- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-12
- Bylos Nr.
- PK-2256-827/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-3-00021-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Kategorijos
susipažinusi su A. V. A. paduotu skundu privataus kaltinimo tvarka dėl bylos pradėjimo L. S. ir A. S. pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015-07-07 perdavus pagal teismingumą gautas skundas dėl baudžiamosios bylos proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka L. S. ir A. S. pagal BK 154 straipsnio požymius.
Šalies argumentai
Skundu yra prašoma pritaikyti L. S. ir A. S. BK 154 straipsnį „Šmeižimas“ bei iš L. S. ir A. S. išieškoti po 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimui už pareiškėjo V. A. įžeistą orumą, garbę ir jam padarytą didžiulę moralinę žalą bei sveikatos sutrikdymą.
Pareiškime nurodoma, kad 2014-06-02 L. S. su šmeižikišku pareiškimu kreipėsi į Vilniaus rajono policijos komisariatą. Tą pačią dieną su šmeižikišku pareiškimu pareiškėjo atžvilgiu į rajono policijos komisariatą kreipėsi ir A. S.. Šmeižikiškuose pareiškimuose pareiškėjas yra kaltinamas tuo, kad 2014-05-31 būdamas savo uošvei priklausančioje sodyboje, kurios teritorija ribojasi su L. S. sodyba, neva mėtė į L. S. negyvas žiurkes. Iš chuliganiškų paskatų, kaip yra parašyta policijos protokole, kibo prie žmonių, t. y. prie L. S., jos sutuoktinio J. I. ir L. S. anūko M. C., kurio pareiškėjas nepažįsta ir niekada nėra matęs. Abu pareiškimai yra šmeižtas pareiškėjo atžvilgiu ir neparemti jokiais įrodymais. Šių dviejų šmeižikiškų pareiškimų atžvilgiu Vilniaus r. PK Maišiagalos skyrius pradėjo administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.9.-14-269/2015, kurioje Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimu teisena buvo nutraukta nesant administracinių teisės pažeidimų sudėties. Kadangi L. S. ir A. S. sprendimo neskundė, todėl pareiškėjas mano, jog jos sutinka, kad apšmeižė pareiškėją. Teigė, kad vykstant procesui patyrė moralinį, psichologinį ir sveikatos poveikį, nes sutriko kraujo spaudimas, padažnėjo širdies ritmo sutrikimai, padidėjo cukraus kiekis kraujyje, pradėjo kamuoti nemiga, dėl to tenka vartoti vaistus. Dėl pareiškimų ir teismo proceso buvo įžeista jo garbė ir orumas.
Teigia, kad šmeižiamas jau ne pirmą kartą. 2013-04-10 L. S. šantažo dėka buvo nuteistas ir bausmės atlikimo laikotarpiu jam uždrausta bendrauti su L. S., kuri šmeižikiškai jį apskundė probacijos tarnybai, neva jis su jam bendrauja. Probacijos tarnyba šį šmeižikišką skundą atmetė.
Motyvuojamoji dalis
Privataus kaltinimo skundą atsisakytina priimti ir jis su medžiaga grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2 dalis nustato, kas turi būti nurodyta privataus kaltinimo tvarka raštu paduotame skunde ar pareiškime: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.
Privataus kaltinimo bylų procesas – tai toks procesas, kai dėl tam tikrų nusikalstamų veikų asmenį kaltina ne valstybinė institucija, o pats nukentėjusysis (ar jo atstovas). Privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduoto skundo paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, todėl tokio pobūdžio skunduose turi būti tiksliai ir aiškiai suformuluotos kaltinimo ribos, t. y. turi būti ne tik nurodyta, kokie faktiškai atlikti veiksmai, bet ir tuos veiksmus atitinkanti baudžiamojo įstatymo norma, pagal kurią kaltinamasis traukiamas atsakomybėn. Teismas nutartimi turi perduoti nukentėjusiojo skundą ar teisėto atstovo pareiškimą nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal šių proceso dalyvių suformuluotą kaltinimą, nurodydamas veiką, kurios padarymu asmuo kaltinamas ir tą nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą (konkretų BK straipsnį ir jo dalį). Teismų praktikoje vertinama, kad prielaidomis ar spėlionėmis vadovaujantis negalima pradėti ir vesti baudžiamojo proceso. Kaltinimas turi būti aiškus, tikslus ir konkretus, kad niekam nekiltų dėl jo abejonių. Skunde turi būti aiškiai nurodoma, pagal kokius straipsnius ir jų dalis prašoma traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, kad ir pačiam asmeniui, kuriam būtų siunčiama skundo kopija, tai būtų suprantama, aišku, kad nebūtų pažeista Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostata – teisė žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas, o taip pat veiksmingai gintis nuo pareikšto kaltinimo.
Teismui paduodamas skundas ar pareiškimas dėl privataus kaltinimo bylos pradėjimo pagal savo esmę yra kaltinamasis aktas, kuriame turi būti suformuluotas kaltinimas tam asmeniui, kurį privatus kaltintojas kaltina konkrečios nusikalstamos veikos padarymui. Tai reiškia, kad tokiame pareiškime ar skunde turi būti nurodyti kaltinamo asmens atlikti faktiniai veiksmai, kuriais privataus kaltintojo nuomone buvo padaryta nusikalstama veika, taip pat nurodytas konkretus Baudžiamojo kodekso straipsnis ir jo dalis, kurie atitinka minėtus faktinius veiksmus, t. y. turi būti nurodytas ir tas BK straipsnis ir jo dalis, pagal kurią privatus kaltintojas prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltinamą asmenį. Teismui pateiktame skunde prašoma pritaikyti L. S. ir Alinai stuk BK 154 straipsnį „Šmeižimas“. Toks kaltinimas yra aiškiai netinkamai suformuluotas, kadangi yra aprašoma susidariusi situacija, joje atlikti L. S. ir A. S. veiksmai, ir prašoma teismo pritaikyti jų atžvilgiu BK 154 straipsnį. Tokiu būdu norima, kad teismas prisiimtų kaltintojo vaidmens, o kaip jau minėta privataus kaltinimo procese kaltinimą privalo suformuluoti jį palaikyti pats privatus kaltintojas, nurodydamas, kokius konkrečiais veiksmus atliko kaltinamas asmuo ir pagal kokio straipsnio ir kokią dalį šie veiksmai turi būti kvalifikuojami. Šiuo atveju pareiškėjas nurodo tik BK 154 straipsnį, neįvardindamas net jo dalies.
BK 154 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę asmeniui, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo (šmeižimas). O veiksmai, kuriais tokia informacija yra paskleista per visuomenės informavimo priemonę arba spaudinyje, sudaro kvalifikuotą nusikaltimo sudėtį, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje.
Taigi, pareiškėjas savo skunde dėl bylos pradėjimo privataus kaltinimo tvarka turi nurodyti, kada, kur, kokiais konkrečiais veiksmai S. S. ir L. S. paskleidė apie pareiškėją tikrovės neatitinkančią informaciją, ir kokią konkrečiai informaciją, kurią pareiškėjas vertina kaip tikrovės neatitinkančią ir galinčią jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, šie asmenys apie pareiškėją paskleidė. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad pareiškėjas A. S. ir L. S. kaltina 2014-06-02 su pareiškimai kreipusis į Vilniaus r. PK Maišiagalos policijos nuovadą, ir šiame pareiškime nurodžius tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pareiškėjas 2014-05-31 būdams savo uošvei priklausančioje sodyboje, kurios teritorija ribojasi su L. S. sodyba, neva mėtė į L. S. negyvas žiurkes. Iš chuliganiškų paskatų kibo prie žmonių, t. y. prie L. S., jos sutuoktinio J. I. ir L. S. anūko M. C.. Kaip jau minėta BPK 412 straipsnio 2 dalis numato, kad turi būti pateikti duomenys, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes, tačiau pareiškėjas tokių duomenų nenurodė, tik teigia, kad policijos nuovada jam nepateikė skundų, kuriuose neva jis buvo apšmeižtas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš pareiškėjo skundo seka, kad minėtų, kaip pareiškėjas nurodo, šmeižikiškų skundų pagrindu buvo pradėta administracinė bylą, kurioje jis buvo traukiamas atsakomybėn asmuo. Taigi jis ATPK 2725 straipsnio pagrindu turi teisė susipažinti su bylos medžiaga, o taip pat ir gauti šios administracinės bylos medžiagos, taigi ir minėtų skundų, kopijas. Dėl šių priežasčių pareiškėjas neturi jokių kliūčių gauti ir pateikti teismui duomenis, patvirtinančius skunde išdėstytas aplinkybes, taip pat remdamasis minėtais pareiškimais policijai konkrečiai suformuluoti kaltinimą – nurodyti, kokių konkrečių veiksmų, kuriais buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija apie pareiškėją, galinti paniekinti ar pažeminti jį arba pakirsti pasitikėjimą juo, padarymu jis kaltina A. S. ir L. S..
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad L. S. apskundė į probacijos tarnybai, kad pareiškėjas pažeisdamas teismo nuosprendžio draudimą, bendrauja su L. S.. Tačiau lieka neaišku, ar ši aplinkybė yra nurodyta tik tam, kad pagrįsti savo teiginius dėl aukščiau aprašytų skundų nepagrįstumo, ar pareiškėjas kaltina L. S. iš šiais veiksmai jį apšmeižus ir prašo teismo nuteisti ją pagal BK 154 straipsnį ir už šių veiksmų padarymą. Jeigu pareiškėjas kaltina L. S. ir šiais veiksmais jį apšmeižus, jis turi suformuluoti kaltinimą šioje dalyje taip, kad jis atitiktų BPK 412 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Be to, pareiškėjas prašo priteisti iš A. S. ir L. S. po 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimui, tačiau šio savo reikalavimo niekaip nepagrindžia ir nepateikė jokių įrodymų. Taigi, pareiškėjas turi nurodyti, kuo pasireiškė jam padaryta neturtinė žala, bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus
Dėl išvardintų priežasčių pareiškėjo V. A. skundas yra su trūkumais, kurie trukdo skundą nagrinėti. BPK 412 str. 3 d. nustatyta, kad skundas, neatitinkantis reikalavimų, numatytų BPK 412 str. 2 d., nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundas dėl baudžiamosios bylos proceso pradėjimo prieš L. S. ir A. S. grąžintinas jį padavusiam asmeniui kaip neatitinkantis jam keliamų reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Atsisakyti priimti V. A. pagal teismingumą 2015-07-07 teisme gautą skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka L. S. ir A. S. dėl BK 154 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, ir skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Išaiškinti, kad skundo grąžinimas neatima teisės pašalinus trūkumus kreiptis į teismą pakartotinai.
Nutartis per septynias dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.