Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-09-13 · Civilinė byla Nr. 2-22308-1012/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-13
Bylos Nr.
2-22308-1012/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15763-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Jakutytė-Sungailienė
Ieškovas
UAB „Vilniaus energija“
Atsakovas
UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-22308-1012/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15763-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.4; 2.5.1.5; 2.5.11.5; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė,sekretoriaujant Romai Railianienei,dalyvaujant ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atstovei Rūtai Jovsaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 466, 80 Eur skolos, 12, 25 Eur palūkanų ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 24, 06 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas nurodo, kad tiekia šilumos energiją ir karštą vandenį į pastatą, esantį adresu Laisvės pr. 39, Vilniuje, kuriame yra atsakovui nuosavybės teise priklausanti negyvenamoji patalpa - parduotuvė (unikalus numeris Nr. 1097-5006-5017:0061). Paaiškina, kad tarp šalių nėra sudarytos rašytinės šilumos pirkimo - pardavimo sutarties, tačiau laikytina, kad sutartis tarp šalių sudaryta konkliudentiniais veiksmais, todėl patalpų savininkui atsirado prievolė mokėti už šilumos energiją/karštą vandenį Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais. Nurodo, kad pareigą atsiskaityti už tiektą šilumos energiją bendroms reikmėms/už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliaciją), karštą vandenį numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnis, 6.391 straipsnis, 4.76 ir 4.82 straipsniai, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Šilumos ūkio įstatymas) 12 straipsnio 3 dalis, 25 straipsnis, 29 straipsnio 3 dalis, ši pareiga įtvirtinta ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (toliau – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės), patvirtintose 2010 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297. Paaiškina, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. kovo 1 d., Laisvės pr. 39, Vilniuje, pastate suvartotas šilumos kiekis skirstomas vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 03-122 patvirtintu Šilumos paskirstymo šildymui ir karštam vandeniui metodu Nr. 1 (toliau - Metodas Nr. 1), kuris namo šilumos punkte įrengus antrą apskaitos prietaisą atskirai šildymui, atitinka namų šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus šilumos paskirstymui naudojamus apskaitos prietaisus. Nurodė, kad pastate, esančiame Laisvės pr. 39, Vilniuje, dalis vartotojams priklausančių patalpų nėra šildomos nuo centralizuoto šildymo sistemos, įskaitant ir atsakovui priklausančias patalpas, todėl vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 03-121 patvirtintų Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 9 punktu, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 29.2.1 ir 31 punktais, šilumos kiekio paskirstymui pastate kartu su Metodu Nr. 1 taikomas ir Metodas Nr. 5. Šių metodų taikymas atitinka jų 1 punktų sąlygas. Paaiškino, kad taikant nurodytus metodus yra išskiriamas šilumos kiekis namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti/bendroms reikmėms, kuris skirstomas (išdalinamas) visiems pastato butų (patalpų) savininkams, tarp jų ir atsakovui, proporcingai butų/patalpų plotui (atsakovo patalpos plotas 153,75 kv. m), taikant koeficientą 0,20 (Metodo Nr. 5 3.1 punktas), nepriklausomai nuo to, kokiu būdu šildomos jiems priklausančios patalpos/butai. Nurodė, kad dėl atsakovo patalpų Laisvės pr. 39, Vilniuje, mokesčiai už šilumos energiją karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai) skaičiuojami pagal Metodo Nr. 1 nuostatas ir Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodiką, patvirtintą 2007 m. sausio 29 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-5. Nurodė, kad nuo 2013 m. kovo mėnesio name pradėjus taikyti 1-ajį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą iš Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų, atsakovei skaičiuojami mokesčiai už karštą vandenį. Karšto vandens skaitiklių aptarnavimo mokesčio dydis atsakovui skaičiuojamas nuo 2014 m. gegužės 7 d., kuris nustatytas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 1-1514 (įskaitant vėlesnius jo pakeitimus).

Ieškovas nurodo, kad už ankstesnį atsakovo skolos laikotarpį dėl tų pačių patalpų kaip ir nagrinėjamu atveju, bylą nagrinėję Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9724-819/2013 ieškinį visiškai tenkino, o Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-542-798/2014 šį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18748-861/2015 ieškinį visiškai tenkino, o Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-861-798/2016 šį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovas pažymi, kad minėtuose teismų sprendimuose konstatuota, kad atsakovas turi prievolę atsiskaityti su ieškovu už jam skaičiuojamus mokesčius.

Nurodo, kad ieškovas kas mėnesį atsakovui teikė sąskaitas apmokėti, 2016-02-23 pateikė pretenziją dėl skolos apmokėjimo Nr. 012-02-4448R, tačiau atsakovas jų laiku neapmokėjo ir ginčo laikotarpiu (nuo 2015-03-01 iki 2016-03-31 susidarė 466,80 Eur skola už šilumos energiją / karštą vandenį. Ieškovas taip pat paskaičiavo 12,25 Eur palūkanų už pavėluotą atsiskaitymą.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė su ieškiniu dėl skolos sutinkantis. Pažymėjo, kad sieks ginčą su ieškovu spręsti taikiai.

2016 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, ieškinį prašė tenkinti.

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį atsakovas informuotas tinkamai (b. l. 44) (CPK 123 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Kadangi atsakovas pripažįsta ieškinį, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 268 straipsnio 5 dalimi, surašo sutrumpintus motyvus.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas tiekė šilumos energiją ir karštą vandenį pastatui, esančiam adresu Laisvės pr. 39, Vilniuje, kuriame yra atsakovui nuosavybės teise priklausanti negyvenamoji patalpa - parduotuvė (unikalus numeris Nr. 1097-5006-5017:0061) (b. l. 9-10). Tarp šalių nėra sudarytos rašytinės šilumos pirkimo - pardavimo sutarties, tačiau atsižvelgiant į konkliudentinius šalių veiksmus laikytina, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai.

Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. pastate, esančiame Laisvės pr. 39, Vilniuje, suvartotas šilumos kiekis skirstomas vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 03-122 patvirtintu Šilumos paskirstymo šildymui ir karštam vandeniui metodu Nr. 1 (toliau - Metodas Nr. 1), kuris namo šilumos punkte įrengus antrą apskaitos prietaisą atskirai šildymui, atitinka namų šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus šilumos paskirstymui naudojamus apskaitos prietaisus. Pastate, esančiame Laisvės pr. 39, Vilniuje, dalis vartotojams priklausančių patalpų nėra šildomos nuo centralizuoto šildymo sistemos, įskaitant ir atsakovui priklausančias patalpas, todėl vadovaujantis Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 03-121, 9 punktu, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 29.2.1 ir 31 punktais, šilumos kiekio paskirstymui pastate kartu su Metodu Nr. 1 taikomas ir Metodas Nr. 5. Taikant nurodytus metodus yra išskiriamas šilumos kiekis namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti/bendroms reikmėms, kuris skirstomas (išdalinamas) visiems pastato butų (patalpų) savininkams, tarp jų ir atsakovui, proporcingai butų/patalpų plotui (atsakovo patalpos plotas 153,75 kv. m), taikant koeficientą 0,20 (Metodo Nr. 5 3.1 punktas), nepriklausomai nuo to, kokiu būdu šildomos jiems priklausančios patalpos/butai. Taip pat nustatyta, kad dėl atsakovo patalpų, esančių Laisvės pr. 39, Vilniuje, mokesčiai už šilumos energiją karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai) skaičiuojami pagal Metodo Nr. 1 nuostatas ir Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodiką, patvirtintą 2007 m. sausio 29 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-5. Nuo 2013 m. kovo mėnesio name pradėjus taikyti 1-ajį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą iš Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų, atsakovui skaičiuojami mokesčiai už karštą vandenį. Karšto vandens skaitiklių aptarnavimo mokesčio dydis atsakovui skaičiuojamas nuo 2014 m. gegužės 7 d., jis yra nustatytas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 1-1514 (įskaitant vėlesnius jo pakeitimus). Ieškovas už suteiktas paslaugas atsakovui kas mėnesį teikė PVM sąskaitas faktūras (b. l. 12-24), o atsakovui nevykdant pareigos atsiskaityti su ieškovu 2016 m. vasario 23 d. pateikė pretenziją dėl skolos apmokėjimo (b. l. 11). Iš ieškovo pateiktos Mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. susidarė 466, 80 Eur skola už tiektą šilumos energiją/karštą vandenį (b. l. 5-7). Ieškovas už pavėluotą atsikaitymą taip pat paskaičiavo 12, 25 Eur (6 proc. dydžio) palūkanų už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. balandžio 29 d.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį, sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi atsakovas kaip negyvenamosios patalpos – parduotuvės, esančios Laisvės pr. 39, Vilniuje, savininkas privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui, kuriame yra jam priklausanti patalpa, išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Ankstesniais teismų sprendimais ginče tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko tik už ankstesnius atsakovo skolos laikotarpius ieškovo reikalavimai buvo tenkinti, o teismai konstatavo, kad ieškovas taikė tinkamus šilumos paskirstymo metodus, o atsakovas turi pareigą proporcingai mokėti šilumos tiekėjui už bendrosios dalinės nuosavybės teise jam priklausančioms patalpoms tenkančią šilumą ir karštą vandenį, kaip ir kiekvienas pastato bendraturtis (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-9724-819/2013, kuris Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-542-798/2014 paliktas nepakeistas; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-18748-861/2015, kuris Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-861-798/2016 paliktas nepakeistas). Savo prievolę atsiskaityti su ieškovu pripažįsta ir atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 466, 80 Eur skolą už šilumos energiją ir karštą vandenį už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.201 straipsnio 2 dalyje numatyta, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitoio palūkanų dydžio. Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, ieškovui iš atsakovo priteistinos 12, 25 Eur palūkanos (6 proc. dydžio) už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. balandžio 29 d.

Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 479, 05 Eur sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gegužės 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Valstybei iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 3, 00 Eur, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 redakcija), šios išlaidos nepriteisiamos.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo žyminį mokestį – 20, 00 Eur, turėjo 0, 87 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką ir peržiūrą bei 3, 19 Eur už Juridinių asmenų registro išrašą. Bendra ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų suma – 24, 06 Eur. Patenkinus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos – 24, 06 Eur, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinos ieškovui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, j. a. k. 300145575, ieškovo UAB „Vilniaus energija“, j. a. k. 111760831, naudai 466, 80 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 80 ct) skolos, 12, 25 Eur (dvylika eurų 25 ct) palūkanų, 6 (šešis) procentus metinių palūkanų už priteistą 479, 05 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 24, 06 Eur (dvidešimt keturis eurus 6 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė