Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-274-844/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-05-27
Bylos Nr.: 1A-274-844/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-03-2-00602-2024-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Giedrius Endriukaitis, Judita Sungailaitė, Vaidas Vasiliauskas
Nuteistasis: M. D.
Advokatai: Rimantas Bučma

Kategorijos

1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
2.1.3.4Nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal šiuos dokumentus (BPK 3 str. 1 d. 4 p.)
2.2.1.3Ikiteisminio tyrimo pradžia tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą (BPK 167 str.)
2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-274-844/2025Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00602-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.11; 2.1.3.4; 2.2.1.3; 2.4.6.4.2; 2.4.7; 4.6.1 (S)

Kauno apygardos teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Juditos Sungailaitės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Marijai Aleksandrai Ražanskaitei,dalyvaujant prokurorei Redai Berčiūnienei,nuteistajam M. D., jo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,

viešame teisiamo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 4 (keturių) mėnesių ir 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. D. paskirta 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie paskirtos 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu M. D. paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 (du) metai 3 (trys) mėnesiai ir 14 (keturiolika) dienų laisvės atėmimo ir paskirta galutinė bausmė – 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai ir 14 (keturiolika) dienų laisvės atėmimo. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2025 m. vasario 26 dienos.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, M. D. pripažintas recidyvistu.

Taip pat šiuo nuosprendžiu M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės.

1. M. D. ir M. V. nuteisti už tai, kad atlikdami laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, esančiame (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam V. M., o būtent: 2024 m. spalio 15 d. apie 11.13 val. (duomenys neskelbtini) būrių bendro naudojimo patalpoje - koridoriuje, matydami vienas kito smurtinius veiksmus ir jiems pritardami, t. y., veikdami bendrininkų grupe, tyčia panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo V. M. atžvilgiu – kaltinamajam M. D. kairės rankos kumščiu sudavus du smūgius nukentėjusiajam V. M. į veido sritį, kaltinamasis M. D. kaire ranka sugriebdamas pastarajam už kaklo, dešinės rankos kumščiu taip pat sudavė du smūgius į veido sritį ir tokiu būdu bendrais veiksmais kaltinamieji M. V. ir M. D. padarė nukentėjusiajam V. M. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai.

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. D. prašo nutraukti baudžiamąją bylą, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis V. M. pradėti ikiteisminį tyrimą bei jį pripažinti nukentėjusiuoju neprašė, ikiteisminio tyrimo metu atsisakė paaiškinti bet kokias aplinkybes, pretenzijų neturėjo. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog jis labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nukentėjusiojo atsiprašė. Teigia, kad anksčiau yra buvę, jog nukentėjusysis V. M. prie jo kabinėjosi, užgauliojo.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis nurodė, jog baudžiamoji byla iškelta nepagrįstai, prašė ją nutraukti. Jo gynėjas advokatas Rimantas Bučma prašė tenkinti apeliacinį skundą ir nutraukti baudžiamąją bylą vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai.

5. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Nagrinėjamu atveju skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžio pateikė tik nuteistasis M. D., kuris nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, o taip pat ir apeliaciniame skunde neneigia to, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis, veikdamas bendrai su M. V., tyčia panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo V. M. atžvilgiu ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Tačiau M. D. apeliaciniame skunde prašo nutraukti baudžiamąją bylą atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis skundo dėl jo bei jo bendrininko neteisėtų veiksmų neteikė, būti pripažintas nukentėjusiuoju neprašė. Nors nuteistasis skunde to ir neįvardija, tačiau iš jo gynėjo apeliacinės instancijos teismo posėdyje išdėstytų argumentų ir motyvų, M. D. prašymo vadovautis jo gynėjo pozicija, matyti, jog baudžiamąją bylą prašoma nutraukti vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, pagal kurį baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą, neturi jokio pagrindo abejoti tuo, jog M. D., veikdamas bendrai su M. V., įvykdė nusikaltimą, atitinkantį BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

7. Pagal BPK 166 straipsnio 1 dalį, ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytos konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurių ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Prie tokių nusikalstamų veikų priskiriama ir BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika. Tai nurodyta ir BK 140 straipsnio 4 dalyje. Bylos duomenys patvirtina skundo teiginius, jog nukentėjusysis V. M. ikiteisminio tyrimo įstaigai skundo dėl nuteistųjų M. V. ir M. D. neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu neteikė, pradėti ikiteisminio tyrimo neprašė. Apklaustas kaip liudytojas dar nepradėto ikiteisminio tyrimo metu, V. M. atsisakė nurodyti bet kokias aplinkybes, susijusias su nagrinėjamu įvykiu, nurodė, jog sekančią dieną, t. y. 2024 m. spalio 16 d., M. V. ir M. D. jo atsiprašė, jiems pretenzijų jis neturi, pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nerašys (1 t., b. l. 33-35). Apklausiant jį papildomai, V. M. taip pat nedavė su tiriama nusikalstama veika susijusių parodymų, nurodė pretenzijų nuteistiesiems neturintis ir būti pripažintas nukentėjusiuoju nepageidaujantis (1 t., b. l. 36-38). Vis tik vien tai, kad nukentėjusysis skundo nereiškė, savaime nepatvirtina, jog ikiteisminis tyrimas dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos buvo pradėtas ir vyko neteisėtai.

8. Baudžiamajame procese nustatyti atvejai, kai nukentėjusiojo teisių gynimas nėra vien tik jo paties dispozityvi teisė ir tik jo privatus interesas. Jei asmuo objektyviai negali ginti savo teisių, jo teisių gynimas laikomas valstybės priederme arba viešuoju interesu. Analogiškai ir kai nusikalstama veika yra reikšminga ne tik nukentėjusiajam asmeniui, bet pažeidžia ir platesnės visuomenės dalies interesus, t. y. veika turi visuomeninę reikšmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37-942/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prokuroro funkciją įstatymo nustatytais atvejais ginti asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus, prokurorui turi būti sudarytos sąlygos veiksmingai ginti asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus visais atvejais, kai tokie interesai buvo pažeisti, yra pažeidžiami arba kėsinamasi juos pažeisti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. birželio 15 d. nutarimai). Šios nuostatos įgyvendintos BPK 167 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu. Šiuo atveju, nesant nukentėjusiojo skundo, ikiteisminis tyrimas ir buvo pradėtas bei atliekamas prokuroro reikalavimu (1 t., b. l. 1-7).

9. Sprendžiant, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, tai turi būti sietina ne su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iš jų (pvz., su nukentėjusiojo pareigomis ar socialiniu statusu, nusikalstamos veikos sukeltu atgarsiu visuomenėje), bet su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir įvairiomis jos padarymo aplinkybėmis. Kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galėtų atsirasti, jeigu dėl šios veikos ir dėl kitų analogiškų veikų baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. birželio 15 d. nutarimai).

10. Iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Redos Berčiūnienės reikalavime nurodytų argumentų matyti, jog prokurorė nusprendė, kad ikiteisminis tyrimas dėl prieš V. M. įvykdytos nusikalstamos veikos privalo būti pradėtas tiek dėl to, kad ši veika turi visuomeninę reikšmę, tiek dėl to, kad nuo jos nukentėjusio asmens galimybės ginti savo interesus yra ribotos, t. y. remiantis abejais BPK 167 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais. Teisėjų kolegija tokiam prokurorės vertinimui visiškai pritaria. Bylos duomenys neginčytinai patvirtina, jog smurtinis nusikaltimas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo įvykdytas įkalinimo įstaigoje, kurioje jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka ne tik V. M., bet ir nuteistieji M. V., M. D.. Iš byloje surinktų įrodymų taip pat matyti, jog V. M. nuteistųjų buvo užpultas ir sumuštas įkalinimo įstaigos Saugumo valdymo skyriaus specialisto T. Š. akivaizdoje. Tokios byloje nustatytos aplinkybės (smurto panaudojimas aplinkoje, kurioje nukentėjusiojo ir jį sužalojusių asmenų tolesnis kontaktas priklauso ne nuo V. M. pasirinkimo, taip pat tai, jog nukentėjusysis tyčiniais nuteistųjų veiksmais buvo sužalotas netgi kalėjimo darbuotojui esant greta), neabejotinai patvirtina, jog V. M. galimybės ginti savo interesus šioje byloje yra ribotos dėl baimės, kad, pateikus skundą ar pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, su juo gali būti susidorota. Taip pat pažymėtina, jog nusikalstamas veikas padarę asmenys neretai laikosi neformaliųjų nuteistųjų elgesio nuostatų, tarp kurių yra ir nusistatymas nepranešti bei neliudyti apie jų atžvilgiu ar kitų nuteistųjų atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas, tuo sudarydami sąlygas išvengti atsakomybės kaltininkui, o tai tik didina pakartotinių nusikalstamų veikų darymo tikimybę ateityje. Visa tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad dėl M. D. ir M. V. įvykdytos nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo atlikimas prokurorės reikalavimu yra svarbus kitų nuteistųjų teisių ir laisvių apsaugos, jų saugumo garantavimui, o taip pat ir nusikalstamas veikas įvykdžiusių asmenų sėkmingai resocializacijai (ką apima ir nusikalstamų veikų recidyvo mažinimas) užtikrinti, kas turi reikšmę visai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog M. D., o taip pat ir M. V. baudžiamasis persekiojimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį vyko neteisėtai. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir atliktas laikantis BPK 167 straipsnio reikalavimų, o priėmus apkaltinamąjį nuosprendį dėl šios nusikalstamos veikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas nebuvo pažeistas. Todėl nutraukti baudžiamąją bylą vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

12. Kadangi apeliaciniame skunde M. D. prašė nutraukti baudžiamąją bylą, šio jo reikalavimo netenkinus, teisėjų kolegija pasisako ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

13. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nuteistasis įvykdė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką. Nors pagal BK 11 straipsnio nuostatas, apelianto padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, tačiau šiuo atveju negalima neatsižvelgti į tai, kad jo bei M. V. bendrais veiksmais buvo pasikėsinta į vieną labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – žmogaus sveikatą, kad nukentėjusiajam buvo suduotas ne vienas smūgis. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdina ne tik kalėjimo administracijos pateikta jo charakteristika, iš kurios matyti, kad atlikdamas bausmę jis buvo 23 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis dėl įvairių laisvės atėmimo vietų įstaigos tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimų, bet ir tas faktas, kad šioje byloje analizuojamą nusikaltimą jis įvykdė neišnykus teistumui, atliekant nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, praeityje būdamas teistas jau devyniolika kartų, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus, netgi nužudymą.

14. Kadangi aptarti duomenys patvirtina, jog apeliantas jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, toliau vykdo tyčines nusikalstamas veikas netgi būdamas griežtai prižiūrimas, be to, ne pirmą kartą pasikėsina į kito asmens sveikatą, kas rodo jo pavojingumą visuomenei, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirti nuteistajam už jo įvykdytą BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pačią griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog nėra pagrindo laikyti netinkamu, per griežtu, neproporcingu tiek M. D. asmenybei, tiek ir jo padarytai nusikalstamai veikai, ir apylinkės teismo nustatyto šios bausmės termino (nuteistajam buvo paskirta 4 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė). Pažymėtina, jog, nepaisant jo neigiamos charakteristikos, atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nepalankaus santykio, vertybės, į kurią jis pasikėsino, svarbos, nuteistajam buvo paskirta mažesnė laisvės atėmimo bausmė, nei BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai taikė M. D. BK 64¹ straipsnio nuostatas, už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažindamas vienu trečdaliu.

15. Kadangi šioje byloje jam inkriminuotą nusikaltimą apeliantas įvykdė dar neatlikęs Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, apylinkės teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį M. D. paskirtą bausmę su minėtu 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, pagrįstai vadovavosi BK 64 straipsnio, o ne BK 63 straipsnio nuostatomis. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, bausmes buvo nuspręsta subendrinti visiško sudėjimo būdu. Nors tokio savo sprendimo apylinkės teismas niekaip nemotyvavo, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad M. D. charakteristika ir kitos bylos aplinkybės, o taip pat ir tai, kad nuteistajam pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta laisvės atėmimo bausmė (3 mėnesiai laisvės atėmimo) atitinka minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį, nustatytą BK 50 straipsnio 2 dalyje, patvirtina, kad apylinkės teismo pasirinktas bausmių bendrinimo būdas yra teisingas. Vis tik, tinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą – BK 64 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė galutinę nuteistajam skirtiną subendrintą bausmę.

16. BK 64 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teisme 2025 m. vasario 12 d. buvo gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo raštas, kuriame nurodoma, jog 2025 m. vasario 26 d. M. D. neatlikta bausmės dalis pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendį bus 2 metai 3 mėnesiai ir 3 dienos laisvės atėmimo (2 t., b. l. 77). Taigi, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pirmosios instancijos teismas turėjo pridėti būtent paminėtame Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo rašte nurodytą pagal ankstesnį nuosprendį neatliktos bausmės dalį – 2 metus 3 mėnesius ir 3 dienas laisvės atėmimo. Tačiau apylinkės teismas pridėjo didesnę bausmės dalį – 2 metus 3 mėnesius ir 14 dienų, tuo nepagrįstai pasunkindamas apelianto teisinę padėtį. Dėl to, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, keičia Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. nuosprendį dalyje dėl M. D. šiuo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrinimo su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu jam paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir nustatytos subendrintos bausmės: vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, prie Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžio paskirtos 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 (du) metai 3 (trys) mėnesiai ir 3 (trys) dienos laisvės atėmimo, ir M. D. skiriama subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai ir 3 (trys) dienos laisvės atėmimo.

17. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kartu su baudžiamąja byla pirmosios instancijos teismui perduotame kaltinamajame akte, aprašant nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinami M. D. bei M. V., kiekvieno iš nuteistųjų smurtiniai veiksmai, atlikti nukentėjusiojo V. M. atžvilgiu buvo išskirti aiškiai nurodant, jog M. D. nukentėjusiajam kairės rankos kumščiu sudavė du smūgius į veido sritį, o M. V. kaire ranka sugriebė nukentėjusiajam už kaklo bei dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius į veido sritį. Kad nukentėjusiojo atžvilgiu smurtą naudojo abu nuteistieji – M. D. sudavė du smūgius kumščiu į veidą, po ko M. V. dar ranka sugriebė nukentėjusiajam už kaklo bei dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius į veido sritį, šiuo atveju yra įrodyta bylos medžiaga – pačių nuteistųjų, liudytojo A. J. parodymais, 2024 m. spalio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolu su priedu (fotolentele), kuriuo buvo apžiūrėti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo saugumo valdymo skyriaus vyresniosios specialistės A. K. pateikti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo (duomenys neskelbtini) būrio koridoriuje įrengtos stacionarios vaizdo stebėjimo kameros 2024 m. spalio 15 d. laikotarpio nuo 10.50 val. iki 11.20 val. vaizdo įrašai bei Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pareigūno 2024 m. spalio 15 d. 11.10 val. naudoto vaizdo registratoriaus Nr. 74 vaizdo įrašas. Tačiau skundžiamame nuosprendyje, išdėstant pripažintomis įrodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodoma, jog „<...> kaltinamajam M. D. kairės rankos kumščiu sudavus du smūgius nukentėjusiajam V. M. į veido sritį, kaltinamasis M. D. kaire ranka sugriebdamas pastarajam už kaklo, dešinės rankos kumščiu taip pat sudavė du smūgius į veido sritį <...>. Kadangi pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip ir neišdėstė jokių motyvų dėl pirminio kaltinimo keitimo, tai yra nenurodė, jog šiuo atveju visus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko tik M. D., teisėjų kolegija laiko tai rašymo apsirikimo klaida, kuri gali ir turi būti ištaisyta apeliacinės instancijos teismo. Manytina, jog ši klaida buvo padaryta apjungiant kaltinamajame akte atskirai aprašytas M. D. ir M. V. inkriminuotas nusikalstamas veikas.

18. Kauno apygardos teisme buvo gauta 2025 m. balandžio 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-04717. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį M. D., sudaro 158,33 Eur, ir šios išlaidos turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

19. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

20. Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo M. D. skundą, kuriame suformuotas reikalavimas nutraukti baudžiamąją bylą atmetamas, tačiau spręsdama proceso išlaidų priteisimo iš apelianto klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad jis skundžiamo nuosprendžio metu niekur nedirbo, atliko ir toliau atlikinėja bei atlikinės jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Sprendžiant šį klausimą, atsižvelgtina ir į tai, kad byloje taip pat nėra duomenų apie M. D. turimą turtą, į kurį būtų galima nukreipti priverstinį proceso išlaidų išieškojimą. Įvertinusi paminėtas aplinkybes bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas), teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už M. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. nuosprendį dalyje dėl nuteistajam M. D. šiuo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrinimo su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi:

vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį M. D. paskirtos 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėti visą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu jam paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį – 2 (du) metus 3 (tris) mėnesius ir 3 (tris) dienas laisvės atėmimo ir paskirti M. D. subendrintą bausmę – 2 (du) metus 6 (šešis) mėnesius ir 3 (tris) dienas laisvės atėmimo.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje, išdėstant įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, padarytą rašymo apsirikimo klaidą: žodžius „kaltinamasis M. D. kaire ranka sugriebdamas pastarajam už kaklo, dešinės rankos kumščiu taip pat sudavė du smūgius į veido sritį“ pakeisti žodžiais „kaltinamasis M. V. kaire ranka sugriebdamas pastarajam už kaklo, dešinės rankos kumščiu taip pat sudavė du smūgius į veido sritį“.

Kitose dalyse Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš nuteistojo M. D. valstybės naudai 158,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. balandžio 16 d. pažymą Nr. APD-2025-04717.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisJudita SungailaitėVaidas Vasiliauskas