Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko,

dalyvaujant atsakovo atstovo valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialo atstovams J. D., V. P.,

nedalyvaujant trečiųjų suinteresuotų asmenų valstybės įmonės Registrų centro atstovui, G. K. atstovui advokatui M. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. V. patikslintą skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, G. K., S. K. dėl sprendimų panaikinimo ir kitų reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja L. V. (toliau – ir Pareiškėja) kreipėsi su skundu, kurį vėliau patikslino, į teismą, prašydama panaikinti 2015-08-17 valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialo (toliau – VĮ Registrų centro Telšių filialas) sprendimą Nr. (10.15.36)TELS-4098 išregistruoti statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), adresas V. K. g. 92, (duomenys neskelbtini); panaikinti 2015-09-22 valstybės įmonės Registrų centro sprendimą Nr. cspr 1-186 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“; įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialą atstatyti statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), adresu V. K. g. 92, (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją.

Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (164 b. l.). Pareiškėja patikslintame skunde (38–41 b. l.) nurodė, jog 2015-08-17 VĮ Registrų centro Telšių filialo raštu Nr. (10.15.36)TELS-4098 buvo informuota, jog 2015-08-13Telšių filialo Mažeikių skyriuje buvo gautas G. K. prašymas išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, kurių unikalūs Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), adresas V. K. g. 92, (duomenys neskelbtini), bei daiktines teises į juos. Šiame rašte pažymėta, kad 2015-08-17 išnagrinėjus pateiktą prašymą bei pridėtus dokumentus (2015-08-11 kadastro duomenų bylą) žuvę minėti nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės į juos buvo išregistruoti. Nesutikdama su minėtu 2015-08-17 VĮ Registrų centro Telšių filialo raštu Nr. (10.15.36)TELS-4098, VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai pateikė skundą, kuriuo prašė minėtą 2015-08-17 VĮ Registrų centro Telšių filialo sprendimą Nr. (10.15.36) TELS-4098 išregistruoti statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. 6193-0001-067, Nr. (duomenys neskelbtini), adresas V. K. g. 92, (duomenys neskelbtini), panaikinti; G. K. prašymą išregistruoti statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), adresas V. K. g. 92, (duomenys neskelbtini), atmesti. VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. Cspr-1-186 jos skundo netenkino ir paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą išregistruoti anksčiau minėtus nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į juos. Pareiškėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su bendrasavininkiu G. K. priklauso ½ dalis statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), adresu V. K. g. 92 (duomenys neskelbtini). Tačiau be jos žinios jai priklausantis minėtas turtas iš nekilnojamojo turto registro buvo išregistruotas, nepagrįstai pažeidžiant jos nuosavybės teises. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisė yra nekilnojamojo turto registre registruojama daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą. Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Nuostatų, patvirtintų 2014 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 379, 25 punktas imperatyviai reglamentuoja, kad prašymą išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį gali išimtinai paduoti tik nekilnojamojo daikto savininkas (dėl kitų daiktinių teisių išregistravimo ar įregistravimo gali pateikti asmuo, suinteresuotas tų daiktinių teisių įregistravimu / išregistravimu). Tą patį numato ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, kur nurodyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoti gali tik nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Pažymėjo, kad pareiškėja kaip pirmiau minėto nekilnojamojo turto savininkė jokių prašymų dėl jai priklausančios dalies statinių išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro neteikė, visa tai buvo padaryta be jos sutikimo ir žinios. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad „Daiktinė teisė yra absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises arba tik kai kurias iš šių teisių“ (CK 4.20 str.). Atsižvelgiant į daiktinių teisių absoliutų pobūdį jų registravimas (išregistravimas) neatsiejamas nuo savininko (arba daiktinės teisės į svetimą daiktą turėtojo) valios. Savininko teisių apsaugą garantuoja CK 4.93 straipsnis. Prašymą įregistruoti daiktą ir nuosavybės teises į jį paduoda daiktą įgijęs asmuo, o registruojant daiktines teises į svetimą daiktą taip pat teisių į daiktus suvaržymus – šių teisių turėtojas ar asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu (CK 4.256 str. 2 d.). Niekas negali turėti daugiau teisių negu daikto savininkas, išskyrus įstatymuose numatytas išimtis. Iš VĮ Registrų centro Telšių filialo 2015-08-17 sprendimo Nr. (10.15.36)TELS-4098 matyti, jog pareiškėjai priklausanti statinių dalis buvo išregistruota kito statinių bendrasavininko G. K. prašymu. Tačiau jis nėra vienintelis daiktinių teisių į išregistruotus statinius savininkas, todėl nebūdamas vieninteliu turto savininku ir neturėdamas pareiškėjos sutikimo dėl statinių išregistravimo, jis negali būti laikomas asmeniu, kurio prašymo pakanka dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomų nekilnojamųjų daiktų išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog asmenys, nesantys daiktinės teisės turėtojai, nėra tinkami subjektai paduoti prašymą išregistruoti nekilnojamąjį daiktą (LAT 2009-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 punktu reglamentuota, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako užregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti. Pažymėjo, kad G. K. yra tik ½ dalies išregistruotų statinių savininkas, todėl nebūdamas viso statinio savininku be pareiškėjos, kaip statinio bendrasavininkės, sutikimo negalėjo kreiptis dėl ginčo daiktinių teisių, priklausančių kitam asmeniui, išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro. Todėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, gavęs tokį G. K. prašymą dėl kitam asmeniui priklausančių daiktinių teisių išregistravimo, privalėjo jį atmesti kaip paduotą asmens, neturinčio teisės pateikti prašymą teritoriniam registratoriui dėl kitam asmeniui priklausančios daiktinės teisės išregistravimo. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negali priimti savarankiško sprendimo dėl daiktinės teisės pasibaigimo, jo funkcija yra remiantis pateiktais įstatyme numatytais dokumentais tik išviešinti faktus, susijusius su nekilnojamųjų daiktų statusu, daiktinėmis teisėmis į juos, suvaržymais, juridiniais faktais. Nuosavybės teisė į pareiškėjai priklausančius kiemo statinius yra įgyta sandorių, kurie yra galiojantys, pagrindu ir atitinkamai suteikiantys jai kaip nuosavybės teisės turėtojai teises ir pareigas, kurias suteikia nuosavybės turėjimas. Todėl nenuginčijus daiktinės teisės atsiradimo pagrindo negalėjo būti panaikinta ir nuosavybės teisė į nurodytus statinius, juos be pareiškėjos valios bei žinios neteisėtai išregistruojant.

Pareiškėjos atstovė advokatė A. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko patikslintame skunde išdėstytas aplinkybes. Nekilnojamojo turto registro nuostatų 25 punktas imperatyviai reglamentuoja, kad prašymą išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar nuosavybės teises į jį gali paduoti tik to nekilnojamojo turto ar to daikto savininkas. Jei už šį asmenį veikia kitas asmuo, tai jis privalo turėti rašytinį įgaliojimą. G. K. ir L. V. yra turto, dėl kurio vyksta ginčas, bendrasavininkai. G. K. nebuvo vienintelis turto savininkas ir neturėdamas L. V. sutikimo dėl statinių išregistravimo, negalėjo kreiptis į VĮ Registrų centro Telšių filialą dėl L. V. priklausančio turto išregistravimo. Teises įgyvendinti dėl kito turto bendrasavininko gali tik pats bendrasavininkas arba kitas bendrasavininkas, turėdamas rašytinį įgaliojimą, patvirtinantį, kad veikė kito vardu. L. V. niekada nebuvo davusi sutikimo kitam bendrasavininkui veikti jos vardu dėl minėtų pastatų išregistravimo, mano, kad VĮ Registrų centro Telšių filialas priėmė neteisėtą sprendimą ir neteisėtai statinius išregistravo. Kai buvo pateikti duomenys Registrų centrui, pastatai jau buvo nugriauti. Tie pastatai nėra sunykę, kadastro byloje užfiksuota, kad tai fizinis tų pastatų sunykimas, sąmoningas jų sunaikinimas. Registrų centras atsiliepime, savo procesiniuose dokumentuose remiasi teisės norma, neva leidžiančia jiems išregistruoti teises pastatų žuvimo atveju. Jie remiasi neteisinga teisės norma. Reikėtų atskirti dvi kategorijas, t. y. pastatų žuvimo atvejį, kai jie sunyksta, ir tyčinį jų sunaikinimą. Remiantis Nekilnojamojo turto registro nuostatų 25 punktu savininkas įpareigotas gauti kito bendraturčio savininko sutikimą. Čia nustatytas ne pastatų žuvimo atvejis, o sąmoningo sunaikinimo atvejis. Registrų centras vadovaujasi Nekilnojamojo turto registro nuostatais. Jų 25 punktas įtvirtinta, kad turi gauti kito asmens sutikimą, turėti raštišką įgaliojimą. Nekilnojamo turto registro nuostatų 33 punkte yra įvirtinta kita situacija, t. y. nekilnojamojo daikto žuvimo situacija. Pagal kadastrinės bylos duomenis, kokie buvo pateikti Registrų centrui, ten buvo nurodytas ne pastatų žuvimo faktas, o sunaikinimo faktas. atsakovas negalėjo remtis 33 punkto nuostata. Prašo pareiškėjos skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialo atstovė V. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjos skunde yra nurodytas Nekilnojamojo turto registro nuostatų 25 punktas, kuriame teigiama, kad pagal jį G. K. neturėjo teisės paduoti prašymo. G. K., būdamas savininku, pagal minėtą punktą turėjo teisę pateikti prašymą. Nekilnojamojo turto registro nuostatų 25 punkte nustatyta, kas gali paduoti prašymą dėl įregistravimo, išregistravimo ir t. t. G. K. buvo vienas iš savininkų, todėl turi tokią teisę. Nėra nurodyta, kad turi būti visų prašymai. G. K. yra daiktinės teisės turėtojas, jis savininkas. Pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų 33 punktą, kai nuosavybės teisė ar kitos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą įregistruotos keliems bendraturčiams, nekilnojamojo daikto žuvimo atveju išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar jo dalį, daiktines teises, juridinius faktus prašymą pateikti gali nekilnojamojo daikto savininkai arba vienas iš jų. G. K. yra vienas iš savininkų ir turi teisę pateikti prašymą. Apie priimtą sprendimą pranešama visiems asmenims, susijusiems su priimtu sprendimu. Pareiškėjai buvo pranešta apie išregistravimą. Nekilnojamojo turto registro nuostatai nustato galimybę vienam iš bendraturčių kreiptis dėl nekilnojamojo daikto žuvimo ir tą faktą išviešinus, kiti savininkai vėliau buvo informuoti. Dėl žuvimo ir sunaikinimo, nors pareiškėjo atstovė minėjo, kad tai skirtingi dalykai, Nekilnojamojo turto registro nuostatų 71 punkte yra nustatyta, kokie dokumentai turėtų būti pateikiami, kai statinys žūsta, (sugriūna, sunyksta, sudeginamas). Žuvimas pagal šią nuostatą apimtų bendrai visą statinio sunaikinimą. Tokiais atvejais užtenka nurodyti byloje tą faktą, kad jo nėra. Buvo pateikta kadastro matavimo byla, kurioje užfiksuota, kad statinio nėra – sunykęs, o tai įrodo jo žuvimo faktą. Šį faktą išviešino G. K., kreipdamasis į Registrų centrą. Nuostatų 71 punkte yra nurodyta, kad statiniams, kuriems nereikalingas leidimas statyti naują statinį, rekonstruoti, atnaujinti ar (modernizuoti) pastatą, jiems nereikia pateikti pažymos iš inspekcijos ar savivaldybės, užtenka pačios bylos. Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69 punktas nustato, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai jos netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūsta ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Taigi, daiktui sunykus, žuvus, jo nelikus, nelieka ir jo daiktinių teisių. Todėl G. K. ir kreipėsi į Registrų centrą išviešinti, kad daikto nebeliko ir nebeliko daiktinių teisių į jį. Tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro nuostatų 84/3 punktas – užtenka Kadastro duomenų bylos pakeisti daikto duomenis. Dėl pačių duomenų atstatymo – kadastro byloje užfiksuota faktinė situacija ir nėra užginčyta. Ja remiantis duomenys buvo išregistruoti. Todėl mano, kad atstatyti į ankstesnę padėtį duomenis yra netikslinga. Neginčija, kad statinių jau nebėra. Atkreipė dėmesį į Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, kurioje yra užfiksuota, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymo nustatyta tvarka atsako už duomenų teisingumą ir apsaugą. Šie duomenys Registrų centre buvo išviešinti remiantis asmens prašymu ir kadastro duomenų byla. Byla nenuginčyta, statiniai nugriauti, registro duomenys sutampa su dokumentais, kuriuose užfiksuota, kad statinių nebėra. Mano, kad sprendimas buvo teisėtas, atstatinėti duomenų nėra pagrindo. Kadastro duomenų fiksavimo metu yra pasirenkama būklė – sunaikintas. Sunaikintas žuvęs, sudegęs. Kai statinio nebelieka, matininkai fiksuoja būklę – sunaikinta. Matininkai matavimus daro, gavę vieno iš savininkų prašymą ir jiems nereikia nieko derinti. G. K. pateikė prašymą, o Registrų centras, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka, išregistravo. Registro tvarkytojai neturi teisės vertinti, jie tik perkelia dokumentuose užfiksuotus duomenis į viešąjį registrą. Jeigu situacija pasikeičia, tai tie asmenys turi teisę kreiptis į teismą, turi teisę spręsti savo pažeistas teises, prašyti kompensacijos, atstatinėti. Jei bus nuspręsta atstatyti statinius, tai bus nauja byla, nauji matavimai, nauji metai, naujas statytojas ir bus priimamas jau kitas sprendimas. Šiuo atveju nagrinėjama ta byla. Ar prieš tai buvo procedūros pažeistos ar ne, registro tvarkytojas to nenagrinėja. Nagrinėja tai, ką jiems pateikė. Kodėl reikėtų taisyti klaidą, jei jos nebuvo. Kam atstatinėti duomenis, jei statinių nėra. Nesutinka su pareiškėjos skundu, nes visos procedūros nustatytos Nekilnojamojo turto registro nuostatuose, Nekilnojamojo turto registro įstatyme, kurių buvo laikomasi priimant sprendimą. Duomenys buvo išviešinti, atitiko dokumentus, kurių pagrindu buvo įrašyti, todėl prašo patikslintą skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog jokio neteisėto veiksmo neatliko, nuvyko į Registrų centrą, pasakė, kad nori išregistruoti neegzistuojančius pastatus, kurie neegzistuoja gerokai seniau, tik jie nebuvo išregistruoti. Pastatai buvo pastatyti 1930 m. – karkasinis pastatas apkaltas lentomis. Pažymėjo, jog turi teisę paduoti prašymą Registrų centrui. Atvyko Registrų centro matininkai, užvedė kadastrinių matavimų bylą. Po to kreipėsi į Registrų centrą, kad išregistruotų. Pastatai buvo išregistruoti. Visi buvo informuoti, kaip priklauso. L. V. bendrasavininke tapo 2010 m., o ne 2006 m. Buvo gautas L. V. sutikimas nugriauti pastatus ir buvo pateiktas Registrų centrui (ne sutartis, o notariškai patvirtintas pareiškimas). Buvo sudaryta sklypų naudojimosi tvarka. Buvo vienas pastatas ir išskirstytas į atskirus sandėliukus. Nebuvo informuoti, kad pasikeitė bendrasavininkai. Jie nedarė turto inventorizacijos, o paskui pareiškė pretenzijas dėl neegzistuojančių pastatų, reikalauja, kad juos atstatytų ir jiems priklausančioje sklypo dalyje. Didžioji pastatų dalis buvo sunaikinta 2006 m. ir buvo likę pastato likučiai. 98 procentai pastato jau nebeegzistavo. Pažymėjo, jog pritaria atsakovo atstovės išsakytai pozicijai. Prašo atmesti pareiškėjos patikslintą skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu bendrasavininkė yra jos sesuo. Tėvai davė sutikimą griauti, po to padovanojo jos seseriai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonės Registrų centro atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (167 b. l.).

Pareiškėjos L. V. patikslintas skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl VĮ Registrų centro Telšių filialo 2015-08-17 sprendimo Nr. (10.15.36)TELS-4098 ir VĮ Registrų centro 2015-09-22 sprendimo Nr. (1.1.7.)S-4437 (42, 44–45 b. l.) teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat įpareigojimo atsakovui atstatyti statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), adresu V. K. g. 92, (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015-08-17 VĮ Registrų centro Telšių filialo sprendimu Nr. (10.15.36)TELS-4098 pareiškėja buvo informuota, jog 2015-08-13 Telšių filialo Mažeikių skyriuje buvo gautas G. K. prašymas išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, kurių unikalūs Nr.(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančius V. K. g. 92, (duomenys neskelbtini), bei daiktines teises į juos. Sprendime pažymėta, kad 2015-08-17 išnagrinėjus pateiktą prašymą bei pridėtus dokumentus (2015-08-11 kadastro duomenų bylą) žuvę minėti nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės į juos buvo išregistruoti. Pareiškėja, nesutikdama su minėtu 2015-08-17 VĮ Registrų centro Telšių filialo sprendimu Nr. (10.15.36)TELS-4098, VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai pateikė skundą, kuriuo prašė minėtą 2015-08-17 VĮ Registrų centro Telšių filialo sprendimą Nr. (10.15.36) TELS-4098 išregistruoti statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančius V. K. g. 92, (duomenys neskelbtini), panaikinti, o G. K. prašymą išregistruoti statinius, kurių unikalūs Nr.(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančius V. K. g. 92, (duomenys neskelbtini), atmesti. VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. Cspr-1-186 pareiškėjos skundo netenkino ir paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą išregistruoti anksčiau minėtus nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į juos.

Iš bylos ir prie jos pridėto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija (15–30 b. l.) matyti, kad pareiškėja kartu su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis G. K. ir S. K. kaip bendraturčiai turėjo (dalinę) nuosavybės teisę į statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančius V. K. g. 92 (duomenys neskelbtini). Šie statiniai: pastatas – sandėlis, pastatas – tvartas, pastatas – kiemo rūsys. Minėti statiniai kaip Nekilnojamojo turto registro objektas ir paminėtų bendraturčių nuosavybės teisės iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Trečiojo suinteresuoto asmens G. K. 2015 m. rugpjūčio 13 d. prašyme teritoriniam registro tvarkytojui nurodyta registracija buvo panaikinta 2015 m. rugpjūčio 14 d. Paminėtame centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad ½ pastatų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išregistruoti, išregistravimo pagrindas – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla Nr. 2015-08-11.

Pažymėtina, jog sprendžiant nagrinėjamą ginčą iš esmės, šiuo atveju vis tik esmine laikytina aplinkybė, ar G. K., kaip tinkamas subjektas tokio pobūdžio prašymams reikšti, turėjo teisę su prašymu kreiptis dėl ginčo pastatų išregistravimo, nes būtent nuo šios aplinkybės (turėjimo teisės kreiptis) patvirtinimo/paneigimo priklausytų ir kitų pareiškėjos dėstomų aplinkybių (argumentų) reikšmingumas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau ir – Nuostatai) (ginčui aktuali redakcija nuo 2014-05-01 iki 2015-11-21) 33 punkte nurodyta, kad kai nuosavybės teisė ar kitos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą įregistruotos keliems bendraturčiams, nekilnojamojo daikto žuvimo atveju išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar jo dalį, daiktines teises, juridinius faktus pateikti gali nekilnojamojo daikto savininkai arba vienas iš jų. Išregistravus nekilnojamąjį daiktą ar jo dalį, daiktines teises, juridinius faktus pagal vieno asmens prašymą, apie priimtą sprendimą raštu pranešama visiems asmenims, tiesiogiai susijusiems su priimtu sprendimu dėl nekilnojamojo daikto arba jo dalies, daiktinių teisių, juridinių faktų išregistravimo. Vadovaujantis šia nuostata, nekilnojamųjų daiktų bendraturtis G. K. yra laikytinas tinkamu asmeniu paduoti prašymą dėl ginčo statinių ir teisių išregistravimo.

Pasisakydama dėl aukščiau nurodytų iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. Nekilnojamojo turto registre buvusių duomenų apie ginčo statinius ir apie jų bendraturčių teisinę reikšmę, kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį bei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, šie duomenys iki nurodytos datos (2015-08-14) buvo laikomi teisingais ir išsamiais, o, atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnyje nurodytą Nekilnojamojo turto registro paskirtį, ir patikimais, kurie teisingai atskleidė tuomet buvusią realią nekilnojamųjų daiktų padėtį ir buvo (yra) skirti viešai informuoti apie šią padėtį. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Iš šios teisės normos matyti, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą prasme yra išvestinės iš šio daikto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, t. y. registro tvarkymo požiūriu jos seka iš paskos nekilnojamojo daikto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami tik tuo atveju, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Išvardintos materialinės teisės normos leidžia daryti protingumo kriterijaus taikymo požiūriu logišką ir pagrįstą išvadą, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkymo prasme esant situacijai, kai nekilnojamojo turto objektas fiziškai išnyksta, pasibaigia ir daiktinės teisės į jį. Todėl registro ir kadastro tvarkytojas, gavęs patikimą ir teisės aktų numatytą (leistiną) informaciją apie nekilnojamojo daikto žuvimo faktą, būdamas atsakingas už Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų atitikimą tikrovei (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d.), privalo padaryti Nekilnojamojo turto registre atitinkamus įrašus apie daikto žuvimą (sunaikinimą) ir daiktinių teisių į jį pasibaigimą, nepaisant to, kokiu būdu ši informacija buvo gauta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. Nr. A1473-89/2013). Taigi, sprendžiant materialinės teisės normų taikymo šioje administracinėje byloje klausimą, yra būtina nustatyti, ar nagrinėjamoje situacijoje kartu su paminėtu trečiojo suinteresuoto asmens G. K. teritoriniam registro tvarkytojui paduotu 2015 m. rugpjūčio 13 d. prašymu buvo pateikti patikimi ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio bei Registro nuostatų taikymo požiūriu leistini dokumentai, patvirtinantys ginčo statinių žuvimo (sunaikinimo) faktą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad su teritoriniam registro tvarkytojui paduotu 2015 m. rugpjūčio 13 d. prašymu buvo pateikta Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Iš Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos Nr. 20427/160 matyti, kad, atlikus ginčo namų statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, nustatyta, kad ginčo statiniai yra sunaikinti. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš aukščiau paminėto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, duomenys apie ginčo statinių sunaikinimą yra įrašyti būtent 2015 m. rugpjūčio 11 d. atliktų kadastrinių matavimų pagrindu. Taip pat pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro nuostatų 36 punkto taikymo požiūriu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje užfiksuotas nekilnojamojo daikto žuvimo faktas (sunaikinimo) yra pakankamas pagrindas šį nekilnojamąjį daiktą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus. Nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į šį daiktą įregistravimas nekilnojamojo turto registre nėra nuosavybės ar kitos daiktinės teisės atsiradimo pagrindas, o valstybės siekis išviešinimo būdu užtikrinti šių teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus bei jų suvaržymus. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-710-492/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011).

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija daro išvadą, kad išvardinti kartu su paminėtu trečiojo suinteresuoto asmens G. K. 2015 m. rugpjūčio 13 d. prašymu registro tvarkytojui pateikti dokumentai atitinka aukščiau aptartus patikimumo ir leistinumo kriterijus, todėl registro tvarkytojo 2015 m. rugpjūčio 14 d. atliktas veiksmas – duomenų apie ginčo statinius ir daiktines teises į ją išregistravimas – kolegijos pripažintinas pagrįstu ir teisėtu.

Pasisakydama dėl šioje administracinėje byloje tariamai pažeistų pareiškėjos teisių gynimo (tai yra ABTĮ 5 straipsnyje nustatyta administracinio teismo priedermė) (ginčui aktuali redakcija iki 2016-07-01), kolegija pažymi, kad pareiškėjos prašomas būdas apginti (tariamai pažeistas) jos teises yra netinkamas ta prasme, kad iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. Nekilnojamojo turto registre buvusių įrašų apie jau neegzistuojantį nekilnojamąjį daiktą ir neegzistuojančias daiktines teises į jį (pastebėtina, kad pati pareiškėja nekvestionavo ir nekvestionuoja ginčo statinių nugriovimo fakto) ne tik būtų klaidinančios ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio bei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies taikymo prasme neleistinos, tikrovės neatitinkančios informacijos apie nesantį nekilnojamąjį daiktą įrašymas (atkūrimas), bet ir realiai neapgintų pareiškėjos teisių arba įstatymo saugomų interesų, t. y. nesukurtų jokių pareiškėjos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams reikšmingų pasekmių. Pastebėtina, kad nagrinėjamoje situacijoje gali būti įžvelgti tam tikri pareiškėjos turėtų civilinio pobūdžio teisių pažeidimai, kurių gynimo klausimas gali būti sprendžiamas (kaip matyti iš bylos, yra sprendžiamas) bendrosios kompetencijos teismo. Todėl ir ABTĮ 5 bei 22 straipsnių (ginčui aktuali redakcija iki 2016-07-01) taikymo požiūriu pareiškėjos teismui paduotas skundas negali būti pripažintas pagrįstu.

Taip pat pareiškėjos atstovė advokatė A. G. teismo prašo priteisti pareiškėjai L. V. bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas (ginčui aktuali redakcija galiojusi iki 2016-07-01), teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas dėl visų patikslinto skundo reikalavimų, todėl pareiškėja neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos patikslintą skundą dėl 2015-08-17 valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialo sprendimo Nr. (10.15.36)TELS-4098 išregistruoti statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), adresu V. K. g. 92, (duomenys neskelbtini), panaikinimo; 2015-09-22 valstybės įmonės Registrų centro sprendimo Nr. cspr 1-186 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ panaikinimo; įpareigojimo valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialą atstatyti statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), adresu V. K. g. 92, (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.