. V.“. Aplinkybė, jog šiuo atveju bendrojo naudojimo objektų administratorius paskirtas ne administracinėn atsakomybėn traukiančio subjekto, o kitais įstatyme numatytais pagrindais, nekeičia šio asmens (UAB „M. B. V.“) statuso ir neatleidžia jo nuo teisės aktuose numatytų pareigų vykdymo. Iš kartu su šiuo skundu teikiamo Statinio techninės priežiūros žurnalo (toliau tekste – ir Žurnalas) aiškiai matyti, kad faktiškai nuo 2011 m. rugsėjo 30 d. Pastato techninę priežiūrą ir visas su tuo susijusias pareigas vykdo UAB „M. B. V.“. Nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio Žurnale UAB „M. B. V.“ yra daromi įrašai apie statinio būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines ir neeilines Pastato apžiūras, fiksuojami pastebėti Pastato defektai, nurodomos rekomenduojamos priemonės defektams pašalinti ir fiksuojamas UAB „M. B. V.“ defektų šalinimo, remonto darbų atlikimo Pastate faktas. UAB „M. B. V.“ faktinį techninės priežiūros vykdymą akivaizdžiai patvirtina ir faktas, kad E. V. E. 2022 m. spalio 3 d. parengtas Statinio statybinių tyrinėjimų aktas buvo užsakytas UAB „M. B. V.“. Atsižvelgiant į tai, kad Pastato techninės priežiūros vykdymas yra deleguotas ir faktiškai vykdomas UAB „M. B. Vilnius“, visus reikiamus Pastato remonto ir/ar priežiūros darbus, už kurių tariamą nevykdymą pareiškėja yra patrauka atsakomybėn, privalėjo ir privalo organizuoti būtent UAB „M. B. V.“. Tokią savo pareigą UAB „M. B. V.“ pripažino rinkdama lėšas iš Pastato savininkų už statinio techninę priežiūrą ir realiai organizuodama reikiamų remonto darbų vykdymą, ką patvirtina ne tik Žurnale padaryti įrašai. Aplinkybę, kad UAB „M. B. V.“ rinko lėšas, skirtas Pastato techninės priežiūros vykdymui, planavo, organizavo ir atlikto Pastato remonto darbus bei teikė ataskaitas apie atliktus darbus ir surinktų lėšų paskirstymą, patvirtina su šiuo skundu teikiami dokumentai.

Todėl pareiškėjos manymu, jos patraukimas administracinėn atsakomybėn (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalies pagrindu už tariamą techninės priežiūros organizavimo pareigu, kurios yra deleguotos ir faktiškai vykdomos UAB „M. B. V.“, netinkama vykdymą ar nevykdymą yra neįmanomas, kadangi objektyviai pareiškėja negali pažeisti pareigų, kurių faktiškai neturi. Jei statinio techninė priežiūra iš tiesų buvo vykdoma netinkamai ar nebuvo taikytos statinių techninės priežiūros taisyklėse nustatytos priemonės, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė, nebuvo imtasi priemonių žmonėms apsaugoti, avarijai išvengti ar nevykdytos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytos prievolės įvykus naudojamo statinio avarijai, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalis), atsakomybė už tai galėtų kilti tik tam asmeniui, kuris faktiškai šias prievoles turėjo vykdyti - UAB „M. B. V.“. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiantis subjektas negali elgtis biurokratiškai ir dirbtinai eliminuoti Pastato administratoriaus ir tiesiogiai už techninę Pastato priežiūrą atsakingo subjekto UAB „M. B. V.“ iš statinio naudojimo priežiūros patikrinimo proceso bei juo sukeliamų galimų teisinių pasekmių.

Nutarimu pareiškėjai yra skirta 900 Eur bauda. Pareiškėjos nuomone, net ir neatsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus dėl pareiškėjos atsakomybės negalimumo, dargi paskirta administracinė nuobauda nėra proporcinga tariamai padarytam pažeidimui, numatytam (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje. Už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą I. V. yra baudžiama pirmą kartą, jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės nėra nustatytos. Atsižvelgiant į tai, net vertinant hipotetiškai, jog buvo padarytas pažeidimas (su kuo pareiškėja nesutinka), pareiškėjai skirta administracinė nuobauda nebuvo tinkamai individualizuota laikantis ANK 34 straipsnio reikalavimų, o paskirta nuobauda neatitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų. Be to, Protokolu su administraciniu nurodymu pareiškėjai buvo pasiūlyta sumokėti 150 Eur baudą, o kadangi ANK nenumato teisės ginčyti surašytą protokolą, tai reiškia, kad visais atvejais AN traukiamam asmeniui, siekiančiam ginti savo teises, tenka sulaukti nutarimo priėmimo. Todėl vien dėl to, kad pareiškėja siekė ginčyti patraukimą administracinėn atsakomybėn, skirti net šešis kartus didesnę nei protokole pasiūlytą baudą nėra teisinio pagrindo.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu 2 D. D. (toliau – ir pareiškėjas), pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2023 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimą Nr. SAVAD-13-ANRN-6522-2023 ir administracinę nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, jog su pareiškėjo atžvilgiu priimtu Nutarimu 2 jis nesutinka ir mano, kad pareiškėją administracinėn atsakomybėn patraukęs subjektas, priimdamas skundžiamą Nutarimą 2, neužtikrino pareiškėjo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinama, ir nesudarė jam galimybės tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą nuo jam pareikšto kaltinimo. Tokiu būdu Nutarimą 2 priėmęs subjektas pažeidė (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies, (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies ir (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 d. reikalavimus.

Skundas yra grindžiamas iš esmės tais pačiais motyvais ir argumentais, kaip ir I. V. skundas dėl Nutarimo 1, papildomai nurodant, jog pareiškėjui nei iš administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 23199403355 esančio 2023 m. kovo 15 d. protokolo Nr. SAVAD-13-ANR_P-27158-2023 (toliau tekste – ir Protokolas 2), nei iš Nutarimo 2 turinio nėra aišku, koks pagal pareiškėjo tariamai teisei prieštaraujančius veiksmus administracinis nusižengimas (jo sudėtis) jam yra inkriminuotas. T. P. 2, tiek Nutarime 2 lakoniškai yra nurodoma, kad pareiškėjas „padarė administracinį pažeidimą, už kurį yra numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 360 straipsnio 5 dalyje (Statinių techninės priežiūros taisyklėse nustatytų priemonių netaikymas, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė, priemonių žmonėms apsaugoti, avarijai išvengti nesiėmimas ar Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų prievolių nevykdymas įvykus naudojamo statinio avarijai, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai)“.

Pareiškėjas pažymi, kad Institucijos pozicija dėl administracinio nusižengimo padarymo laiko aplinkybės yra nenuosekli ir prieštaringa. Nepaisant to, kad Protokole 2 ir Nutarime 2 yra nurodyta konkreti pažeidimo data – 2022 m. gruodžio 8 d., administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, vykusiame 2023 m. gegužės 9 d., Institucija nurodė, kad pareiškėjui yra inkriminuojamas administracinis nusižengimas, trunkantis nuo 2020 metų. Nenuoseklus ir prieštaringas administracinio nusižengimo padarymo laiko interpretavimas ir nurodymas procesiniuose dokumentuose yra laikytinas esminiu netikslumu, nes tai sudaro paties nusižengimo esmę, jo sudėtį, tai yra objektyvusis nusižengimo požymis. Be to, tuo atveju, jeigu skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinės teismas, pažymėtina, kad jam nėra suteikta teisė keisti nusižengimo padarymo faktinių aplinkybių (padarymo vietos, laiko ir kt.) ir/ar jų nustatinėti, todėl Nutarimas 2 yra naikintinas. Šioje konkrečioje situacijoje, administracinio nusižengimo padarymo laikas turi esminę reikšmę ir teisingam teisės pažeidimo inkriminavimui. Pažymėtina, kad iki 2022 m. rugsėjo 8 d. Pastate buvo įregistruota 640-oji daugiabučio namo J. J. g. 1 savininkų bendrija. T. N. 2 priėmusio subjekto skirtingi administracinio nusižengimo padarymo laiko aplinkybės interpretavimai ir nurodymai kelia abejonių, ar pareiškėją patraukęs administracinėn atsakomybėn subjektas tinkamai nustatė administracinio nusižengimo bylos šalį.

N. P. 2, nei Nutarime 2 nėra konkrečiai įvardinami pareiškėjo, kaip Pastato bendrasavininkės AUB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus, veiksmai ir/ar neveikimas, kuris lėmė administracinės atsakomybės pareiškėjo atžvilgiu taikymą. Apsiribojama deklaratyviais teiginiais, jog pareiškėjas neatliko (neorganizavo) Pastato bendrojo naudojimo konstrukcijų, turinčių galimos avarinės būklės požymių remonto darbų, ir tariama pareiškėjo atsakomybė yra kildinama iš Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punkte bei STR. 1.07.03:2017 12.5 papunktyje ir 47 punkte numatytų pareigų netinkamo vykdymo/nevykdymo. Pareiškėjo nuomone, Nutarimą 2 priėmusiam subjektui neįvardinus konkrečių pareiškėjo teisės prieštaraujančių veiksmų ir/ar neveikimo bei nenukreipus į atitinkamus teisės aktus (normatyvinius statybinius techninius dokumentus ar normatyvinius statinio saugos dokumentus), kurie tokio veikimo ir/ar neveikimo pareigą numato, nėra aišku, kokias įstatymines pareigas pareiškėjas turėjo ir kokias pareiškėją administracinėn atsakomybėn patraukusio subjekto teigimu, tariamai jis pažeidė.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad priešingai nei nurodoma Nutarime 2, Pastato bendrasavininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kartu su kitais Pastato bendrasavininkais, yra atlikusi visus veiksmus, siekdama užtikrinti tinkama Pastato priežiūrą ir naudojimą. Šiam tikslui užtikrinti yra paskirtas Pastato techninis prižiūrėtojas, kuris privalo imtis veiksmų siekiant užtikrinti esminius statinio reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę. UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdama tik dalies Pastate esančių patalpų savininke, objektyviai negali apriboti kitų patalpų naudojimo ir užtikrinti jose esančių žmonių ir turto apsaugos. Tokia teisė yra numatyta tik viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statinio naudojimo priežiūrą. Pastato savininkams gavus duomenų apie galimus Pastato avarinės būklės požymius, nedelsiant buvo imtasi visų nuo jų priklausančių veiksmų žmonėms ir turtui apsaugoti. Iš UAB „M. B. V.“, kaip Pastato administratoriaus ir techninio prižiūrėtojo, buvo pareikalauta imtis priemonių išvengti galimos avarijos pasekmių. A. P. būklę buvo informuotas ir VMSAD, kurio buvo prašoma imtis priemonių žmonėms apsaugoti. Šiuos veiksmus atliko Pastato bendrasavininkai, nors atitinkama pareiga priskirtina Pastato techniniam prižiūrėtojui, t. y. UAB „M. B. V.“ (STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ 18 punktas). Būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į institucijas, prašydama apriboti ir uždrausti veiklą visame pastate, tačiau savivaldybės administracija, vietoje to, kad apribotų žmonių srautus Pastate ir galimai aplink jį, inicijavo AN teiseną UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Pareiškėjo atžvilgiu. Tai nesuderinama ne tik su protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, bet ir prieštarauja ANK nuostatoms, jog pranešėjas netraukiamas atsakomybėn ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Atsakomybė pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalį yra numatyta pastato naudotojui arba statinio techniniam prižiūrėtojui. Šiuo atveju, siekiant užtikrinti tinkamą Pastato priežiūrą ir naudojimą, Pastato techninės priežiūros vykdymas faktiškai yra deleguotas Pastato administratoriui UAB „M. B. V.“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra ir niekada nebuvo Pastato techninis prižiūrėtojas, įmonė neturi darbuotojų, kurie galėtų vykdyti statinių techninės priežiūros veiklą, ir šia veikla neužsiima. Akcentuoja, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi su UAB “M. B. V.“ 2009 m. kovo 6 d. Pastato administravimo sutartis Nr. 48 ir 99, pagal kurias UAB „M. B. V.“ įsipareigojo organizuoti pastato bendrųjų konstrukcijų ir pastato bendrojo naudojimo patalpų techninės priežiūros darbų vykdymą, rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbus, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą. Sutartys nėra pasibaigusios, jos iki šiol yra vykdomos. Pažymi, kad aplinkybė, jog šiuo atveju bendrojo naudojimo objektų administratorius paskirtas ne administracinėn atsakomybėn traukiančio subjekto, o kitais įstatyme numatytais pagrindais, nekeičia šio asmens (UAB „M. B. V.“) statuso ir neatleidžia jo nuo teisės aktuose numatytų pareigų vykdymo. Iš kartu su šiuo skundu teikiamo Statinio techninės priežiūros žurnalo aiškiai matyti, kad faktiškai nuo 2011 m. rugsėjo 30 d. Pastato techninę priežiūrą ir visas su tuo susijusias pareigas vykdo UAB „M. B. V.“. Nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio Žurnale UAB „M. B. V.“ yra daromi įrašai apie statinio būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines ir neeilines Pastato apžiūras, fiksuojami pastebėti Pastato defektai, nurodomos rekomenduojamos priemonės defektams pašalinti ir fiksuojamas UAB „M. B. V.“ defektu šalinimo, remonto darbų atlikimo Pastate faktas. UAB „M. B. V.“ faktinį techninės priežiūros vykdymą akivaizdžiai patvirtina ir faktas, kad E. V. E. 2022 m. spalio 3 d. parengtas Statinio statybinių tyrinėjimų aktas buvo užsakytas UAB „M. B. V.“. Atsižvelgiant į tai, kad Pastato techninės priežiūros vykdymas yra deleguotas ir faktiškai vykdomas UAB „M. B. V.“, visus reikiamus Pastato remonto ir/ar priežiūros darbus, už kurių tariamą nevykdymą pareiškėjas yra patrauktas atsakomybėn, privalėjo ir privalo organizuoti būtent UAB „M. B. V.“. Tokią savo pareigą UAB „M. B. V.“ pripažino rinkdama lėšas iš Pastato savininkų už statinio techninę priežiūrą ir realiai organizuodama reikiamų remonto darbų vykdymą, ką patvirtina ne tik Žurnale padaryti įrašai. Aplinkybę, kad UAB „M. B. V.“ rinko lėšas, skirtas Pastato techninės priežiūros vykdymui, planavo, organizavo ir atlikto Pastato remonto darbus bei teikė ataskaitas apie atliktus darbus ir surinktų lėšų paskirstymą patvirtina su šiuo skundu teikiami dokumentai.

Todėl pareiškėjo manymu, jo patraukimas administracinėn atsakomybėn (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalies pagrindu už tariamą techninės priežiūros organizavimo pareigu, kurios yra deleguotos ir faktiškai vykdomos UAB „M. B. V.“, netinkama vykdymą ar nevykdymą yra neįmanomas, kadangi objektyviai pareiškėjas negali pažeisti pareigu, kuriu faktiškai neturi. Jei statinio techninė priežiūra iš tiesų buvo vykdoma netinkamai ar nebuvo taikytos statinių techninės priežiūros taisyklėse nustatytos priemonės, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė, nebuvo imtasi priemonių žmonėms apsaugoti, avarijai išvengti ar nevykdytos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytos prievolės įvykus naudojamo statinio avarijai, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalis), atsakomybė už tai galėtų kilti tik tam asmeniui, kuris faktiškai šias prievoles turėjo vykdyti - UAB „M. B. V.“. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiantis subjektas negali elgtis biurokratiškai ir dirbtinai eliminuoti Pastato administratoriaus ir tiesiogiai už techninę Pastato priežiūrą atsakingo subjekto UAB „M. B. V.“ iš statinio naudojimo priežiūros patikrinimo proceso bei juo sukeliamų galimų teisinių pasekmių.

Net ir nežiūrint į kitus skunde nurodytus argumentus, administracinė teisena UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus atžvilgiu negali būti vykdoma, kadangi jis nėra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba virš šimto darbuotojų ir įmonėje yra taikomas pareigų ir atsakomybės pasiskirstymas. Visos pareigos, susijusios su esamų pastatų (tame tarpe ir J. J. g. 1, V.) naudojimu, valdymu, priežiūra bei avarijų (avarinės būklės) likvidavimo organizavimu yra pavestos atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Turto valdymo departamento direktoriui G. B.. Taigi, net jei būtų pagrindas spręsti dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryto pažeidimo, su kuriuo Pareiškėjas nesutinka, atsakomybės subjektas būtų ne D. D., bet G. B..

Nutarimu pareiškėjui yra skirta 900 Eur bauda. Pareiškėjo nuomone, net ir neatsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus dėl pareiškėjo atsakomybės negalimumo, dargi paskirta administracinė nuobauda nėra proporcinga tariamai padarytam pažeidimui, numatytam (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje. Už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą D. D. yra baudžiamas pirmą kartą, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nėra nustatytos. Atsižvelgiant į tai, net vertinant hipotetiškai, jog buvo padarytas pažeidimas (su kuo pareiškėjas nesutinka), pareiškėjui skirta administracinė nuobauda nebuvo tinkamai individualizuota laikantis ANK 34 straipsnio reikalavimų, o paskirta nuobauda neatitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų. Be to, Protokolu su administraciniu nurodymu pareiškėjui buvo pasiūlyta sumokėti 150 Eur baudą, o kadangi ANK nenumato teisės ginčyti surašytą protokolą, tai reiškia, kad visais atvejais AN traukiamam asmeniui, siekiančiam ginti savo teises, tenka sulaukti nutarimo priėmimo. Todėl vien dėl to, kad pareiškėjas siekė ginčyti patraukimą administracinėn atsakomybėn, skirti net šešis kartus didesnę nei protokole pasiūlytą baudą nėra teisinio pagrindo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės grupės patarėja N. M. atsiliepimu į I. V. skundą prašo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 17 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-5012-2023 palikti nepakeistą ir pareiškėjos I. V. skundo netenkinti. Nurodo, kad administracijos Būsto administravimo skyrius 2022 m. spalio 21 d. gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo raštą (toliau - Raštas) dėl priemonių asmenų patekimui j J. J. g. 1, pastatą apribojimo bei veiklos uždraudimo. Rašte nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo eksperto V. B. E. parengtą 2022 m. spalio 3 d. Statinio statybinių tyrinėjimų aktą, kuriame pateiktos išvados: „pastogės perdangos laikančioms medinėms sijoms esant kritiškai supuvusioms, ant jų per vertikalųjį ilginį paremto stogo su kritiškai susidėvėjusia čerpių danga sąlygomis, tarpusavyje susietos pastoginės perdangos ir stogo konstrukcijos, įvertinant jau įvykusią dalinę perdangos griūtį, yra avarinės būklės, artėjančios žiemos sąlygomis kylant tolimesnei griūčiai; dėl stogo ir pastogės perdangos galimos griūties, su ja susijusia žmonių sauga bei siekiant išvengti didelės materialinės žalos, pirmajame esančių patalpų naudojimo būtina nedelsiant atsisakyti“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ Rašto pagrindu patikrinus valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis, nustatyta, kad JAR sprendimu juridinis asmuo 640-oji daugiabučio namo J. J. g. 1 savininkų bendrija 2022 m. rugsėjo 8 d. likviduota ir išregistruota. Nekilnojamojo turto registro duomenimis pastatas J. J. g. (duomenys neskelbtini) yra gyvenamasis namas (dviejų butų) pastatas (toliau - Pastatas). Pastate yra dvi gyvenamosios patalpos ir 7 negyvenamosios patalpos, kurios nuosavybės teise priklauso 4 juridiniams ir fiziniams asmenims. Butas J. J. g. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso I. V. ir R. V..

Pareiškėja skunde nurodo, jog Nutarime 1 nurodytos aplinkybės nepatvirtina objektyvių požymių, kuriais būtų galima konstatuoti (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą. Tad pareiškėjos manymu, jos atžvilgiu surašytas Nutarimas 1 yra nepagrįstas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija su tokiais pareiškėjos nurodomais teiginiais negali sutikti dėl žemiau pateiktų argumentų. V. S. įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punktu, statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-3226/19 patvirtintose Statinių naudojimo priežiūros taisyklėse (toliau - ir Taisyklės) nurodoma, kad statinių naudojimo priežiūros vykdytojų funkcijas Vilniaus mieste atlieka Savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistai. Taisyklių 8 punkte nurodoma, kad Priežiūros vykdytojas (Skyriaus specialistas) atlieka statinio faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kai neatliekamas statinio techninės priežiūros vykdymo patikrinimas.

Pažymi, kad specialistai Pareiškėjai 2023 m. vasario 28 d. surašė protokolą Nr. SAVAD-13- ANR_P-21785-2023. 2023 m. balandžio 17 d. Pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-5012-2023, kuriuo Pareiškėja buvo pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą remiantis 360 straipsnio 5 dalimi.

Skundo 4 punkte Pareiškėja nurodo, kad pareiškėja net nebuvo tinkamai informuota apie protokolo, o vėliau ir nutarimo jos atžvilgiu surašymą. Su tokiais Pareiškėjos teiginiais negalima sutikti, kadangi Administracijos 2023 m. kovo 1 d. raštu Nr. A51-38075/23(3.3.2.26-BŪS) Pareiškėja buvo informuota apie priimtą 2023 m. vasario 28 d. protokolą. Taip pat Pareiškėjai 2023 m. balandžio 18 d. buvo išsiųstas raštas Nr. A51-66649/23(3.3.2.26-BŪS), kuriuo ji buvo informuota apie surašytą nutarimą. Akivaizdu, kad Pareiškėja yra susipažinusi su protokolo bei nutarimo turiniu, kitaip nebūtų išdėstyti išsamūs nesutikimo su nutarimu argumentai. Tad nėra pagrindo konstatuoti, jog Administracija pažeidė, kaip nurodo Pareiškėja, (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies, (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies ir (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Skundo 9 punkte Pareiškėja dėsto, kad jai nei iš administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 23199403355 esančio 2023 m. sausio 28 d. protokolo Nr. SAVAD-13-ANR_P-21785-2023, nei iš Nutarimo 1 turinio nėra aišku, koks pagal pareiškėjos tariamai teisei prieštaraujančius veiksmus administracinis nusižengimas (jo sudėtis) jai yra inkriminuotas.

Pažymi, kad Administracija surašė 2023 m. balandžio 17 d. nutarimą, kuriame nurodyta, kad patikrinus JAR duomenis, nustatyta, kad JAR sprendimu juridinis asmuo 640-oji daugiabučio namo J. J. g. 1 savininkų bendrija 2022m. rugsėjo 8 d. likviduota ir išregistruota. Atkreiptinas dėmesys, kad nutarime yra nurodytas pažeidimo laikas - 2022 m. gruodžio mėn. 8 d. 00 val. 00 min. iki 2023 m. vasario mėn. 28 d. 00 val. 00 min., vadinasi, nusižengimo laikas neapėmė to laikotarpio, kai egzistavo asmuo 640-oji daugiabučio namo J. J. g. 1 savininkų bendrija (atsikertant į skundo 19 punktą, 22 punktą).

V. S. įstatymo 2 straipsnio 56 dalimi, statinio naudotojas yra statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. Šiuo atveju Pastato savininkė yra Pareiškėja. Tad labiau nei akivaizdu, jog pareiškėjos skunde nurodomi teiginiai, kad jam negali būti taikoma atsakomybė yra visiškai nepagrįsti. Atsikertant į argumentą dėl techninio prižiūrėtojo (šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini“) patraukimo atsakomybėn, Administracija pažymi, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 48 straipsnio 2 dalimis nesudėtingųjų statinių, vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių, taip pat įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų techninę priežiūrą gali atlikti patys naudotojai, nepaskirdami statinio techninio prižiūrėtojo. Šioje dalyje nurodytų statinių naudotojams kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami.

Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 32 punkte nustatyta, kad dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų ar jų sklypų priklausinių, techninę priežiūrą gali atlikti patys pastato patalpų savininkai, neskirdami statinio techninio prižiūrėtojo ir jiems kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami, statinių ar atskirųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos nuolatiniai stebėjimai ir kasmetinės apžiūros neprivalomos.

V. R. 107 punktu Administracijos specialistas, 2022 m. gruodžio 8 d. atliko Pastato techninės priežiūros vykdymo patikrinimą ir, atsižvelgdamas į Pastato apžiūros metu Pastato savininkų pateiktą MB „Esminiai statinio reikalavimai“ gyv. namo J. J. g. (duomenys neskelbtini) Dalinės statinio ekspertizės akte, V. B. E. parengtame Statinio statybinių tyrinėjimų akte užfiksuotas Pastato pažaidas, vizualiai apžiūrėjęs Pastatą įvertino Pastato techninę būklę, surašė statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. A357-545/22(2.9.2.8-BŪS), kuriame aprašė apžiūros metu pastebėtus defektus ir teikė reikalavimus Pastato savininkams. I. E. aktą ir Tyrinėjimų aktą bei apžiūros metu įvertinus Pastato galimos avarinės būklės konstrukcijų požymius, padarytos išvados, kad 2020 m. vasario 27 d. Ekspertizės akto privalomose pastabose nurodytos pažaidos nepašalintos, Pastato konstrukcijų būklė nuo 2020 metų toliau žymiai blogėja.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir į Statybos įstatymo 47 straipsnio nuostatas, Pastato savininkai turi pareigą suremontuoti, rekonstruoti Pastatą, jeigu tolesnis jo naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. V. R. 11 ir 12 punktais Pastato savininkai privalo užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai; siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai.

A. P. techninės priežiūros vykdymo patikrinimą, įvertinus Ekspertizės akte ir Tyrinėjimų akte bei apžiūros metu įvertinus Pastato galimos avarinės būklės konstrukcijų požymius, padarytos išvados, kad Pastato bendrasavininkė I. V., neatlikdama (neorganizuodama) Pastato bendrojo naudojimo konstrukcijų turinčių galimos avarinės būklės požymių remonto darbų, nevykdė Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų nuostatų, laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus ir statinio naudotojui nustatytos prievolės suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai ir Reglamento 12.5 papunktyje nustatytą prievolę, siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai.

Tokiu neveikimu Pastato bendrasavininkė I. V. padarė administracinį nusižengimą, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 360 straipsnio 5 dalyje (Statinių techninės priežiūros taisyklėse nustatytų priemonių netaikymas, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė, priemonių žmonėms apsaugoti, avarijai išvengti nesiėmimas ar Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų prievolių nevykdymas įvykus naudojamo statinio avarijai, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai) yra numatyta administracinė atsakomybė (bauda).

Iš to, kas yra nurodyta Nutarime 1, labiau nei akivaizdu, dėl ko Pareiškėja buvo patrauka administracinėn atsakomybėn. Tad nėra pagrindo sutikti ir su skundo 10 punkte išdėstytu argumentu, jog Pareiškėjai lakoniškai buvo surašyta pažeidimo esmė. Vien tai, kad Pareiškėja nesutinka su Nutarimu 1, nereiškia, kad jame nėra pateikti motyvai, dėl kurių Pareiškėja buvo traukiama administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjos skundo argumentai dėl blanketinės normos vertintini labiau kaip gynybinė pozicija, kadangi tai savaime nepašalina pareigos vykdyti Statybos įstatymo 47 straipsnio nurodytus imperatyvus.

Analogišką taktiką Pareiškėja naudoja dėl Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 4 punkto. Dargi pažymėtina, kad pati Pareiškėja teikia į bylą įrodymus - UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą Administracijai. Šiame rašte UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad gautas eksperto V. B. E. parengtas 2022 m. spalio 3 d. Statinio statybinių tyrinėjimų aktas, kuriame pateiktos išvados: pastogės perdangos laikančioms medinėms sijoms esant kritiškai supuvusioms, ant jų per vertikalųjį ilginį paremto stogo su kritiškai susidėvėjusia čerpių danga sąlygomis, tarpusavyje susietos pastoginės perdangos ir stogo konstrukcijos, įvertinant jau įvykusią dalinę perdangos griūtį, yra avarinės būklės, artėjančios žiemos sąlygomis kylant tolimesnei griūčiai; dėl stogo ir pastogės perdangos galimos griūties, su ja susijusia žmonių sauga bei siekiant išvengti didelės materialinės žalos, pirmajame esančių patalpų naudojimo būtina nedelsiant atsisakyti. Taigi, jau yra įvykusi pastato konstrukcijų elementų - perdangos - dalinė griūtis, taip pat egzistuoja didelė tolimesnės griūties rizika. Tad labiau nei akivaizdu, kad egzistuoja pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

Pastebėtina ir tai, jog Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 12.5 papunktyje nustatyta prievolė siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pareiškėja pasielgė visiškai neapdairiai ir tinkamai neužtikrino jai pavestų funkcijų bei pareigų, kadangi nesiėmė veiksmų dėl jam priklausančio pastato defektų, keliančių pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba keliančių didelių materialinių nuostolių grėsmę, operatyvaus pašalinimo.

Pareiškėja skundo skyriuje „dėl pastato techninės priežiūros“ dėsto, jog atsakingas už Pastatą turi būti techninis prižiūrėtojas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Administracija dar kartą pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 2 dalimis nesudėtingųjų statinių, vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių, taip pat įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų techninę priežiūrą gali atlikti patys naudotojai, nepaskirdami statinio techninio prižiūrėtojo. Šioje dalyje nurodytų statinių naudotojams kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami. Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 32 punkte nustatyta, kad dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų ar jų sklypų priklausinių, techninę priežiūrą gali atlikti patys pastato patalpų savininkai, neskirdami statinio techninio prižiūrėtojo ir jiems kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami, statinių ar atskirų jų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos nuolatiniai stebėjimai ir kasmetinės apžiūros neprivalomos. Manytina, kad argumentą dėl techninio prižiūrėtojo atsakomybės Pareiškėja naudoja kaip gynybinę poziciją, tad nėra pagrindo sutikti, kad Pareiškėja nėra atsakinga už Pastato naudojimą.

Dargi, NTR nėra įregistruotas Namo bendrojo naudojimo objektų valdymo būdas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra Savivaldybės administracijos paskirtas administratorius ir administravimo paslaugas Pastato patalpų savininkams teikia galimai sutartiniais su Pastato savininkais pagrindais. Viena iš Pastato bendrasavininkių M. I. pateikė Skyriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. lapkričio 3 d. raštą Nr. MBV-RS-22-6508 kuriame nurodoma: „2022 m. spalio 4 d. buvo atliktas daugiabučio Namo statinio statybinių tyrinėjimų aktas. Atsižvelgiant į tai, kad Namo būklė yra avarinė, todėl Administratorius nebegali tinkamai teikti bendrojo naudojimo objekto administravimo paslaugų J. N..“

Susipažinus su Pastato bendrasavininkų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. liepos 8 d. Paslaugų administravimo sutartimi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta 2009 m. kovo 1 d. Paslaugų administravimo sutartimi, sudarytomis tarp minėtų bendrovių ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad minėtų sutarčių galiojimo laikas yra pasibaigęs, o sutartis pasirašę asmenys nėra minėtų bendrovių atstovai. Administracijai teisės aktų nustatyta tvarka nepavesta kontroliuoti, kaip sutartiniais pagrindais paslaugą teikiantis subjektas vykdo sutartinius įsipareigojimus ir teikia bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas.

Pažymi, kad net ir jeigu buvo sudaryta paslaugų sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiai sutarčiai yra taikomas sutarties uždarumo principas, kuris numato, jog sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Tad įvertinus tai, kad administratorius nebuvo paskirtas teisės aktų nustatyta tvarka, o Administracija tokio pobūdžio sutarčių nekontroliuoja, darytina išvada, kad būtent Pareiškėjai, kaip statinio naudotojai, kyla pareiga užtikrinti turimo turto tinkamą, saugų naudojimą, o ne administratoriui, su kuriuo buvo sudaryta sutartis.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Skyrius gavęs fizinių ar juridinių asmenų prašymus dėl statinių, kurie yra fiziškai susidėvėję ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai, arba yra avarinės būklės: 1. vadovaujantis Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 4 punktu, minėtų statinių naudotojams teikia reikalavimus suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai; 2. vadovaujantis Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 1 punktu, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį, pareikalauja, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jeigu būtina, pareikalauja, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jeigu reikia - ir statinio sklype ar teritorijoje).

Manytina, jog pareiškėjai tinkamai susipažinus tiek su jos veiklą reglamentuojančiais įstatymais, tiek su teisės aktais, neturėtų šiuo atveju kilti tokio pobūdžio klausimų, kaip atsakomybės taikymo už netinkamą įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų laikymąsi bei neturėtų būti siekiama tokio pobūdžio deklaratyviais teiginiais savo interesų iškelti aukščiau kitų subjektų.

Pareiškėjos subjektyvūs samprotavimai, niekaip jų nepagrindžiant konkrečiais įrodymais, teisės aktų ir/ar įstatymų nuostatomis, negali būti laikomi pagrįstais. Kitaip tariant, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens subjektyvi nuomonė negali būti pateisinamu pagrindu privalomų įpareigojimų nevykdymui, kadangi susidarytų tokia situacija, jog įstatyme numatytų įpareigojimų vykdymas priklausytų tik nuo paties įpareigojimus turinčio atlikti subjekto valios ir norų, o tokiu atveju nukentėtų visuomenės teisės ir teisėti interesai, paneigtas pareigos vykdymo principas, t. y. pareigos nevykdantis subjektas būtų palankesnėje padėtyje lyginant su kitais asmenimis. Taigi, pareiškėjai nepateikus priešingas aplinkybes bei jo teiginius patvirtinančių įrodymų, tokie argumentai negali būti laikomi pagrįstais.

Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėja nesivadovavo aktualiomis įstatymų bei teisės aktų nuostatomis, Skyrius visiškai pagrįstai surašė skundžiamą Nutarimą 1. Taigi toks Administracijos veikimas, priešingai nei teigiama pareiškėjos, yra tinkamas, kadangi Administracijai yra įstatymo suteikta teisė tikrinti ir prižiūrėti statinio naudotojų/valdytojų veiklą ir už jos netinkamą vykdymą taikyti konkrečias sankcijas.

Kaip nustatyta (duomenys neskelbtini) straipsnyje, administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos.

Papildomai atkreipia dėmesį, jog Administracija administracinio nusižengimo bylose jokio asmeninio suinteresuotumo neturi, o priešingai, jai svarbu tik tai, kad statinio naudotojai ir/ar valdytojai tinkamai vykdytų jiems priskirtas įstatymines pareigas. Tai pat, Administracija nėra ir prievartos (baudimo) taikymo institucija, todėl pirmiausia Administracija visuomet siekia įspėti asmenis laikytis teisės aktų reikalavimų, o tik tuomet kai šios priemonės yra neefektyvios, sprendžiamas klausimas dėl pažeidimus darančių asmenų patraukimo atsakomybėn. Būtent todėl, nepaisius nuolat teikiamų reikalavimų, Administracija privalėjo imtis atitinkamų priemonių pareiškėjos atžvilgiu.

Pažymi, jog lingvistiškai aiškinant Statybos įstatymo 48 straipsnio 6 dalies nuostatą, nustačius aplinkybes, jog pastatas ar jo dalis galimai yra avarinė/turi avarinės būklės požymių, įpareigoja privalomai techninės priežiūros imtis ne tik techniniam prižiūrėtojui, bet ir pastato naudotojui (šiuo atveju atsakomybėn traukiamam asmeniui), kadangi tokia statinio būklė yra pavojinga visuomenei, pažeidžia viešąjį interesą, tad ir teisinis reguliavimas tokiais atvejais tampa griežtesnis.

Taigi, labiau nei akivaizdu, jog Administracija, visų pirma nuosekliai įvertino visas byloje esančias aplinkybes, gautus duomenis, ir tik tuomet, detaliai nurodant visas priežastis, argumentus, teisės aktų pažeidimus bei kitas būtinas aplinkybes, visiškai pagrįstai surašė ginčijamą Nutarimą 1 bei skyrė konkrečią baudą. Pareiškėjos padaryto nusižengimo esmė bei sudėtis yra nurodyta tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek Nutarime 1, todėl pačio pareiškėjos skunde nurodomi niekuo nepagrįsti argumentai nėra ir negali būti pagrindu pripažinti Nutarimą 1 neteisėtu ir/ar nepagrįstu.

Apibendrindama Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažymi, jog ginčijamas Nutarimas 1, priešingai nurodo Pareiškėja, yra teisėtas ir pagrįstas. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija esminių pažeidimų nepadarė, pareiškėjos padaryto pažeidimo esmė yra aiški, nurodytas teisingas ANK taikomas straipsnis ir jo dalis, o Pareiškėjai yra gerai suprantamas administracinio nusižengimo turinys bei kuo jis yra kaltinama.

Taigi, Pareiškėja, nuo 2020 m. vasario 27 d. turėdama informaciją apie Pastato bendro naudojimo konstrukcijų galimos avarinės būklės požymius, nevykdė Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto (statinių naudotojai privalo laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus) ir 4 punkto (statinių naudotojai privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai) nuostatų, Reglamento 12.5 papunktyje nustatytos prievolės, siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai ir Reglamento 47 punkte nustatytos prievolės.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės grupės patarėja N. M. atsiliepimu į D. D. skundą prašo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-6522-2023 palikti nepakeistą ir pareiškėjo D. D. skundo netenkinti. Atsiliepime dėstomos iš esmės tos pačios aplinkybės ir argumentai, kaip ir atsiliepime į I. V. skundą. Papildomai nurodyta, kad NTR duomenimis pastatas J. J. g. (duomenys neskelbtini) yra gyvenamasis namas (dviejų butų) pastatas (toliau - Pastatas). Pastate yra dvi gyvenamosios patalpos ir 7 negyvenamosios patalpos, kurios nuosavybės teise priklauso 4 juridiniams ir fiziniams asmenims. Patalpos: butas Nr.(duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), administracinė patalpa (duomenys neskelbtini), kavinės patalpos ((duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) ir parduotuvės patalpos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pažymi, kad specialistai Pareiškėjui 2023 m. kovo 15 d. surašė protokolą Nr. SAVAD-13- ANR_P-27158-2023. 2023 m. kovo 15 d. raštu Nr. A51-45863/23(3.3.2.26-BŪS) Pareiškėjas buvo informuotas apie priimtą 2023 m. kovo 15 d. protokolą 2023 m. gegužės 15 d. Pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-6522-2023, kuriuo Pareiškėjas buvo pripažinta kaltu padarius administracinį nusižengimą remiantis 360 straipsnio 5 dalimi.

Skundo 9 punkte Pareiškėjas dėsto, kad jam nei iš administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 23199403355 esančio 2023 m. sausio 28 d. protokolo Nr. SAVAD-13-ANR_P-21785-2023, nei iš Nutarimo turinio nėra aišku koks pagal pareiškėjo tariamai teisei prieštaraujančius veiksmus administracinis nusižengimas (jo sudėtis) jam yra inkriminuotas.

Pažymi, kad Administracija surašė 2023 m. gegužės 15 d. nutarimą, kuriame nurodyta, kad patikrinus JAR duomenis, nustatyta, kad JAR sprendimu juridinis asmuo 640-oji daugiabučio namo J. J. g. 1 savininkų bendrija 2022m. rugsėjo 8 d. likviduota ir išregistruota. Atkreiptinas dėmesys, kad nutarime yra nurodytas pažeidimo laikas - 2022 m. gruodžio mėn. 8 d. 00 val. 00 min., vadinasi, nusižengimo laikas neapėmė to laikotarpio, kai egzistavo asmuo 640-oji daugiabučio namo J. J. g. 1 savininkų bendrija.

V. R. STR 1.03.01:2016 13 punktu, statinio naudotojas, vykdydamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų teisės aktų jam nustatytas prievoles, nustatęs statinio galimos avarinės būklės požymius, užsako statinio ekspertizę. Pažymi, kad Administracija neteikia išvadų, ar Pastatas yra saugus naudoti, nekelia pavojaus žmonių saugumui. Tokias išvadas turėtų teikti atestuotas ekspertas, atlikęs Pastato esamos būklės konstrukcijų ekspertizę.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir į Statybos įstatymo 47 straipsnio nuostatas, Pastato savininkai turi pareiga suremontuoti, rekonstruoti Pastatą, jeigu tolesnis jo naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. V. R. 11 ir 12 punktais Pastato savininkai privalo užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai; siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai.

A. P. techninės priežiūros vykdymo patikrinimą, įvertinus Ekspertizės akte ir Tyrinėjimų akte bei apžiūros metu įvertinus Pastato galimos avarinės būklės konstrukcijų požymius, Skyriaus specialisto išvados, kad Pastato bendrasavininkas Pareiškėjas, neatlikdamas (neorganizuodamas) Pastato bendrojo naudojimo konstrukcijų turinčių galimos avarinės būklės požymių remonto darbų, nevykdė Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų nuostatų, laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus ir statinio naudotojui nustatytos prievolės suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai ir Reglamento 12.5 papunktyje nustatytą prievolę, siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai.

Iš to, kas yra nurodyta Nutarime 2, labiau nei akivaizdu, dėl ko Pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tad nėra pagrindo sutikti ir su skundo 10 punkte išdėstytu argumentu, jog Pareiškėjui lakoniškai buvo surašyta pažeidimo esmė. Vien tai, kad Pareiškėjas nesutinka su Nutarimu 2, nereiškia, kad jame nėra pateikti motyvai, dėl kurių Pareiškėjas buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjo skundo argumentai dėl blanketinės normos vertintini labiau kaip gynybinė pozicija, kadangi tai savaime nepašalina pareigos vykdyti Statybos įstatymo 47 straipsnio nurodytus imperatyvus.

Pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Administracija su raštu, kuriame nurodė, kad gautas eksperto V.F B. E. parengtas 2022 m. spalio 3 d. Statinio statybinių tyrinėjimų aktas, kuriame pateiktos išvados: pastogės perdangos laikančioms medinėms sijoms esant kritiškai supuvusioms, ant jų per vertikalųjį ilginį paremto stogo su kritiškai susidėvėjusia čerpių danga sąlygomis, tarpusavyje susietos pastoginės perdangos ir stogo konstrukcijos, įvertinant jau įvykusią dalinę perdangos griūtį, yra avarinės būklės, artėjančios žiemos sąlygomis kylant tolimesnei griūčiai; dėl stogo ir pastogės perdangos galimos griūties, su ja susijusia žmonių sauga bei siekiant išvengti didelės materialinės žalos, pirmajame esančių patalpų naudojimo būtina nedelsiant atsisakyti. Taigi, jau yra įvykusi pastato konstrukcijų elementų - perdangos - dalinė griūtis, taip pat egzistuoja didelė tolimesnės griūties rizika. Tad labiau nei akivaizdu, kad egzistuoja pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

Pareiškėjas dėsto, jog atsakingas už Pastatą turi būti techninis prižiūrėtojas UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2023 m. vasario 9 d. rašte nurodo, kad Pastato techninės priežiūros vykdymas buvo ir yra pavestas UAB „M. B. V.“ sutarčių pagrindų. Susipažinus su pateiktomis sutartimis nustatyta, kad minėtų sutarčių 4 punktuose nurodyta, jog sutartys galioja nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2014 m. kovo 1 d., todėl Institucija mano, jog sutarčių galiojimo laikas yra pasibaigęs. Administracija pažymi, kad net jeigu ir buvo sudaryta paslaugų sutartis su UAB „M. B. V.“, šiai sutarčiai yra taikomas sutarties uždarumo principas, kuris numato, jog sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Tad įvertinus tai, kad administratorius nebuvo paskirtas teisės aktų nustatyta tvarka, o Administracija tokio pobūdžio sutarčių nekontroliuoja, būtent Pareiškėjui, kaip Statinio naudotojui, kyla pareiga užtikrinti turimo turto tinkamą, saugų naudojimą, o ne administratoriui, su kuriuo buvo sudaryta sutartis. K. P. yra dviejų būtų gyvenamasis pastatas, taigi nėra priskiriamas prie daugiabučių gyvenamųjų namų, jam nustatyta tvarka nėra Administracijos paskirtas administratorius, taigi skunde nurodoma UAB „M. B. V.“ nėra paskirtas administratorius, jis paslaugas teikia sutartiniais pagrindais, tuo tarpu Skyrius nevykdo sutartiniais pagrindais veikiančių bendrovių veiklos priežiūros ir kontrolės.

V. S. įstatymo 48 straipsnio 2 dalimi ir Reglamento 32 punktu vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų techninę priežiūrą gali atlikti patys naudotojai, neskirdami techninio prižiūrėtojo ir jiems kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami. Todėl argumentą dėl techninio prižiūrėtojo atsakomybės Pareiškėjas naudoja kaip gynybinę poziciją.

Manytina, jog pareiškėjui tinkamai susipažinus tiek su jo veiklą reglamentuojančiais įstatymais, tiek su teisės aktais, neturėtų šiuo atveju kilti tokio pobūdžio klausimų, kaip atsakomybės taikymo už netinkamą įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų laikymąsi bei neturėtų būti siekiama tokio pobūdžio deklaratyviais teiginiais savo interesų iškelti aukščiau kitų subjektų. Pareiškėjo subjektyvūs samprotavimai, niekaip jų nepagrindžiant konkrečiais įrodymais, teisės aktų ir/ar įstatymų nuostatomis, negali būti laikomi pagrįstais. Kitaip tariant, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens subjektyvi nuomonė negali būti pateisinamu pagrindu privalomų įpareigojimų nevykdymui, kadangi susidarytų tokia situacija, jog įstatyme numatytų įpareigojimų vykdymas priklausytų tik nuo paties įpareigojimus turinčio atlikti subjekto valios ir norų, o tokiu atveju nukentėtų visuomenės teisės ir teisėti interesai, paneigtas pareigos vykdymo principas, t. y. pareigos nevykdantis subjektas būtų palankesnėje padėtyje lyginant su kitais asmenimis. Taigi, pareiškėjui nepateikus priešingas aplinkybes bei jo teiginius patvirtinančių įrodymų, tokie argumentai negali būti laikomi pagrįstais.

Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas nesivadovavo aktualiomis įstatymų bei teisės aktų nuostatomis, Skyrius visiškai pagrįstai surašė skundžiamą Nutarimą 2. Taigi toks Administracijos veikimas, priešingai nei teigiama pareiškėjo, yra tinkamas, kadangi Administracijai yra įstatymo suteikta teisė tikrinti ir prižiūrėti statinio naudotojų/valdytojų veiklą ir už jos netinkamą vykdymą taikyti konkrečias sankcijas.

Administracija, visų pirma nuosekliai įvertino visas byloje esančias aplinkybes, gautus duomenis, ir tik tuomet, detaliai nurodant visas priežastis, argumentus, teisės aktų pažeidimus bei kitas būtinas aplinkybes, visiškai pagrįstai surašė ginčijamą Nutarimą 2 bei skyrė konkrečią baudą. Pareiškėjo padaryto nusižengimo esmė bei sudėtis yra nurodyta tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek Nutarime, todėl pačio pareiškėjo skunde nurodomi niekuo nepagrįsti argumentai nėra ir negali būti pagrindu pripažinti Nutarimą neteisėtu ir/ar nepagrįstu. Apibendrindama Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažymi, jog ginčijamas Nutarimas 2, priešingai nurodo Pareiškėjas, yra teisėtas ir pagrįstas. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija esminių pažeidimų nepadarė, pareiškėjo padaryto pažeidimo esmė yra aiški, nurodytas teisingas ANK taikomas straipsnis ir jo dalis, o Pareiškėjui yra gerai suprantamas administracinio nusižengimo turinys bei kuo jis yra kaltinamas.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovai Valerija Prichodko, Evaldas Bruzga ir Stasė Kvederienė prašė pareiškėjų skundus atmesti atsiliepimuose nurodytais motyvais ir palikti galioti Nutarimus 1 ir 2. Papildomai paaiškino, kad 2022 spalio mėn. gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą apriboti pastato naudojimą, nes vadovaujantis E. eksperto išvadomis, pastatas yra avarinės būklės, ir savivaldybės administracija turi teisę sustabdyti pastato naudojimą. Skyriaus specialistas atliko pastato techninės priežiūros patikrinimą ir, įvertinęs pastato naudojimo pateiktus dokumentus, išvadas, eksperto E. išvadas, nustatė, jog statinio būklė kelia pavojų ir yra avarinės būklės, kaip nurodyta ekspertizės akte. Tai pat, įvertinęs ir surašęs techninės priežiūros aktą, pridėtas nuotraukas, išvadas, pateikė reikalavimus. Skyrius, gavęs prašymą dėl pastatų, kurie yra fiziškai susidėvėję arba yra avarinės būklės, vadovaujantis Statybos įstatymo 47 straipsniu, teikia reikalavimus suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti, jeigu būklė kelia pavojų. Vadovaujantis 49 straipsniu, tai daroma paaiškėjus, kad pastato būklė kelia pavojų arti gyvenančių, dirbančių, kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikta informacija, kad pastatas yra avarinės būklės, o Skyriui pateiktas tyrinėjimo aktas yra rekomendacinio pobūdžio, todėl vadovaujantis Techninio reglamento 13 punktu savininkai (naudotojai) įpareigoti techninės priežiūros aktu atlikti pastato ekspertizę įvertinant esmine pastato būklę ir atsakant į klausimus, ar pastatas yra avarinės būklės, ar pastatą galima saugiai naudoti. Šis reikalavimas turėjo būti įvykdomas iki 2023 m. kovo 10 d. Administracija nėra gavusi ekspertinių išvadų dėl pastato, ar jis gali būti naudojamas ar saugus naudoti. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadas būtų pateikti reikalavimai. Sprendžiant dėl patraukimo atsakomybėm buvo įvertinta tai, kad pastato valdytojai nuo 2020 metų nesiima priemonių šalinti aktuose nurodytų trūkumų. Ekspertizę privaloma atlikti, tačiau iki šiol tai nėra įvykdyta. Šioje byloje pareiškėjai yra kaltinami tuo, kad būdami savininkai, neatliko savo pareigų, neprižiūrėjo Pastato. Ekspertizės akte turėjo būti nurodyta, ar Pastatą galima naudoti, turėjo ekspertai atsakyti į klausimą, ar pastatas turi būti užregistruojamas, kaip avarinis, ir jį draudžiama naudoti. Kol kas pastatas nepripažintas avarinės būklės, tačiau išanalizavus E. aktą ir ekspertizės 2020 m. vasario 27 d. aktą bei apžiūros metu įvertinus pastato būklę, išvados buvo tokios, kad konstrukcijų trūkumai, nurodyti privalomose pastabose, nepašalinti, o būklė blogėja. Statinio savininko (naudotojo) pareigos aiškiai nustatytos Statybos įstatymo 47 straipsnyje, kad savininkas turi nugriauti pastatą, jeigu pastatas kelia pavojų. Šiuo atveju buvo surašytas 2020 m. ekspertizės aktas, po 2 metu tyrimo aktas dėl to pačio pastato, bei ir vienu, ir kitu atveju buvo konstatuojama avarinė būklė. V. R. 13 punktu, nustačius galimai avarinę būklę, statytinio savininkas turi pareigą užsakyti ekspertizę. Statinio naudotojas turi pareigą prižiūrėti statinį ir nustačius, kad jis yra avarinės būklės, nedelsiant atlikti remonto darbus. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. ir 2018 m. buvo fiksuotas, jog stogo antro aukšto perdangos būklė, fasado būklė yra bloga, tai reiškia, kad savininkai žinojo apie blogą būklę ir nesiėmė jokių veiksmų, kad gerinti pastato būklę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikinėjo techninę priežiūrą ir administravimą pagal sutartį, šituos defektus fiksavo, bet sutartyje nustatyta, kad esant būtinybei turi suderinti su gyventojais ir organizuoti pastato rekonstrukciją ir kapitalinio remonto darbus. Be savininkų sutikimo administratorius negali atlikti didelės apimties darbų, todėl jie atlikinėjo labai nedideles apimties darbus, o pareiga statinio savininko labai aiškiai numatyta. Neturi informacijos, ar buvo derinta su savininkais. Ekspertizė buvo daroma, kad išvengti avarijos ir jau įvykus avarijai, nes jau griuvo perdangos. Ir E. akte ir pridėtame ekspertizes akte yra užfiksuota, kad jau įgriuvo perdangos. Aktuose ir ekspertizės dalinės akte ir tyrimo akte buvo nustatyta, kad yra realus konstrukcijų griūties pavojus, todėl šiuo atveju yra nesiėmimas priemonių avarijai išvengti. Ne vienas iš savininkų, žinodamas apie blogą būklę, nesiėmė veiksmų. Tik kai kreipėsi į savivaldybę ir savininkus įpareigojo bei pradėjo taikyti administracinio poveikio priemones, procesas pagreitėjo, bet tai iki dabar nepadaryta. Savininkai neatlieka savo pareigos, kuri nustatyta Reglamente ir Statybos įstatyme. Yra 2022 m., 2016 m., 2018 m. aiškiai parašyta, jog pastato būklė bloga. 2020 m. dalinės ekspertizės akte kalbama apie pastato galimai avarinę būklę ir 2022 m. taip pat kalbama apie avarinę būklę. Tai yra tokia pastato būklė, kurios nelikvidavus, nedelsiant gali būti statinio avarija. Tuo pagrindu ir buvo teikiamas aktas bei reikalavimai. Buvo surašyti protokolai už statinio savininko pareigų nevykdymą, jos nustatytos įstatyme. Buvo įpareigojimas užsakyti ekspertizę ir pateikti išvadą, kad būtų teikimas įpareigojimas uždrausti pastato naudojimą. Kai bus pateiktas pastato savininkų užsakytas ekspertizės aktas su išvada, kad pastatas yra avarinės būklės, tada teiks reikalavimą dėl pastato naudojimo sustabdymo. Netraukė atsakomybės UAB „M. B. Vilnius“, nes nagrinėjamu atveju tai yra dviejų būtų namas, kurio techninio priežiūros vykdymo tvarka nėra reglamentuota. Jei savininkai pasirinko tokį būdą, kaip pasirašyti sutartį su techniniu prižiūrėtoju, turi kontroliuoti sutarties vykdymą. Patekta sutartis negaliojanti nuo 2014 m., o iš pateiktų dokumentų matosi, kad jie darė nedidelės apimties darbus, o dėl visų didelės apimties darbų reikia bendro savininkų susitarimo, nes tiems darbams reikalingas projektas. Techninis prižiūrėtojas fiksuoja defektus, teikia savininkams, o sprendimus, kokius darbus ir kokios apimties reikia atlikti, priima pastato savininkai. Reikalingos didelės investicijos ir tų darbų reikalingi projektiniai ir statybos leidžiantis dokumentai.

Teismo posėdyje pareiškėjų I. V. ir D. D. atstovas advokatas Vykintas Bulotas prašė skundus tenkinti juose nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad I. V. priklauso vienas butas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso patalpos pirmame aukšte ir mansarda. Nei vienose, nei kitose patalpose akivaizdžių pažaidų nėra. Nustatyti nesant specialistams, kad statiniai yra avarinės būklės, negalima, ką pripažįsta ir savivaldybės atstovai, sakydami, kad jie taip pat nėra ekspertai ir būtent dėl to įpareigoja atlikti ekspertizę. Nagrinėjamoje situacijoje savivaldybė pasielgė biurokratiškai, dėl to, kad būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į savivaldybę, sužinojusi apie galimai netinkamą konstrukcijų būklę kitose patalpose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi ir į UAB „M. B. V.“, net kelis kartus. Būtent po to ir buvo atliktas E. tyrimas. G. E. aktą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinai kreipėsi į UAB „M. B. V.“, kad vykdytų pareigas, tačiau bendrovė nevykdė jokių pareigų, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į kitus bendrasavininkus, vertindama žmogaus sveikatą, kurią reikia apsaugoti, iškeldino nuomininkus ir beje susidūrė su dideliais nuostoliais, nes turėjo sumokėti kompensacijas ir pati savo patalpas atlaisvino. Nesulaukusi UAB „M. B. V.“ veiksmų, kreipėsi į savivaldybės administraciją prašydama padėti, kadangi pagal įstatymą tai vienintelė institucija, kuri gali ir turi užtikrinti žmonių nepatekimą į konkrečias patalpas. O savivaldybės administracija surašė protokolus ir nutarimus bendrasavininkų atžvilgiu, bet tai nesprendžia situacijos ir yra visiškai neteisinga ir neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų. Bendrasavininkų atsakomybė pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalį yra galima tiktai tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad tolimesnis statinio naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai. Tokio dokumento byloje nėra ir tiktai, kai parengs dokumentą, pagal jo išvadas bus galima spręsti, ką čia reiktų daryti. Be abejo, statinio būklė 2016 m. nebuvo gera, bet visu laikotarpiu buvo atliekami remonto darbai, kuomet pastato būklė buvo prižiūrima. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš principo turi daug nekilnojamojo turto vienetų ir tam, kad jį prižiūrėti, buvo sudarytos sutartis, kur visos pareigos pavestos buvo UAB „M. B. V.“. Jeigu kažkokios tai pareigos nebuvo atliktos, tai atsakomybė turi būti šitam subjektui. Dėl to mano, kad jo atstovaujamųjų atsakomybė negalima. Grįžtant prie to, kad Institucijos nuomone, pagal Statybos įstatymo 47 straipsnio 2 dalį savininkai pažeidė pareigą laikytis normatyvinio statybos dokumentuose nustatytų statinio naudojimo reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio esminės savybės, tai akivaizdu, jog vadovaujantis įstatymo 48 straipsni 5 dalimi, kur numatyta, kas sudaro techninę priežiūrą, traukti atsakomybėn reikėtų techninį prižiūrėtoją, o ne savininkus, kurie tą pareigą buvo pavedę atlikti konkrečiam subjektui. Mano, kad šiuo atveju negalima konstatuoti (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalies sudėties, atsakomybė taikoma turėtų būti kitam subjektui. Institucija, nesulaukusi ekspertų išvadų, ėmėsi priemonių. O jeigu kalbėti apie konkrečius darbus, tai tie darbai buvo atliekami, nes UAB „M. B. V.“ faktiškai vykdė techninės priežiūros ir administravimo darbus. Į bylą buvo pateiktos suvestines ir kiti tai patvirtinantys dokumentai. UAB „M. B. V.“ turėjo organizuoti nustatytų defektų šalinimą, ką konkrečiai ir darė. Savivaldybės pasiteisinimai, kad ne jie paskyrė administratorių, todėl ir nekontroliuoja jo, yra absurdiški dėl to, kad savivaldybei yra priskirta konkreti funkcija tikrinti ir surašyti protokolą pagal konkretų straipsnį. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pateikė duomenis, jog net jeigu būtų sprendžiama dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės, tai ji turėtų kilti ne D. D., nes buvo pateiktas įsakymas ar įgaliojimas, kurio pagrindu kitas įmonės yra atsakingas už tokio ūkio priežiūrą ir tvarkymą. Nutarimas ir protokolas yra surašyti nepagrįstai ir ne tam asmeniui. I. V. situacija yra kitokia bent jau patalpų atžvilgiu, nes ji Pastate negyvena ir gyvenimui juo nesinaudoja, dėl to visų aplinkybių ir techninių niuansų nežino. Vien tai, kad UAB „M. B. V.“ buvo siunčiami pranešimai savininkams, nereiškia, kad asmenims buvo tiksliai atskleista visa informacija. Iš UAB „M. B. V.“ išreikalautuose dokumentuose nėra jokių duomenų apie organizuotų savininkų susirinkimus. Byloje esantis vienintelis 2022 metų dokumentas apie statinio būklę neleidžia teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar I. V. žinojo apie tikrą pastato būklę ir turėjo imtis veiksmų. Faktiškai UAB „M. B. V.“ buvo traktuojamas, kaip namo administratorius, nes paslaugas teikia ir išrašinėja sąskaitas faktūras. Nors I. V. sutartis su UAB „M. B. V.“ nebuvo pateikta, bet faktiškai buvo teikiamos tokios paslaugos, kurių pagrindas yra susiformavę ilgalaikiai santykiai, kurie automatiškai buvo tęsiami. Jeigu kažkokie darbai buvo derinti su savininkais, tai turėjo būti susirinkimas ir viskas turėjo būti užprotokoluota, bet UAB „M. B. V.“ pateikti dokumentai kelia abejonių dėl jų tikrumo.

I. V. ir D. D. skundai tenkintini.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

(duomenys neskelbtini) straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos A. T. nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Išvados dėl padaryto nusižengimo turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Sutinkamai su ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad statinių techninės priežiūros taisyklėse nustatytų priemonių netaikymas, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė, priemonių žmonėms apsaugoti, avarijai išvengti nesiėmimas ar Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų prievolių nevykdymas įvykus naudojamo statinio avarijai, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, užtraukia baudą statinio naudotojams ir (ar) statinio techniniams prižiūrėtojams nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į Statybos įstatymą ir kitus techninės priežiūros taisykles nustatančius teisės aktus.

Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nustatyta, kad statinių naudotojai privalo laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus; taip pat privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Statybos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad statinio naudotojas – statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu.

Statybos įstatymo 48 straipsnis numato, kad 1) statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją. Statinio techninis prižiūrėtojas gali būti paskirtas ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. 2) Nesudėtingųjų statinių, vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių, taip pat įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų techninę priežiūrą gali atlikti patys naudotojai, nepaskirdami statinio techninio prižiūrėtojo. Šioje dalyje nurodytų statinių naudotojams kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami. 3) Statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. 4) Statinių techninės priežiūros taisykles ir kvalifikacinius reikalavimus statinio techniniam prižiūrėtojui nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos, atsižvelgdamos į statinių paskirtį ir jų konstrukcijos sudėtingumą. 5) Statinio techninę priežiūrą sudaro: nuolatinis statinio būklės stebėjimas, kurio tikslas – nustatyti vizualiai pastebimus statinio būklės pokyčius statinio naudojimo metu; statinio periodinės ir specializuotos apžiūros, kurių tikslas – nustatyti statinio techninės būklės pokyčius per tam tikrą laiką arba kitais atvejais, jeigu tokios apžiūros numatytos šio įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje nurodytose taisyklėse; pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas; remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas. 6) Paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių. 7) Kai daugiabučių gyvenamųjų namų techninę priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka savivaldybės paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius, statinio techninės priežiūros maksimalų tarifą, vadovaudamasi Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtinta daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodika, tvirtina savivaldybės taryba.

Nagrinėjamu atveju I. V. ir D. D., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius, patraukti administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalį dėl to, kad jie, būdami ginčo Pastato bendrasavininkai, neatliko (neorganizavo) Pastato bendrojo naudojimo konstrukcijų turinčių galimos avarinės būklės požymių remonto darbų, nevykdė Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų nuostatų, tokiu būdu nesilaikė normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus ir statinio naudotojui nustatytos prievolės suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai ir Reglamento 12.5 papunktyje nustatytą prievolę, siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai.

Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad pastato, esančio J. J. g. (duomenys neskelbtini), techninė būklė yra prasta ir reikalaujanti remonto, tačiau kyla ginčas dėl to, ar I. V. ir D. D. yra atsakingi už minėtų veiksmų atlikimą ir, ar nagrinėjamu atveju jie yra (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo subjektai.

CK 4.75 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.82–4.83 straipsniuose nustatytos patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektas, bendraturčių teisės bei pareigos. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis pastatas J. J. g. (duomenys neskelbtini) yra gyvenamasis namas (dviejų butų) pastatas. Pastate yra dvi gyvenamosios patalpos ir 7 negyvenamosios patalpos, kurios nuosavybės teise priklauso 4 juridiniams ir fiziniams asmenims. Valstybės įmonės Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenis nustatyta, kad JAR sprendimu juridinis asmuo 640-oji daugiabučio namo J. J. g. (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija 2022 m. rugsėjo 8 d. likviduota ir išregistruota. Pastato butas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso I. V. ir R. V.; Pastato patalpos: butas Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos ((duomenys neskelbtini), administracinė patalpa (duomenys neskelbtini), kavinės patalpos ((duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) ir parduotuvės patalpos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 32 punkte nustatyta, kad dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų ar jų sklypų priklausinių, techninę priežiūrą gali atlikti patys pastato patalpų savininkai, neskirdami statinio techninio prižiūrėtojo ir jiems kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami, statinių ar atskirų jų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos nuolatiniai stebėjimai ir kasmetinės apžiūros neprivalomos.

Taigi sistemiškai ir lingvistiniu būdu aiškinant nurodytas Statybos įstatymo ir Reglamento nuostatos matyti, jos teisės aktai suteikia patalpų savininkams teisę apsispręsti, ar jie techninę priežiūrą vykdys patys, ar paves tai kitam asmeniui sutartiniu pagrindu, kaip numatyta Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko nepagrįstais Institucijos argumentus, kad pareiga prižiūrėti pastato techninę būklę išimtinai tenka tik Pastato savininkams ir naudotojams. Teismas sutinka su Institucijos teiginiais, kad Administracija neprivalo kontroliuoti sutartiniais pagrindais veikiančio namo administratoriaus veiklos taip pat kaip kontroliuoja paskirtus administratorius, tačiau atmeta atsiliepimų argumentus, jog paslaugų sutarčiai su UAB „(duomenys neskelbtini).“ yra taikomas sutarties uždarumo principas, kuris numato, jog sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Pažymėtina, kad šia sutartimi ir nėra sukuriamos kažkokios teisės ir pareigos tretiesiems asmenims (kaip turima omeny atsiliepimuose – Vilniaus miesto savivaldybės administracijai), tačiau sutarties šalis – administratorius, įsipareigoja vykdyti Pastato techninę priežiūrą, taigi Pastato savininkai deleguoja savo pareigas dėl techninės priežiūros, numatytas Statybos įstatyme, kitai sutarties šaliai.

Nors byloje esančiose 2009 m. kovo 6 d. Pastato administravimo sutartyse su UAB „M. B. V.“ (buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini“) nurodytas jų galiojimo terminas iki 2014 m. kovo 1 d., tačiau byloje esančiais dokumentais neabejotinai įrodyta, kad įmonė namo administravimo ir techninės priežiūros paslaugas teikė ir po sutarčių termino pabaigos, tai yra sutartys tapo neterminuotomis. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys Atliktų darbų priėmimo aktai, sąskaitos už paslaugas, statinio apžiūros aktai ir įrašai Statinio techninės priežiūros žurnale. Šie dokumentai taip pat patvirtina tą aplinkybę, jog nors rašytinės sutartys sudarytos ne su visais savininkais, tačiau administravimas ir techninė priežiūra buvo vykdoma viso Pastato bendro naudojimo patalpoms. Teismas pažymi, jog byloje esantys 2020 m. vasario 27 d. Dalinės statinio ekspertizės aktas ir 2022 m. spalio 3 d. V. B. E. Statinio statybinio tyrinėjimo aktas, kuriais remiasi Institucija, surašyti atlikus tyrimus, užsakytus UAB „M. B. V.“, taigi bendrovė, nors galimai netinkamai, bet visgi vykdė savo, kaip Pastato techninio prižiūrėtojo ir administratoriaus pareigas, tai yra vykdė aukščiau minėtus sutartinius įsipareigojimus, laikė save atsakinga už pastato techninę priežiūrą. Tą patvirtina ir byloje esantis 2022 m. lapkričio 3 d. raštas Nr. MBV-RS-22-6508, kuriuo Pastato bendrasavininkai informuojami, jog UAB „M. B. V.“ nuo 2022 m. gruodžio 5 d. nutraukia pastato, esančio adresu J. J. g. 1, Vilnius, bendrojo naudojimo administravimo paslaugų teikimą, kas reiškia, jog iki tos datos ji Pastatą administravo.

Įvertinęs nurodytus duomenis, teismas konstatuoja, jog byloje yra nustatyta, kad Pastato administravo ir techninę priežiūrą mažiausiai iki 2022 m. gruodžio 5 d. vykdė UAB „M. B. V.“ sutartiniais pagrindais.

Teismas laiko nepagrįstais Institucijos teiginius, kad sutartiniais pagrindais veikiantis Pastato techninis prižiūrėtojas negali būti atsakingas (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalies prasme. Sutinkama, kad ginčo Pastatas yra dviejų butų gyvenamasis namas, kuriam savivaldybės administracija namo administratoriaus bendrais pagrindais neskiria. Tačiau remiantis minėtomis Statybos įstatymo ir Reglamento nuostatomis, tokio namo gyventojai gali patys vykdyti Pastato techninę priežiūrą, bet neprivalo to daryti, jie gali nuspręsti šias pareigas pavesti atlikti kitam subjektui, ko įstatymas nedraudžia ir kas buvo padaryta nagrinėjamu atveju. N. I. neprivalo kontroliuoti sutartiniais pagrindais veikiančio namo administratoriaus veiklos taip, kaip ji kontroliuoja savivaldybės paskirtus administratorius, tačiau tai negali eliminuoti namo administratoriaus atsakomybės bendrais pagrindais. Sutiktina, kad informacijos apie pagal sutartį veikiančius administratorius savivaldybė nerenka, tačiau nagrinėjamu atveju Institucijai buvo žinoma apie tai, kad Pastato bendrojo naudojimo patalpas administruoja ir techninę priežiūrą vykdo būtent UAB „M. B. V.“. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymais, raštai Administracijai, aplinkybė, kad UAB „M. B. V.“ atstovas buvo pakviestas dalyvauti atliekant 2022 m. gruodžio 8 d. patikrinimą.

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis ir nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, jog UAB „M. B. V.“ savo teikiamuose dokumentuose neneigia Pastato administravimo ir techninės priežiūros paslaugų teikimo fakto, teismas konstatuoja, kad Institucija nepagrįstai laiko, jog tas faktas, kad Pastato administratorius nėra paskirtas Administracijos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, o veikia sutartiniais pagrindais, automatiškai eliminuoja techninę priežiūrą ir administravimą vykdančio asmens atsakomybę. Nagrinėjamu atveju kalba eina ne apie civilinių sutartinių santykių vykdymą ar nevykdymą, bet apie įstatymo nustatytų pareigų atlikimą/neatlikimą. N. P. nėra priskiriamas prie daugiabučių namų kategorijos, tačiau jis yra valdomas kelių savininkų, taigi lygiai taip pat yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas, kurio naudotojai daugiabučio namo atveju privalo turėti techninį prižiūrėtoją, o dvibučio namo atveju – turi tokią teisę. Byloje nustatyta, kad namo, esančio J. J. g. 1, Vilniuje, bendrasavininkai tokia teise pasinaudojo ir galėjo pagrįstai tikėtis, jog Pastato bendrojo naudojimo patalpos bus tinkamai administruojamos ir prižiūrimos. Tuo tarpu UAB „M. B. V.“, prisiimdama sutartinius įsipareigojimus, įgijo ne tik sutartyje nustatytas teises, bet ir joje nurodytas pareigas, už kurių nevykdymą įstatymų numatyta ne tik sutartinė, bet ir administracinė atsakomybė tuo atveju, jei nevykdomos ar netinkamai vykdomos Statybos įstatymo 48 straipsnyje numatytos techninio prižiūrėtojo pareigos.

Apibendrinant viską, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atsakomybėn patraukti I. V. ir D. D. nėra tinkami subjektai (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalies nusižengimo kontekste. O nesant vieno iš būtinųjų (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymio – subjekto, jų administracinė atsakomybė pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalį negalima. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog administracinio nusižengimo teisena I. V. ir D. D. turi būti nutraukiama (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punkto pagrindu, todėl skundai tenkintini ir teisena pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalį Pareiškėjų atžvilgiu nutrauktina.

Iš byloje pateikto prašymo bei pavedimo išrašo, matyti, kad I. V., kurios atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, patyrė 900 Eur advokato pagalbai apmokėti (3 b. t., b. l. 195-198). Šias išlaidas prašoma pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti I. V. naudai iš Institucijos.

(duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. K. T. 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl išlaidų advokatui atlyginimo asmeniui, nepadariusiam teisės pažeidimo“ nutarė: 1) Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7257) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020-07-03, Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo aktualiu šiai bylai aspektu dar nėra nustatęs, teismas, spręsdamas šioje byloje keliamą klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, konstatuoja, kad šiai situacijai spręsti turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalimi (Lietuvos A. T. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-6-303/2021).

Teismas , spręsdamas šių byloje pateiktų išlaidų dydžio proporcingumo suteiktoms paslaugoms klausimą, vertina tai, kad prašoma priteisti 900 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma susidarė advokatui teikiant teisinę pagalbą I. V., t. y. už bylos dokumentų analizę, pasirengimą atstovauti ir pakankamai aktyvų atstovavimą apylinkės teisme žodinio teismo proceso metu trijuose teismo posėdžiuose, teikiant bylai reikšmingus dokumentus, administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, protingumo bei sąžiningumo principus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad prašoma priteisti suma yra pagrįsta, proporcinga, todėl prašymas tenkintinas. Minėta, kad pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl taikant įstatymo analogiją nurodytos proceso išlaidos priteistinos ne iš Institucijos, bet iš valstybės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 360 straipsnio 5 dalimi, 591 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjų I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundus tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 17 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-5012-2023 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 23199403355), kuriuo I. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 360 straipsnio 5 dalį paskirta 900 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes I. V. veika neturi administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 360 straipsnio 5 dalyje, požymių.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. Nr. SAVAD-13-ANR_N-6522-2023 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 23200931881), kuriuo D. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 360 straipsnio 5 dalį paskirta 900 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes D. D. veika neturi administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 360 straipsnio 5 dalyje, požymių.

Priteisti I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš valstybės 900 Eur (devynis šimtus eurų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.