- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-21
- Bylos Nr.
- 2-85-231/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Ieškovas
- L. R.
- Atsakovas
- O. K.
- Advokatai
- Sigitas Gedvilas, Algirdas Čiurlis
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. R. ieškinį atsakovei O. K., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, UAB „Lakštas“ ir UAB „Verubė“ dėl žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo patvirtinti žemės sklypo, kurio bendras plotas – 1,4400 ha, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalies, kurios plotas – 0,6000 ha, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinį ir paaiškino, jog šalys 2003-09-10 sudarė notariškai patvirtintą sutartį, kuri buvo pavadinta „Preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo“ (toliau tekste – Sutartis). Sutarties 1 punktu atsakovė patvirtino, jog pateikė pasiūlymą ieškovui pirkti jai priklausančią žemės sklypo, kurio bendras plotas – 1,4400 ha, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Žemės sklypas), dalį, kurios plotas – apie 0,6000 ha, už 22000,00 Lt, o ieškovas Sutarties 2 punktu patvirtino, jog atsakovės pasiūlymą priima ir įsipareigoja sumokėti 22000,00 Lt, kurie bus įskaitomi į parduodamo turto kainą, bei sudaryti notarinės formos Žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį kartu su perdavimo aktu iki 2008-09-10. Atsakovės prašymu ieškovas aukščiau nurodytą prievolę sumokėti Žemės sklypo dalies kainą (22000,00 Lt) įvykdė sumokėdamas už atsakovei priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukciją. Po Sutarties sudarymo atsakovė perdavė ieškovui valdyti ir naudoti Žemės sklypo dalį. Ieškovas ginčijamą Žemės sklypo dalį perėmė ir, ketindamas ją panaudoti kaimo turizmo paslaugų verslui, atsakovės sutikimu Žemės sklypo dalyje pastatė vasarnamį-muziejų, kalvę, įvedė elektrą, įrengė jodinėjimo maniežą. Tai, kad atsakovė savo valia ir, vykdydama Sutartį, perdavė ieškovui siūlomą parduoti Žemės sklypo dalį, patvirtina šios aplinkybės: vasarnamis-muziejus, kalvė ir šiuo metu stovi ginčijamoje Žemės sklypo dalyje, iš ko darytina išvada, jog Žemės sklypo dalis buvo perduota ieškovui valdyti; atsakovė visą laiką po Sutarties sudarymo gyveno Žemės sklype, todėl niekas, įskaitant ir ieškovą, be atsakovės žinios, tai yra savavališkai, negalėjo Žemės sklypo dalyje statyti statinių, tai yra valdyti ir naudotis Žemės sklypo dalimi. Atsakovė iki Sutartyje nustatytos datos įsipareigojo pateikti visus Žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti reikalingus dokumentus ir įstatymo nustatyta tvarka įforminti pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau iki nustatyto termino pabaigos jokių dokumentų nepateikė ir atsisakė notariškai įforminti Žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį. Anot ieškovo ir jo atstovo, akivaizdu, kad šalys sudarė pagrindinę Žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas sumokėjo atsakovei visą perkamos Žemės sklypo dalies kainą, atlikdamas jos gyvenamojo namo rekonstrukciją. Pažymėjo, jog viena esminių preliminariosios sutarties sąlygų yra ta, jog pagal preliminariąją sutartį jokie piniginiai mokėjimai nėra atliekami. Ieškovas taip pat paaiškino, jog jam buvo žinomos tos aplinkybės, jog Žemės sklypas yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje, jog nėra galimas Žemės sklypo dalijimas. Žemės sklypą skiria kelias, šalys tarėsi, jog ieškovas naudosis Žemės sklypo dalimi, esančia vienoje kelio pusėje, atsakovė – kitoje kelio pusėje, šalys bus bendraturtės.
Atsiliepimas
Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovės atstovas atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis, pagal kurią šalys įsipareigojo ateityje sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal Sutarties 1 punktą atsakovė siūlė ieškovui pirkti jai priklausančią Žemės sklypo dalį – apie 0,6000 ha. Pagal Sutarties sudarymo metu galiojusios Žemės įstatymo redakcijos 16 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai žemės savininkas perleidžia dalį žemės sklypo, prieš sudarant perleidimo sutartį ši dalis turi būti atidalyta iš bendro sklypo ir įregistruota kaip atskiras žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre; pagal 18 straipsnio 9 dalį privačios žemės ūkio paskirties žemės ir miško sklypai gali būti padalijami arba atskiriamos jų dalys žemės perleidimui ar išnuomojimui tik suderinus su žemėtvarkos projektu arba kitu nustatyta tvarka patvirtintu teritorinio planavimo dokumentu, pagal 18 straipsnio 11 dalį valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose nuosavybės teise turimo sklypo neleidžiama dalyti, dalimis parduoti, išnuomoti, įkeisti, dovanoti, išskyrus atvejus, kai keičiamos savininkų gretimų valdų ribos. Pažymėjo, jog Sutartyje numatytas Žemės sklypas yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje, todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas Žemės įstatymo nuostatas, laikytina, kad Sutartis nesukūrė jokių teisių ir pareigų šalims, nes yra niekinė ir negaliojanti. Pažymėjo, jog Žemės sklypo dalis nebuvo perduota ieškovui valdyti. Atsakovė pripažįsta, jog ieškovas vykdė ūkinę-komercinę veiklą Žemės sklype, tačiau tai darė be atsakovės sutikimo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė tokį sutikimą jam suteikė. Žemės sklypo užvaldymo metu atsakovė buvo ekonomiškai priklausoma nuo ieškovo, nes dirbo pastarajam priklausančioje UAB „Verubė“. Šia aplinkybe ieškovas pasinaudojo savanaudiškais tikslais ir užvaldė greta jo žemės valdų esančio, atsakovei priklausančio Žemės sklypo dalį. Nesutinka su ieškovo argumentu, jog pagal preliminariąją sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių nėra atliekami. Nurodė, jog ieškovas nepateikė atitinkamai įforminto akto, patvirtinančio atsakovės sutikimą keisti prievolės pagal Sutartį įvykdymo būdą.
Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Lakštas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką trečiajam asmeniui pranešta tinkamai (b. l. 60), atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys teismui nėra žinomos.
Atsiliepimas
UAB „Lakštas“ pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu sutinka (b. l. 28-29).
Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Verubė“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką trečiajam asmeniui pranešta tinkamai (b. l. 59), atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys teismui nėra žinomos.
Atsiliepimas
UAB „Verubė“ pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu sutinka (b. l. 30-31).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Kaip žinia, ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas yra išimtinė ieškovo prerogatyva. Ieškinio reikalavimai (dalykas) apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas, tai yra, byla nagrinėjama pareikštų reikalavimų ribose. Bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
Šalys 2003-09-10 sudarė sutartį pavadinimu „Preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo“, kuri buvo patvirtinta notarine tvarka (registro numeris 14-9780) (toliau tekste – Sutartis) (b. l. 4-5). Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar šalys sudarė preliminariąją sutartį dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, todėl šios bylos dalykas - susiklosčiusių ginčo šalių teisinių santykių bei jų sudarytos sutarties kvalifikavimas.
Sutarties 1 punkte numatyta, kad atsakovė siūlo ieškovui pirkti jai priklausančią žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Žemės sklypas), dalį – apie 0,6000 ha, esančią kairėje kelio Žydiškės-Varnikai pusėje, už 22000,00 Lt, Sutarties 2 punkte numatyta, kad ieškovas pasiūlymą priima ir įsipareigoja šio turto pirkimo-pardavimo sutartį bei perdavimo aktą sudaryti iki 2008-09-10, o atsakovė įsipareigoja pateikti visus sandorio sudarymui reikalingus tvarkingus dokumentus ir parduoti neįkeistą ir kitaip nesuvaržytą turtą.
CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Sisteminis CK 6.165 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų teisės normų aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog būtini preliminariosios sutarties elementai yra šie: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, tai yra įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas normas, reglamentuojančias iki sutartinius ir sutartinius pirkimo-pardavimo teisinius santykius, yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai būtina atskirti preliminariąją sutartį nuo pagrindinės, dėl kurios šalys galėjo tartis preliminariojoje sutartyje, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia. Nustačius, kad išreikšta šalių valia aiškiai rodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą, tai yra pagrindinę, sutartį, konstatuotinas iki sutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį, tuo tarpu pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pavyzdžiui, atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė – yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir panašiai). Preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios šalys sudaro pagrindinę sutartį. Tai – organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tokia sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas yra būdinga pagrindinėms sutartims. Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Tai pagrindinis preliminariosios sutarties skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties, nes pagrindinėje sutartyje objektas – turtinė vertybė, dėl kurios šalys sudaro sutartį, visuomet egzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).
Teismas, įvertinęs Sutarties turinį, daro išvadą, jog Sutartis atitinka visus preliminariosios sutarties požymius: pirma, iš Sutarties turinio aiškiai matyti šalių susitarimas (valia) ateityje sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį Sutartyje šalių iš anksto aptartomis sąlygomis (Sutarties 1 ir 2 punktai) (CK 6.165 straipsnio 1 dalis); antra, Sutartis sudaryta rašytine forma (CK 6.165 straipsnio 2 dalis); trečia, Sutartyje nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti (iki 2008 m. rugsėjo 10 d.) (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Tą aplinkybę, jog iš Sutarties turinio matyti šalių susitarimas (valia) ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, patvirtina ne tik tos Sutarties sąlygos, kuriomis šalys susitarė dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų (Sutarties 1 ir 2 punktai), bet ir kitos Sutarties sąlygos, kuriose šalys numatė galimas preliminariosios sutarties pažeidimo pasekmes: Sutarties 4 punkte numatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalys nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius; Sutarties 6 punkte numatyta, kad jeigu viena iš šalių nevykdo savo įsipareigojimų, tai kaltoji šalis sumoka kitai šaliai 22000,00 Lt baudą. Tą aplinkybę, jog šalys suprato sudarant preliminariąją sutartį, patvirtina ir tai, jog šalys Sutartyje numatė, kad jeigu per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą šalys pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (Sutarties 4 punktas), be to, esant visų aukščiau nurodytų aplinkybių visetui, ir Sutarties pavadinimas – „Preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (CK 6.165 str.)“, nagrinėjamu atveju leidžia daryti išvadą, jog šalių valia ir tikslas – preliminariosios sutarties sudarymas. Pažymėtina, jog Sutartis neturi būtinojo pagrindinės sutarties elemento – turtinės vertybės, iš ko išplaukia ir tai, jog Sutartimi nė viena iš šalių neįgijo turtinės naudos, kas būdinga pagrindinės sutarties sudarymo atvejais. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog sisteminis Sutarties nuostatų aiškinimas leidžia konstatuoti, jog šalys sudarė preliminariąją sutartį, kuria įsipareigojo ateityje sudaryti kitą – pagrindinę pirkimo-pardavimo – sutartį.
Teismas kritiškai vertina ir atmeta ieškovo ir jo atstovo paaiškinimus, jog viena esminių preliminariosios sutarties sąlygų yra ta, jog pagal preliminariąją sutartį jokie piniginiai mokėjimai nėra atliekami, kadangi nurodyti paaiškinimai yra nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, jog pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti: pirma, šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo užtikrinamas baudos sumokėjimas, kai tokia bauda nustatyta už įsipareigojimo pagal preliminariąją sutartį neįvykdymą ir tokį įsipareigojimą pažeidžia pinigus perdavęs asmuo; antra, atskaitos taškas nustatant baudos dydį, kai preliminariąją sutartį pažeidžia pinigus gavęs asmuo; trečia, šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas; ketvirta, atskaitos taškas apskaičiuojant nurodytus šalių sutartus nuostolius, kai preliminariąją sutartį pažeidžia pinigus gavęs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Nagrinėjamu atveju Sutartyje numatytų pinigų kvalifikavimas nėra reikšminga aplinkybė, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.
Ieškovas ir jo atstovas teigia, jog atsakovė Sutartimi įsipareigojo parduoti Žemės sklypo dalį ieškovui ir perdavė pastarajam valdyti Žemės sklypo dalį. Pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas-pardavimas. Pažymėtina, jog konstatuoti daikto pirkimą-pardavimą galima esant CK 6.309 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių visetui: turi būti įsipareigojimas parduoti daiktą ir daiktas turi būti perduotas valdyti būsimajam pirkėjui. CK 6.309 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymo nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą.
Kaip žinia, vienas iš pamatinių civilinio proceso principų – rungimosi principas, kurio esmė yra ta, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Vadovaujantis įrodinėjimo naštos (onus probandi) paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat).
Ieškovas aplinkybę, jog Žemės sklypo dalis buvo perduota ieškovui valdyti, įrodinėja 2004-03-04 PVM sąskaitos faktūros (serija LEC) Nr. 1557105 kopija (b. l. 14), 2004-03-31 PVM sąskaitos faktūros (serija GBD) Nr. 1987815 kopija (b. l. 15), nuotraukomis (b. l. 16-18), liudytojos A. G. parodymais.
Teismo posėdyje liudytoja apklausta A. G. parodė, jog ieškovas yra jos bendradarbis, santykiai su juo normalūs. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atmeta ir nesivadovauja nurodytos liudytojos parodymais, kadangi tikėtina, jog ji gali būti šališka ir suinteresuota palankia ieškovui bylos baigtimi.
Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, jog ieškovo teismui pateikti dokumentai ir nuotraukos bei kiti bylos duomenys nepatvirtina tos aplinkybės, jog atsakovė perdavė Žemės sklypo dalį ieškovui valdyti. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad ieškovas Žemės sklypo dalyje statė statinius, nesuteikia jam Žemės sklypo dalies savininko valdymo teisių. Nekilnojamojo daikto perdavimas pirkėjui atliekamas CK 6.398 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, pagal kurią nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo-perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2009). Byloje nepateikta rašytinių įrodymų apie savininko valdymo teisių perdavimą ieškovui. Priešingai, Sutartyje aiškiai nurodyta, kad tiek pirkimo-pardavimo sutartį, tiek perdavimo-priėmimo aktą šalys numato sudaryti iki 2008 m. rugsėjo 10 d.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra įrodyta aplinkybė, jog atsakovė perdavė Žemės sklypo dalį ieškovui valdyti. Nagrinėjamoje byloje nenustačius Žemės sklypo dalies perdavimo ieškovui valdyti fakto, negalimas ir Žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo konstatavimas.
Atsakovės atstovas paaiškino, jog Sutartis yra niekinė ir negaliojanti. Teismas nesutinka su nurodytais atsakovės atstovo paaiškinimais ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Viena vertus, atsakovės atstovas teisingai pažymėjo, jog Žemės sklypas yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje, jog pagal Sutarties sudarymo metu galiojusios Žemės įstatymo redakcijos 16 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai žemės savininkas perleidžia dalį žemės sklypo, prieš sudarant perleidimo sutartį ši dalis turi būti atidalyta iš bendro sklypo ir įregistruota kaip atskiras žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre; pagal 18 straipsnio 9 dalį privačios žemės ūkio paskirties žemės ir miško sklypai gali būti padalijami arba atskiriamos jų dalys žemės perleidimui ar išnuomojimui tik suderinus su žemėtvarkos projektu arba kitu nustatyta tvarka patvirtintu teritorinio planavimo dokumentu, pagal 18 straipsnio 11 dalį valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose nuosavybės teise turimo sklypo neleidžiama dalyti, dalimis parduoti, išnuomoti, įkeisti, dovanoti, išskyrus atvejus, kai keičiamos savininkų gretimų valdų ribos. Kita vertus, minėta, jog Sutarties 1 punkte inter alia numatyta, kad atsakovė siūlo ieškovui pirkti jai priklausančią Žemės sklypo dalį – apie 0,6000 ha, esančią kairėje kelio Žydiškės-Varnikai pusėje. Ieškovas paaiškino, jog Žemės sklypą skiria kelias, šalys tarėsi, jog ieškovas naudosis Žemės sklypo dalimi, esančia vienoje kelio pusėje, atsakovė – kitoje kelio pusėje, šalys bus bendraturtės. Tą aplinkybę, jog per Žemės sklypą eina kelias, patvirtina ir byloje esanti laikino žemės sklypo plano kopija (b. l. 6). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką dėl įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių, yra konstatavęs, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina esant faktą, kad ginčo šalys tarėsi, jog ieškovas pirks idealiąją Žemės sklypo dalį ir taps atsakovės bendraturčiu, nei tą faktą, jog ginčo šalys tarėsi, kad ieškovas pirks Žemės sklypo dalį, kaip atskirą turtinį vienetą. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju netaikytinos aukščiau nurodytos Žemės įstatymo nuostatos, bei atmestini atsakovės atstovo argumentai, jog Sutartis yra niekinė ir negaliojanti.
CK 6.165 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalys per Sutartyje nustatytą terminą – iki 2008 m. rugsėjo 10 d. – pagrindinės sutarties nesudarė, todėl laikytina, kad šalių prievolė sudaryti pagrindinę Žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį pasibaigė.
Byloje nėra pareikštas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo ir (ar) Sutartyje nustatytų netesybų (Sutarties 6 punktas) priteisimo, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas ginčo šalių sąžiningumo klausimas.
Konstatavus, kad šalių sudaryta sutartis – preliminarioji, ji negali būti patvirtinta pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį ir CK 6.309 straipsnio 3 dalį.
Esant visoms aukščiau nurodytoms, bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.
Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl, priimant sprendimą, teismo neanalizuojami ir nevertinami.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovę pagal pavedimą atstovauja advokatas Sigitas Gedvilas (b. l. 46), atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 3000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą (2011-09-21 pinigų priėmimo kvitas (serija LAT) 524048; b. l. 56). CPK 98 straipsnis reglamentuoja išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau tekste – Rekomendacijos). Rekomendacijų bendrųjų nuostatų 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti inter alia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius. Rekomendacijų 3 punkte numatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, iš šalies priteisiamos tik tuo atveju, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau tekste – MMA): už atsiliepimą į ieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 3 MMA (bylos nagrinėjimo metu 1 MMA yra 800,00 Lt) (Rekomendacijų 8.2 punktas), už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,15 MMA (Rekomendacijų 8.18 punktas).
Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovės atstovas pagal pavedimą advokatas Sigitas Gedvilas surašė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, atstovavo atsakovę 2011-08-01, 2011-11-10 parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, 2012-02-01 teismo posėdyje, kurių bendra trukmė – trys valandos (Rekomendacijų 9 punktas), bei atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus, Rekomendacijų 2 punkte išdėstytus kriterijus, inter alia į šios civilinės bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą bei į Rekomendacijų 3, 7, 8 punktus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju išlaidos už advokato pagalbą, kurias atsakovė prašo priteisti, yra per didelės. Esant visoms nurodytoms aplinkybėms, atsakovei iš ieškovo priteistina 2760,00 Lt išlaidų už advokato pagalbą.
Be to, iš ieškovo priteistina 39,03 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 88, 92, 93, 96, 177-178, 259, 265, 270 str. str., teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš L. R. 2760 Lt 00 ct bylinėjimosi išlaidų O. K..
Priteisti iš L. R. 39 Lt 03 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.