Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Dariaus Malecko skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-1864-667/2015 perduota prokurorui dėl esminių kaltinamojo akto trūkumų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje R. S. kaltinama tuo, kad 2010 m. liepos mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno ledo arenoje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), vasaros dailiojo čiuožimo stovyklos treniruočių metu, dėl netinkamai vykdomų nurodymų ar atliekamų užduočių, tyčia spausdama ir sukdama rankų pirštais, padarė mažametei I. L., gim. (duomenys neskelbtini)., daugybines poodines kraujosruvas kairiojo žasto vidiniame paviršiuje, pavienes poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelio nugariniame paviršiuje, dešinio žasto apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje, pilvo dešinėje pusėje, dešinės šlaunies apatinio trečdalio šoniniame paviršiuje, kairės šlaunies apatinio trečdalio vidiniame paviršiuje, tuo padarydama nukentėjusiajai I. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija, galiojusi nuo 2003-07-25 iki 2013-07-13).

Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 22 d. nutartimi perdavė minėtą baudžiamąją bylą prokurorui esminiams kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas nutartyje konstatavo, jog kaltinamajame akte, nurodant, kad veika galimai buvo padaryta 2010 m. liepos mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenurodytas tikslus laikotarpis kada galimai buvo padaryta veika dėl kurios kaltinama R. S. ir byloje nėra jokių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokuroras nors būtų bandę kokiu nors būdu šią svarbią kaltinimo aplinkybę nustatyti.

Teismas taip pat pasisakė, kad taip pat kaltinime turi būti aiškiai nurodyta, į kokias nukentėjusiosios kūno vietas buvo padarytas poveikis, sukėlęs nurodytus padarinius – daugybines poodines kraujosruvas kairiojo žasto vidiniame paviršiuje, pavienes poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelio nugariniame paviršiuje, dešinio žasto apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje, pilvo dešinėje pusėje, dešinės šlaunies apatinio trečdalio šoniniame paviršiuje, kairės šlaunies apatinio trečdalio vidiniame paviršiuje. Apylinkės teismo teigimu, suformuluotame kaltinime tas nėra padaryta, nes nurodyta tik, kad sužalojimai padaryti spaudžiant ir sukant rankų pirštais, tačiau nenurodyta į kurias kūno vietas buvo nukreipti šie veiksmai.

Teismas taip pat nutartyje nurodė, kad byloje yra duomenų, apklausiant liudytojas R. Ž. ir R. K., jog minėtos vasaros dailiojo čiuožimo stovyklos metu galimai buvo smurtauta ne tik mažametės I. L., bet ir kitų vaikų atžvilgiu, tačiau šios aplinkybės baudžiamojoje byloje prokuroro visiškai teisiškai neįvertintos. Taip pat nėra pateikti minėtos vasaros dailiojo čiuožimo stovyklos dalyvių ir organizatorių sąrašai, vykusių treniruočių grafikai ir jose dalyvavę asmenys, todėl nėra aišku, kodėl dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos vieni asmenys buvo apklausti, kiti nebuvo apklausti, ar apklausti asmenys tikrai dalyvavo minėtoje stovykloje. Dėl paminėto apylinkės teismas padarė išvadą, kad nustatyti trūkumai neleidžia kaltinamajai tiksliai žinoti kuo ji yra kaltinama ir tai neleidžia R. S. tinkamai gintis nuo nekonkretaus kaltinimo bei tinkamai įvertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Prokuroras, nesutikdamas su teismo nutartimi, pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašė Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą perduoti Kauno apylinkės teismui iš naujo spręsti klausimą dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje. Prokuroras skunde nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų apie tai, kada buvo padaryta nusikalstama veika, nurodyta kaltinamajame akte. Prokuroro skunde teigiama, kad teismas niekaip nepagrindė, kodėl nusikalstamos veikos laiko aplinkybę laiko labai svarbia, nes vien tik teismo teiginys, jog tai svarbi ir esminė aplinkybė, nepateikiant jokių šį teiginį patvirtinančių argumentų bei motyvų, negali būti laikoma pagrįsta ir pakankama grąžinti bylą prokurorui. BPK 219 str. nuostata, kaip ir kitų teisės aktų nuostatos, negali būti aiškinama ir taikoma formaliai. BK 140 str. numatytos nusikalstamos veikos būtina sudėtis nereikalauja, jog būtų nustatytas tikslus veikos padarymo laikas ir tai negali būti laikoma BPK 219 str. nurodyta svarbia aplinkybe. Skunde nesutinkama ir su teismo teiginiu, jog ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo bandoma nustatyti tikslaus veikos padarymo laiko.

Prokuroras savo skunde nurodė, kad teismas nutartyje nepagrįstai teigė, jog iš kaltinimo nėra aišku, ar tai buvo privati trenerės R. S., ar (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini) sporto mokyklos dailiojo čiuožimo stovykla, jei byloje iškiltų klausimas dėl solidarios atsakomybės už nepilnametei I. L. galimai nusikaltimu padarytą žalą, kadangi už BK 140 str. numatytą nusikalstamą veiką juridinis asmuo neatsako.

Prokuroras savo skunde teigė, kad teismas pasisakydamas, jog kaltinime turi būti aiškiai nurodyta, į kokias nukentėjusiosios kūno vietas buvo padarytas poveikis, sukėlęs nurodytus padarinius, išsakė prieštaringą nuomonę, nurodydamas nukentėjusios kūno vietas, kur buvo padaryti sužalojimai, tuo pačiu teigė, jog kūno vietos nenurodytos.

Prokuroras taip pat nesutinka su teismo teiginiu, kad čiuožimo stovyklos metu galimai buvo smurtauta ne tik mažametės T. L., bet ir kitų vaikų atžvilgiu ir šios aplinkybės byloje prokuroro visiškai teisiškai neįvertintos. Prokuroras nurodė, kad šios aplinkybės dėl galimo smurtavimo kitų vaikų atžvilgiu teisiškai neįvertintos todėl, kad dėl galimo smurtavimo kitų vaikų atžvilgiu nebuvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, nes nebuvo gauti vaikų tėvų pareiškimai, o apklausose tėvai nurodė, jog pretenzijų neturi. Nesant pagrindo teisiškai vertinti tam tikras aplinkybes, jos ir negali būti vertinamos.

Prokuroras savo skunde taip pat nurodė nesutinkantis su teismo nutartyje nurodytu teiginiu dėl R. S. prašymo apklausti kitus asmenis, dalyvavusius ar organizavusius 2010 m. liepos mėnesį vykusią dailiojo čiuožimo stovyklą, kadangi visi R. S. ir jos gynėjų prašymai buvo išnagrinėti ir dėl jų priimti sprendimai. Prokuroro nuomone, teismas šiuo atveju viršijo savo kompetencijos ribas. Be to, kaltinamoji turi teisę prašyti kviesti į teismo posėdį asmenis, kuriuos mano būtina apklausti liudytojais, taigi šiuo atveju, priešingai nei teigia teismas, jokiu būdu nėra apribojama R. S. teisė į gynybą.

Prokuroras atkreipė dėmesį, kad ši baudžiamoji byla nagrinėjimui Kauno apylinkės teismui buvo perduota 2015-04-20. Kauno apylinkės teismas 2015-04-21 nutartimi bylą grąžino prokurorui tyrimui papildyti. 2015-06-25 Kauno apygardos teismui nutartimi patenkinus prokuroro skundą, Kauno apylinkės teismo 2015-04-21 nutartis panaikinta kaip nepagrįsta ir neteisėta. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas prokuroro skundą, susipažino tiek su bylos medžiaga, tiek su kaltinamuoju aktu ir jokių kaltinamojo akto pažeidimų nekonstatavo.

Kauno apygardos teisme gautas kaltinamosios R. S. atsiliepimas-prašymas į prokuroro skundą, kuriame ji prašė bylą nutraukti, atlikti papildomus procesinius veiksmus, apimančius vaizdo įrašų ir nuotraukų ekspertizių paskyrimą, liudytojų apklausas, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015-07-22 nutartį.

Prokuroro skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos BPK 234 str. 2 d. nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Pažymima, kad pagal BPK 369 str. 3 d., esminiais šio Kodekso pažeidimais laikytini tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių suvaržomos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Teismo iniciatyva dėl kaltinamojo akto trūkumų byla perduodama prokurorui esant dviems sąlygoms: 1) kai ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 str. numatytų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) pažeidimas (netinkamas kaltinamojo akto turinys) trukdo nagrinėti bylą teisme.

Pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (LAT nutartis Nr. 2K-449/2008), t. y. tuomet, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. - BPK 219 str. 3 p. pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 str. 5 p. pažeidimas) ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-581/2011). Pažymima, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, numatytus konkrečiame BK straipsnyje.

Susipažinus Kauno apylinkės teismo teisėjo skundžiama nutartimi, jog joje tik deklaratyviai konstatuojama, kad yra nustatyti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, trukdantys nagrinėti bylą teisme, tačiau konkrečiai nėra nurodytas nei vienas baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas, kuris trukdo teismui nagrinėti bylą teisme. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundžiamos nutarties motyvus, skundo argumentus ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, atliekant ikiteisminį tyrimą, esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdytų teismui nagrinėti bylą, nepadaryta.

Vadovaudamasis BPK 242 str., pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus, taip pat, jei pripažįsta reikalinga, turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą (BPK 287 str.). Be to, BPK 270 straipsnyje numatyta, kad teismas turi teisę savo iniciatyva iškviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat išreikalauti kitus įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose, taip pat yra atkreipęs teismų dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 str.) bei BPK normose (44 str. 5 d., 20 str. 5 d. ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes t. y. įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012).

Iš paminėtų įstatymų nuostatų seka, kad ikiteisminio tyrimo metu padaryti netikslumai gali būti patikslinti bylos nagrinėjimo teisme metu.

Apylinkės teismo nutartyje konstatuota aplinkybė – įvykio laikotarpio 2010 m. liepos mėnesį nenustatymas, kadangi nukentėjusioji ir liudytojai apklausose nurodė, kad neteisėti veiksmai buvo 2010 m. liepos mėnesį vykusios čiuožimo stovyklos metu, tačiau tikslesnio laiko neprisimena, nevertinama kaip esminė, trukdanti bylą nagrinėti teisme. Esmine aplinkybe aukštesnysis teismas nelaiko ir organizuotos čiuožimo stovyklos statuso, kadangi už BK 140 str. numatytą nusikalstamą veiką juridinis asmuo neatsako, todėl ir solidari atskomybė su juridiniu asmeniu negalima.

Apylinkės teismo nutartyje išdėstyta sužalojimų lokalizacija ir to įvardinimas, jog nenustatytos sužalojimų vietos, aukštesniojo teismo vertinama iš vis kaip loginis prieštaravimas, kadangi teismas nurodydamas nukentėjusios kūno vietas, kur buvo padaryti sužalojimai, tuo pačiu teigė, jog kūno vietos nenurodytos, o tai neatitinka toje pačioje nutartyje nurodytų faktinių aplinkybių.

Apygardos teismas taip pat visiškai sutinka su prokuroro skundo argumentais dėl tariamo smurto naudojimo kitų vaikų atžvilgiu. Šios aplinkybės dėl smurto galimo vartojimo kitų vaikų atžvilgiu ir negalėjo būti vertinamos, kadangi šiuo aspektu joks ikiteisminis tyrimas ir nebuvo atliekamas, nes nebuvo gauti vaikų tėvų pareiškimai, o apklausose tėvai nurodė, jog pretenzijų neturi. Nesant pagrindo teisiškai vertinti tam tikras aplinkybes, jos ir negali būti vertinamos. Pažymima, kad teisme byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str.).

Aukštesniojo teismo nuomone, prokuroras pagal savo vidinį įsitikinimą, baudžiamojoje byloje nusprendęs, kad byloje yra surinkta pakankamai R. S. kaltę pagrindžiančių įrodymų, kad jos veika buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, surašė kaltinamąjį aktą ir bylą atidavė teismui, ir tai jokia apimtimi nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu. Bylą nagrinėjant teisme, kylant neaiškumams, išklausius bylos dalyvių paaiškinimus, įvertinus visą surinktą bylos medžiagą bei surinkus dar daugiau sprendimui priimti būtinos medžiagos, t. y. taip pat, esant būtinumui, papildomai apklausiant prašomus liudytojus, teismas turi galimybę priimti procesinį sprendimą ne tik dėl įrodymų pakankamumo, bet ir dėl kaltinamosios kaltės buvimo ar nebuvimo. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo manyti, kad teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai sutrukdė jam nagrinėti bylą iš esmės, kad nurodomų trūkumų pašalinimas padėtų teismui išsamiau išnagrinėti bylą, nei tai yra įmanoma padaryti remiantis byloje esančiu kaltinamuoju aktu.

Esant šiai nustatytai situacijai, baudžiamosios bylos perdavimas prokurorui pažeistų BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas ir būtų nepateisinamai vilkinamas bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Skundžiamoje nutartyje nenurodyti kaltinimo trūkumai, kurių nebūtų galima pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, t. y. negrąžinus bylos prokurorui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro skundas tenkinamas ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartis naikinama, dėl skundo priimamas naujas sprendimas – byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilnaius apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartį ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.