- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-14
- Bylos Nr.
- 2S-2889-431/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38651-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 13.652 € UAB Baltpost naudai. Ieškovas taip pat prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo, kadangi šiuo metu negali sumokėti žyminio mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2015 m. lapkričio 20 d. nutartyje nurodytam ieškinio trūkumui pašalinti: sumokėti 410,00 € žyminio mokesčio.
Teismas nustatė, kad, nors ieškovas prašo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo ir nurodo, kad šiuo metu negali sumokėti žyminio mokesčio dėl blogos finansinės padėties, tačiau šio savo prašymo nepagrindžia jokiais įrodymais. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsižvelgiant į pateiktą prašymą ir į tai, kad nepridėti jokie įrodymai nėra pagrindo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Ieškovas ieškinyje reiškia turtinius reikalavimus – iš atsakovo priteisti turtinę žalą. Pagal CPK 80 straipsnį žyminis mokestis turtiniuose ginčuose mokamas 3 % nuo ieškinio sumos. Tokiu atveju, ieškovas turi sumokėti už reikalavimą žyminį mokestį – 410,00 €, pagal CPK 80 straipsnio taisykles bei teismui pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas V. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodo, jog ieškinys reiškiamas UAB „Baltposta“ interesais, nes ieškovas, būdamas įmonės akcininku, siekia išieškoti iš atsakovo įmonei padarytą žalą, kuri bus priteista UAB „Baltposta“. Ieškovas privalo reikšti ieškinį pagal Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnį, prašydamas atlyginti bendrovei padarytą žalą, kuri susidarė dėl netinkamo bendrovės vadovo įstatuose numatytų pareigų vykdymo. Ieškovas iš UAB „Baltposta“ negauna jokio atlyginimo, prarado dividendus. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 2 dalį akcininkas neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimus nustatyta tvarka sumokėti už visas pasirašytas akcijas emisijos kaina. Įmonėje finansinė padėtis yra bloga, nepatvirtinami finansinės atskaitomybės dokumentai, nes atsakovas negali pateisinti esančių nuostolių. Ieškovo, kaip fizinio asmens, turtinė padėtis negali daryti įtakos dėl žyminio mokesčio atidėjimo, nes žala bus priteista ne jam asmeniškai, bet UAB „Baltposta“. Išieškojus žalą, sumažėtų įmonės nuostoliai. Ieškovo turtinė padėtis yra bloga, jis faktiškai prarado visas lėšas, investuotas perkant akcijas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, susijusias su žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
Ieškovas nei pareikšdamas teismui ieškinį, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų apie jo turtinę padėtį. Pažymėtina, kad pagal CPK 83 straipsnį ieškovas nėra priskirtinas prie asmenų, kurie yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tokios galimybės nenumato ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tuo tarpu CPK 84 straipsnis numato galimybę atidėti žyminio mokesčio mokėjimą tik dėl asmens turtinės padėties, neatsižvelgiant į tai, koks yra ieškinio pagrindas, bei kas bus faktinis naudos gavėjas, teismui galimai patenkinus ieškinį. Todėl ieškovo argumentai, kad reiškiant ieškinį įmonės interesais jo turtinė padėtis negali daryti įtakos, sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, yra nepagrįstas. Be to, galimai patenkinus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos, tarp kurių ir žyminis mokestis, yra priteisiamas ieškovui iš atsakovo. Taigi, ieškinio patenkinimo atveju ieškovas neturėtų patirti finansinių nuostolių. Todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, visada turi turėti duomenis apie ieškovo turtinę padėtį, kad galėtų nustatyti, ar ieškovo turtinė padėtis ieškinio pateikimo metu jam tikrai neleidžia sumokėti reikalaujamo žyminio mokesčio, bei, ar sprendimo (nutarties) priėmimo metu jis galės susimokėti atidėtą žyminį mokestį. Ieškovas minėtų įrodymų nepateikė, todėl teismas negali daryti išvados, kad yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.