Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., gim. (duomenys neskelbtini), (a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, be nuolatinės gyvenamosios vietos, iki suėmimo gyveno Nakvynės namuose Šilutės pl. 8, Klaipėdoje, nedirbantis, neįgalus, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. V. 2012 m. rugsėjo 22 d., laikotarpiu nuo 19.10 val. iki 19.30 val., prie Mulaukio (Mumlaukio) ežero, esančio šalia Liepojos gatvės, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė P. K. smūgius rankomis ir lazda į galvą, spausdamas už sprando kniūbsčią skandino ežere ir padarė nukentėjusiajam muštinę kaktos kairės pusės žaizdą, nedideles nosies nugarėlės abiejų pusių paviršines muštines žaizdas ir kraujosruvas odoje, dešinio skruosto odos nubrozdinimą – nudrėskimą, liežuvio viršūnės ir krašto gleivinės nubrozdinimus, kraujosruvas liežuvio raumenyse, kraujosruvas galvos skliauto minkštuosiuose audiniuose – viršugalvio ir kaktos kairėje pusėje, viršugalvio odos nubrozdinimą, kraujosruvas sprando – nugaros raumenyse, kraujosruvą kairio dilbio nugariniame paviršiuje, dešinio riešo sąnario vidiniame paviršiuje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairės plaštakos II piršto nugariniame paviršiuje, dešinės blauzdos šoniniame paviršiuje, odos įdrėskimą dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje. Nuo prigėrimo ežero vandenyje P. K. nusikaltimo vietoje tuoj pat mirė. Tokiu būdu V. V. tyčia nužudė P. K..

Kaltinamasis V. V. dėl šio jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012 m. rugsėjo 20 d., apie 12 valandą, jis su taksi automobiliu atvažiavo prie Mulaukio ežero pažvejoti su pripučiama valtele. Prie šio ežero jis atvažiavo ketvirtą kartą. Buvo nusipirkęs 200 g talpos brendžio buteliuką. Alkoholį pirko todėl, kad jam pasėdėjus valtyje pradeda labai skaudėti kojas ir tada būna sunku iš jos išlipti. Brendis jį veikia kaip nuskausminamieji vaistai. Žvejojo apie 2–3 valandas. Truputį sušlapo ir sušalo. Matė, kad ant ežero kranto esančio suolelio sėdėjo žmonės ir gėrė alkoholinius gėrimus. Jis priplaukė prie jų ir davęs 20 litų paprašė duoti jam už šiuos pinigus išgerti degtinės. Neprisimena, ar kas nors ėjo jos nupirkti. Priplaukęs prie kranto jis iš valties išlipęs nebuvo. Kiek laiko jis su jais gėrė degtinę, negali pasakyti, nes neturėjo laikrodžio. Tačiau mano, kad apie valandą. Jis išgėrė apie 300 gramų degtinės ir nuplaukė toliau žvejoti. Vakarėjant pasijuto sušalęs ir apgirtęs, nes žvejodamas dar išgėrė atsivežtą su savimi brendžio buteliuką, todėl nuplaukė prie kranto. Kas įvyko krante, jis neprisimena. Kadangi mobiliojo ryšio telefonas buvo padėtas ant suoliuko, mano, kad jis pats jį pasidėjo, nes taip daryti jis įpratęs. Prisimena tik, kad ant nugaros įkrito į vandenį. Kažkas jį pastūmė iš priekio. Jis turėjo matyti, kas jį stūmė, tik neprisimena. Prisimena, kad jam atsidūrus vandenyje kažkas jį laikė už striukės ir norėjo paskandinti. Jis su savimi visada nešiojasi lazdą, todėl turėjo ją rankoje. Negali paaiškinti, kaip, tačiau kažkokiu būdu jis pasiėmė lazdą būdamas po vandeniu abiem rankom ir pradėjo gintis. Jis mušė lazda ir rankomis, todėl jam pavyko išsivaduoti. Kadangi vandenyje gulėjo aukštielninkas, tai matė žmogaus siluetą ir visus smūgius sudavė jam lazda į galvą, laikydamas lazdą abiem rankomis. Žinodamas, kokie žuvusiajam buvo padaryti sužalojimai, jis mano, kad lazda jis jam sudavė ir per rankas. Jam pavyko išsilaisvinti ir greitai atsistoti. Kadangi vanduo jam buvo užpylęs akis, tai jis nematė prieš jį stovėjusio žmogaus veido. Jis sugriebė šį žmogų už kaklo, prispaudė jo galvą po pažastimi ir laikė pakišęs jo galvą po vandeniu tol, kol jis nebesipriešino. Kiek tai truko, jis nežino. Žmogus gulėjo vandenyje veidu į apačią ir plūduriavo. Kur jis pametė lazdą, negali pasakyti. Sunkiai iššliaužė į krantą. Šio žmogaus ištraukti iš vandens jis negalėjo. Nebūtų sugebėjęs to padaryti fiziškai. Jis gynėsi instinktyviai. Po to buvo labai susijudinęs, todėl ne iš karto pavyko surinkti pagalbos telefono numerį. Kad nuskandino tą patį žmogų, su kuriuo gėrė degtinę, pamatė tik tada, kai jis buvo ištrauktas iš vandens. Neprisimena, kad būtų konfliktavęs su kuo nors, kai priplaukė prie kranto, baigęs žvejybą. Nežino, kodėl tas žmogus norėjo jį paskandinti. Jis gyvena nakvynės namuose, gauna 350 Lt pensiją. Pinigų jam pakanka. Tuo metu turėjo 3500 Lt, nes jam vėlavo išmokėti pensijas ir vienu kartu buvo sumokėta didesnė pinigų suma.

Ikiteisminio tyrimo metu 2012-09-23 apklausiamas kaip įtariamasis V. V. parodė, kad jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Baigęs plaukiojimą su gumine valtele po Mulaukio ežerą, jis išlipo į krantą ir išleidinėjo orą iš valties. Tuo metu jis su nepažįstamu vyriškiu kažkokiu būdu atsidūrė ežere. Kaip viskas vyko, jis neprisimena, tačiau mano, kad vyriškis jį užpuolė. Atsimena, kad kaire ranka apglėbė vyriškio kaklą ir panardinęs jį į ežerą skandino apie 3 minutes. Kai vyras nustojo judėti, jį paleido. Supratęs, kad paskandino žmogų, telefonu Nr. 112 iškvietė policiją. Įvykio metu jis su savimi turėjo lazdą, kuria pasiremdavo, nes skauda kojas, tačiau lazda kažkur dingo (t. 1, b. l. 166–171).

Iš 2012-12-10 parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad V. V. nurodė vietą, kur tvarkė guminę valtį, parodė, kaip jį iš priekio užpuolė nepažįstamas vyriškis, kuris griebė jį už atlapų, todėl jis rankomis atmušė vyriškio rankas ir jie įkrito į ežerą, kur toliau grūmėsi. Parodė, kokiu būdu kaire ranka apkabino vyrui kaklą ir panardinęs jį į vandenį laikė. Paaiškino, kad tą vyrą, t. y. P. K., jis jau matė tą pačią dieną prie ežero dar su dviem vyrais. Vyrai gėrė degtinę. Nurodo, kad priplaukė prie vyrų ir P. K. padavė 20 Lt, kad šis jį pavaišintų degtine. Kartu degtinę gėrė apie 1 valandą. Po to vyrai nuėjo, o jis vėl nuplaukė su valtimi toliau žvejoti. Po valandos jam išlipus į krantą, vėl atsirado P. K., su kuriuo jis susigrūmė. Nurodo, kad galėjo suduoti P. K. turėta lazda (t. 1, 1, b. l. 173–187).

2012-12-10 V. V. pateikė jo turėtos lazdos brėžinį, kuriame matyti lazdos savybės (t.1, b. l. 188–192).

2013-02-13 Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis V. V. paaiškino, kad tvarkydamas valtį buvo pasilenkęs ir dešinėje rankoje laikė lazdą. Tuo metu jis pajuto smūgį į pečius ir atbulas nukrito į ežerą. Jam dar neišnirus pajuto, jog kažkas jį skandina. Tada jis pradėjo priešintis ir jam pavyko išsilaisvinti ir atsistoti. Vyras jį vėl puolė, todėl jis gynėsi ir vyrą nuskandino. Tai buvo vienas iš trijų vyrų, su kuriais jis gėrė degtinę. Nė su vienu iš jų konfliktų anksčiau nebuvo kilę (t.1, b. l. 195–197).

Teismas tiki kaltinamojo parodymais, duotais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu tiek, kiek jie atitinka faktines bylos aplinkybes. Kitus jo parodymus vertina kaip siekimą palengvinti savo teisinę padėtį.

Nukentėjusioji E. K. parodė, kad žuvusysis yra jos vyras. Ji kaltinamąjį yra mačiusi, nes vaikščiojant su vyru, jis su juo pasisveikindavo. Yra jo paklaususi, kas tai per žmogus. Vyras pasakė, kad tai jo pažįstamas „korišas“. Vyras buvo fiziškai stiprus žmogus. Išgerdavo, tačiau nebuvo degradavęs. Išgėręs būdavo linksmas, niekada nebuvo agresyvus. Tą dieną jos vyras išėjo pasivaikščioti su jos broliu K. V.. Jos brolis yra aklas, todėl jis su juo vaikščiodavo. Jie susiskambindavo telefonu. Tą dieną jis jai paskambino, pasakė, kad nupirko ir parnešė duonos. Vėliau ji jam paskambino, pasakė, kad nusipirktų loterijos bilietą. Tai buvo apie 15–16 valandą. Pradėjus temti ir jam negrįžtant, ji jam paskambino, tačiau telefonas buvo išjungtas. Galvojo, kad gali būti, jog išsikrovė mobiliojo ryšio telefonas. Tada ji paskambino broliui ir šis pasakė, kad jis jau parėjęs namo, o vyras pasiliko su K. . Jį namo buvo parvedęs kitas jos brolis A. V., kuris, kaip jis pasakė, buvo prie jų prisijungęs. Vyrui taip ir nesugrįžus, ji kitą dieną skambino į ligonines, morgas nedirbo. Tada ji paskambino į policiją ir sužinojo, kas atsitiko. Vyrą jie laidojo visi bendrai. Prašo tenkinti civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad nužudytasis yra jo tėvas. Su tėvais jo ryšiai yra labai artimi. Apie tai, kad tėvas nesugrįžo vakare į namus, jam pasakė telefonu mama. Apie jo mirtį taip pat kitą dieną jam pasakė paskambinusi telefonu mama. Tėvas buvo nors ir išgeriantis, tačiau neagresyvus. Jis visiems padėdavo. Buvo labai fiziškai stiprus. Prašo tenkinti civilinį ieškinį. Nurodo, kad laidojimo išlaidos buvo 1580 Lt. Tačiau iš tos sumos nėra išskaityta gauta 1070 Lt laidojimo pašalpa.

Liudytojas K. V. patvirtino tas aplinkybes, kad tą dieną jis su K. ir broliu A. buvo prie ežero ir sėdėdami ant suoliuko gėrė degtinę. Pirmieji atėjo jis ir K. ir ateidami atsinešė butelį degtinės. Vėliau atėjo jo brolis, kuris taip pat atsinešė butelį degtinės. Tada prie jų priplaukė žmogus, kuris taip pat su jais gėrė. Jis su K. kalbėjo tiek lietuvių, tiek rusų kalbomis. Jis nematė, ar šis vyras buvo išlipęs iš valties. Apie 17–18 valandą jis su broliu išėjo namo, o K. pasiliko sakydamas, kad jis sugrįš vėliau. Apie 19 valandą, jau būdamas namuose, jis su K. dar kalbėjo telefonu. Šis sakė, kad ruošiasi eiti namo. Jo balsas buvo ramus, kitų balsų nesigirdėjo. Tą vakarą jam skambino ir K. žmona.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant kaip liudytoją K. V. parodė, kad su P. K. prie Mulaukio ežero, sėdėdami ant medinio suoliuko, gėrė degtinę, valgė. P. K. pasakė, kad ežere su valtimi plaukioja vyriškis, pravarde K. . Vėliau sužinojo jo vardą – V. . Apie 16 val. atėjo jo brolis A., kuris atsinešė dar vieną butelį degtinės. Begeriant prie kranto priplaukė V. ir gėrė kartu. Apie 17 valandą jis su broliu išėjo, o P. K. su V. liko. P. K. su V. nesibarė ir nesimušė. Jam būnant namuose 19.10 val. jis kalbėjo telefonu su P. K., kuris sakė, kad ruošiasi eiti namo. P. K. kalbėjo kaip visada ramiai, nieko ypatingo nepastebėjo (t.1, b. l. 84–88, 89–91).

Liudytojas A. V. patvirtino tas aplinkybes, kad tą dieną jis paskambino broliui ir šis pasakė, kad su K. yra prie ežero. Pakvietė ateiti ir jį ir atsinešti butelį degtinės. Kai jis nuėjo, jie jau buvo baigę išgerti butelį. Tada dar kaltinamojo prie jų nebuvo. Jiems pradėjus gerti jo atsineštą butelį degtinės, su valtele priplaukė kaltinamasis. Jis pasiūlė ir jam išgerti ir pats nunešė degtinės stikliuką. Stiklinaičių jie neturėjo. Buvo tik stikliukas. Jis išgėrė tik porą stikliukų ir degtinė baigėsi. Tada kaltinamasis davė 20 Lt ir pasakė, kad jis nueitų ir nupirktų dar butelį degtinės, ką jis ir padarė. Kai jis prie jų priplaukė, tikrai neatrodė, kad būtų išgėręs. Kiek jis prisimena, to butelio jie nebaigė gerti ir su broliu išėjo. K. pasiliko su kaltinamuoju. Kaltinamasis visą laiką buvo valtyje, išlipęs nebuvo. Kaltinamasis su K. kalbėjo rusų kalba. Kalbėjo apie laivybą. Jiems išeinant jokio triukšmo ar žmonių aplinkui nebuvo.

Iš parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad A. V. atpažino V. V. kaip K. (t. 1, b. l. 97–101).

Liudytojas A. V. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Nurodė tą pačią vietą, kur ir buvo rastas P. K. kūnas (t. 1, b. l. 102–110).

Iš P. K. telefono (Nr. (duomenys neskelbtini)) išklotinės nustatyta, kad 2012-09-22 19.09 val. jam skambino K. V. (Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau P. K. neatsiliepė. 2012-09-22 19.10 P. K. paskambino K. V. ir kalbėjo 127 sekundes. Nuo 2012-09-22 19.21 val. užfiksuoti mėginimai prisiskambinti P. K. (t. 1, b. l. 135, 139–140).

Iš V. V. telefono (Nr. (duomenys neskelbtini)) išklotinės ir telefono apžiūros protokolo nustatyta, kad 2012-09-22, nuo 19.30 val., jis mėgina prisiskambinti trumpaisiais numeriais 115, 022, o 19.34 val. prisiskambino Nr. 112 ir kalbėjo 685 sekundes (t.1, b. l. 137, 139–140, t. 2, b. l. 30–32).

Iš policijos informacinės sistemos ROIK duomenų nustatyta, kad 2012-09-22 19.42 val. V. pranešė, kad upėje nuskandino nepažįstamą žmogų (t.1, b. l. 5).

Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto 2012-09-22 19.34 val. gauto telefoninio pranešimo garso įrašo nustatyta, kad skambina V. V., kuris praneša, jog nužudė žmogų (t.1, b. l. 143–155).

Iš Greitosios medicininės pagalbos kvietimo kortelės nustatyta, kad 2012-09-22 19.59 val. atvykus už Liepojos g. 3 namo, Girininkijos stotelės, ant ežero kranto rastas gelbėtojų iš vandens ištrauktas vyriškis. Lavonas guli ant pilvo, o apžiūrint atverstas ant nugaros. Pareigūnų paaiškinimu, skenduolis vandenyje galėjo būti apie 30 minučių (t.1, b. l. 158–159).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrima Mulaukio ežero pietinė pakrantė Klaipėdoje, ties Liepojos gatve. Ant kranto aukštielninkas guli vyriškos lyties lavonas. Rūbai šlapi, rankos, veidas išbrinkę vandenyje. Kelnių kišenėje piniginė su smulkiais pinigais, raktai. Užpakalinėje kišenėje atlenkiamas peilis užlenktoje padėtyje. Baltinių kišenėse akiniai ir mobiliojo ryšio telefonas apsemtas vandeniu. Matomi sužalojimai veide. Šalia suoliukas, pripučiama valtis, irklai, kuprinė su žvejybiniais reikmenimis. Netoliese kepurė (t.1, b. l. 8–27).

Iš atpažinimo protokolo nustatyta, kad E. K. prie ežero rastą vyriškos lyties lavoną atpažino kaip savo vyrą – P. K., g. (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 46).

Iš atpažinimo protokolo nustatyta, kad V. K. prie ežero rastą vyriškos lyties lavoną atpažino kaip savo brolį – P. K., g. (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 47).

Iš P. K. lavono teismo medicininio tyrimo specialisto išvados Nr. M 552/12 nustatyta, kad P. K. mirė nuo prigėrimo vandenyje maždaug 3 val. iki kūno aptikimo (teismo mediko įvykio vietoje apžiūrėtas 21.30 val.). Mirusiojo kūne nustatyti sužalojimai galvoje ir kakle, galūnėse, kurie yra švieži ir galėjo būti padaryti grumiantis bei ginantis. Galvos ir veido sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 7–8 trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti keliais bukais daiktais. Žaizda kaktos kairėje pusėje galėjo būti padaryta lazdos pavidalo įrankio galu. Kraujosruvos sprando-nugaros raumenyse galėjo atsirasti spaudžiant kaklo užpakalinį paviršių, skandinant nukentėjusįjį vandenyje. Rasti sužalojimai galėjo būti padaryti grumiantis bei ginantis. P. K. kraujyje rasta 2,44 promilės, o šlapime – 3,43 promilės etilo alkoholio (t.1, b. l. 33–41).

Teismo medicinos ekspertas (specialistas) paaiškino, kad muštinė žaizda kaktos kairėje galėjo būti padaryta V. V. 2012-12-10 pateiktame piešinyje pavaizduota lazda. Nubrozdinimai viršugalvyje turėjo atsirasti asmenį murkdant nuo aplinkos daiktų ar paviršių poveikio. Auka mirė apie 19 val. (t.1, b. l. 43–45).

Iš apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti P. K. drabužiai. Medžiaginė striukė sutepta galbūt krauju, kelnės suteptos purvu, užfiksuota galbūt kraujo dėmė, baltos spalvos marškinėliai sutepti purvu ir užfiksuotos galbūt kraujo dėmės, žalios spalvos marškiniai sutepti purvu (t.1, b. l. 52–68).

Iš V. V. teismo medicininio tyrimo specialisto išvados Nr. G 1962/12 nustatyta, kad 2012-09-25 nuo 9 val. apžiūrėjus V. V. išorinių sužalojimų nenustatyta (t. 2, b. l. 22–23).

Iš V. V. darbingumo lygio nustatymo dokumentų nustatyta, kad jam nustatytas 60 procentų darbingumo netekimas dėl abiejų kojų koksartrozės (t. 2, b. l. 67–83).

Iš alkotesterio rodmenų nustatyta, kad 2012-09-22 21.44 val. V. V. nustatytas 2,12 promilių girtumas (t. 2, b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo kaltę.

Kaltinamasis V. V. pripažįsta, kad paskandino P. K., tačiau teigia, kad tai padarė būdams labai susijaudinęs dėl pastarojo užpuolimo ir bandymo jį paskandinti ir gindamasis nuo pavojingo jo gyvybei užpuolimo. Ši kaltinamojo versija paneigta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Nuo pačios ikiteisminio tyrimo pradžios kaltinamojo parodymai buvo painūs ir nenuoseklūs. Iš 2012-09-22 tarnybinio pranešimo matyti, kad atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams, kaltinamasis paaiškino, kad jam baigus žvejoti ir tuomet, kai jis buvo pasilenkęs ir tvarkė valtį, iš miško išėjo nepažystamas žmogus, nustūmė jį į vandenį visu svoriu ir vandenyje pradėjo smaugti ( t. 1, b. l. 7 ). Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad dėl ko kilo konfliktas su mirusiuoju, nei ar jis šiam sudavė, jis neprisimena, nes buvo labai girtas. Prisimena tik kaip jį smaugė ir skandino. Priežasties dėl ko jis taip padarė jis neprisimena. Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis parodė, kad jį užpuolė nepažįstamas asmuo ir įsikibo jam į drabužių atlapus. Jis jį atstūmė, jie pradėjo grumtis ir abu įkrito į ežerą. Kaip jie grūmėsi, negali paaiškinti, nes buvo labai girtas. Žino tik, kad ranka, sulenkta per alkūnę, paėmė šį asmenį už kaklo ir smaugdamas panardino į vandenį. Laikė kokias tris minutes, kol šis nustojo judėti. Taip pat parodė, kaip ir kiek laiko girtavo su trimis asmenimis, teigdamas, kad su jais gėrė tik apie vieną valandą, o vėliau vėl nuplaukė žvejoti. Vienas iš su juo gėrusių asmenų ir yra tas, kurį jis nuskandino. Taip pat patvirtina, kad įvykio metu turėjo lazdą, tačiau nepamena, ar su ja sudavė nukentėjusiajam. Kitoje apklausoje kaltinamasis jau tvirtina, kad būdamas netikėtai nustumtas vyriškio į vandenį ir spaudžiamas jo prie dugno, jis dešinėje rankoje turėta lazda gali būti, kad sudavė jam keletą smūgių į galvą. Ar iš tiesų sudavė, o jeigu sudavė, tai kur jam pataikė, jis negali pasakyti, nes neatsimena. Duodamas parodymus teisme, kaltinamasis neslėpė, kad duodamas parodymus teisme apie savo suduotus smūgius ir jų sudavimo mechanizmą, jis atsižvelgia į tai, kokie sužalojimai buvo padaryti mirusiajam, bandydamas paaiškinti, kokiu būdu jis galėjo šiuos sužalojimus padaryti. Todėl teismo posėdžio metu jis jau aiškino apie tai, kad būdamas nustumtas į vandeni ir tuo metu, kai jį užpuolęs asmuo abiem rankomis laikė jį prispaudęs prie ežero dugno, jis kažkokiu būdu sugebėjo paimti abiem rankomis su savimi turėtą lazdą ir laikydamas ją abiem rankomis sudavė smūgius į galvą jį laikiusiam asmeniui. Tokia kaltinamojo versija yra paneigia specialisto išvadoje padarytomis išvadomis. Visas kaltinamojo iškeltas versijas dėl padarytų nukentėjusiajam sužalojimų mechanizmo paneigė byloje dalyvavęs teismo medicinos ekspertas D. V.. Be to, vienintelė kraujuojanti žaizda pas nukentėjusįjį buvo kaktoje. Ant jo kelnių ir apykaklės buvo kraujo dėmės. Jeigu sužalojimai būtų padaryti jam esant vandenyje, tų dėmių nebūtų buvę. Tai leidžia padaryti išvadą, kad jis buvo sužalotas jam esant ant kranto, ir stovint, tai yra esant vertikalios padėties, o ne abiem grumiantis vandenyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad kaltinamajam nebuvo padaryti jokie sužalojimai. Tai būtų neišvengiama, jeigu nukentėjusysis būtų užpuolęs kaltinamąjį ir būtų įvykusios grumtynės. Nukentėjusysis neturėjo jokio motyvo užpulti kaltinamąjį. Liudytojai parodė, kad iki jiems nueinant iš įvykio vietos, jokio konflikto tarp jų nebuvo. Žuvusysis keletą minučių prieš mirtį telefonu bendravo su žmonos broliu. Pastarasis teigia, jog jo balsas buvo ramus, ir jis pasakė, kad ruošiasi eiti namo. Jis neturėjo jokio pagrindo pasislėpti miške ir laukti, kad galėtų užpulti kaltinamąjį, kai pastarasis jau bus išlipęs į krantą. Jeigu jis būtų ketinęs jį užpulti, tai niekas jam nebūtų sutrukdęs panaudoti ir su savimi turėtą peilį, kuris buvo rastas jo kelnių kišenėje užlenktas. Be to, kaltinamasis buvo stambaus kūno sudėjimo ir, kaip teigia artimieji, fiziškai stiprus. Todėl, jo neapsvaiginus suduodant per galvą lazda, kaltinamasis nebūtų galėjęs jo paskandinti. O kad kaltinamasis būtų galėjęs nepatirti jokių kūno sužalojimų, jeigu jie būtų susigrūmę, neįtikėtina. Skandindamas žmogų kaltinamasis kontroliavo situaciją. Jis laikė nukentėjusiojo galvą po vandeniu tol, kol pastarasis nustojo priešintis. Susijaudinęs jis nebuvo. Pranešdamas apie įvykį telefonu jis juokėsi. Kaltinamojo versiją, kad jis tik valandą girtavo su žuvusiuoju ir kitais dviem asmenimis, o paskui vėl nuplaukė žvejoti, paneigia liudytojų parodymai, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Pastarieji parodė, kad iki jiems išeinant kaltinamasis su jais girtavo ir jie jį paliko su nukentėjusiuoju. Daugiau jokių kitų asmenų su jais ir toje vietovėje nebuvo.

Taigi teismas nenustatė, koks buvo P. K. nužudymo motyvas. Ši kaltinime nurodyta aplinkybė nepasitvirtino. Nenustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo būtų kilęs konfliktas. Nepasitvirtino ir kaltinamojo versijos, kad jis nužudymą padarė būdams labai susijaudinęs dėl nukentėjusiojo užpuolimo ir bandymo jį paskandinti ir gindamasis nuo pavojingo jo gyvybei užpuolimo.

Kaltinamasis padarė nužudymą veikdamas tiesiogine tyčia. Jis suprato, kad savo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui ir to siekė.

Kadangi kaltinamasis tyčia nužudė žmogų, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 1 d.

Nukentėjusiųjų E. K. ir A. K. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, atsižvelgdamas į visus nurodytus kriterijus bei atsižvelgdamas į turtinę kaltinamojo padėti, į tą aplinkybę, kad priteistinas žalos dydis turi būti kiek įmanoma realesnis, atsižvelgdamas į nukentėjusiųjų lūkesčius dėl tokio sprendimo įgyvendinimo galimybės bei į nusistovėjusią teismų praktiką nustato, kad iš kaltinamojo nukentėjusiesiems priteistina po 50 000 Lt kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Iš prašomos priteisti laidojimo išlaidų sumos minusuojama 1070 Lt valstybės sumokėta vienkartinė laidojimo išmokos suma. Kita ieškinio dalis dėl paminklo ir kapavietės tvarkymo paliktina nenagrinėta pripažįstant jam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl jo dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, nes nukentėjusysis nepateikė teismui jokių šias išlaidas patvirtinančių dokumentų, be to, nurodė, kad kapavietė bus įrengta trims asmenims. Taigi teismas neturi galimybės jo tiksliai apskaičiuoti (BPK 115 str. 2 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą. Tai rodo padidintą jo pavojingumą visuomenei. Nužudytas žmogus. Padaryto nusikaltimo pasekmės yra negrįžtamos. Nors jam nustatytas 60 procentų darbingumo netekimas, tačiau tai nesutrukdė jam padaryti labai sunkaus tyčinio nusikaltimo. Charakterizuojamas patenkinamai. Jam skirtina bausmė, didesnė nei nustatytas BK 129 str. 1 d. sankcijos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1d., ir nuteisti 12 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyti nuo 2012-09-22 į bausmės laiką įskaitant sulaikyme ir kardomajame kalinime būtą laiką.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkinti iš dalies.

Iš V. V. E. K. priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, A. K. 50 000 Lt neturtinės žalos ir 510 Lt turtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškinio dalį dėl paminklo ir kapavietės įrengimo palikti nenagrinėtą, pripažįstant jam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl jo dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – žuvusiojo rūbus: striukę, kelnes, dvejus marškinius, puskojines, trumpikes ir batus, mobiliojo ryšio telefoną LG, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), grąžinti nukentėjusiajai R. K..

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.