Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2022-06-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-209-1068/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-06-17
Bylos Nr.
1-209-1068/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35760-2021-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Ališauskaitė
Kaltinamasis
J. P.
Nukentėjusysis
A. J.
Advokatai
Raimondas Mažulis
Baudžiamoji byla Nr. 1-209-1068/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35760-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.2., 1.2.25.4.1; 2.1.14.; 2.3.6.4.5.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 17 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė,sekretoriaujant Aurikai Lementauskienei, Ingai Kanareikinai, Danutei Šolinskienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Aleknai,kaltinamajam J. P.,nukentėjusiosios A. J. atstovui advokatui Raimondui Mažuliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. P., gim. (duomenys neskelbtini), Kretingos r., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2021 m. spalio 14 d., apie 17.10 val., Kretingos rajone, Padvarių kaime, kelio Kretinga - Skuodas 1,540 kilometre, vairuodamas automobilį "Mazda 2", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, partrenkė kelio važiuojamąją dalį kertančią pėsčiąją A. J.. Eismo įvykio metu sužalota A. J., kuriai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais neatsargiais veiksmais J. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 128 p. (Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams) ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamasis J. P. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2021 m. spalio 14 d. apie 17 val. Kretingoje, kelyje Kretinga- Skuodas, prie naujųjų miesto kapinių važiavo automobiliu Mazda iš Kurmaičių į namus (duomenys neskelbtini). Važiavo gal 50 km/h greičiu. Pakilus į kalniuką pamatė, beveik vidury kelio, atsukta nugara į jį stovinčią ar einančią moterį. Moteris kalbėjo telefonu. Matė tik jos nugarą ir kai susilygo, ji įpuolė į jo automobilį. Toje vietoje pėščiųjų perėjos nėra. Moters nematė, nes ten yra kalnelis. Jei būtų buvęs tiesus kelias, būtų ją pamatęs. Moteris ėjo nuo kapų pusės, jam iš kairės. Automobilio nespėjo sustabdyti, bandė tik pasukti į dešinę. Įvykio metu buvo blaivus. Pripažįsta kaltę dėl to, kad nebuvo dėmesingas, buvo po darbo, pavargęs, trūko atidumo. Jis negalėjo išvengti susidūrimo. Važiavau dešine eismo juosta, į kitą eismo juostą išvažiavęs nebuvo. Automobilio veidrodėlį sumetė į šiukšlių konteinerį, galimai spardė jo šukes. Nežino taisyklių, kad negali judinti įrodymų. Moterį patraukė, nes nežinojo, kada atvažiuos greitoji, norėjo, kad jai būtų geriau. Automobilį aplenkė užvažiuodamas ant saugumo salelės, nes jis, išvažiuodamas iš Vienkiemio, buvo per daug išlindęs į kelią.

Nukentėjusioji A. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad tai buvo 2021-10-14, apie 17 val. Ji grįžo iš miesto, buvo šviesu. Patekimui į namus, jai reikia eiti taku palei kapus, ir prieš autobusų stotelę pereiti gatvę. Kelias turi dvi juostas, pėsčiųjų perėjos nėra. Ji turėjo kirsti kelią, nes kito patekimo į namus, nėra. Stovėjo kelkraštyje ir labai trumpai šnekėjo telefonu, laukė kol pravažiuos mašina. Ji net nebuvo įžengusi į kelią, stovėjo kelkraštyje, buvo nusisukusi į Kretingos miesto pusę. Kai atsisuko, pamatė į ją atvažiuojantį automobilį. Automobilis atvažiavo iš Darbėnų pusės. Prieš tai matė vieną stovinčią, o kitą atvažiuojančią mašiną. Manė, kad kol mašina pravažiuos, ji pakalbės telefonu ir po to praeis gatvę. Mašina, kurią norėjo praleisti, buvo lyg ir džipas, o į ją įvažiavo kitas automobilis, kurio ji net nematė. Tuo metu ji telefoną dar laikė rankoje, bet nebešnekėjo. Toje vietoje nėra jokio kalniuko. Kai ją partrenkė automobilis, sąmonės nebuvo praradusi. Automobilis ją nubloškė beveik į kelio vidurį, jis trenkėsi į dešinę jos kūno pusę, griuvo ant nugaros. Policijos pareigūnas jos klausė, ar ji ėjo per gatvę. Ji atsakė, kad ne. Jai buvo sužalota dešinė ranka, dešinys klubas, lūžo koja, šonkaulis. Kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo. Su vairuotoju jokio kontakto nebuvo, jis jos neatsiprašė.

Liudytojas J. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Kretingos rajone Padvarių kaime, kelyje Kretinga - Skuodas. Su kolega nuvyko į įvykio vietą. Kelio pakraštyje stovėjo automobilis Mazda, automobiliui buvo apgadinti priekinis kairės pusės sparnas, numuštas veidrodėlis, durelės. Priešingoje eismo juostoje, beveik kelio vidury gulėjo sužalota moteris. Kelio danga buvo šlapia, matomumas sąlyginis. Moteris buvo išgabenta greitosios pagalbos automobiliu. Pėsčioji neįvertino transporto priemonės greičio, atstumo, kirto kelią neleistinoje eismo vietoje ir įvyko susidūrimas. Liudytojas, matęs įvykį nurodė, jog moteris, kai ją kliudė automobilis, ėjo važiuojamąja kelio dalimi. Kalbėjau su vairuotoju, kuris nurodė, jog važiavo nuo Darbėnų link Kretingos ir partrenkė moterį. Įvykus susidūrimui, moteris jau turėjo būti perėjusi puse kelio. Tai galima buvo spręsti pagal ant kelio buvusias kraujo žymes. Kontaktas buvo šoninis, priekiniam susidūrimui būdingų žymių nebuvo. Duomenų, kad vairuotojas tuo metu būtų lenkęs kitą automobilį, nebuvo, liudytojai to neparodė. Vairuotojas nurodė, kad veidrodėlio nuolaužas nuo kelio pašalino pats, kad netrukdytų saugumui. Automobilio stabdymo žymių ant kelio nebuvo. Kokioje eismo juostoje buvo smūgis į veidrodėlį, sunku buvo pasakyti, nes vairuotojas pats patraukė veidrodėlio šukes.

Liudytoja S. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad su draugu R. Z. važiavo iš kavinės Vienkiemis, kai juos aplenkė automobilis. Automobilis juos lenkė net per greitėjimo salelę. Draugas pasakė, kad taip lenkti negalima. Automobilyje, kuris juos aplenkė, važiavo dviese, vairuotojas ir moteris. Jie važiavo link Kretingos. Pamatė per kelią einančią moterį, kuri buvo priešingos kelio juostos dalyje, beveik ties viduriu. Juos pralenkęs automobilis važiavo savo eismo juostoje tiesiai, bet pasuko kairiau ir užkabino moterį. Buvo ryškus automobilio išvažiavimas į priešingą eismo pusę. Vairuotojas, kuris pertrenkė moterį, liepė nešti ją į kelkraštį, bet ji neleido. Moteris buvo sąmoninga. Kelyje moterį pamatė prieš ten esantį kalniuką. Mašina, kuri juos pralenkė, nuvažiavo labai netoli nuo jų, kai įvyko įvykis. Moteris po smūgio liko gulėti vidury gatvės. Buvo nulaužtas automobilio veidrodėlis.

Liudytoja J. P. (kaltinamojo sutuoktinė) teisiamajame posėdyje parodė, kad tą dieną važiavo iš Kurmaičių, oras buvo ūkanotas. Išsukant į Darbėnų - Kretingos kelią, automobilių nebuvo. Ji kelio nestebėjo. Važiuojant, jų mašina kryptelėjo į šoną ties greitėjimo salele prie posūkio į Vienkiemį. Vyras pasakė, kad iš Vienkiemio pusės išlindo automobilis. Po to išgirdo vyrą sakant „ką darai“. Pamatė kelyje moteriškę, kuri atsitrenkė į jų automobilį. Vyras nebuvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą, nes nebuvo jokios kliūties, kad būtų reikėję tai daryti. Moteris ėjo per gatvę, stabtelėjo ir metėsi į priekį. Ji nesuprato situacijos. Kelio priekyje ji nestebėjo, žiūrėjo į automobilį, kurį aplenkė. Vyras buvo šoke, turėjo jį nuraminti. Jis rinko nuo kelio veidrodėlio dalis, kad netrukdytų eismui. Moteris po smūgio liko gulėti labiau kelio viduryje, tiksliai negali pasakyti. Kai pamatė moterį, ji jau buvo prie automobilio durelių. Kurioje kelio vietoje ji buvo, negali pasakyti. Vyras į priešpriešinę eismo juostą nebuvo išvažiavęs. Jis aplenkė automobilį ir važiavo savo kelio pusėje. Į nukentėjusiąją automobilis trenkėsi vairuotojo pusėje esančiu veidrodėliu. Kokiu greičiu važiavo jų automobilis, nestebėjo.

Liudytoja V. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad eismo įvykio ji nematė. Ji priėjo prie nukentėjusiosios. Vairuotojas, kuris pertrenkė moterį, buvo labai piktas, agresyvus. Jis liepė patraukti nuo kelio moterį, bet ji neleido. Jis savo automobilį patraukė nuo kelio, kad galėtų vykti eismas. Moteris buvo arčiau kapų pusės, ant važiuojamosios kelio pusės. Automobilis buvo arčiau vidurio juostos, savo važiuojamojoje kelio dalyje. Moters daiktai buvo išmėtyti ant kelkraščio. Pati moteris buvo arčiau kelkraščio. Suprato, kad moteris ėjo nuo kapų pusės, nes ten mėtėsi jos daiktai. Matė, kad nuo automobilio nukirstas veidrodėlis, o kur jis buvo, nematė.

Liudytojas A. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad paties įvykio jis nematė. Jis gyvena šalia, turi įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu pas jį buvo atvažiavęs klientas, jie kalbėjosi ir išgirdo gatvėje triukšmą. Nuėjo pažiūrėti, klientas tuo metu išvažiavo. Autoįvykis buvo įvykęs ties sekančiu įvažiavimu. Visi namai yra kairėje pusėje. Yra daugiabutis, kur nukentėjusi moteris gyvena, o sekantis – jo namas. Nukentėjusioji jo kaimynė. Su klientu buvo kieme, kalbėjosi. Iš pradžių pagalvojo, kad susimušė, nes mašinų nebuvo. Mašina stovėjo dešinėje pusėje. Buvo viena žalia mašina už įvažiavimo prie daugiabučio ir dar viena stovėjo ties jo įvažiavimu. Moteris gulėjo daugiau kapinių pusėje, žalia mašina stovėjo kitoje pusėje, daugiau link Kretingos pusės. Jo kliento mašina stovėjo prie jo įvažiavimo. Tas įvažiavimas yra netoli kito įvažiavimo, per vieną namą, gal 20 m. atstumu. Abi mašinos stovėjo dešinėje pusėje. Norint jas apvažiuoti, šiek tiek reikėjo sukti link kelio vidurio. Jam atrodo, kad žalia mašina partrenkė moterį, nes buvo nudaužtas jos kairės pusės veidrodėlis. Kelkraštyje matė stovinčias kliento ir tą žalią mašiną. Negali pasakyti, koks buvo atstumas nuo kliento automobilio iki moters. Moteris, žiūrint nuo Darbėnų pusės, gulėjo kairėje pusėje, o automobiliai stovėjo – dešinėje. Jo klientas automobilį buvo pasistatęs dešiniame kelkraštyje. Iki atvykstant policijai, klientas išvažiavo.

Liudytojas R. Z. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis išvažiavo iš Vienkiemio, matė nuo Darbėnų pusės parvažiuojantį lengvąjį automobilį. Atstumas buvo normalus, todėl jis pasuko į kairę, važiavo link Kretingos. Automobilis greitai jį prisivijo ir aplenkė per salelę. Matė, kad išeina žmogus ir grįžta atgal į kelkraštį ir tada tas automobilis prisistabdė, ir į kairę pusę tik „dunkt“, ir grįžo atgal. Jis specialiai „nukirto“ ir sustojo. Tai vyko popiet, gal ketvirtą valandą, buvo šviesu. Viską jis gerai matė. Moteris ėjo iš kapinių pusės, iš kairės norėjo pereiti gatvę. Moteris ėjo į kelią, bet grįžo atgal. Mašina privažiavo, vairą pasuko į kairę ir grįžo atgal. Jo nuomone, kad jis sugadino jai važiavimą, nes turėjo per salelę lenkti ir dar kažkokia tai lenda į gatvę. Gal nenorėjo jos sužaloti, bet įvyko taip, kaip įvyko. Jį aplenkęs automobilis grįžo į savo juostą. Moteris buvo priešingoje eismo juostoje. Mašinų nebuvo, nieko nebuvo. Jis būtų važiavęs ir nuvažiavęs. Kai sustojo, kaltinamasis sakė nešti moterį į dešinę pusę. Jo greitis buvo 50km/h, gal ir mažiau. Kaltinamasi tolo nuo jo gan sparčiai. Moteris jam kliūčių nesudarė. Jei kaltinamasis nebūtų pasukęs į kairę, nieko nebūtų lietęs.

Liudytojas A. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad nelabai atsimena, daug laiko praėjo. Įvykį nedaug matė. Matė, kad partrenkė moteriškę, ji nuo kapinių pusės į gatvę buvo išėjusi. Jis važiavo į Darbėnų pusę iš Kretingos. Pamatė, kad parvažiuoja dar viena mašina, partrenkė moteriškę. Mašina pravažiavo pro jį. Tas žmogus išlipo iš mašinos, piktas buvo. Jis atvažiavo nuo Darbėnų pusės. Moteriškė buvo dešiniau, jo kelio juostoje. Nežino, kodėl išvažiavo į kitą kelio pusę. Partrenkimo momento 100 proc. nematė.

Iš 2021 m. spalio 14 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingso rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo matyti, kad 2021 m. spalio 14 d. apie 17.10 val., Kretingos r., Padvarių k., kelio Kretinga – Skuodas 1,540 km. blaivas J. P., vairuodamas automobilį "Mazda 2", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), partrenkė staiga kelio važiuojamąją dalį ne pėsčiųjų perėjoje kirtusią pėsčiąją A. J. (1 t., b.l. 1-4).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad eismo įvykio vieta yra Kretingos r., Padvarių k., kelio Kretinga - Skuodas 1,540 kilometras. Šviesus paros metas. Eismo įvykio vietoje leistinas važiavimo greitis 50 km/h, matomumas geras. Eismo įvykio vietos zonoje yra kelio ženklas Nr. 548 "Stotelė", Nr. 109 " Šalutinis kelias iš dešinės". Kelio važiuojamoji dalis neženklinta. Eismo įvykio vietos apžiūra atliekama nuo Kretingos miesto Darbėnų miestelio kryptimi, iš pietų šiaurės kryptimi. Kelio danga - šlapias asfaltas, apžiūrimoje vietoje važiuojamosios dalies plotis yra 7,1 metro, kelkraščio plotis 1,0 metro. Kelio važiuojamojoje dalyje, kairėje kelio pusėje ties įvažiavimu į daugiabučių namų kiemus stovi automobilis "Mazda 2", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Nuo automobilio "Mazda 2" priekinės ašies kairės pusės rato iki kelio važiojamosios dalies dešinės pusės krašto atstumas 6,6 m, nuo galinės ašies kairės pusės rato iki kelio važiuojamosios dalies dešinės pusės krašto atstumas 6,9 m. Nuo transporto priemonės galinės ašies kairės pusės rato šiaurės kryptimi 15,3 atstumu pakelėje, 2,3 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies krašto rastos transporto priemonės veidrodžio korpuso dalys. Kelio važiuojamosios dalies dešinėje pusėje (priešpriešinėje eismo juostoje nei automobilio "Mazda 2", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiavimo krypis), ant kelio dangos matoma rausvos spalvos netaisyklingos formos 15-20 cm skersmens dėmė, panaši į kraują. Atstumas nuo transporto priemonės galinės ašies kairės pusės rato iki rausvos spalvos dėmės ant kelio važiuojamosios dalies šiaurės kryptimi atstumas yra 14,10 m. Nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto iki rausvos spalvos dėmės atstumas 2,5 m. Aplink dėmę ant kelio važiuojamosios dalies 3-4 m spinduliu pabirusios baltos spalvos keramiko šukės (1 t., b.l. 9-21).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo, daiktų apžiūros protokolo ir foto lentelių matyti, kad apžiūrėtas automobilis "Mazda 2", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Matosi, kad priekinio bamperio kairės pusės kampas ištrūkęs iš fiksavimo vietos, matomas nežymus tarpas tarp priekinio kairės pusės sparno. Priekinis kairės pusės sparnas deformuotas, o ties priekinėmis kairės pusės durelėmis matomas žymus įlenkimas. Priekinis kairės pusės posūkio žibintas, esantis sparne, iškritęs iš jam skirtos vietos. Priekinės kairės pusės durelės deformuotos, matomi apgadinimai viršutinėje durelių dalyje. Nulaužtas kairės pusės galinio matymo veidrodėlio plastikinis korpusas (1 t., b.l. 22-24, 156-160).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2021 m. spalio 14 d. 17 val. 21 min. J. P. nustatytas 0,00 promilių blaivumas (1 t., b.l. 28).

Iš policijos pranešimo matyti, kad 2021 m. spalio 14 d. 20.42 val. R. Z. pranešė, jog buvo eismo įvykio liudininkas, kai šiandien kelyje Darbėnai – Kretinga apie 16 val. buvo partrenka moteris. Pranešėją automobilis dideliu greičiu apklenkė ir kliudė moterį. Tarnybų nesulaukė, nes skubėjo (1 t., b.l. 44-45).

Iš specialisto išvados Nr. G 1616/2121 (03) matyti, kad eismo įvykio metu A. J. nustatyti sužalojimai ir jų lokalizacija: poodinė kraujosruva kaktos srityje, dešinio alkūnkaulio apatinio galo lūžis su kraujosruva dešiniame dilbyje, krūtinės ląstos sumušimas su dešinės pusės 7-10-o šinkaulių lūžiais, dešinės pusės pneumotoraksu, nesukėlusiu ūnaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, ir abiejų plaučių sumušimu nugarinėse pamatinėse dalyse, skeveldrinis dešinio klubakaulio sparno lūžis su poslinkiu,uždaras segmentinis skeveldrinis dešinio blauzdikaulio lūžis, dešinio šeivikaulio lūžis, kairio kelio sąnario sumušimas su odos nubrozdinimu. Sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2021 m. spalio 14 d. 17.13 val. (nurodyta GMP iškvietimo priėmimo data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Visi sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Vieno eismo įvykio metu padaryti sužalojimai yra nedalomi. A. J. padaryti dešinės pusės 7-10-o šonkaulių lūžiai su dešinės pusės pneumotoraksu ir abiejų plaučių sumušimu, nesukėlę ūmaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, dešinio alkūnkaulio lūžis, dešinio klubakaulio sparno lūžis, uždari dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiai sveikatą sutrikdo ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai), todėl A. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 149-152).

Iš valstybės įmonės “Regitra” informacijos matyti, kad automobilio "Mazda 2", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra J. P. (1 t., b.l. 153). Transporto priemonė apdrausta civilinės atsakomybės draudimu nuo 2021 m. sausio 29 d. iki 2022 m. vasario 19 d. (1 t., b.l. 154), automobilis techniškai tvarkingas (1 t., b .l. 155).

Iš 2022 m. sausio 11 d. apžiūros protokolo ir foto lentelės matyti, kad apžiūrėta sriukė, kurią eismo įvykio metu dėvėjo nukentėjusioji A. J.. Išorinė striukės dalis tamsiai žalios spalvos. Žiūrint į striukę iš priekio, kairėje pusėje, ties kišene, matomas plyšys ties siūle. (1 t., b.l. 161-170).

Iš 2022 m. gegužės 18 d. parodymų patikrinimo protokolo ir jo priedų matyti, kad liudytojas A. P. įvykio vietoje parodė, ką jis matė, atėjęs į įvykio vietą: stovėjo kliento automobilis, kur gulėjo partrenka moteris ant kelio ir kur stovėjo moterį partrenkęs automobilis. Pastarasis buvo nutolęs už 34,6 m. nuo kliento automobilio, stovėjusio šalikelėje, kaltinamojo važiavimo kryptimi (2 t., b.l. 74-84).

Iš nukentėjusiosios atstovo pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad bandymo būdu nustatyta, jog nukentėjusioji kaltinamajam, važiuojančiam transporto priemone, turėjo matytis iš pakankamai didelio atstumo (2 t., b.l. 86).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs.

Nagrinėjamu atveju J. P. inkriminuotas KET 9 punkto pažeidimas, pagal kurį eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, taip pat KET 128 punkto pažeidimas, kuriame nurodyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Iš byloje ištirtų įrodymų - nukentėjusiosios ir liudytojų, tiesiogiai mačiusių įvykį, S. J., R. Z. ir A. S. parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusioji A. J. buvo partrenka kaltinamojo vairuotojo automobilio, kaip jie teigia, priešingoje eismo juostoje. Daryti tokią išvadą nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo, nes kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, kelias yra nežymėtas. Pagal kelią ir liudytojų parodymus, teismas sprendžia, kad tai, jog kaltinamasis važiuodamas keliu, dešine jo puse, staiga pasuko automobilį į kairę ir nutrenkė nukentėjusiąją, parodė paskui jį važiavę ir įvykį matę S. J. ir R. Z.. Duomenų, kad šie asmenys turėtų tikslą apkalbėti kaltinamąjį, byloje nėra. Kaltinamasis neigia, važiavimo metu sukęs vairą kairėn, tačiau jo automobilio sugadinimai, kurie užfiksuoti iš karto po įvykio ir nustatyti tik kairėje pusėje patvirtina, kad jis būtent šia automobilio dalimi ir atsitrenkė į nukentėjusiąją. Nukentėjusiosios sužalojimai, kurių lokalizacija yra dešinėje pusėje, patvirtina, kad nukentėjusiosios judėjimas turėjo būti ir buvo iš kairės į dešinę. Nukentėjusioji teigia, kad ji kaltinamojo automobiliu buvo nutrenka kelkraštyje, tačiau šiuos nukentėjusios parodymus teismas vertina kritiškai, nes visi liudytojai patvirtino, jog po smūgio nukentėjusioji gulėjo ant važiuojamosios dalies, todėl vertinant automobilio ir nukentėjusiosios judėjimo kryptis, ji objektyviai smūgio metu negalėjo būti kelkraštyje - jei kaltinamasis būtų ją kliudęs kairiąja savo automobilio puse, stovinčią kelkraštyje, ji ir būtų nugriuvusi kelkraštyje. Iš autoavarijos vietos plano matyti, kad įvykio vietoje buvo rasta dėmė, panaši į kraują, kuri nutolusi 2,5 m. nuo važiuojamosios kelio krašto dalies, kas tik rodo, jog nukentėjusioji turėjo būti įžengusi į važiuojamąją dalį.

Nei kaltinamasis, nei liudytojai nenurodė, kad kaltinamajam buvo objektyvus reikalas, važiuojant teisiai, keisti važiavimo kryptį. Kaltinamajam neigiant tai, priežastys dėl ko jis pasuko vairą kairėn ir kliudė nukentėjusiąją, bylos nagrinėjimo metu taip ir liko nenustatytos. Bylos nagrinėjimo metu pagal liudytojo A. P. parodymus nustačius, kad įvykio metu šalikelėje, kaltinamojo judėjimo kryptimi, stovėjo pas jį atvykusio kliento automobilis, šios aplinkybės buvo tikrinamos vietoje, atliekant parodymų patikrinimą vietoje, ar šis automobilis galėjo įtakoti kaltinamojo veiksmus dėl vairo pasukimo į kairę, tačiau pagal šio veiksmo duomenis, tai galėtų būti tik tikėtina versija. Be paties kaltinamojo parodymų, kad jis nekeitė važiavimo krypties, parodė tik kaltinamojo sutuoktinė, kuri važiavo kartu su juo, bet kaip pati parodė, kelio ji nestebėjo, todėl jos parodymai dėl šios priežasties ir dėl artimo ryšio su kaltinamuoju, laikytini subjektyviais bei vertintini kritiškai.

Iš byloje esamų įrodymų akivaizdu, kad kelių eismo taisykles pažeidė abu eismo dalyviai: kaltinamasis ir nukentėjusioji, kuri pagal Kelių eismo taisyklių 42 punktą, į kitą važiuojamosios dalies pusę turėjo eiti stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamoje vietoje, tačiau tik įsitikinusi, kad eiti saugu, nes pagal įvykio vietos duomenis, matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra. Eismo įvykio faktas rodo, kad tai daryti buvo nesaugu.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad, analogiškoje situacijoje jam laikantis Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje nurodyti padariniai, nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151/2011, 2K-593/2011, 2K-166/2012). Nagrinėjamu atveju, jeigu analogiškoje situacijoje, pastebėjęs pėščiąją, kertančią važiuojamąją dalį iš kitos kelio pusės, J. P. būtų sulėtinęs greitį ar iš viso automobilį sustabdęs kaip reikalauja Kelių eismo taisyklių 128 punktas, tikėtina, jog eismo įvykio būtų išvengta. Tačiau kaltinamasis teigia pėsčiosios nepastebėjęs, galimai dėl to, kaip pats parodė, kad nebuvo dėmesingas, buvo po darbo, pavargęs, trūko atidumo. Jis teigė, kad neva pėsčiosios nematė, nes jam sutrukdė toje vietoje esantis kalniukas, kuris iš tiesų matomas iš įvykio vietos duomenų, esančių byloje. Tačiau nukentėjusiosios atstovo pateikti vaizdo įrašai į bylą bei liudytojų, kurie važiavo paskui kaltinamąjį, parodymai įrodo priešingai, kad nuketėjusioji buvo matoma iš pakankamo atstumo, kad ją kaltinamasis turėjo ir galėjo laiku pastebėti. Be to, nukentėjusioji kelią kirto iš priešingos kelio pusės nei važiavo kaltinamasis ir jos patrenkimo vieta buvo ties kelio vidurio, arčiau kairės pusės, žiūrint kaltinamojo judėjimo kryptimi. Nukentėjusioji į kelią išėjo ne staiga prieš kaltinamojo automobilį, o ketino jį pereiti iš priešingos kaltinamojo judėjimo krypčiai kelio pusės. Įvykio metu buvo šviesus paros metas, matomumas geras, įvykio vietoje važiavimo greitis ribojamas dėl gyvenvietės. Šie objektyvūs gamtiniai, metereologiniai ir vietovės faktoriai rodo ir patvirtina, kad kaltinamasis turėjo būti atidus už vairo ir jam nebuvo jokių objektyvių kliūčių savalaikiai pamatyti į kelią išėjusią nukentėjusiąją.

Kaltinamojo veiksmai iki įvykio – lenkimas saugumo salelėje, kurios paskirtis, kad vairuotojai sumažintų greitį įvažiuodami į gyvenvietę, taip pat veiksmai po įvykio, šalinant nuo kelio automobilio nuolaužas ir ketinant nukentėjusiąją patraukti iš įvykio vietos, rodo, kad galimai nukentėjusioji būsena ir/ar būdas turėjo įtakos jo veiksmams, kurie prisidėjo prie nusikaltimo padarymo. Aiškindamas, kad liudytojo R. Z. vairuotą automobilį jis buvo priverstas aplenkti per saugumo salelę, patvirtina, kad ir jo vairuotojo automobilio greitis buvo nemažas, dėl ko negalėjo automobilio sustabdyti, nors tuo metu įvažinėjo į gyvenvietę. Taip pat stabdymo kelio nebuvimas įvykio vietoje irgi patvirtina, kad kaltinamasis nukentėjusiosios nematė, nors turėjo ir galėjo pamatyti.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir anksčiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, J. P. ėmusis visų būtinų jam kaip vairuotojui atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, t.y. būnant dėmesingu ir laiku pastebėjus pėsčiąją bei sustabdžius automobilį, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Teismo vertinimu, šiuo atveju būtent kaltinamojo veiksmai buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga ir esminė priežastis, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Esant šioms aplinkybės, darytina išvada, jog J. P. padaryti KET 9 ir 128 punktų pažeidimai buvo būtina padarinių kilimo sąlyga ir yra priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusiais BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytais padariniais.

Sprendžiant kaltės klausimą dėl J. P. inkriminuoto nusikaltimo padarymo, atsižvelgtina į tai, kad vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, jis turėjo būti itin atidus, o esant subjektyvioms aplinkybėms kaip nuovargis ar dėmesio stoka, atsisakyti šios veiklos. Tačiau tokioje situacijoje nusprendęs vairuoti, kaltinamasis prisiėmė atsakomybę už savo nerūpestingą elgesį ir turi atsakyti už kilusias pasekmes, kurias esamoje situacijoje dėl aukščiau nurodytų priežasčių turėjo ir galėjo numatyti. Šių duomenų pagrindu konstatuotina, kad J. P. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. jis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdamas į byloje surinktus ir įrodymais pripažintinus duomenis, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis J. P., vairuodamas automobilį, elgdamasis neatsargiai, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, atsiradus kliūčiai - pėsčiajai kelyje, nesulėtino ir nesustabdė automobilio, dėl ko kilo eismo įvykis – jo vairuota transporto priemone buvo partrenka nukentėjusioji, kuriai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, jo veika kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo J. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam skirtinos bausmės, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281 straipsnio 1 dalis), į jo kaltės formą (nusikalstamas nerūpestingumas), nusikalstamos veikos stadiją (baigta nusikalstama veika), taip pat į nukentėjusiosios veiksmų įtaką veikos padarymui, kad ji kirto važiuojamąją dalį, kai joje buvo transporto priemonių. Teismas įvertinęs kaltinamojo amžių, kad iki šio nusikaltimo padarymo jis nebuvo teistas, per pastaruosius 5 metus yra tris kartus baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nelaikyti šiurkščiais, paskirtas baudas yra sumokėjęs. Nors dėl nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiajai buvo padaryta žala, tačiau kaltinamojo vairuota transporto priemonė buvo apdrausta valdytojų civilinė atsakomybė privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl žalos atlyginimo klausimai spręsis per draudimo bendrovę, nukentėjusioji ieškinio byloje nereiškė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą bus pasiekti kaltinamajam J. P. paskyrus švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant didesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytas šios bausmės rūšies minimalus dydis – 60 MGL (3000 Eur).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo

BK 67 straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014). Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad J. P. padarė neatsargų nusikaltimą, iki nusikaltimo padarymo nebuvo teistas, per pastaruosius 5 metus tris kartus baustas administracine tvarka už nelaikytinus šiurkščiais kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas yra sumokėjęs. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad J. P. linkęs nusikalsti ar sistemingai pažeidinėti kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl jo veika vertintina kaip atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo, priešingo teisei elgesio pasekmė. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad eismo įvykio metu transporto priemonę J. P. vairavo blaivas, eismo įvykio metu jo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai (inkriminuoti kaltinime) taip pat nelaikytini šiurkščiais. Tai, kad kaltinamasis iki eismo įvykio padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, ką pripažino ir jis pats – lenkė neleistinoje tam vietoje, nesudaro pagrindo šioje byloje jam už tai skirti baudžiamojo poveikio priemonę, kaip prašė prokuroras, nes šis kelių eismo taisyklių pažeidimas nėra jo padaryto nusikaltimo sudėties požymis. Baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtą, o bausmė skiriama tik už nusikalstamus veiksmus.

Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, remdamasis proporcingumo principu, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai ir teisingumo principo įgyvendinimas šiuo atveju gali būti pasiekti ir neskiriant J. P. baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamu atveju į bylą pateikti duomenys apie nukentėjusiosios A. J. patirtas 1500 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 87-89). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji naudojosi advokato Raimondo Mažulio pagalba. Iš bylos duomenų matyti, kad advokatas atstovavo nukentėjusiąja tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamuosiuose posėdžiuose, rengė ir teikė įrodymus, dalyvavo proceso veiksmuose. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nukentėjusiosios patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo J. P..

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam J. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b.l. 15-17) – paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Automobilis "Mazda 2", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), saugojimui perduotas kaltinamajam (1 t., b.l. 25-27), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas teisėtam savininkui J. P. (1 t., b.l. 153) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais: body kameros vaizdo įrašai, automobilio apžiūros fotonuotraukos, BPC garso įrašai, nukentėjusiosios mediciniais duomenimis, fotonuotraukomis iš liudytojo A. P. parodymų patikrinimo vietos, nuketėjusiosios atstovo pateikti vaizdo įrašai pridėti prie bylos, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Priteisti nukentėjusiajai A. J. iš J. P. 1500 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

J. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Automobilį "Mazda 2", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkui J. P., nuosprendžiui įsiteisėjus.

Keturi kompaktiniai diskas, pridėti prie bylos, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja Jurgita Ališauskaitė