Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Justinai Antanaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. A., jos įgaliotai atstovei advokatei Valdai Grigonytei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187² str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. A. administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 187² str. iškelta už tai, kad ji 2015 m. birželio 17 d., apie 10 val. 40 min., Kauno apylinkės teisme, Kęstučio g. 29, Kaune, teismo posėdyje, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-5230-660/2015, nurodydama, jog 2015 m. gegužės 30 d., apie 14 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), transporto priemonę VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo bei eismo įvykį padarė ne R. J., o ji.

Apklausta teismo posėdžio metu G. A. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino. Teismui parodė, kad įvykio dieną ji vairavo automobilį ir juo apsivertė, o teismo posėdžio metu papasakojo jai žinomas įvykio aplinkybes, neketino klaidinti teismo (35,50, 58-61 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

ATPK 187² straipsnyje numatyta atsakomybė už melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas tyčios pasireiškimą panašiose savo esme bylose (dėl Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio „Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas“) yra išaiškinęs, jog tiesioginė tyčia šio pobūdžio neteisėtose veikose pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-616/2006; 2K-164/2010).

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis). Duomenų, dėl kurių tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog liudytojo, kaip baudžiamojo ar administracinio proceso dalyvio, statusas paprastai yra neutralus, t. y. kaip liudytojas turi būti apklausiamas asmuo, tiesiogiai niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi. Liudytojo parodymų dalyko negali sudaryti duomenys apie tikėtiną jo dalyvavimą darant administracinį teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas bet kokiu būdu versti asmenį duoti parodymus prieš save. EŽTT sprendimuose išaiškinta, kad verčiant liudyti prieš save yra pažeidžiamas teisingo proceso principas, įtvirtintas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Asmens įpareigojimas (vertimas) atsakyti į klausimus apie įvykius, dėl kurių jam pareikštas kaltinimas Konvencijos 6 straipsnio prasme, nesuderinamas su teise tylėti ir neduoti parodymų prieš save, kuri yra neatskiriama teisingo proceso sąvokos dalis. Šis principas galioja ir tuo atveju, kai nurodytas įpareigojimas (vertimas) asmeniui taikomas skirtingame procese negu tas, kuriame pareikštas kaltinimas (mutatis mutandis Marttinen v. Finland, no. 19235/03, judgement of 21 April 2009; Shannon v. the United Kingdom, no. 6563/03, judgement of 4 October 2005; J.B. v. Switzerland, no. 31827/96, judgement of 3 May 2001; a contrario Macko and Kozubal‘ v. Slovakia, nos. 64054/00 and 64071/00, judgement of 19 June 2007).

Iš minėtų teisės aktų nuostatų darytina išvada, kad asmeniui, apklausiamam apie savo paties galimai padarytą teisei priešingą veiką, netaikoma atsakomybė tiek už melagingų parodymų davimą baudžiamojoje byloje (BK 235 str.), tiek už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje (ATPK 187² str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2011. Teismų praktika. 2011, 35).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. A. nuosekliai neigė savo kaltę, kad ji 2015 m. birželio 17 d., Kauno apylinkės teisme, teismo posėdyje, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje (35 b.l.). Minėto teismo posėdžio metu ji parodė, kad ne R. J. vairavo transporto priemonę VW Golf, o ji (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-5320-660/2015 - 33-35 b.l.).

Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 127 punktas numato, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. O Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių <...>. Byloje nėra duomenų, šių Kelių eismo taisyklių pažeidimai būtų sukėlę nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą (nežymiai sveikata buvo sutrikdyta tik galimai vairuotojai – administracinio teisės pažeidimo bylos A2.6.-5320-660/2015 – 30 b.l.) ar nulėmę kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą, todėl už šių Kelių eismo taisyklių punktų pažeidimą kyla administracinė atsakomybė pagal ATPK 124¹ str. 8 d. Nagrinėjamoje byloje G. A., apklausiamai 2015 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teisme, teismo posėdžio, bei duodant parodymus apie savo galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą metu (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-5320-660/2015 - 33-35 b.l.), pačiai grėsė administracinė atsakomybė pagal ATPK 124¹ str. 8 d. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius ATPK, o, kaip jau minėta, asmeniui, apklausiamam apie savo paties galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, netaikoma atsakomybė už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismas (2014 m. rugsėjo 15 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-997-498/2014).

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką bei byloje surinktus ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog G. A. veiksmuose nėra ATPK 187² str. numatyto teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal minėtą straipsnį jos atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsniu, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 187² str. G. A. atžvilgiu nutraukti, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išsireikalautą apžiūrai administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-5320-660/2015, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Kauno apylinkės teismui.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.