Kauno apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. Lukošiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutarties, kuria administracinio teisės pažeidimo byla pagal 2015-06-07 administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl R. J., patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių reguliavimo skyriaus patrulio 2015-06-07 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad R. J. 2015-05-30 14.29 val. (duomenys neskelbtini) kaime vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,40 promilių girtumas, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Įvykio metu apgadinta transporto priemonė. Protokole nurodyta, kad R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 p. reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-5320-660/2015, R. J. buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta 300 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartimi R. J. ir G. A. skundas buvo atmestas ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas paliktas nepakeistas.Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi ir 2016 m. sausio 22 d. -nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų - administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. ir G. A. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo ir Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties ir grąžino jį padavusiems asmenims.Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartimi, patenkintas R. J. skundas dėl Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. rugsėjo 27 d. ir 2016 m. lapkričio 6 d. nutarimų, kuriais atsisakyta pradėti tyrimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo, ir administracinio teisės pažeidimo byla A2.6-5320-660/2015 atnaujinta.Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla pagal 2015 m. birželio 7 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl R. J., patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, nutraukta. Nuspręsta Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-5320-660/2015, kuriuo R. J. buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą bei Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį, kuria buvo atmesti R. J. ir G. A. skundai, laikytini negaliojančiais.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-5320-660/2015, kuriuo R. J. buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą bei Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį, kuria buvo atmesti R. J. ir G. A. skundai.

7.1. Skunde nurodoma, kad teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, nepagrįstai nusprendė, kad surinkti įrodymai nebuvo pakankamas įrodymas, inkriminuojant R. J. minėto pažeidimo padarymą. Kai matyti iš byloje esančių įrodymų, teismai ankstesnio nagrinėjimo metu, buvo nusprendę, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, kad automobilio eismo įvykio metu jis neblaivus nevairavo, o jį vairavo jo draugė G. A., buvo vertinama kaip gynybinė. Byloje nėra nustatyta tiesioginių įrodymų, kad jis eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę, bet kaip matyti iš kitų nustatytų aplinkybių kiti duomenys yra pakankami jo kaltei konstatuoti.

7.2. Skunde akcentuojama, jog tai, kad byloje pateikta automobilio keleivio pusės oro pagalvė, ant kurios randamas kraujas po ilgo laiko, kuris pagal tyrimus nustatyta, kad yra R. J., nėra pakankamas įrodymas. Pastebėtina, kad kraujo tyrimai atlikti po ilgo laiko ir negali būti traktuojami kaip patikimas įrodymas. Kaip matyti, pats pažeidėjas neneigė, kad iš vakaro vartojo alkoholį, jo neblaivumą patvirtina neginčijamas bylos įrodymas - asmens blaivumo testas, kuriuo R. J. nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Administracinio teisės pažeidimo protokole jį surašęs pareigūnas nurodė asmenį, kuriam surašomas protokolas, jame pasirašyti jis atsisakė. Pažymime, kad R. J. ant alkoholio matuoklio kvito pasirašė tuo patvirtindamas, kad sutinka su užfiksuotais rodmenimis. Iš pareigūno K. A. 2015-05-30 tarnybinio pranešimo matyti, kad apie įvykį policijai pranešė A. K. Šis asmuo tą pačią įvykio dieną, t. y., 2015-05-30 parašė pareiškimą, kuriame patvirtino, kad matė (duomenys neskelbtini) kaimo link dideliu greičiu važiuojantį VW Golf automobilį, kurį tiksliai matė, vairavo vyras. Kaip yra žinoma, tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą, konstatuoti galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, kadangi teismas skundžiamame nutarime, nevertino policijos pareigūnų parodymų tinkamai ir nusprendė, kad tai nėra pakankamai įrodymai. Beje, pažymėtina, kad specialisto išvada (2015-06-08) esanti byloje tik patvirtina patį G. A. sužalojimo faktą, tai, kad specialistė teismo posėdyje patvirtino, jog sužalojimai galėjo būti byloje R. J. palankiomis aplinkybėmis, nėra pagrįsta, kadangi, sužalojimų pobūdis ir nurodymas, jog „sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamosios nurodytais laiku bei aplinkybėmis“ nepatvirtina, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti R. J. ir G. A. nurodytomis aplinkybėmis.

7.3. Skunde pažymima, kad teismas nepagrįstai nematė pagrindo abejoti R. J. bei G. A. parodymais, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad jų elgesys po įvykio verčia abejoti nurodytos versijos tikrumu. Kaip yra žinoma, policijos pareigūnai, nuvykę į įvykio vietą, pažeidėjo nerado, jį atsivežė iš namų. Apie įvykį pranešę asmenys nurodė, kad neblaivus asmuo šalinasi iš įvykio vietos paėmęs valstybinius numerius. Šios aplinkybės, kaip matyti, yra pasitvirtinusios, nes automobilis buvo rastas be valstybinių numerių. R. J. taip ir nepaaiškino kur yra jo automobilio valstybiniai numeriai. Pažymėtina, kad įvykio vietoje buvo rasta G. A., kuri teigė, kad vairavo ji, tačiau eismo įvykio aplinkybių paaiškinti negalėjo. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylos teiseną priėmė nepagrįstą sprendimą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovė, advokatė Valda Grigonytė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.

8.1. Atsiliepime nesutinkama su skundo motyvais, kadangi, kaip nurodo pats apeliantas, byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kad R. J. vairavo transporto priemonę. Policijos pareigūnai, R. J. traukdami administracinėn atsakomybėn, rėmėsi liudytojo A. K. parodymais, kurie negalėjo būti vertinami kaip patikimi, kadangi jis nurodė, kad prasilenkė su greitai važiuojančiu VW Golf automobiliu, o 2015-06-03 parašytame pareiškime su VW Golf universalu (karavanu) automobiliu, kuriame sėdėjo vienas, stambaus sudėjimo vyras, tačiau pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog automobilyje kartu važiavo R. J. ir G. A. Pažymėtina, kad policijos pareigūnas po 4 val. atvyko pas R. J. į namus ir po to nustatė lengvą neblaivumo laipsnį, t. y. 16:47. Savo tarnybiniame pranešime dėl techninio eismo įvykio policijos pareigūnas rašė apie techninį eismo įvykį, nes eismo įvykio nebuvo ir eismo įvykio vietos schemoje aprašydamas automobilio apgadinimus parašė „oro pagalvės“.

8.2. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, jog liudytojo A. K. parodymai prieštarauja kitiems liudytojų parodymams. Liudytojas S. L. parodė, kad R. J. gyvena kaimynystėje. Apie 12.30 vai. jis pamatė R. J. su drauge važiuojančiu juodu Ford Golf, kurį vairavo J. draugė. Liudytoja R. G. parodė, kad 2015-05-30, apie 15 val. rūkydama lauke prie daržovių kiosko, kuriame ji dirba, matė vyrą ir moterį, kurie atvažiavo į parduotuvę. Po to jie įsėdo į automobilį WV Golf tamsios spalvos, moteris į vairuotojo vietą atsisėdo ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). R. J., G. A., S. L. ir R. G. parodymus patvirtina ir naujai paaiškėjusios aplinkybės, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra kraujas ant keleivio vietos oro pagalvės, kadangi keleivio vietoje turi sėdėti žmogus, kad pagalvė išsiskleistų. Įvykus eismo įvykiui, išsiskleidžia saugos oro pagalvės, joms išsiskleidus nebūna taip, jog atsidarytų tik saugos oro pagalvių dangtis, o pagalvė neišsiskleistų, be to, tai patvirtina, kad G. A. sėdėjo vairuotojo vietoje, nes kraujas atsirado ant priekinės keleivio saugos oro pagalvės, toje pusėje, kur sėdėjo R. J. Iš byloje esančios nuotraukos (b. l. 5), kurioje nufotografuotas pareiškėjas R. J. dešinėje kaktos pusėje yra įvykio metu atsiradusi trauma (prakirsta kakta), kas įrodo, kad kraujas atsirado įvykio metu ir jis liko ant keleivio vietoje esančios saugos pagalvės. Šią aplinkybę iš esmės patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas K. A., kuris nurodė, kad R. J. rado namuose, jo galva buvo sužalota.

8.3. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas teisingai nustatė, jog nei į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai K. A. ir E. P., nei kiti liudytojai A. K. ir K. D., tiesiogiai įvykio nematė. Policijos pareigūnai abstrakčiai fiksavo liudytojų A. K. ir K. D. parodymus. Apie apsivertusį automobilį policijai pranešta telefonu, kurio numeris priklauso K. D. ir teismo posėdžio metu A. K. patvirtino, kad su policija kalbėjo K. D. Liudytojo A. K. parodymai negali būti vertintini kaip tiesioginiai, nes ne tik, kad šis liudytojas nematė įvykio, tačiau ir nurodė netikslias aplinkybes, kad apie 14 vai. prasilenkiant su dideliu greičiu važiuojančių VW Golf automobiliu, o 2015-06-03 parašytame pareiškime su VW Golf universalu (karavanu), jį vairavo stambaus sudėjimo vyras, kuris sėdėjo vienas automobilyje, tačiau byloje nustatyta, jog kartu važiavo ir G. A. Be to, G. A. teismo posėdžio metu parodė, jog policijos pareigūnai diktavo liudytojui A. K., kad šis rašytų, jog automobilį vairavo asmuo, kurio išvaizdos požymius nurodė žiūrėdamas į R. J., todėl A. K. parodymai taip pat negali būti vertintini, kaip tiesioginiai. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu liudytojas A. K. pasakė, kad matė kruviną R. J., tačiau kruviną R. J. matė liudytojas K. D. 14 val.

8.4. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad ekspertė M. K. teismo posėdžio metu patvirtino specialisto išvadą Nr. GI545/15(02) ir parodė, kad sužalojimai dešinėje šlaunyje G. A. padaryti kietu, buku daiktu, kuriuo galėjo būti saugos diržai ar jo prisegimo dalis. Asmeniui sėdint vairuotojo vietoje, prisegimo diržo mechanizmas yra iš dešinės prie klubo, todėl labiausiai tikėtina, kad sužalojimas padarytas tuo daiktu. Ši specialistės išvada, nebuvo nuginčyta, todėl apelianto samprotavimai, jog išvada nepatvirtina, kad G. A. susižalojo būtent įvykio metu, bei, kad sužalojimai padaryti su automobilio saugos diržo mechanizmu, yra visiškai niekuo nepagrįsti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko V. Lukošiaus apeliacinis skundas tenkinamas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad kai administracinių teisės pažeidimų protokolai (o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai) surašyti iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą tik tuo atveju, kai pažeidimai buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu. Kitais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Tai reiškia, kad ši atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėtina taikant iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu R. J. buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta nuobauda. Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartimi R. J. ir G. A. skundas buvo atmestas, Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartimi procesas administracinėje byloje atnaujintas, nustačius jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, t. y. duomenys, kad ant saugos pagalvės buvo rasti R. J. kraujo pėdsakai.Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla R. J. atžvilgiu nutraukta. Teismas nutraukdamas bylą, dėl R. J. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą vertino naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios kaip nurodė teismas nebuvo žinomos administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant teismuose ir kurios kitų įrodymų visumoje pakeitė byloje surinktų įrodymų balansą taip, kad G. A. parodymai pasitvirtino, o A. K. parodymai buvo paneigti.Šią išvadą apylinkės teismas padarė įvertinęs įrodymą, kuris nebuvo žinomas ir tiriamas pažeidimą nagrinėjant teismuose, o būtent Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2016 m. gegužės 9 d. specialisto išvadą Nr. S-m 12/2016(01), kurioje nurodyta, kad R. J. prašymu atliktas automobilio oro pagalvės ir R. J. kraujo ėminio tapatumo nustatymo tyrimas, tyrimo pradžia 2016 m. balandžio 25 d., tyrimo pabaiga 2016 m. gegužės 9 d. Pateikta išvada, kad ant oro pagalvės rasto žmogaus kraujo DNR profilis sutampa su R. J. DNR profiliu (b. l. 76-77).Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal ATPK 257 straipsnį, įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Neatsiejamos įrodymų vertinimo sąlygos – įrodymų leistinumas ir liečiamumas. Įrodymų leistinumas reiškia, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Spręsdamas klausimą, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams. Tais atvejais, kai reikšmingus bylai duomenis pateikia proceso dalyviai (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jo gynėjas, ar kitas bylos baigtimi suinteresuotas proceso dalyvis) arba bet koks fizinis ar juridinis asmuo, teismas turi patikrinti, ar šie duomenys yra patikimi, gauti iš patikimų šaltinių, įstatymų nustatyta tvarka. Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs R. J. pateiktą aukščiau paminėtą 2016 m. gegužės 9 d. surašytą Specialisto išvadą, sprendžia, jog ji negali būti pripažįstama patikimu įrodymu, kuris, kaip nurodė apylinkės teismas skundžiamame nutarime, keistų įrodymų balansą ir paneigtų, R. J. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą pagrindžiančius įrodymus. Tokią išvadą aukštesnės instancijos teismas daro įvertinęs tai, kad įvykis įvyko 2015 m. gegužės 30 d., o 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu R. J. buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, 2015 m. spalio 21 d. nutartimi aukštesnis teismas atmetė skundą ir nutarimas įsiteisėjo. Lietuvos Aukščiausias Teismas atsisakė priimti pareiškėjų prašymą atnaujinti administracinės teisės pažeidimo bylą, dėl to, kad pareiškėjų - administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. ir G. A. prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą neturi ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų pagrindų. Tai rodo, kad jokių teisės taikymo klaidų nebuvo nustatyta.Kaip matyti iš bylos medžiagos nuo įvykio praėjus vienuolikai mėnesių, o nuo nutarimo įsiteisėjimo šešiems mėnesiams, R. J. kreipėsi į specialistus dėl jo kraujo ir ant automobilio saugos pagalvės esančio kraujo DNR profilių atitikimo. Akcentuotina tai, kad specialisto išvadoje nenurodomi tirti pateiktos automobilio saugos pagalvės identifikavimo duomenys. Nėra jokių duomenų apie tai, iš kokio automobilio, kada, kokiu būdu ir kas paėmė saugos pagalvę, kuri pateikta tirti specialistui ir tokių duomenų nėra galimybės patikrinti. Kad R. J. būtų kreipęsis į pareigūnus iš karto po įvykio, kai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jiems dalyvaujant, būtų atliktas automobilio saugos pagalvės išėmimas, nėra duomenų. Taip pat nėra jokios galimybės nustatyti ar patikrinti kokiu būdu ir kada ant tirti pateiktos automobilio saugos pagalvės pateko R. J. kraujo. Duomenų apie tai, kad kraujas ant tirti pateiktos automobilio saugos pagalvės pateko analizuojamo įvykio metu, nėra. Taigi pateikta specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad ant tirti pateiktos pagalvės rastas R. J. kraujas, negali būti pripažinta patikimu įrodymu byloje ir paneigti prieš tai teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes. Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. savo iniciatyva pateiktą įrodymą, savo versijos patikimumui pagrįsti, analizuojant jo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, visų pirma pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, jog nustatinėjant asmens patraukto administracinėn atsakomybėn pažeidimo aplinkybes, vadovautis vien tik jo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų įvykio aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ATPK nuostatos. Todėl ir jo teikiamas įrodymas, turėjo būti pirmos instancijos teisme vertinamas dėl patikimumo sprendžiant klausimą dėl bylos atnaujinimo. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, visos kitos bylos aplinkybės ir įrodymai buvo žinomi, išanalizuoti ir aptarti nutarime išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą dar 2015 metais, teismo procesinis sprendimas buvo patikrintas aukštesniojo teismo, tačiau jokių pažeidimų nenustatyta. Minėti sprendimai yra įsiteisėję, o nustačius, jog pateikta specialisto išvada, kurios pagrindu buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nėra patikimas įrodymas ir jokių aplinkybių, turinčių reikšmės šioje byloje įsiteisėjusiuose sprendimuose įrodytoms aplinkybėms, nepaneigia, analizuoti ir vertinti įsiteisėjusiuose sprendimuose nustatytas aplinkybes nėra teisinio pagrindo.Atsakant į skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad skundžiamame nutarime nurodyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2015 m. birželio 8 d. surašyta Specialisto išvada Nr. G1545/15(02), buvo byloje nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarime, nurodytos joje nustatytos aplinkybės. Dėl šio nutarimo teiktame apeliaciniame skunde apygardos teismui, išvadoje nustatytos aplinkybės buvo nurodytos, ir apygardos teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartyje išsamiai atsakė į šį apeliacinio skundo argumentą, išanalizavo ir nustatė minėtoje išvadoje nurodytų aplinkybių įrodomąją reikšmę bylos aplinkybėms. Įvertinus ekspertės M. K. parodymus, duotus byloje atnaujinus procesą, jokių naujų, esminių, svarbių administracinio teisės pažeidimo bylos baigčiai aplinkybių ekspertė nenurodė, pateikė tikėtiną sužalojimų atsiradimo mechanizmą, atsakydama į užduotą klausimą, t. y. nurodė, jog G. A. padarytas sužalojimas nesako, kad būdingas vairuotojui, tačiau galėjo būti padarytas, vertinant lokalizaciją, įvykio aplinkybes. Šie ekspertės parodymai atitinka jos specialisto išvadą, kurioje taip pat nurodomas tikėtinas sužalojimų atsiradimas, kuris buvo vertintas pagal tiriamosios G. A. paaiškinimus ir nurodytas aplinkybes. Skundžiamame nutarime buvo įvertinti ir liudytojų S. L., R. G. parodymai, kurie buvo apklausti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą 2015 metais, dėl jų parodymų vertinimo ir įrodomosios reikšmės buvo pasisakyta, jokių naujų aplinkybių šių liudytojų parodymuose atnaujintos bylos įrodymų vertinimo kontekste, aukštesnės instancijos teismas nenustatė. Be to, skundžiamame nutarime, Institucijos apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį, pasisakoma ir apie liudytojo A. K. parodymus. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog įvertinus A. K. parodymus nuo proceso pradžios matyti, jog jie yra aiškūs, nuoseklūs, nurodomos aplinkybės yra konkrečios, esminių prieštaravimų turinčių reikšmės bylai nenustatyta. Apklausiamas posėdyje jis konkrečiai nurodė, jog R. J. vairavo automobilį, kai su juo prasilenkė, tai jis pasakė ir policijos pareigūnams. Tai, kad liudytojas nurodė, jog atrodo, kad vyras važiavo vienas, nekeičia aukščiau jo nurodytų aplinkybių.Aplinkybė, jog G. A. atžvilgiu pradėta administracinė teisena dėl melagingų parodymų davimo buvo nutraukta, įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytų aplinkybių taip pat nepaneigia ir jos parodymų patikimumo nepatvirtina. Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.11.-13-888/2016 matyti, kad administracinė teisena nutraukta, nustačius, kad G. A. duodama parodymus, juos davė apie savo galimai padarytą administracinį pažeidimą, o pagal ATPK nuostatas asmeniui apklausiamam apie savo galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą netaikoma atsakomybė už melagingų parodymų teikimą administracinėje byloje. Vertinant G. A. parodymus pabrėžiama tai, kad iš duomenų visumos galima spręsti, jog G. A. su R. J. yra artimi, įvykio metu ji buvo blaivi, todėl siekia reabilituoti asmenį, kuris būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę. Aptartų duomenų visumoje, konstatuojama, jog naujai pateiktas įrodymas - 2016 m. gegužės 9 d. surašyta Specialisto išvada, nėra patikimas įrodymas, kuris galėtų paneigti teismų įsiteisėjusiuose sprendimuose padarytas išvadas dėl administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens. O kiti skundžiame nutarime išanalizuoti įrodymai, buvo žinomi administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo metu, dėl jų pasisakyta įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose. Todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutarimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, 302¹³ straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutarimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-5320-660/2015, kuriuo R. J. buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą bei Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį, kuria buvo atmesti R. J. ir G. A. skundai.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.