- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-07
- Bylos Nr.
- A-710-492/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03000-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, atstovaujamo filialo „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė Registrų centras ir uždaroji akcinė bendrovė, „Šiaulių būstas“
- Kategorijos
- 12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, atstovaujamo filialo „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“, apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, atstovaujamo filialo „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“, skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Registrų centras ir uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių būstas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“, atstovaujamas filialo „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“ (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu (b. l. 102-104), prašydamas panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. (8.6.13.) ŠR-541 „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“, 2014 m. lapkričio 14 d. valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą Nr. 1-268 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ ir įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialą perregistruoti nekilnojamojo daikto – nuotekų linijų – nuotekų kanalizacijos išvadų, unikalūs Nr. „(duomenys neskelbtini)“, Nr. „(duomenys neskelbtini)“, esančių „(duomenys neskelbtini)“, ir nuotekų linijų – nuotekų kanalizacijos išvadų, unikalūs Nr. „(duomenys neskelbtini)“, Nr. „(duomenys neskelbtini)“, Nr. „(duomenys neskelbtini)“, esančių „(duomenys neskelbtini)“, nuosavybės teises iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ gyvenamajam namui „(duomenys neskelbtini)“ ir gyvenamajam namui „(duomenys neskelbtini)“.
Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu valstybės įmonės Registrų centrų Šiaulių filialo Nekilnojamojo turto kadastro ir registro skyriaus vedėja I. K., išnagrinėjusi AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“ 2014 m. rugsėjo 23 d. prašymą išregistruoti (perregistruoti) nuosavybės teises į nuotekų linijas – nuotekų kanalizacijos išvadus, jį atmetė, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nes nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją, kuri 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 1-268 paliko galioti Šiaulių filialo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir nurodė, kad pareiškėjo motyvas, jog jo nuosavybės teisės į nuotekų kanalizacijos išvadus yra įregistruotos per klaidą, nepagrįstas, nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad nuosavybės teisės įregistruotos pagal pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, kurie patvirtina nuosavybės teisių atsiradimą, jie yra nenuginčyti ir galiojantys. Su Registrų centro Šiaulių filialo ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimu pareiškėjas kategoriškai nesutinka, mano, kad visi duomenys apie nuotekų linijų – nuotekų kanalizacijos išvadų, esančių „(duomenys neskelbtini)“, ir „(duomenys neskelbtini)“, priklausymą nuosavybės teise AB „Lietuvos geležinkeliai“ nekilnojamojo daikto kadastro duomenų registre įregistruoti per klaidą. Pažymėjo, kad pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra ir bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus). Toks reglamentavimas reiškia, kad daugiabučiame name butas yra atskiras nuosavybės teisės objektas, tačiau tokio buto savininkas yra bendraturtis su kitais butų savininkais namo objektams, kurie yra neišvengiami, norint butą naudoti pagal paskirtį. Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekio ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 11.3 punkte nurodyta, kad įvadas – pirma vamzdyno atkarpa, jungianti pagal vandens tekėjimo kryptį viešojo vandens tiekimo skirstomąjį tinklą su vartotojui priklausančio pastato ir teritorijos tinklu ir priklauso pastato vandentiekiui. Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių, patvirtintų Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172, 1.1 punkte nurodyta, kad šiomis taisyklėmis nustatoma naudojimosi miestų, miestelių ir kaimų vandentiekio ir nuotekų sistemomis tvarka. Mano, kad ginčo statinių teisinė registracija yra atlikta neteisėtai ir pažeidžia namų gyventojų teises bei pareiškėjo teises, todėl ji turi būti panaikinta, nes šių daugiabučių namų gyventojai savo lėšomis vykdo kanalizacijos išvadų priežiūrą ir remontą, pagal turimą informaciją, mažiausiai vienas nuotekų išvadas jau yra pakeistas pačių gyventojų iniciatyva.
Atsakovas Valstybės įmonės Registrų centras Šiaulių filialas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodė, kad į Nekilnojamojo turto registrą duomenys įrašomi dokumentų pagrindu, o nekilnojamojo turto registre esantys duomenys ne ginčo tvarka gali būti pakeisti įrašant naujus duomenis arba pakeičiant esančius, tik griežtai laikantis tokius pakeitimus įrodančių dokumentų, kurie išvardinti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje. Pareiškėjo nuosavybės teisės į nuotekų linijas – nuotekų kanalizacijos išvadus, esančius „(duomenys neskelbtini)“, unikalūs Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, ir „(duomenys neskelbtini)“, unikalūs Nr. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, įregistruotos 2010-02-22 pripažinimo tinkamu naudoti aktų, Susisiekimo ministerijos valstybės sekretoriaus potvarkio Nr. 4-05 pagrindu, pareiškėjui pateikus 2010 m. vasario 25 d. prašymą. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tie duomenys buvo įrašyti. Nurodyti juridiniai pagrindai nėra nuginčyti ar negaliojantys. Kadangi pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių daiktinių teisių pasibaigimą, atsakovas pareiškėjo prašymą atmetė, o Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Registrų centro Šiaulių filialo sprendimą paliko galioti, taip pat konstatuodama, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjo teisė į nekilnojamuosius daiktus pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 24 d. sprendimu skundą atmetė.
Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymu, 2014 m. balandžio 23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 379 patvirtintais Nekilnojamojo turto registro nuostatais (toliau – ir Nuostatai), nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu registro tvarkytojui pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas (Įstatymo 16 str.). Pagal Įstatymo 22 straipsnį, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra valstybės institucijų sprendimai, teismo sprendimai, institucijų ar pareigūnų sprendimai areštuoti turtą, nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimai, paveldėjimo teisės liudijimas, rašytiniai sandoriai, nekilnojamojo daikto pardavimo varžytinėse, aukcione sutartis (aktas), kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai, kitų įstatymų numatyti dokumentai. Nuostatų 69 punktas numato, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes teismas sprendė, kad pareiškėjas teritoriniam registratoriui kartu su prašymu perregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jo nuosavybės teisė į šiuos daiktus pasibaigė vienu iš Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje išvardintų pagrindų, nepateikė sandorio, patvirtinančio nuosavybės teisių perleidimą nurodytiems gyvenamųjų namų butų savininkams ar šių gyvenamųjų namų administratoriui, taip pat nepateikė įrodymų, kad būtų nuginčyti nekilnojamojo turto objektų nuosavybės teisių įregistravimo AB „Lietuvos geležinkeliai“ vardu pagrindai, nurodyti Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjo teiginys, kad jo nuosavybės teisės į nuotekų kanalizacijos išvadus yra įregistruotos per klaidą, laikytas nepagrįstu.
Teismas pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį suinteresuotas asmuo gali reikalauti patikslinti ar ištaisyti duomenis nekilnojamojo turto registre tuo atveju, jeigu į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, arba pastebėta techninė klaida. Pažymėta, kad šiuo atveju duomenys, įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą ir patvirtinantys pareiškėjo nuosavybės teises į nuotekų šalinimo tinklus – nuotekų kanalizacijos išvadus, atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti ir kurie patvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių atsiradimą, duomenų, kad įregistruojant nuosavybės teises pareiškėjui būtų buvusi padaryta techninė klaida taip pat nėra. Taigi daryta išvada, kad pareiškėjas neturėjo jokio teisinio pagrindo nei prašyti perregistruoti nuosavybės teises į nuotekų šalinimo išvadus gyvenamiesiems namams, esantiems „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, nei prašyti ištaisyti netikslius ar klaidingus duomenis, todėl jo skundas netenkintas.
Netenkinus pareiškėjo reikalavimų dėl sprendimų panaikinimo, atmestas kaip nepagrįstas ir išvestinis reikalavimas – įpareigoti Valstybės įmonės Registrų centras Šiaulių filialą perregistruoti nekilnojamojo daikto – nuotekų linijų – nuotekų kanalizacijos išvadų, unikalūs Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir Nr. „(duomenys neskelbtini)“, esančių „(duomenys neskelbtini)“, ir nuotekų linijų – nuotekų kanalizacijos išvadų, unikalūs Nr. „(duomenys neskelbtini)“, Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir Nr. „(duomenys neskelbtini)“, esančių „(duomenys neskelbtini)“, nuosavybės teises iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ gyvenamajam namui „(duomenys neskelbtini)“ ir gyvenamajam namui „(duomenys neskelbtini)“.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad ginčo statiniai įregistruoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ vardu per klaidą. Remiasi CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, Gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu, reglamentuojančiais patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teises į tam tikrus statinio objektus, kitais teisės aktais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodytais skunde. Naujų argumentų nepateikia.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas mano, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nekilnojamųjų daiktų (nuotekų linijų – nuotekų kanalizacijos išvadų) daiktinių teisių išregistravimo pareiškėjo vardu ir įregistravimo kito asmens vardu.
Pareiškėjas nurodė, kad duomenys apie nuotekų linijų – nuotekų kanalizacijos išvadų, esančių „(duomenys neskelbtini)“, ir „(duomenys neskelbtini)“, priklausymą nuosavybės teise AB „Lietuvos geležinkeliai“ nekilnojamojo daikto kadastro duomenų registre įregistruoti per klaidą. Rėmėsi Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas teritoriniam registratoriui kartu su prašymu perregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jo nuosavybės teisė į šiuos daiktus pasibaigė vienu iš Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje išvardintų pagrindų, nepateikė sandorio, patvirtinančio nuosavybės teisių perleidimą nurodytiems gyvenamųjų namų butų savininkams ar šių gyvenamųjų namų administratoriui, taip pat nepateikė įrodymų, kad būtų nuginčyti nekilnojamojo turto objektų nuosavybės teisių įregistravimo AB „Lietuvos geležinkeliai“ vardu pagrindai, nurodyti Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjo teiginys, kad jo nuosavybės teisės į nuotekų kanalizacijos išvadus yra įregistruotos per klaidą, laikytas nepagrįstu. Teismas taip pat sprendė, kad nėra pagrindo taisyti duomenų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka, kadangi nenustatyta, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, taip pat nenustatyta techninė klaida.
Apeliacinės instancijos teismas tokias Šiaulių apygardos administracinio teismo išvadas laiko pagrįstomis.
Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis). Nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą. Duomenų įrašymo momentu laikomas Centrinio registratoriaus patvirtinimas apie duomenų įrašymą į centrinį duomenų banką. Duomenų įrašymo į centrinį duomenų banką tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Juos tvirtina Vyriausybė (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnis). Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus. Nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į šį daiktą įregistravimas nekilnojamojo turto registre nėra nuosavybės ar kitos daiktinės teisės atsiradimo pagrindas, o valstybės siekis išviešinimo būdu užtikrinti šių teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus bei jų suvaržymus. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011).
Taigi teismine tvarka nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimai dėl nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo (išregistravimo) nekilnojamojo turto registre gali būti ginčijami tik dėl to, kad nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai buvo įregistruoti be pagrindo (pvz. nesant dokumento, kurio pagrindu šie duomenys galėjo būti įrašyti į nekilnojamojo turto registrą; įrašant į nekilnojamojo turto registrą duomenis, kurių nėra dokumente, kuris buvo pagrindas atlikti nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimą ir pan.) arba pažeidžiant nustatytą tvarką.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010 m. kovo 8 d. išrašai patvirtina, kad pareiškėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuosavybės teisės į nuotekų tinklus (unikalūs Nr. („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“) yra įregistruotos 2003 m. sausio 15 d. potvarkio Nr. 4-05 (toliau – ir Potvarkis) ir 2010 m. vasario 22 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktų Nr. SP1-115-(19.8), Nr. SP1-108-(19.8), Nr. SP1-113-(19.8), Nr. SP1-110-(19.8) ir Nr. SP1-112-(19.8) (toliau – ir Aktai) pagrindu (b. l. 30-39).
Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie minėtus nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos atitinka Potvarkyje ir Aktuose (b. l. 11-12, 52-66) įrašytus duomenis. Pareiškėjas nepateikė jokių faktinių duomenų, kuriais remiantis tokia išvada galėtų būti paneigta.
Kaip jau buvo minėta, įstatymai nesuteikia teisės nekilnojamo turto registro tvarkytojui vertinti jam pateiktų dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Pagal Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69 punktą daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas. Pareiškėjas nepateikė jokių įstatymų nustatytų dokumentų apie AB „Lietuvos geležinkeliai“ nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuosavybės teisės į nuotekų linijas pasibaigimą (daiktinės teisės turėtojo netekimą savo daiktinės teisės, šios teisės perleidimą kitam asmeniui). Kadangi nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie minėtus nekilnojamuosius daiktus ir pareiškėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuosavybės teises į juos atitinka dokumentus (Potvarkį, Aktus), kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų apie tai, kad jo nekilnojamojo turto registre įregistruota nuosavybės teisė pasibaigė, todėl naikinti skundžiamus registratorių sprendimus ir įpareigoti teritorinį registratorių išregistruoti pareiškėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuosavybės teisę į statinius nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, atstovaujamo filialo „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“, apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.