- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-06
- Bylos Nr.
- 2-247-277/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00188-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Baliulis
- Ieškovas
- P. B.
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Ingai Sivickienei, dalyvaujant ieškovui P. B., ieškovo atstovams advokatui E. L. ir I. S., atsakovo atstovams uždarosios akcinės bendrovės „Resource development group“ direktoriui M. K. ir advokatui G. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo P. B. ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Resource development group“ dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo du žemės sklypus: 1)Ignalinos rajono savivaldybės Papravalės kaime esantį 0,78 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 40/78 dalys priklauso ieškovui, o 38/78 – atsakovui. 2)Ignalinos rajono savivaldybės Papravalės kaime esantį 4,19 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 218/419 dalių priklauso ieškovui, o 201/419 dalis – atsakovui. Ieškovas nesusitaria su atsakovu dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos, todėl nori savo dalį iš bendrosios nuosavybės atidalinti. Žemės sklypai yra Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje, todėl natūra jie negali būti padalinti, nes pagal Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalį valstybiniame parke esančio privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant. Vienintelis galimas atidalijimo būdas yra vienam iš bendraturčių gauti kompensaciją pinigais. Nori, kad jam žemės sklypai būtų priteisti natūra, o atsakovui – kompensacija pinigais. Reikalavimą grindžia tokiais motyvais: 1)Šalia nurodytų žemės sklypų yra jo namų valdos žemės sklypas, kuriame yra namų valda. Čia jis su šeima gyvena. 2) Pagrindinė tikslinė žemės sklypų naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Jis tuos žemės sklypus nuo 2004 metų ir naudoja pagal tikslinę paskirtį, už tai gauna Europos Sąjungos išmokas, o atsakovas žemės sklypų faktiškai nenaudoja, todėl atsakovui tenkančių žemės sklypo dalių perdavimas natūra ieškovui, išmokant atsakovui kompensaciją pinigais, negali būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas. Pagal nepriklausomų turto vertintojų pateiktą žemės sklypų rinkos vertę už 0,78 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui tenkančią dalį priklausytų 1632 Lt kompensacija, o už 4,19 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį – 7723 Lt kompensacija.
Atsiliepimas
Atsakovas ieškinio nepripažįsta ir siūlo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nuosavybės teisę į paminėtų žemės sklypų dalį įgijo už 75562,20 Lt, todėl atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovo siūlomu būdu – išmokant atsakovui prieš jo valią 9375 Lt kompensaciją - atsakovo atžvilgiu būtų akivaizdus Konstitucijoje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo pažeidimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant bendraturčiui kompensacija pinigais prieš jo valią galimas tik išimtinais atvejais, esant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nurodytoms sąlygoms: 1)Atidalijamo bendraturčio dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitų bendraturčių dalimis, yra gerokai mažesnė. 2) Dėl mažos nuosavybės teisės apimties atidalijamas bendraturtis neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi. 3) Atidalijamo savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus. Tokių išimtinių sąlygų ieškovas nenurodė ir jų nėra, todėl atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovo siūlomu būdu negalimas. Ieškovui nėra jokių kliūčių naudotis bendrąja daline nuosavybe, nes atsakovas netrukdo jam naudotis žemės sklypais, kurie yra šalių bendroji dalinė nuosavybė. Ieškovas, nesant jokių kliūčių naudotis bendrąja daline nuosavybe, reikalauja atidalinti atsakovą iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant kompensaciją, siekdamas patenkinti tik savo interesą įgyti nuosavybės teisę į visą šiuo metu su atsakovu bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą, neatsižvelgdamas į atsakovo teisę savo nuožiūra disponuoti jam tenkančia dalimi bendrojoje nuosavybėje. Toks ieškovo elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise reikalauti atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovas sutinka, kad būtų atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant ieškovui kompensaciją pinigais pagal ieškovo pateiktą turto įvertinimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, esantys Ignalinos rajono savivaldybės Papravalės kaime, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Tai: 0,78 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 40/78 dalys priklauso ieškovui, o 38/78 – atsakovui ir 4,19 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 218/419 dalių priklauso ieškovui, o 201/419 dalis – atsakovui. Ieškovas nori atidalyti savo dalį iš bendrosios nuosavybės, bet pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Valstybės Žinios, 1993, Nr. 63-1188; Valstybės Žinios, 2001, Nr. 108-3902) 31 straipsnio 9 dalį valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant, išskyrus atvejus, kai keičiamos gretimų sklypų ribos, todėl ieškovas reikalauja atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypus natūra perduodant jam, o atsakovui priteisti kompensaciją, atitinkančią atsakovui tenkančių žemės sklypų dalių rinkos vertę - 9375 Lt. Ieškovas mano, kad toks atidalijimo būdas yra priimtinausias, nepažeis bendraturčių teisių ar teisėtų interesų, nes šalia žemės sklypų yra jo namų valda, kurioje jis su šeima gyvena, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus sklypus naudoja pagal tikslinę jų paskirtį ir gauna už tai Europos Sąjungos išmokas, o atsakovas žemės sklypų faktiškai nenaudoja, todėl atsakovui tenkančių žemės sklypo dalių perdavimas natūra ieškovui, išmokant atsakovui kompensaciją pinigais, nebus esminis atsakovo teisių pažeidimas. Atsakovas nesutinka su ieškovo siūlomu atidalijimo būdu, nes nuosavybės teisę į šiuos sklypus įgijo už 75562,20 Lt, todėl mano, kad jam tenkančių žemės sklypų dalių perdavimas natūra ieškovui, išmokant atsakovui tik 9375 Lt kompensaciją būtų akivaizdus Konstitucijoje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo pažeidimas.
Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal straipsnio 2 dalį, jeigu nesutariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Šioje byloje atidalijimas galimas tik vienam iš bendraturčių išmokant kompensaciją pinigais, nes natūra padalinti žemės sklypus draudžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, bet abu bendraturčiai nesutinka gauti kompensacijos pinigais. Tokioje situacijoje Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 2 dalies normos aiškintinos kartu su nuosavybės teisės sąvoka, išdėstyta Civilinio kodekso 4.37 straipsnyje, nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Konstitucijos 23 straipsnyje ir Civilinio kodekso 4.93 straipsnyje nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis. Civilinio kodekso 4.37 straipsnis nustato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Konstitucijos 23 straipsnis nustato, kad nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Pagal Civilinio kodekso 4.93 straipsnį Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. Niekas neturi teisės: 1) paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus; 2) reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe. Nuosavybė iš savininko prieš jo valią neatlygintinai gali būti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu. Nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. Atsižvelgiant į paminėtas įstatymų nuostatas, laikytina, kad pagal Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 2 dalį kompensaciją pinigais paprastai turi gauti atsidalijimo siekiantis bendraturtis, nes kompensacijos priteisimas atidalijimo nesiekiančiam bendraturčiui prieš jo norą nesuderinamas su savininko teise savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės siekiančio bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra labiau ginama už kito bendraturčio teisę valdyti, naudoti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką kompensacija už dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima tik išimtinais atvejis, kai daikto atskyrimas natūra negalimas ir esant tokioms sąlygoms: 1)Atidalijamo bendraturčio dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitų bendraturčių dalimis, yra gerokai mažesnė. 2) Dėl mažos nuosavybės teisės apimties atidalijamas bendraturtis neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi. 3) Atidalijamo savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus. Paminėtų sąlygų šioje byloje nėra. Bendraturčių dalys bendrojoje nuosavybėje praktiškai lygios. Nė vienam iš bendraturčių nėra kliūčių naudotis bendro daikto jam tenkančia dalimi. Jokių išskirtinių pirmenybės teisių naudoti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus nė vienas iš bendraturčių neturi. Esant tokioms aplinkybėms nuosavybės paėmimas iš atsakovo ir perdavimas ieškovui, nors ir teisingai atlyginant, laikytinas esminiu atsakovo nuosavybės teisių pažeidimu, nes pagal įstatymus visiems savininkams garantuojama vienoda teisių apsauga ir numatyta galimybė paimti nuosavybę teisingai atlyginant visuomenės poreikiams, bet ne galimybė paimti nuosavybę iš vieno bendraturčio kito bendraturčio poreikiams, todėl ieškinys atmetamas.
Ieškinys atmestas, todėl iš ieškovo atsakovui priteisiamos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis) ir į valstybės biudžetą priteisiamos teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
Atsakovo atstovas advokatas G. B. pateikė įrodymus (b.l.29,31,50-51), kad atsakovo išlaidos advokato pagalbai (konsultacijoms, procesinių dokumentų parengimui ir atstovavimui teisme) apmokėti yra 3000 Lt.
Nustatydamas priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau Rekomendacijos). Atsakovo advokatas G. B. parengė atsiliepimą į ieškinį ir dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 2 valandos. Pagal Rekomendacijų 7, 8.2 ir 8.18 punktus maksimalus priteistinas užmokestis už atsiliepimo surašymą yra 3 minimalių mėnesinių algų dydžio, t.y. 2400 Lt (3×800=2400). Už vieną atstovavimo valandą teisme - 0,15 minimalios mėnesinės algos, t.y. 120 Lt, o už dvi atstovavimo valandas teisme 240 Lt. Iš viso iš ieškovo atsakovui turi būti priteista 2640 Lt (2400+240) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 21,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 93, 96,259, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš P. B. uždarosios akcinės bendrovės „Resource development group“ naudai 2640,00 Lt (du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt litų 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Išieškoti iš P. B. į valstybės biudžetą 21,40 Lt (dvidešimt vieną litą 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą Ignalinos rajono apylinkės teismui.